Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teistas: 1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-07-12 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-05 nuosprendžiu pagal LR BK 155 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėn., įpareigojant jį per bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010-07-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. 2012-01-23 apie 11.00 val. viešoje vietoje – Šiaulių rajono apylinkės teisme, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) 3-ioje posėdžių salėje, įžūliu elgesiu, matant kitiems asmenims, suspausdamas nukentėjusiajai V. Š. virš alkūnės kairę ranką, tuo padarydamas kairio žasto apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje ovalo formos melsvą kraujosruvą 2,5 cm x 1,5 cm, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, dėl tokio elgesio buvo sutrikdyta teismo posėdžio eiga.

Liudytojas E. B. teisme parodė, kad kaltinamasis matytas, santykiai su juo neutralūs. V. Š. pavardė yra girdėta, su ja santykių jokių. Šiuo metu dirba N. t. administracijoje, Vilniuje. Įvykio meto dirbo Šiaulių (duomenys neskelbtini). Buvo vykdoma vaiko apklausa, todėl reikėjo organizuoti garso ir vaizdo įrašą. Vyko posėdis. Teisėja su sekretore ir psichologu buvo vienoje salėje, jis pats ir kiti dalyviai – kitoje. Įvykio dienos nepamena, bet galėjo būti ir sausio 23 d. Įvykis įvyko Šiaulių rajono apylinkės teisme. Patalpoje, kurioje buvo jis, kartu buvo dar du advokatai, vyras – G. Š., moteris – V. Š. ir dar, kaip suprato - vaiko močiutė. Patalpa, kurioje buvo, nėra filmuojama. Kitoje patalpoje buvo vaikas, teisėja, sekretorė, Vaiko teisių skyriaus atstovė ar psichologė, tiksliai nepamena. Patalpoje vyko ginčas, apsižodžiavimas tarp G. Š. ir V. Š.. Žodžių nepamena, kadangi žiūrėjo į monitorių. Vienu momentu išgirdo advokato posakį „žiūrėk, būsi liudytoju”. Asmenys toliau ginčijosi. Ginčai prasidėjo viduryje apklausos. Prieš apklausą į asmenis pats neatkreipė jokio dėmesio. Kažko konkretaus iš jų ginčo pasakyti negali. Kuris iš jų buvo agresyvesnis, išskirti negali. Į jų pokalbius asmeniškai nekreipė dėmesio. Dėmesį atkreipė tuomet, kuomet atsirado pakeltas tonas. Kuris iš patalpoje buvusių asmenų pradėjo kalbėti pakeltu tonu, nežino. Smurto veiksmų nematė. Ginčas vyko apklausai einant į pabaigą ir užduodant papildomus klausimus. Jam atrodo, kad tokie pokalbiai nėra priimtini. Ar buvo nukrypta nuo proceso, nežino. Užduodant papildomus klausimus, girdėjo teisėją sakant, kad apklausa baigta. Ar apklausa buvo baigta dėl įvykusio konflikto, ar dėl proceso pasibaigimo, pasakyti negali. Asmenų konfliktas tęsėsi su pertraukomis. Tai buvo spontaniški komentarai, atsakymai, apsižodžiavimai. Nuo G. Š. pats sėdėjo 2-3 m atstumu, nuo V. Š. - panašiu atstumu. G. Š. ir V. Š. vienas nuo kito buvo nutolę, tarp jų buvo maždaug 2 m atstumas. Advokatas jam asmeniškai pasakė „žiūrėk, būsi liudininkas”, tuomet atsisuko. Atsisukus moteris stovėjo prieš vyrą ir ginčijosi, atstumas tuomet tarp jų buvo apie 1 m. Vienu momentu G. Š. sėdėjo, o V. Š. stovėjo. Vėliau prie V. Š. labiau priartėjo G. Š.. Iki asmenims suartėjus ir sukonfliktavus, teisėja nebuvo pranešusi apie posėdžio pabaigą. Pakeltų G. Š. rankų nematė. V. Š. smūgio R. S. asmeniškai pats nematė. A. Š. aprangos nepamena. Patalpos plotas 15 m². Atsisukęs matė ginčą, kuris vyko pakeltu tonu. Konkrečių žodžių įvardinti negali, nes jų nepamena. Papildomai kiti asmenys dėl konflikto iškviesti nebuvo. Šiaulių rajono apylinkės teismo salė yra 3-iame aukšte, jos langai į gatvės pusę, gali būti 3-ia salė. Dėl santykių aiškinimosi asmenys, jo manymu, negalėjo atidžiai sekti proceso, nes tarp jų vyko konfliktas. Tai vyko momentais. Papildomi klausimai buvo užduodami, bet kas tuo metu vyko, ar į juos vaikas atsakinėjo, ar klausė, pasakyti negali. Ginčo turinį girdėjo, bet atsiminti negali. Įsiminė tik advokato frazė ir pakeltas asmenų tonas. Asmenų konfliktas neįtakojo jo darbo, t. y. proceso techninio aptarnavimo. Fizinio kontakto negirdėjo, kad kas apie jį pasakytų ar jį įvardintų. Kad įvykio metu būtų identifikuotos žaizdos, asmeniškai tikrai neįsiminė. V. Š. ginče nebuvo išsiskirianti. Advokatas procesiškai bendravo, o V. Š. ir G. Š. ginčijosi. Advokatas šioje situacijoje gynė savo ginamąją, ją užtarė. Advokatai, vykstant apklausai, asmenis ramino, bet advokatas asmenų išskirti nebandė.

L. R. S. teisme parodė, kad G. Š. yra jos sūnus. Su marčia sutarė gerai iki skyrybų, po skyrybų santykiai pablogėjo. Sūnus pyksta, kad ji neduoda jam vaiko. V. Š. gali meluoti. Pati parašė pareiškimą Vaiko teisių apsaugos skyriui, nes V. Š. neleido matytis su anūke. Surašė sutartį dėl susitikimų, tačiau ji nepasirašė ir tuomet kreipėsi į teismą. Teisme, esančiame Dvaro gatvėje, turėjo būti mergaitės apklausa. Mergaitė nenorėjo eiti su motina. Apklausoje dalyvavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas, psichologas, teisėja, sekretorė. Kiti asmenys buvo kitame teismo kambaryje ir stebėjo apklausą. A. G. klausimus turėjo susirašęs. Apklausai vykstant buvo užduotas klausimas, kiek kartų mergaitė nori būti pas močiutę. Mergaitė parodė du – tris pirštukus, paskui visą rankytę. Jai taip parodžius, V. Š. šoko. Kartu su ja minėtame kambaryje buvo ir jos advokatė, G. Š., A. G. ir V. Š.. A. G. ir V. Š. buvo nepatenkinti. A. G. ir V. Š. kažko pyko. V. Š. jai pasakė „sena padla, tau vaiko nepriteis, įsikąsk į užpakalį” ir trenkė kaire ranka į petį. Kilo triukšmas. G. Š. paėmė V. Š. už rankos ir neleido jos (savo motinai) mušti. G. Š. paėmė V. Š. už striukės. V. Š. buvo su storu megztiniu ir pūkine striuke. Ji pradėjo šaukti „man bus mėlynė”. A. G. žodžius galėjo girdėti, matyti sudavimo gal negalėjo. Sūnus V. Š. paėmė už striukės riešo rankovės. Ji patraukė ranką ir ištrūko, tai truko 1-2 sekundes. G. Š. ranka buvo šiek tiek pakelta. Pati nuo V. Š. ir A. G. buvo 0,5 m atstumu. A. G. nutraukė apklausą ir pakvietė teisėją, sakė, kad jam iškilo pavojus gyvybei. Po to atėjo teisėja ir proceso neužbaigė. Apie 12.00 val. liepė ateiti į Šiaulių miesto apylinkės teismo salę. Pati blogai pasijuto ir parašė pareiškimą, todėl į posėdį neatėjo. Asmeniškai būtų uždavusi vaikui klausimų dėl mušimo. Anūkės nėra mušusi. Iki sūnaus skyrybų su marčia bendravo gerai, bet mažai. Tuo metu prižiūrėdavo judviejų vaiką. Ankščiau marti nėra melavusi. Sūnus labai pergyveno, nes marti nedavė vaiko. Bylos kliudė sūnui bendrauti su mergaite. Į ekspertizę kreipėsi kitą dieną, bet buvo pasakyta, kad jei nėra ant kūno mėlynių, tai ekspertizė bus atliekama be reikalo. Pačiai ranka buvo operuota. Įvykio metu sūnus ją gynė. V. Š. smūgio galėjo ir niekas nematyti. V. Š. rodė savo ranką, sakė, kad bus mėlynė. Išėjusi už durų, ji buvo nusirengusi, A. G. ją apžiūrėjo.

Liudytojas A. G. teisme parodė, kad kaltinamojo bijo, nes buvo užpultas. Matė kaip buvo užpulta buvusi sutuoktinė. Santykiai su juo neutralūs, tik baimė. V. Š. esama klientė, santykiai su ja darbiniai. Kada bendravo su V. Š., negali pasakyti. Įvykį pamena dalinai. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kuriuos pamena ir jie yra teisingi. Buvo vykdoma A. Š. apklausa. Įvykis buvo tarp G. Š. motinos ir V. Š.. G. Š. motina pasakė, kad atims vaiką, o V. Š. pasakė jai „įsikąsk į užpakalį”. Patį papiktino toks G. Š. elgesys, pats išsigando. Teko nutraukti apklausą. Dėl užpuolimo G. Š. šaukė, ginčijosi. Savo pareigų jis (A. G.) negalėjo atlikti. Posėdis, įvykus konfliktui, nebuvo pasibaigęs. Po V. Š. užpuolimo po 2 min. paprašė nutraukti apklausą, nes iš galvos dingo visi klausimai. Daugiau nepamena. Prieš konfliktą buvo grasinimas iš R. S.. V. Š. jai pasakė „įsikąsk į užpakalį”. R. S. reakcijos nebuvo, bet G. Š. agresyviai puolė. Tarp Š. atstumas buvo apie 1 m. Pats buvo arčiau lango, tikslesnio atstumo pasakyti negali. Pamena tik faktą, o smulkmenų – ne. G. Š. puolimas buvo staigus, jis žengė šaukdamas ar sakydamas. Matė, kad G. Š. buvo agresyvus. Jo puolimas buvo staigus ir netikėtas. G. Š. čiupo V. Š. už rankos ir ar stūmė, ar tempė. V. Š. aprangos, nepamenu. Apklausos trukmės nepamena taip pat. Kaip buvo išsidėstę proceso dalyviai, nepamena. G. Š. buvo už savo motinos. Apklausos metu visi stovėjo, o specialistas sėdėjo. Vietas apklausos metu keitė. Vienas nuo kito buvo mažu atstumu. Prieš pasakant „įsikąsk į užpakalį”, nepamena, kas uždavė klausimus. Dėl išsakytų žodžių „negausi vaiko” pats asmeniškai nesureagavo, toks posakis nešokiravo. Ginčas buvo dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo. V. Š. pasakius, G. Š. puolimas buvo iš karto. Matė kaip G. Š. puolė ir tempė. V. Š. buvo išsigandusi, iš jos R. S. atžvilgiu agresijos nematė. Fizinis kontaktas buvo. Tikslių veiksmų nepamena. G. Š. čiupo už rankos. G. Š. yra nesusivaldantis, jam užėjo pyktis, todėl jis ir puolė. Fizinė agresija truko neilgai. Tampymo nebuvo, tik paėmimas ir pastūmimas. G. Š. šaukė „kam mamai pasakei”. Apklausos tęsti nebuvo įmanoma, konfliktas tęsėsi, todėl paprašė nutraukti apklausą. Po užpuolimo V. Š. išsigando. Pats taip pat dėl didelio išgąsčio nesugebėjo daugiau užduoti klausimų, t. y. negalėjo tęsti darbo. Mano, kad buvo jau uždavęs paruoštus klausimus. V. Š. nešaukė, kas triukšmavo, nepamena. Informatikui nieko nesakė, gal tik, kad nutrauktų apklausą. V. Š. rankos apžiūros nepamena. G. Š. jam buvo įkandęs į nosį, kuomet buvo nagrinėjama ištuokos byla, šiuo metu yra priimtas išteisinamasis nuosprendis G. Š. atžvilgiu. Nuosprendis neįsiteisėjęs. V. Š. atstovauja, tačiau Advokatūros įstatymas neleidžia teikti informacijos. Kelios bylos yra G. Š. žinomos.

Liudytojas D. K. teisme parodė, kad G. Š. yra nepažįstamas. Dirba Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariate tyrėju. Su V. Š. yra dirbę prieš septynis metus parduotuvėje „Maxima“. Tuo metu dirbo apsaugos darbuotoju, o ji – kasininke. Gali būti, kad 2012 metais esu vykdęs V. Š. apklausą. Atvykus V. Š. į apklausą, turbūt pasisveikino, ji galbūt prisiminė jį (D. K.). Mano, kad tai ta pati moteris, su kuria yra dirbęs. Žino, kad toks žmogus - V. Š. yra, bet jokių asmeniškumų nėra. Santykiai su ja darbiniai, neutralūs. V. Š. apklausos nepamena. Apklausos metu pats rašė, ką ji pasakojo ir jokių nukrypimų nebuvo. Buvo laikomasi įprastinės apklausos tvarkos. Jokių pastabų dėl apklausos nebuvo. Parodymus moteris perskaitė, patvirtino savo parašu. Jokių abejonių neišsakė. Pradėjo ikiteisminį tyrimą, nes budėjo operatyvinėje grupėje. Pradžia - įvykio vietos apžiūra, apklausa, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, tarnybinis pranešimas, po to byla perduodama tyrėjui. Įvykis, kiek pamena, vyko teisme, bet kas ir kur, tiksliai nepamena. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas buvo pranešimu prokuratūrai.

Specialistas Jurgis Sakalas teisme paaiškino, kad kas dieną būna po keletą ar keliolika apžiūrų, yra sunku konkrečią apžiūrą atsiminti, galima remtis surašyta išvada. V. Š. buvo atvykusi Šiaulių miesto policijos komisariato siuntimu 2012-01-24 teismo medikų apžiūrai. Aplinkybės buvo žinomos iš užduoties. Apžiūros metu jai rasta kairio žasto apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje ovalo formos melsva kraujosruva 2,5 cm x 1,5 cm, papildomų dokumentų pateikta nebuvo. Buvo pateikta išvada, kad V. Š. padaryta kraujosruva kairiame žaste. Rastas sužalojimas atitinka įvykio aplinkybes nurodytam laikui. Išvada - nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas kietu buku daiktu, sužalojimui reikėjo vieno kontakto su kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir rankos pirštas. Poodinė kraujosruva atsiranda nuo smūginio poveikio arba nuo staigaus minkštųjų audinių suspaudimo. Tokio veiksmo metu yra sutraiškomi smulkūs poodinių kraujagyslių kapiliarai ir išsilieja kraujas iš kraujagyslių, susidaro kraujosruva. Apžiūros metu rastos kraujosruvos melsvos spalvos. Kraujosruvos iki 3 parų išlaiko pirminę spalvą, tai būna violetinė, melsvai violetinė arba melsva. Tai rodo, kad kraujosruva galėjo būti padaryta trijų parų bėgyje ir atitinka užduotyje įvykio aplinkybių nurodytam laikui, jei tuo metu nebuvo nukentėjusioji patyrusi kitų traumų. Tai vyksta pažeidžiant smulkiųjų kraujagyslių vientisumą, tiek suduodant smūgį, tiek stipriai suspaudžiant minkštuosius audinius. Išvada bendresnė, smūgis apima ir suspaudimą. Tikėtina, kad žmogui ir būnant storiau apsirengus, kraujosruva galėjo likti. Galbūt matmenys šiek tiek kistų, bet visumoje kraujosruvos išliktų. Po dviejų valandų ir po trijų parų kraujosruva gali atrodyti vienodai. Kraujosruvos pradeda žalsvėti, paskui keičiasi į gelsvą, maždaug per tris savaites išnyksta visiškai. Ar žmogus pats pasidarė tokias kraujosruvas, tai ne teismo ekspertų vertinimas. Fizinio skausmo sukėlimas yra lengvesnis už nežymų sveikatos sutrikdymą, nors apima tą patį BK straipsnį. Šiuo metu rastas konkretus sužalojimas. Su ranka spaudžiant, kiek reikėtų spausti, yra teorinis klausimas. Jei stipresnis spaudimas buvo atliktas vienu pirštu, o kiti sužalojimai suspaustais visais pirštais, tuomet, kur spausta visais - sužalojimų neliko. Kiekvieno organizmas yra individualiai jautrus ir nėra tokios formulės, kiek reikia spausti ir kaip reaguotų per audinį. Specialisto išvada padaryta pagal nurodytas bylos aplinkybes. Kraujosruvos gali atsirasti tiek moterims, tiek vyrams, tiek vaikams – nuo asmens lyties ir amžiaus jų pasireiškimas nepriklauso. Jei asmeniui liga, tai nuo ligos būna daugybinės mėlynės ir papildomai pateikiami klinikinių tyrimų duomenys. Nukentėjusieji visada būna suinteresuoti parodyti kuo daugiau sužalojimų, jei buvo rodyta tiek, iš jų padaryta išvada. Nuo menkiausio užkliuvimo mėlynė žmogui neatsiranda, tai teorinis klausimas.

Motyvuojamoji dalis

- nukentėjusiosios V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2012-01-23 apie 11.00 val. Šiaulių rajono apylinkės teisme buvo apklausinėjama jos mažametė duktė A. Š.. A. Š. apklausinėjo kitame kabinete teisėja L. M., dalyvaujant psichologei ir atstovui iš vaiko teisių apsaugos tarnybos. Kitame kabinete, kur jie stebėjo vaiko apklausą, buvo ji, jos atstovas advokato padėjėjas A. G., jos buvęs vyras G. Š., jo atstovė advokato padėjėja I. B., G. Š. mama R. S.. Be jų dar buvo teismo darbuotojas, kuris buvo atsakingas už garso įrašą. Šalia jos stovėjo R. S., kuri jai pasakė, kad kai A. Š. sueis 10 metų, ji jos nebematys, tai pakartojo tris kartus. Ji R. S. pasakė „įsikask sau į užpakalį“, tuomet buvęs vyras G. Š., kuris buvo toliau, pribėgo prie jos ir puolė garsiai rėkdamas. Ką tiksliai rėkė, neprisimena bei griebė jai už kairės rankos, aukščiau alkūnės ir suspaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, ko pasekoje atsirado kraujosruva. Tada advokato padėjėjas A. G. juos išskyrė. Jis G. Š. pasakė „raminkis, paleisk, ką darai“. Po šių žodžių G. Š. ją paleido. Per mikrofoną A. G. pasakė teisėjai, kad yra sutrikdyta viešoji rimtis, apklausa yra nutraukiama, kad jai G. Š. sukėlė fizinį skausmą, pakvietė ateiti teisėją pas juos į kabinetą. Atėjus teisėjai, teismo posėdis buvo nutrauktas. Grįžusi teisėja į kabinetą, kur buvo dukra, per mikrofoną pasakė, kad ji gali ateiti pasiimti dukrą. Policijos iš karto po įvykio ji nekvietė, kadangi buvo po tokio G. Š. poelgio buvo susijaudinusi, išsigandusi (1 t., 12-13 b. l.);

- V. Š. 2012-01-23 protokolas – pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad jos buvęs vyras G. Š. 2012-01-23 apie 11.00 val. Šiaulių rajono apylinkės teisme vykstant teismo posėdžiui griebė jai už kairės rankos, suspaudė ją, sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., 3 b. l.);

- 2012-01-23 įvykio vietos apžiūros protokolas, kurios metu apžiūrėta įvykio vieta – Šiaulių rajono apylinkės teisme, adresu Šiauliuose, Dvaro g. 81. Apžiūrint įvykio vietą sudaryta schema bei fotografuota (1 t., 5- 9 b. l.);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos 2012-01-24 specialisto išvada Nr. G 212/12(04), kurioje pažymėta, kad V. Š. padaryta kraujosruva kairiame žaste, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Rastas sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Rastam sužalojimui reikėjo padaryti vieno smūginio kontakto su buku kietu daiktu. Rastas sužalojimas nėra būdingas kritiminei traumai (1 t., 11 b. l.).

LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis LR BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus bei nustatė, kad G. Š. 2012-01-23 apie 11.00 val. viešoje vietoje – Šiaulių rajono apylinkės teisme, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) posėdžių salėje, įžūliu elgesiu, matant kitiems asmenims, suspausdamas nukentėjusiajai V. Š. virš alkūnės kairę ranką, tuo padarydamas kairio žasto apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje ovalo formos melsvą kraujosruvą 2,5 cm x1,5 cm, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, dėl tokio elgesio buvo sutrikdyta teismo posėdžio eiga.

Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų E. B., A. G. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, liudytojo D. K. teisme duoti parodymai, specialisto Jurgio Sakalo teisme duoti paaiškinimai bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai – Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2012-01-24 specialisto išvada Nr. G 212/12(04), kurioje pažymėta, kad V. Š. padaryta kraujosruva kairiame žaste, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, įvykio vietos apžiūros protokolas, pirminis V. Š. protokolas – pareiškimas, rašytas įvykio dieną.

Vertindamas asmenų duotus parodymus teisme, teismas atkreipia dėmesį, kad R. S. yra kaltinamojo motina, taigi, ji gali būti suinteresuota bylos baigtimi ir duodama atitinkamus parodymus gali siekti palankaus galutinio teismo sprendimo savo sūnaus atžvilgiu. Liudytoja I. B. yra kaltinamojo motinos atstovė nagrinėjant civilinę bylą, taigi, kaltinamojo motina yra I. B. klientė, nors ir netiesiogiai, bet I. B. gali teikti aplinkybes, kurios labiau palankios kaltinamajam. Tokiu būdu teismas liudytojų R. S. ir I. B. parodymus, tiek duotus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, vertina kritiškai ir remiasi tik ta apimtimi, kiek tai neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems parodymams. Pažymėtina, kad teisme nagrinėjant šią bylą, buvo išnaudotos visos galimybės siekiant išsiaiškinti nukentėjusiosios V. Š. gyvenamąją vietą ir siekiant V. Š. apklausti teisme. Tačiau teismui nepavykus jos apklausti, teismas liudytoju apklausė jos apklausą ikiteisminio tyrimo metu vykdžiusį tyrėją D. K.. Nustatyta, kad minėtas liudytojas prieš daugelį metų yra kartu su V. Š. dirbęs, tačiau teismas nenustatė baudžiamojo proceso pažeidimų vykdant jos apklausą, todėl nukentėjusiosios V. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, remiasi visa apimtimi. Tuo tarpu liudytojo A. G. parodymais, tiek duotais ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, remiasi tik ta apimtimi, kiek tai neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems parodymams. Tokį vertinimą nulėmė tai, kad kaltinamasis G. Š. ir liudytojas V. G. yra konfliktiniuose santykiuose, t. y. G. Š. buvo kaltinamas tuo, kad V. G. įkandęs į nosį, V. G. atstovavo V. Š. skyrybų procese su G. Š..

Teismas nenustatė, kad liudytojai E. B., D. K., specialistas J. Sakalas prieš šį įvykį būtų turėję asmeninių konfliktų su kaltinamuoju G. Š., taigi, jie neturi jokio pagrindo apkalbėti G. Š., todėl teismui netikėti liudytojų E. B., D. K. parodymais, specialisto J. Sakalo duotais paaiškinimais nėra pagrindo.

Kad G. Š. ir V. Š. buvo sąlytyje ir tokiu būdu kaltinamasis nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, įrodo paties kaltinamojo parodymai. Kaltinamasis G. Š. teisme parodė, kad pats sėdėjo, bet spėjo sučiupti V. Š. ranką už striukės ties riešu, V. Š. šaukdama „užstatei mėlynę“ ištraukė ranką. Kaltinamasis teigė, kad tokiu būdu gynė savo senyvą ir kiek negaluojančią motiną nuo savo buvusios sutuoktinės neteisėtų veiksmų, t. y. V. Š. motinai stumiančiu smūgiu trenkė. Kad V. Š. naudojo smurtą prieš R. S., netiesiogiai teisme parodė I. B., kuri teigė, kad R. S. pasakė, kad ją mušė V. Š.. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu minėta liudytoja parodė, kad „girdėjau kaip G. Š. sakė V. Š., kad „tu nemuši mano mamos“ (1 t., 26 b. l.). Pati R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „Virginija pasakė „sena padla, įsikąsk sau į užpakalį, tau vaiko nepriteis“ ir pakėlė ranką, nežinau kodėl, gal norėjo mane pastumti“ (1 t., 16 b. l.). Šiuo atveju minėta liudytoja nenurodė, kad prieš ją buvo naudotas fizinis smurtas, tik kad buvo išsakytos atitinkamos replikos. Tik teisme R. S. parodė, kad V. Š. jai pasakė „sena padla, tau vaiko nepriteis, įsikąsk į užpakalį” ir trenkė kaire ranka į petį. Pažymėtina, kad liudytojai E. B., I. B. ir V. G. V. Š. smūgio (smurto) R. S. atžvilgiu tiesiogiai nematė (2 t. 16 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, teismui nėra pagrindo abejoti, kad G. Š. be didesnės dingsties griebė nukentėjusiajai už rankos. Kaltinamojo gynėjas, baigiamosiose kalbose apibendrindamas liudytojų parodymus, pažymėjo, kad nukentėjusiosios elgesys apklausos metu buvo agresyvesnis ir kad būtent ji turėjo būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį. Be to, liudytoja I. B. teisme taip pat pabrėžė, kad G. Š. balsas buvo skardesnis, tačiau, jos vertinimu, konflikto iniciatorė yra būtent V. Š.. Pažymėtina, kad įvykio metu buvęs teismo informatikas E. B. teisme parodė, kad V. Š. ginče nebuvo išsiskirianti; vienu momentu G. Š. sėdėjo, o V. Š. stovėjo; vėliau prie V. Š. labiau priartėjo G. Š. (2 t., 14 b. l.). Kad kaltinamasis G. Š. griebė V. Š. už rankos, teisme patvirtino ir R. S., ir A. G.. Teisme kaltinamasis teigė, kad jis V. Š. sugriebė kairę ranką už riešo striukės. Panašiai teisme parodė ir kaltinamojo motina, kuri kategoriškai teigė, kad G. Š. paėmė V. Š. už striukės, ji pradėjo šaukti „man bus mėlynė“; sūnus paėmė už riešo striukės rankovės. Be to, minėta liudytoja teisme teigė, kad V. Š. išėjusi už durų buvo nusirengusi, A. G. ją apžiūrėjo. Pats A. G. teisme teigė, kad V. Š. rankos apžiūros nepamena, tačiau ikiteisminio tyrimo metu A. G. konkrečiai įvardijo, kad iš karto po incidento V. Š. parodė ranką virš alkūnės, ten buvo mėlynė (1 t. 18 b. l.). Be to, pati nukentėjusioji V. Š. 2012-01-23 protokole – pareiškime pažymėjo, kad G. Š. pribėgęs, puolė ant jos garsiai rėkdamas <...> bei griebė jai už kairės rankos, aukščiau alkūnės ir suspaudė, sukeldamas fizinį skausmą (1 t., 3 b. l.).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad užfiksuota kairio žasto apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje ovalo formos melsvą kraujosruva 2,5 cm x1,5 cm; rastas sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Teisme specialistas Jurgis Sakalas paaiškino, kad pateikta išvada bendresnė, smūgis apima ir suspaudimą; tikėtina, kad žmogui ir būnant storiau apsirengus, kraujosruva galėjo likti; galbūt matmenys šiek tiek kistų, bet visumoje kraujosruvos išliktų; po dviejų valandų ir po trijų parų kraujosruva gali atrodyti vienodai. Be to, specialistas teisme paaiškino, kad poodinė kraujosruva atsiranda nuo smūginio poveikio arba nuo staigaus minkštųjų audinių suspaudimo, tokio veiksmo metu yra sutraiškomi smulkūs poodinių kraujagyslių kapiliarai ir išsilieja kraujas iš kraujagyslių, susidaro kraujosruva.

Kad V. Š. skaudėjo ir nuo patirto smurto tikrai galėjo atsirasti mėlynė, patvirtino ir I. B., R. S. , kurios parodė, kad V. Š. šaukė, kad „man bus mėlynė“. Kaltinamasis ir jo gynėjas kėlė versiją, kad pati nukentėjusioji galėjo pasidaryti mėlynę ir vėliau kreiptis į ekspertą. Tokia iškelta versija teismui atrodo nelogiška, nes jei pati V. Š. būtų pasidariusi mėlynę, nebūtų prasmės jai iš karto po posėdžio nusirengti ir patirtą sužalojimą rodyti V. G., be to, nelogiška manyti, kad prieš apklausą V. Š. darytųsi mėlynę ir taip tikėdamasis, kad G. Š. griebs jai būtent už rankos ir tokiu būdu būtų sudaryta galimybė jį apkalbėti.

Remiantis minėtomis aplinkybėmis, teismui nebėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusiąją V. Š. sužalojo būtent kaltinamasis G. Š..

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Be to, teismų praktikoje pažymėta, kad baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje neretai pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-444/2013 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad įvykio metu buvo aplinkinių asmenų, t. y. kitų apklausoje dalyvaujančių asmenų – R. S., jos atstovė I. B., nukentėjusiosios atstovas A. G. ir teismo darbuotojas – informatikas E. B.. Pastarasis teisme pažymėjo, kad dėl santykių aiškinimosi asmenys negalėjo atidžiai sekti proceso. LR civilinio proceso kodekso 158-159 straipsniuose numatyta, kad teismo posėdžio pirmininkas pradeda ir baigia teismo posėdį, jam vadovauja, suteikia proceso dalyviams žodį, taip pat gali atimti šią teisę iš asmenų, kurie nevykdo jo nurodymų; teismo posėdžio pirmininkas imasi priemonių šalims sutaikyti, rūpinasi tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su nagrinėjama byla ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio vaiko apklausa vyko specialiai tam įrengtame kambaryje ir jame kartu su vaiku dalyvavo teismo posėdžio pirmininkas, jis neturėjo tiesioginės galimybės tramdyti posėdžių tvarkai nusižengusių proceso dalyvių. Nagrinėjamu atveju iš esmės buvo sutrikdyta įprasta posėdžio tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu E. B. pažymėjo, kad tuo metu kai vyko konfliktas, tvarka buvo sutrikdyta, nebebuvo girdima mergaitės apklausa, niekas į monitorių nežiūrėjo (1 t. 22 b. l.). Teisme E. B. pažymėjo, kad dėl santykių aiškinimosi asmenys negalėjo atidžiai sekti proceso, nes tarp jų vyko konfliktas; iki asmenims suartėjus ir sukonfliktavus teisėja nebuvo pranešusi apie posėdžio pabaigą. Liudytoja I. B. teisme parodė, kad „A. G. pasakė, kad teisingai, teismo darbuotojui pasakė „būsi liudytoju“ ir pribėgęs prie mikrofono sustabdė posėdį. Klausimus tuo metu uždavinėjau aš“. Tai pat I. B. teisme pažymėjo, kad po jos G. Š. turėjo kalbėti. Liudytojas A. G. teisme parodė, kad po užpuolimo V. Š. išsigando; pats taip pat dėl didelio išgąsčio nesugebėjo daugiau užduoti klausimų. Be to, po panaudoto smurto, į minėtą patalpą buvo iškviesta pati civilinę bylą nagrinėjusi ir apklausą vykdžiusi teisėja, t. y. iš dalies be svarbesnio reikalo, susijusio su nagrinėjama byla ir vykdoma apklausa, buvo sustabdyta vaiko apklausa. Be to, kaip A. G. minėjo, po panaudoto smurto, jis nebegalėjo užduoti kitų klausimų, t. y. tinkamai įgyvendinti procesines teises.

Be to, svarbiausia veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui yra tai, kad veiksmas vyko viešojoje vietoje. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nagrinėjamu atveju G. Š. įžūliu elgesiu – suspausdamas nukentėjusiajai V. Š. virš alkūnės kairę ranką, tuo padarydamas kairio žasto apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje ovalo formos melsvą kraujosruvą 2,5 cm x1,5 cm, šiuos veiksmus atliko viešoje vietoje, t. y. Šiaulių rajono apylinkės teisme, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) posėdžių salėje, kur tuo metu buvo ir kiti apklausoje (civilinės bylos nagrinėjimo procese) dalyvaujantys asmenys.

Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad G. Š. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius.

Norint asmenį patraukti baudžiamojo atsakomybėn, reikia nustatyti ne tik objektyviąją nusikaltimo pusę, bet ir subjektyviąją.

Kaltinamojo gynėjas advokatas teigė, kad G. Š. veiksmuose nebuvo tyčios sutrikdyti viešąją tvarką, kas aiškiai rodo, kad atsakomybė jam neturėtų būti taikoma. Nagrinėjamos bylos kontekste nustatyta, kad po V. Š. pasakytos replikos R. S., kaltinamasis G. Š., nesant jokio fizinio kontakto, tik esant apsižodžiavimams, pirmas dėl menkavertės dingsties panaudojo smurtą V. Š. atžvilgiu. Teismas daro išvadą, kad subjektyvioji G. Š. veiksmų pusė, atsižvelgus į jo veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes, darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus, kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje vietoje dėl menkavertės dingsties smurtaudamas V. Š. atžvilgiu, tuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks visuomenės rimtis ir tvarka bei to norėjo. Kaltinamojo G. Š. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. Š. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.)

Kaltinamasis G. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (LR BK 59-60 str.) nenustatyta. G. Š. nusikalto būdamas teistas (1 t., 45-46, 48-51, 53-65 b. l.), teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 42-44 b. l.), nedirbantis (1 t., 74 b. l.), registruotas darbo biržoje, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados pareigūnų charakterizuojamas kaip eilę kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra jo atžvilgiu gauta keletas V. Š. pareiškimų dėl jo netinkamo elgesio; į Centro policijos nuovados profilaktinę įskaitą neįrašytas (73 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus G. Š. laisvės apribojimo bausmę su atitinkamu įpareigojimu, numatytu LR BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies trukmės vidurkis.

Kaltinamajam G. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 31-32 b. l.) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Daiktinių įrodymų nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant G. Š. per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu

G. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.