- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-10
- Bylos Nr.
- e2-181-941/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02341-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Rimkienė
- Ieškovas
- O. J.
- Atsakovas
- P. I.
- Advokatai
- Donatas Lengvinas, Saulius Tamošaitis
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant ieškovei O. J., jos atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, atsakovei P. I., jos atstovui advokatui Donatui Lengvinui, išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Vaidai Drukteinei, Irenai Šaulytei, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. J. patikslintą ieškinį atsakovei P. I. dėl bendravimo su broliu tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė O. J. 2016-10-04 pateiktu, 2016-10-05 priimtu ir 2017-02-24 patikslintu ieškiniu atsakovei P. I. prašo nustatyti bendravimo su broliu M. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią O. J. turi teisę: kas antrą savaitgalį - šeštadienį (neporinėmis dienomis) 1-2 valandas nuo 15 val. iki 20 val. laikotarpiu, atsižvelgiant į vaiko elgesį ir interesus, dalyvaujant vaiko mamai P. I. matytis ir bendrauti su M. J. jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje; lankyti M. J. jo ugdymo įstaigoje laisvu nuo vaiko užsiėmimų metu, dalyvauti ugdymo įstaigoje organizuojamose šventėse bei žinoti apie jo ugdymo rezultatus, lankomumą ir kt. ugdymo įstaigoje kaupiamus duomenis, susijusius su ugdymo procesu; atsižvelgiant į vaiko elgesį ir interesus, dalyvaujant vaiko mamai P. I., matytis ir bendrauti su M. J. gimtadienio dieną bei Šv. Kalėdų švenčių metu 1-2 valandas nuo 12 val. iki 20 val. laikotarpiu; taip pat prašo įpareigoti atsakovę P. I. sudaryti sąlygas O. J. bendrauti su M. J. pagal šią bendravimo tvarką. Nurodo, kad yra P. J. duktė iš pirmos santuokos su V. J.. Tėvas vėliau sudarė antrą santuoką su L. J., kurioje gimė brolis Ž. J.. Tėvas ir antrąją santuoką nutraukė ir iki mirties toliau gyveno su L. J. nesusituokęs. (duomenys neskelbtini) gimė atsakovės sūnus M. J.. Įraše apie asmenį nurodyta, kad M. J. yra P. J. nepilnametis vaikas. Nors buvo kilę įtarimų, kad jos tėvas nėra vaiko biologinis tėvas, tačiau visi vaikai bendravo tėvo namuose. Tėvas P. J. mirė (duomenys neskelbtini). Teismo tvarka 2015-07-14 atlikta DNR ekspertizė nustatė, kad P. J. yra M. J. tėvas. Iki tėvo mirties dėl jos bendravimo su broliu jokių problemų nekilo. Mirus tėvui kilo teisminiai turtiniai ginčai tarp P. J. vaikų iš pirmos bei antros santuokų ir atsakovės, todėl atsakovė nebeleido bendrauti su M. J.. Atsakovė, galimai nustatinėja savo sūnų Modestą prieš kitus P. J. vaikus, formuodama neigiamą požiūrį į artimuosius giminaičius ir dėl turtinio ginčo savanaudiškais tikslais verčia vaiką nutraukti visus ryšius su broliu ir seserimi iš vaiko tėvo pusės. Mano, kad atsakovės elgesys neatitinka prioritetinių vaiko teisų ir interesų, todėl nustatytina jos bendravimo tvarka su broliu.
Ieškovė ir jos atstovas patikslintą ieškinį palaiko.
Šalies argumentai
Ieškovė O. J. papildomai paaiškino, kad tėvas atsiveždavo pas ją brolį į mėnesį apie 2 kartus, iki jam suėjo 1,5 metukų, pabūdavo po valandą. Nuo 1,5 metų su vaiku nebendravo. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo palaidotas. Mėgino atgaminti ryšius su vaiku 2015 m. ir per Vaiko teisių apsaugos skyrių perduoti jam dovaną, bet jai buvo atsakyta. Vėliau nieko nebedarė. Matė vaiką 2016 m. vasarą (duomenys neskelbtini) važiuodama pro šalį. Buvo sustojusi, bet atsakovė neleido bendrauti, vaikas įbėgo į kiemą. Vaiką matė ir su juo kelias minutes pabendravo 2017 metais sausio mėnesį teisme, po posėdžio. Pakalbino jį. Vaikas jos nepažino, su ja nekalbėjo, tik žiūrėjo į ją. Atsakovė neleidžia bendrauti. Nori užmegzti ryšį su broliu, kol jis dar mažas.
Atsiliepimas
Atsakovė P. I. atsiliepimais su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka realios tikrovės, o ieškovės siekis nustatyti tvarką su atsakovės mažamečiu sūnumi yra keliantis grėsmę vaiko dvasinės ir psichologinės darnos stabilumui bei vystymuisi, neatitinka LR Konstitucijoje bei tarptautiniuose teisės aktuose garantuojamų vaiko teisių apsaugos pagrindų. Nepagrįstas ir nesuprantamas bei pamatinius šeimos teisės principus pažeidžiantis ieškovės reikalavimas lankyti mažametį M. J. ugdymo įstaigoje bei žinoti apie ugdymo rezultatus. Tai tėvų teisė ir pareiga, kurią atsakovė vykdo tinkamai. Vaiko gimtadienis ir didžiosios metų šventės, įskaitant Kalėdas, bei savaitgaliai yra visų pirma šeimos, artimųjų giminaičių, su kuriais vaiką sieja artimas ir glaudus ryšys, ypatingas laikas, kurio metu vaikas bendrauja su jam artimais ir jį tikrai mylinčiais bei gera linkinčiais šeimos nariais. Teisinis reguliavimas nustato vaiko teisę, bet ne pareigą, bendrauti su kitais giminaičiais. Priešingai, nei nurodyta ieškinyje, ieškovės O. J. ir atsakovės sūnaus M. J. santykiai ir ryšiai niekada nebuvo šeimyniški ir artimi. (duomenys neskelbtini) mirus jų tėvui P. J., atsakovės sūnui buvo nepilnai dveji metai. Iki tėvo mirties atsakovės sūnus su ieškove ir broliu Ž. J. bendravo nedaug, visada atsakovės ar velionio tėvo priežiūroje. Dar visai neseniai ieškovė visai nepripažino M. J. biologiniu broliu. 2015-02-20 kreipėsi į teismą dėl M. J. tėvystės nuginčijimo. Teismui paskyrus ekspertizę, DNR tyrimais nustatyta, kad P. J. yra vaiko M. J. biologinis tėvas. Toje byloje ieškovė teigė, kad M. J. nėra biologinis P. J. tėvas, kad P. J. neaugino vaiko ir su juo bendravo labai mažai, tarp jų nebuvo susiklostę artimi santykiai. Šioje byloje teigia priešingai, kad būtent tėvo dėka ji bendravo su mažamečiu broliu tėvo namuose. Atsakovės sūnui yra treji metai (atsiliepimo pateikimo metu), vaikas nelinkęs bendrauti su nepažįstamais ar jo aplinkoje retai matomais žmonėmis. Atsakovei iš kitos bylos žinoma, kad ieškovei diagnozuota depresija. Ieškovės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10478-15 dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 178 str. 1 d., 294 str. 1 d., padarymo. Dėl ieškovės neteisėtų teisės atžvilgiu bei nepriimtinų ir netoleruotinų geros moralės atžvilgiu veiksmų atsakovė su mažamečiu vaiku 2015-02-06, grįžusi iš ligoninės, kur gydėsi sugyventinis vaiko tėvas P. J., negalėjo patekti į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kur gyveno, nes jos neįleido P. J. vaikai iš ankstesnių santuokų – ieškovė ir Ž. J.. Atsakovės sūnus peršalo, susirgo bronchitu ir turėjo kitų sveikatos problemų. Į gyvenamąją vietą negalėjo patekti iki 2015-02-13. Patekusi į gyvenamąjį namą pastebėjo, kad dingo jos asmeniniai daiktai, papuošalai, dokumentai, pinigai, vaiko daiktai bei mirusiajam priklausę įvairūs daiktai, bendros 89581,51 Eur vertės. Nepaisant baudžiamosios bylos baigties, atsakovė ir jos mažametis sūnus dėl ieškovės ir jos brolio veiksmų patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, lydimus baimės, nerimo ir nesaugumo jausmo. Teisme nagrinėjama kita civilinė byla, kurioje ieškovė ir jos brolis M. J. prašo pripažinti negaliojančiu mirusiojo P. J. 2015-02-03 M. J. išduotą testamentą, kaip sudarytą asmens negalėjusio suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Toje byloje ieškovė siekia, kad būtų panaikintas testamentas, kuriuo P. J. išreiškė valią, kad po jo mirties, tam tikras turtas atitektų atsakovės sūnui. Tokie ieškovės veiksmai rodo aiškų priešingumą mažamečio vaiko interesams. Ieškovės reikalavimai yra negalimi, nepagrįsti ir prieštaraujantys mažamečio vaiko interesams.
Atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutinka.
Atsakovė P. I. papildomai paaiškino, kad kol nesibaigė kitos bylos, nemato galimybės sūnui bendrauti su ieškove.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-11-03 ir 2017-03-24 išvadose nurodyta, kad sesers ir brolio tarpusavio socialinių – dvasinių – moralinių ryšių šiuo metu nėra, jų nesieja joks emocinis ryšys. Ieškovė su vaiku nebendravo nuo tėvo mirties 2015 m. vasario mėnesį. Vaikas nepažįsta O. J. ir nežino, kad ji yra jo sesuo, nes tokio amžiaus vaikas negali ilgai išlaikyti atsiminimų apie asmenį, su kuriuo ilgai nebendravo. Vaikas yra mažas ir savo nuomonės dėl bendravimo su seserimi negali išsakyti. Vaikas sunkiai užmezga kontaktą su nepažįstamais žmonėmis. Atsižvelgiant į amžių, brandą, vaikas negalėtų bendrauti su ieškove vienas, mamos dalyvavimas susitikimų metu yra būtinas. O. J. ir P. I. santykiai konfliktiški, tarp jų yra gilus konfliktas, vyksta teisminiai ginčai, atliekamas ikiteisminis tyrimas. Ieškovė ginčijo vaiko tėvystę ir siekė nutraukti bet kokius ryšius su vaiku ir jo motina. Ieškovės veiksmai nepuoselėja šeimyniškų ir šiltų tarpusavio jausmų, todėl tai niekaip neatitinka vaiko interesų. Trumpi susitikimai galėtų atkurti ryšį, jei ieškovė ir atsakovė sugebėtų be konfliktų bendrauti tarpusavyje. Šeimos ryšiai turėtų būti atkuriami palaipsniui, pasitelkiant psichologų pagalbą. Visų pirma būtina išspręsti konfliktinę situaciją, tik tokiu atveju įmanoma sukurti saugią aplinką, kurioje vaikas nepatirtų psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų. Ieškovės bendravimo su broliu tvarkos nustatymas yra sunkiai įmanomas.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė 2017-04-20 teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ieškovė 4 kartus - 2015-02-13, 2015-03-09, 2015-03-16, 2015-07-21 kreipėsi Vaiko teisių apsaugos skyrių su pareiškimais dėl vaikų nepriežiūros ir prevencinio darbo su mama. Beveik visi pareiškimai nepasitvirtino, dauguma atvejų buvo nustatyta, kad P. I. tinkamai rūpinasi savo vaikais. Ieškovė 2015-09-03 kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl bendravimo tvarkos su broliu nustatymo. Dėl teisminių ginčų buvo atsisakyta tai daryti. Pateikė galutinę išvadą, kad dėl šalių konfliktiškų santykių bei visiško ieškovės ir vaiko tarpusavio santykių nebuvimo bendravimo tvarkos nustatymas yra neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė O. J., gimusi (duomenys neskelbtini), yra P. J., gimusio (duomenys neskelbtini), dukra iš pirmos santuokos. M. J. yra P. J. sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini), ne santuokoje su atsakove P. I., gimusia (duomenys neskelbtini). O. J. ir M. J. tėvas P. J. mirė (duomenys neskelbtini) ligoninėje, buvo palaidotas (duomenys neskelbtini).
P. J. 2015-02-03 ligoninėje sudarytu testamentu sūnui M. J. paliko dalį savo turto - du žemės sklypus, kurių vienas adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius – gyvenamąjį namą, tvartą, kitus kiemo statinius, baldus, namų apyvokos daiktus, buitinę techniką, automobilį Kia Retona bei negyvenamąją patalpą Klaipėdoje.
P. I. 2015-02-14 kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK su pareiškimu, kad 2015-02-06 apie 12.30 val. grįžusi į namus (duomenys neskelbtini), kur gyveno su sugyventiniu P. J. ir mažamečiu sūnumi M. J., negalėjo į juos patekti, nes buvo pakeistos namų spynos; 2015-02-14 apie 10 val. išlaužus namo lauko duris ir patekus į vidų, pastebėjo, kad iš namo pavogti įvairūs jai ir sugyventiniui bei jų sūnui priklausę daiktai ir dokumentai. Pagal šį pareiškimą nuo 2015-02-19, pakankami komplikuotai, atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10478-15 pagal LR BK 294 str. 1 d. dėl savavaldžiavimo ir LR BK 178 str. 1 d. dėl vagystės. Įtarimai pareikšti O. J. ir Ž. J..
O. J. ir Ž. J. (P. J. sūnus iš antros santuokos) 2015-02-17 kreipėsi į teismą, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo – uždrausti atlikti mirusiojo P. J. turto paveldėjimo veiksmus pagal įpėdiniui M. J. išduotą testamentą. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-18 nutartimi prašymas patenkintas. O. J. ir Ž. J. 2015-02-23 pateikė teismui ieškinį dėl P. J. tėvystės M. J. nuginčijimo ir mirusiojo P. J. 2015-02-03 M. J. išduoto testamento, notarinio registro (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiu. Atlikus DNR tyrimus 2015-07-14 ekspertizės aktu Nr. ES 223/15(01) konstatuota, kad M. J. yra P. J. sūnus. 2015-08-14 ieškinys patikslintas, atsisakant reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo. Civilinė byla Nr. e2-21-941/2017, proceso Nr. 2-24-3-00303-2015-5, pagal ieškovų O. J. ir Ž. J. patikslintą ieškinį atsakovui M. J., atstovaujamam įstatyminės atstovės P. I., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu nėra išnagrinėta.
Šalių santykiai dėl baudžiamojo ir civilinio procesų itin konfliktiški.
Vaikas M. J. sesers O. J. nepažįsta, tarp jokių socialinių, dvasinių, moralinių, emocinių ryšių nėra.
Tarptautinėje ir nacionalinėje Lietuvos teisėje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 m. Vaiko teisių deklaracija, 1989 m. Vaiko teisių konvencija, LR Konstitucijos 38 str., LR CK 3.3 str. 1 d. LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas). Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (LR CK 3.161 str. 3 d.). Tėvai turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus (LR CK 3.172 str.). Esant santykiams ir ryšiui tarp vaiko ir artimųjų giminaičių, kurie Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. prasme laikomi šeimos gyvenimu, valstybei atsiranda pozityvioji pareiga teisinėmis priemonėmis užtikrinti šį ryšį ir vaiko bendravimą su konkrečiu asmeniu. Tuo tikslu įstatyme įtvirtintas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas (LR CK 3.176 str.). Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams (LR CK 3.176 str. 4 d.). Įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaiko interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Ar bendravimas atitinka vaiko interesus, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama atsižvelgiant į vaiko amžių, brandą, motyvaciją, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes. Vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, atitinkamai ir artimųjų giminaičių tokia teisė, gali būti ribojama arba tam tikrais atvejais nutraukiama, kai toks bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet koks trečiųjų asmenų (ne tėvų) bendravimas su vaiku yra pateisinamas tik tuo atveju, jei šie asmenys įrodo, kad tai atitinka vaiko interesus (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-223/2003, Nr. 3K-3-57/2007, Nr. 3K-3-203/2009, Nr. 3K-3-295-969/2016).
Tarp 40 metų ieškovės ir mažamečio 4 metų jos biologinio brolio jokių socialinių, dvasinių, moralinių, emocinių ryšių nėra. Vaikas ieškovės nepažįsta ir nežino, kad ji yra jo sesuo.
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad iki tėvo mirties bendravo su broliu tėvo namuose ir dėl to jokių problemų nebuvo. Teismo posėdyje paaiškino, kad tėvas brolį atsiveždavo pas ją per mėnesį apie 2 kartus ir pabūdavo po valandą. Kitoje civilinėje byloje nagrinėjamame ieškinyje dėl testamento nuginčijimo nurodo, kad tėvas abejojo tėvyste ir su sūnumi bendravo labai mažai. Ieškovės šioje ir kitoje byloje nurodytos aplinkybės dėl bendravimo su broliu iki tėvo mirties prieštaringos. Įvertinus šalių paaiškinimus bei byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad ieškovė iki tėvo mirties su broliu bendravo labai mažai, ir tikėtina nebendravo, bet kartais matydavo brolį, tuo metu dar kūdikį. Po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) ieškovė su broliu nebebendravo visai, atsitiktinai matė 2016 m. pravažiuodama per gyvenvietę ir 2017 m. teisme pamačiusi jį pakalbino.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, ieškovė su broliu iš antros tėvo santuokos (duomenys neskelbtini), t.y. tėvo P. J. mirties išvakarėse, pakeitė namo (duomenys neskelbtini), kur kartu su P. J. gyveno atsakovė ir mažametis jos sūnus (ieškovės brolis), spyną dėl ko jie negalėjo patekti į namus. Tokiu būdu ieškovė galimai savavaldžiavo. Dėl to ir dėl iš to namo dingusių, galimai neteisėtu būdu pasisavintų, atsakovės bei mažamečio M. J. daiktų nuo 2015-02-19 atliekamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo eiga itin komplikuota. Nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties, ieškovės veiksmai prieš mažametį brolį bei jo motiną nepriimtini ir neatitinka geros moralės. Dėl jų atsakovė ir jos mažametis sūnus (ieškovės brolis) neabejotinai patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, lydimus baimės, nerimo ir nesaugumo jausmo.
Ieškovė po tėvo mirties nepripažino, kad M. J. yra jos biologinis brolis, praėjus 10 dienų po tėvo mirties kreipėsi į teismą, ginčijo tėvystę. Po to, kai atsakovė su mažamečiu vaiku atgavo teisę gyventi name, kuriame ieškovės ar jos iniciatyva tėvo mirties išvakarėse buvo pakeistos spynos, ieškovė 4 kartus kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą su pareiškimais dėl atsakovės vaiko nepriežiūros. Tikėtina, kad tokiu būdu siekė priversti atsakovę su vaiku išsikraustyti iš tėvui priklausiusio ir testamentu mažamečiui M. J. palikto namo (duomenys neskelbtini).
Taigi ieškovė siekė nutraukti bet kokius ryšius su vaiku ir jo motina. Šiuo metu ieškovė vis dar bylinėjasi su mažamečiu broliu dėl testamento nuginčijimo.
Tarp ieškovės ir jos mažamečio brolio nėra ir nebuvo šeiminio ryšio, kuris turėtų būti puoselėjamas, ginamas ir saugomas. Šį ryšį reikėtų sukurti.
Ieškovė nurodo, kad nori užmegzti ir palaikyti ryšius su mažamečiu broliu, bet aplinkybės bei faktai leidžia manyti priešingai. Ieškovės veiksmai mažamečio brolio atžvilgiu nepuoselėja šeimyniškų ir šiltų tarpusavio jausmų, nėra nukreipti į santykių užmezgimą ar atkūrimą.
Vaikui yra 4 metai, neturėdamas 2 metų jis neteko tėvo, gyvena su mama, yra prie jos labai prisirišęs, sunkiai užmezga kontaktą su nepažįstamais žmonėmis. Ryšys galėtų būti atkurtas, o tiksliau sukurtas, palaipsniui per trumpus susitikimus, pasitelkiant psichologų pagalbą ir būtinai dalyvaujant mamai. Ieškovė ir atsakovė dėl nepalankiai susiklosčiusių ir konfliktiškų santykių, kaip buvo akivaizdžiai matoma teismo posėdžiuose, šiuo metu negeba bendrauti tarpusavyje draugiškai, pagarbiai ir nekonfliktuodamos. Tarp šalių gili ir įsisenėjusi nesantaika yra sąlygota pačios ieškovės prieš atsakovę ir jos mažametį vaiką (ieškovės brolį) nukreiptų veiksmų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos bendravimas su vaiku, aptartų aplinkybių kontekste, atitinka vaiko interesus ir yra pateisinamas. Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad šiuo metu bendravimo tvarkos nustatymas neįmanomas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. prasme, tarp vaiko ir artimų giminaičių (brolių ir seserų) šeimos gyvenimas yra ir tada, kai jie negyvena kartu, bet yra susiformavę glaudūs šeiminiai ryšiai. Neegzistuojant šeimos gyvenimui, Konvencijos 8 str. prasme, valstybei neatsiranda ir pozityvioji pareiga teisinėmis priemonėmis užtikrinti šį ryšį ir vaiko bendravimą su konkrečiu asmeniu.
Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje, darytina išvada, kad šiuo metu ieškovės bendravimas su mažamečiu broliu neatitinka vaiko interesų ir gali jiems pakenkti, nes yra nesuderinamas su vaiko teise į saugią aplinką, kurioje jis nepatirtų psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų.
Teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo (šiuo atveju nenustatymo) neįgyja res judicata galios ir bet kuris suinteresuotas asmuo, pasikeitus aplinkybėms, gali dėl to kreiptis į teismą iš naujo (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Atsakovė P. I. patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teisinės pagalbos išlaidos yra protingos ir neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti sumų. Atmetus ieškinį, šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovės. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį ir patyrė 450 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atmetus ieškinį, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės O. J. 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovei P. I..
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.