Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti atlyginimą neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), t. y. 2023 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pervedus į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo banko sąskaitą jam priteistą 311,05 Eur išmoką, minėta pinigų suma jo asmeninės sąskaitos laiku nepasiekė.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio (teisėtumo principas) 3 dalis nustato, jog bausmės vykdymo įstaiga gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eTA-579-1047/2023 priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. iš viso 311,05 Eur.

Bylos duomenys, t. y. 2023 m. spalio 20 d. mokėjimo nurodymas Nr. ŽALA-1020-6, patvirtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 311,05 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama – S. J..

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 13 d. su skundais dėl piniginių lėšų dingimo kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą (skundo reg. Nr. NPS-22-28048), į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą (skundo reg. Nr. P-2379), į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrą (skundo reg. Nr. AP-32662).

Nustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija 2023 m. sausio 11 d. pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. SN-22-109 „Dėl atsakymo į nuteistojo skundą“, taip pat Lietuvos kalėjimų tarnyba, išnagrinėjusi persiųstą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje gautą pareiškėjo skundą reg. Nr. P-2379, pateikė pareiškėjui 2024 m. sausio 19 d. atsakymą Nr. 2S-210, kuriuose nurodyta, kad dėl techninės klaidos minėta suma nepateko į pareiškėjo asmeninę sąskaitą, tačiau, tik pastebėjus klaidingą duomenų perkėlimą, duomenys pakartotinai perkelti ir klaida buvo ištaisyta. Taip pat paaiškinta, kad pareiškėjui priteistos lėšos nebuvo pavogtos ar pasisavintos, todėl materialinė žala jam nebuvo padaryta.

Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra pareiškėjo skundą reg. Nr. AP-32662 persiuntė Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriui, kuris medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) atliko aplinkybių patikslinimą pagal nuteistojo skundą dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, t. y. piktnaudžiavimo ir vagystės, tačiau 2023 m. gruodžio 29 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi pareiškėjui priteisti pinigai nebuvo pavogti ar neteisėtai užvaldyti, taip pat negauta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog Finansų skyriaus darbuotojai minėto įvykio metu piktnaudžiavo ar viršijo įgaliojimus. Konstatuota, kad Finansų skyriaus darbuotojai, vykdydami savo funkcijas, galėjo pažeisti jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, todėl buvo siūloma atlikti tarnybinį patikrinimą dėl minėto skyriaus darbuotojų veiksmų įvertinimo ir spręsti klausimą dėl drausminės atsakomybės taikymo. 2024 m. vasario 7 d. buvo pateikta tarnybinio tyrimo išvada „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus patarėjos V. Ž. galimo tarnybinio nusižengimo“, kurioje minėto asmens padarytas pažeidimas vertinamas kaip formalus ir nesunkus, nedidelio laipsnio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas pažeidimo padarymo faktui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2023 m. spalio 20 d. pervestas pinigines lėšas (311,05 Eur) į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo banko sąskaitą Lietuvos kalėjimų tarnyba pareiškėjui į jo sąskaitą įrašė tik 2023 m. gruodžio 14 d., nors, pagal Kalėjimų tarnybos suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių piniginių lėšų apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-479 (toliau – ir Lėšų tvarkos aprašas), 27 punktą, nuo lėšų gavimo į depozitinę sąskaitą dienos piniginės lėšos ne vėliau kaip per tris darbo dienas priskiriamos konkrečiam nuteistajam ir iš jų atliekamos reikalingos išskaitos. Lėšų tvarkos aprašo 4 punkte nurodyta, kad suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių piniginių lėšų finansinė apskaita tvarkoma apskaitos informacinėje sistemoje, o už šių lėšų tvarkymą ir finansinę apskaitą atsako Finansų skyriaus darbuotojai.

Taigi, Lėšų tvarkos apraše apibrėžtas konkretus laikas (trys darbo dienos), kada privaloma nuo lėšų gavimo į depozitinę sąskaitą dienos pinigines lėšas priskirti konkrečiam nuteistajam.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad 2023 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 311,05 Eur suma, nurodant mokėjimo paskirtyje – S. J., per tris darbo dienas nuo lėšų gavimo į depozitinę sąskaitą dienos į pareiškėjo sąskaitą nebuvo pervesta. Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėjui galėjo kilti neigiamų emocijų ir išgyvenimų dėl neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų, t. y. beveik du mėnesius (49 dienas) neįrašant į jo sąskaitą jam skirtų piniginių lėšų.

Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, pareiškėjo kalinimo bei pažeidimo trukmę, taip pat atsižvelgęs į ginamų vertybių turinį ir į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, turi būti priteisiama 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo nuomone, ši suma yra proporcinga atsakovės atstovės padarytiems pažeidimams ir pakankama pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Nors skunde pareiškėjas prašė, kad jam būtų priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad jam turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo iškelta 2024 m. kovo 14 d. nutartimi, todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2024 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pastebėtina tai, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl, pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020). Proceso šalies netenkinantys ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. J. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui S. J. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. kovo 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą pareiškėjo S. J. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.