- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-20
- Bylos Nr.
- eTA-579-1047/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03910-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- S. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo skundo teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. spalio 4 d. jis buvo laikomas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 7 būryje netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad jis kasdien eidavo praustis į 7 būrio dušą, kuriame buvo tiekiamas nepakankamai karštas vanduo. Prausdamasis po vėsiu vandeniu pareiškėjas patyrė kančių, nepilnavertiškumo jausmą, pažeminimą. Dėl nepakankamai karšto vandens pareiškėjas su skundais kreipėsi į Pataisos namų administraciją, tačiau problemos nebuvo sprendžiamos. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad kartą per savaitę, antradieniais, į būrį ateidavo kirpėjas, kuris naudojo nedezinfekuotą kirpimo mašinėlę. Kadangi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikrinimą atliko ne kirpyklos dieną, šis klausimas patikrinimo metu nebuvo įvertintas.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 7 būryje. Šio būrio dušinėje elektrinio vandens šildytuvo ruošiamo karšto vandens kiekis ne visiškai patenkino karšto vandens poreikį, nes elektrinis vandens šildytuvas buvo užkalkėjęs. Pastebėjus gedimą, jis nedelsiant buvo pašalintas. Pareiškėjo nepatogumai truko trumpą laiką ir nebuvo pakankamai intensyvūs.
5. Nuteistasis, kuris dirba kirpėju, yra pasirašytinai supažindintas su kirpėjo pareigybės aprašymu, kirpėjo pareigomis bei funkcijomis. Jis privalo laikytis darbų saugos ir sveikatos darbe taisyklių, turėti medicininę pažymą, taip pat privalo būti praėjęs Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro mokymus. Kirpėjo pareigybės aprašyme yra nurodyta, jog kirpėjas privalo laikytis sanitarinių ir higienos reikalavimų, po kiekvieno kirpimo išvalyti kirpimo mašinėlę ir grindis. Panaudoti instrumentai yra valomi ir dezinfekuojami po kiekvieno kirpimo. Skundo argumentai dėl pareiškėjui tariamai padarytos neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjo S. J. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui S. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 120 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. sausio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. spalio 4 d. pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 1-jo sektoriaus 7 būryje.
8. Remiantis ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 papunkčiu nustatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien.
9. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 18 punktą, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.
10. Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 37 punkte numatyta, kad karšto ir šalto vandens kokybė turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus. Karšto vandens čiaupe temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 50 °C.
11. Iš pareiškėjo prie skundo pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2022 m. rugsėjo 23 d. rašto Nr. (2-22 4.80)2-46163 matyti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2022 m. rugpjūčio 6 d. atlikto patikrinimo metu 7 būrio dušinėje buvo nustatytas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimas dėl nepakankamos vandens temperatūros bendro naudojimo duše. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kada konkrečiai karšto vandens boileris sugedo ir, kada šis gedimas buvo pašalintas. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pastebėtas gedimas buvo pašalintas nedelsiant ūkio būdu, tačiau jokių įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti į bylą nepateikė.
12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015 m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015). Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas rėmėsi pareiškėjo argumentais ir konstatavo, kad karšto vandens temperatūra 7 būrio dušinėje visą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. spalio 4 d., neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkto reikalavimo, jog į dušo patalpas būtų tiekiamas karštas vanduo.
13. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, galiojusį teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba ginčo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. spalio 4 d. (iš viso 6 mėnesiai ir 5 dienos) pareiškėjas kasdien naudojosi dušu, kuris neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų dėl vandens temperatūros, dėl to spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Šalies argumentai
14. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 2 d. skundu kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, be kita ko, nurodydamas, kad kirpimo paslaugos teikiamos nedezinfekuota kirpimo mašinėle, kad nėra skysčio kirpimo mašinėlei dezinfekuoti, tačiau konkrečių pažeidimų dėl netinkamo kirpimo įrankių dezinfekavimo nebuvo nustatyta. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ar kitų kompetentingų institucijų patikrinimo aktų ir pan.), iš kurių būtų galima spręsti, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 7 būrio nuteistieji, taip pat ir pareiškėjas, buvo kerpami netinkamai dezinfekuota / nedezinfekuota kirpimo mašinėle. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šiuo atveju jokių konkrečių aplinkybių dėl kirpimo mašinėlės nedezinfekavimo nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai būtent jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą. Pažymėtina, kad pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo savo nuomonę apie netinkamai nedezinfekuojamą kirpimo mašinėlę, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas darė išvadą, jog šioje dalyje pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismui nekilo abejonių, kad dėl byloje nustatyto pažeidimo (netinkamos vandens temperatūros dušinėje) pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus.
16. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie šio pažeidimo poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
17. Pareiškėjas akcentavo, jog dėl to jis buvo priverstas kreiptis į psichologę. Šie duomenys byloje nepaneigti, tačiau jie neįrodo, kad pareiškėjo nurodyti išgyvenimai buvo tiesiogiai susiję su byloje nustatytais pažeidimais.
18. Iš į bylą pateikto Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2022 m. gruodžio 23 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad pareiškėjui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), kurio požymiai pasireiškė nuo 2018 m. dėl priklausomybės nuo narkotikų, 2021 m. jis buvo konsultuotas psichologų, psichiatrų, skirtas antidepresinis gydymas, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo išvardinti sveikatos sutrikimai galėjo kilti dėl šių medžiagų poveikio ar abstinencijos po jų vartojimo. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, byloje nėra.
19. Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustačius, kad dėl byloje konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų turėję įtakos tolimesniam pareiškėjo gyvenimui), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 120 Eur suma ir ši suma priteistina iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos.
20. Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2015 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015). Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
21. Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo iškelta 2023 m. sausio 24 d. nutartimi, todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023 m. sausio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III.
22. Pareiškėjas S. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 5 d. sprendimą, padidinant iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą.
23. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios inatncijos teismo priteistas 120 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas nėra adekvatus dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas neteisingai vertino aplinkybes dėl nedezinfekuojamų kirpimo įrankių.
25. Pareiškėjas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro išvadą, kad kirpimo mašinėlės nebuvo dezinfekuojamos. Dėt to ir dėl turimų sveikatos sutrikimų pareiškėjas stipriai išgyveno, nes bijojo pakartotinai užsikrėsti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė datas, kada kirpimo mašinėlė nebuvo dezinfekuota, tačiau teismas to nevertino.
Atsiliepimas
26. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą
27. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, o vien tai, kad priteista suma netenkina pareiškėjo, negali būti pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
28. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo savo nuomonę apie netinkamai nedezinfekuojamą kirpimo mašinėlę, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui S. J. m, kuri, jo vertinimu, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. spalio 4 d. neužtikrinus pareiškėjui tinkamų kalinimų sąlygų, t. y. neužtikrinus duše karšto vandens temperatūros atitikimo teisės aktų reikalavimams bei kirpimo paslaugas teikiant nedezinfekuota kirpimo mašinėle.
30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenko iš dalies, priteisė jam 120 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. sausio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nustatęs, kad atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba ginčo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, nes laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. spalio 4 d. (iš viso 6 mėnesiai ir 5 dienos) pareiškėjas kasdien naudojosi dušu, kuris neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų dėl vandens temperatūros. Pareiškėjo argumentus susijusius su nedezinfekuotos kirpimo mašinėlės naudojimu pirmosios instancijos teismas atmetė kaip abstrakčius ir neįrodytus.
31. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą, netinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, netinkamai vertino įrodymus.
32. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
33. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
34. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: 2023 m. sausio 16 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus sprendimą „Dėl S. J. darbingumo lygio“ Nr. STS-238, Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. pažymą, dokumentus, surašytus nevalstybine kalba, 2023 m. liepos 14 d. paaiškinimus. Teisėjų kolegija šių naujų įrodymų neprijungia prie bylos, nes jie arba neaktualūs nagrinėjamai bylai, arba neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies reikalavimų (dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti), arba surašyti iki byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, taigi galėjo būti pateikti pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas procesine teisine prasme, dėl to teismui nebuvo pateikti įrodymai, kuriuos jis teikia apeliacinės instancijos teisme, todėl pripažįstama, jog priežastys, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, nėra pagrįstos, dokumentai neprijungiami.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
36. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, nes atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba ginčo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, kai pareiškėjas naudojosi dušu, kuris neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų dėl vandens temperatūros. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprednimo pateikė tik pareiškėjas, atsakovas su nustatytu pažeidimu sutiko, todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
37. Pareiškėjas teigia, kad neturtinė žala jam kilo dėl nedezinfekuojamų kirpimo įrankių. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 22.3 papunktyje nustatyta, kad kirpyklų įrengimui keliamas reikalavimas, kad kiekvienam asmeniui būtų naudojami išvalyti ir dezinfekuoti instrumentai ir / ar įrankiai. Išanalizavusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, kai pareiškėjas naudojosi kirpėjo paslaugomis nuo 2022 m. rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. spalio 3 d. (iš viso 8 kartus), nes į bylą pateiktame NVSC Kauno departamento 2022 m. rugsėjo 23 d. rašte „Dėl Jūsų 2022 m. liepos 27 d. skundo“ Nr. (2-22 4.80)2-46163 nurodyta, kad Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje 2022 m. rugpjūčio 6 d. ir 2022 m. rugsėjo 20 d. buvo atlikta operatyvioji valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kurios metu buvo nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus kirpykloje, kurioje kerpami 6–7 būrių nuteistieji, neužtikrinama, kad kiekvienam asmeniui būtų naudojami išvalyti ir dezinfekuoti instrumentai ir / ar įrankiai. Atsakovo atstovas teismui pateikė 2022 m. spalio mėnesio raštą „Dėl nurodyme pateiktų trūkumų pašalinimo“, kuriame pabrėžė, kad 2022 m. rugsėjo mėn. patikrinimo akte rastas trūkumas (HN 134:2015 22.3 papunkčio pažeidimas) pašalintas 2022 m. spalio 3 d. pirmojo sektoriaus kirpykloje, kurioje kerpami nuteistieji, įsigyta dezinfekavimo priemonė, skirta instrumentų ir paviršių plovimui ir dezinfekavimui, ji išduota nuteistiesiems, atsakingiems už kirpimą ir jie instruktuoti, kaip elgtis su dezinfekcine priemone. Taigi nagrinėjamoje byloje atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. spalio 3 d. (iš viso 8 kartus) Pravieniškių PN-AK neužtikrino, kad pareiškėjui teikiant kirpėjo paslaugas būtų laikomasi HN 134:2015 22.3 papunkčio reikalavimų. Pareiškėjo teiginius, kad pažeidimai truko ilgesnį laikotarpį teismas atmeta kaip neįrodytus, nes atsakovas pateikė į bylą Kirpėjo pareigybės aprašymą, 1-ojo sektoriaus Nuteistųjų supažindinimo su pareigybėmis (tarp jų ir kirpėjo) žurnalo dalies kopiją ir PVM sąskaitą faktūrą apie kirpyklos reikmenų pirkimą. Be to, 2022 m. birželio 1 d. NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus rašte „Dėl Jūsų 2022 m. gegužės 2 d. skundo“ Nr. 92-22 4.80)2-29819 nurodyta, kad kontrolės, atliktos 2022 m. gegužės 23 d., metu Pravieniškių PN-AK HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatyta.
38. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (lot. be kita ko) – teisingumo principo.
40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, kai duše vandens temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjas naudojosi kirpėjo paslaugomis.
41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos: neteisėti veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala, tiesioginis priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, todėl pareiškėjas įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
43. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos būdo ir dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
44. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, pobūdis, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-202-552/2018; 2020 m. spalio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1569-438/2020).
45. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Tačiau atsižvelgus į nustatytų pažeidimų kiekį, mastą, trukmę, duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas spręsti, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 300 Eur.
46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, byloje nėra tokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nekeičia byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
47. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas ir pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 300 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimis, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo S. J. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui S. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. sausio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nutartis neskundžiama.