Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovei P. I. dėl bendravimo su broliu tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė O. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei P. I. dėl bendravimo su broliu tvarkos nustatymo. Ieškovė nurodė, kad ji yra P. J. dukra iš pirmosios santuokos su V. J. Ieškovė paaiškino, kad vėliau jos tėvas sudarė antrą santuoką su L. J., kurioje gimė brolis Ž. J. Nutraukus antrąją santuoką, ieškovės tėvas naujos santuokos nesudarė. Ieškinyje nurodoma ir tai, kad (duomenys neskelbtini) gimė atsakovės P. I. sūnus M. Po ieškovės tėvo P. J. mirties buvo atlikta DNR ekspertizė, kuri patvirtino, jog P. J. yra M. tėvas, o ieškovė yra M. J. sesuo. Ieškovė teigė, kad iki tėvo mirties dėl jos bendravimo su broliu jokių problemų nekilo, tačiau vėliau prasidėjo turtiniai ginčai tarp P. J. vaikų iš pirmosios bei antrosios santuokų ir atsakovės, todėl atsakovė nebeleido ieškovei bendrauti su broliu M. J. Ieškovė teigė, kad atsakovė siekia suformuoti neigiamą požiūrį į vaiko artimuosius giminaičius ir dėl vykstančių turtinių ginčų verčia vaiką nutraukti visus ryšius su broliu ir seserimi iš vaiko tėvo pusės. Ieškinyje teigiama, kad toks atsakovės elgesys neatitinka prioritetinių vaiko teisų ir interesų, todėl turi būti nustatyta ieškovės bendravimo su broliu tvarka. Dėl to ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė nustatyti bendravimo su broliu M. J. tvarką, pagal kurią ieškovė turi teisę kas antrą savaitgalį, šeštadienį (neporinėmis dienomis) 1-2 valandas nuo 15 val. iki 20 val., atsižvelgiant į vaiko elgesį ir interesus, dalyvaujant vaiko mamai matytis ir bendrauti su M. J. jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje; lankyti M. J. jo ugdymo įstaigoje laisvu nuo vaiko užsiėmimų metu, dalyvauti ugdymo įstaigoje organizuojamose šventėse bei žinoti apie jo ugdymo rezultatus, lankomumą ir kt. ugdymo įstaigoje kaupiamus duomenis, susijusius su ugdymo procesu; atsižvelgiant į vaiko elgesį ir interesus, dalyvaujant vaiko mamai, matytis ir bendrauti su M. J. gimtadienio dieną bei Šv. Kalėdų švenčių metu 1-2 valandas nuo 12 val. iki 20 val. laikotarpiu; taip pat prašo įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas ieškovei bendrauti su broliu M. J. pagal šią bendravimo tvarką.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-05-10 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad ieškovė yra P. J. dukra iš pirmosios santuokos, o M. J. yra P. J. sūnus, kuris gimė P. J. nesudarius santuokos su atsakove. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės ir M. J. tėvas P. J. mirė (duomenys neskelbtini). Teismas atsižvelgė į tai, kad šiuo metu dėl vykstančių teisinių ginčų ieškovės ir atsakovės santykiai yra itin konfliktiški, o M. J. savo sesers nepažįsta, jų nesieja jokie dvasiniai, socialiniai bei emociniai ryšiai. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovė su broliu iš antrosios tėvo santuokos pakeitė namo, kuriame kartu su P. J. gyveno atsakovė ir mažametis jos sūnus, spyną, todėl atsakovė su vaiku negalėjo patekti į namus. Teismas pažymėjo, kad ieškovės veiksmai prieš mažametį brolį bei jo motiną nepriimtini ir neatitinka geros moralės, dėl ieškovės veiksmų atsakovė ir jos mažametis sūnus patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, nerimą ir nesaugumo jausmą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ginčydama savo brolio tėvystę ieškovė siekė nutraukti bet kokius ryšius su savo broliu ir jo motina. Be to, šiuo metu ieškovė vis dar bylinėjasi su mažamečiu broliu dėl testamento nuginčijimo. Teismas konstatavo, kad šiuo metu ieškovės bendravimas su mažamečiu broliu neatitiktų vaiko interesų ir galėtų jiems pakenkti, todėl ieškovės reikalavimą dėl bendravimo su broliu tvarkos nustatymo atmetė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė O. J. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neatskleidė bylos esmės ir nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovės ir jos brolio bendravimas nėra galimas, nes tokių teismo išvadų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Ieškovės teigimu, jos pateikti skundai dėl brolio nepriežiūros patvirtina ieškovės siekį užtikrinti broliui saugias gyvenimo sąlygas, tačiau teismas nepagrįstai šiuos ieškovės veiksmus įvertino kaip siekį nutraukti socialinius ryšius su broliu.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės ir jos brolio nesieja socialinis ryšys. Apeliantės teigimu, ieškovę ir jos brolį sieja socialinis ir emocinis ryšys, tačiau atsakovė trukdo ieškovei bendrauti su vaiku.Teismas netinkamai įvertino byloje esančias Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas ir nesvarstė dėl galimybių atkurti ieškovės ir jos brolio ryšį.Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-10478 medžiaga. Apeliantė pažymėjo, kad jos atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, todėl teismo išvados buvo padarytos remiantis subjektyviu bylą nagrinėjusios teisėjos vertinimu, tuo pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė P. I. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-10 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodė, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes. Atsakovė teigė, jog vaiko bendravimas su ieškove neatitiktų vaiko interesų, nes tarp ieškovės ir jos brolio nėra jokio emocinio, socialinio ryšio. Atsakovė nurodė ir tai, kad skundžiamu teismo sprendimu nebuvo pažeistas ieškovės nekaltumo prezumpcijos principas, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Apeliantė skunde nurodė, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovės ir jos brolio bendravimas nėra galimas, nes tokių teismo išvadų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Byloje nustatyta, kad atsakovės sūnus M. J. yra ieškovės brolis, o ieškovė yra M. J. sesuo. Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad ieškovės ir M. J. tėvas P. J. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl to, kad M. J. šiuo metu gyvena su atsakove, kuri yra jo mama. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės teisės bendrauti su savo broliu M. J. ir šios teisės įgyvendinimo tvarkos.

CK 3.172 straipsnis nustato, jog tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Pagal šią įstatymo nuostatą artimųjų giminaičių bendravimas su vaiku yra galimas, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus. Pažymėtina, kad pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas, jei toks ryšys Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas šeimos gyvenimu, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, atsiranda pareiga užtikrinti šį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007). Vertinant, ar ieškovės bendravimas su broliu nagrinėjamu atveju atitiktų vaiko interesus, atsižvelgtina į tai, kad ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10478, kuriame ieškovei yra pareikšti įtarimai pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 294 straipsnio 1 dalį. Iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2015-02-06, apie 13.30 val., grįžusi į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovė su mažamečiu vaiku negalėjo į juos patekti, nes buvo pakeistos namo spynos, dingo atsakovei, jos sugyventiniui P. J. bei vaikui priklausantys daiktai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie ieškovės veiksmai, atlikti likus dienai iki P. J. mirties, neatitinka geros moralės principų bei patvirtina aiškiai neigiamas ieškovės nuostatas tiek atsakovės, tiek jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Kolegija įvertina ir tai, kad ieškovė Klaipėdos rajono apylinkės teisme inicijavo teisminį procesą dėl tėvystės nuginčijimo ir testamento pripažinimo negaliojančiu, kuriame ieškovė siekė pripažinti, jog M. J. nėra ieškovės tėvo P. J. sūnus, taip pat siekė pripažinti mirusiojo P. J. jo sūnui M. J. išduotą testamentą negaliojančiu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nepripažįsta savo brolio M. J. kaip lygiateisio savo šeimos nario, o ieškovės elgesys, jos veiksmų pobūdis rodo, jog ieškovė veikia prieš mažamečio brolio interesus. Įvertinusi byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimu ir konstatuoja, kad ieškovės ir jos brolio bendravimas šiuo metu neatitiktų vaiko interesų.

Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-10478 medžiaga. Apeliantė pažymėjo, kad jos atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, todėl teismo išvados buvo padarytos remiantis subjektyviu bylą nagrinėjusios teisėjos vertinimu, tuo pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą. Ši skundo nuostata nėra pagrįsta. CPK 177 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galiojančios CPK nuostatos nenumato draudimo civilinėje byloje remtis baudžiamojoje byloje atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenimis ir jais grįsti teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje pateikiami baudžiamosios bylos duomenys, kurie, juos pateikusios proceso šalies įsitikinimu, turi reikšmės įrodinėjimo dalykui civilinėje byloje, jie turi būti įvertinti kaip ir kiti įrodymai remiantis civiliniame procese taikytinomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, išskyrus jei jie yra prejudicinių faktų galią turintys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Nagrinėjamu atveju priimant skundžiamą teismo sprendimą ieškovės veiksmai nebuvo vertinami baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu, sprendime nėra jokių konstatuojamojo pobūdžio išvadų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovės veiksmai atitinka jai inkriminuojamuose BK straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas. Dėl to ieškovės skundo argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo vertintini kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju teismo išvada, jog ieškovės ir jos brolio bendravimas neatitiktų vaiko interesų, buvo padaryta vadovaujantis ne tik ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-10478 duomenimis, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, tai yra šalių paaiškinimais, civilinės bylos Nr. e2-21-941/2017 duomenimis bei kitais rašytiniais įrodymais. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija sprendžia, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių CPK nuostatų.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės ir jos brolio nesieja socialinis ryšys. Apeliantės teigimu, ieškovę ir jos brolį sieja socialinis ir emocinis ryšys, tačiau atsakovė trukdo ieškovei bendrauti su vaiku. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovės sūnus M. J. gimė (duomenys neskelbtini), todėl šiuo metu jis yra 4 metų amžiaus. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su broliu ji nebendravo nuo tėvo mirties, tai yra (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų, taip pat šalių paaiškinimų matyti, kad vėlesni ieškovės susitikimai su broliu buvo tik epizodiniai. Akivaizdu, kad atsakovei su broliu nebendravus nuo pat kūdikystės, socialinis ir emocinis ryšys tarp jų nėra stiprus. Byloje esančioje Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-11-03 išvadoje taip pat nurodoma, kad vaikas ieškovės nepažįsta ir nežino, kad ieškovė yra jo sesuo, be to, tokio amžiaus vaikas atmintyje dar negali išlaikyti atsiminimų apie asmenį, su kuriuo ilgai nebendravo. Įvertinus byloje esančius įrodymus galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp ieškovės ir jos brolio nėra vaikui reikšmingo emocinio, socialinio ir dvasinio ryšio.

Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančias Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas ir nesvarstė dėl galimybių atkurti ieškovės ir jos brolio ryšį. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Kolegija atsižvelgia į tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų viseto ištyrimu (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-11-03 pateikė išvadą, kurioje nurodoma, jog ieškovės ir jos brolio bendravimo tvarkos nustatymas yra sunkiai įmanomas. Šioje išvadoje pažymima, kad tarp sesers ir brolio jokių ryšių nėra, vaikas nepažįsta ieškovės. 2017-03-24 į bylą buvo pateikta pakartotinė išvada, kurioje taip pat nurodoma, kad šiuo metu tarp sesers ir brolio socialinių, dvasinių ryšių nėra, atsakomybė dėl tokio ryšio sukūrimo tenka ieškovei ir atsakovei. Išvadoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl konfliktinių šalių santykių bendravimo kompensavimo mechanizmo įgyvendinimo perspektyvos yra menkos. Taigi byloje esančios Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados nepatvirtina, jog ieškovės ir jos brolio bendravimas atitiktų vaiko interesus. Nors Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-03-24 išvadoje yra pasisakoma dėl galimybės nustatyti ieškovės ir brolio bendravimo tvarką, siekiant sukurti ieškovės ir jos brolio ryšį, tačiau vaiko teisė į saugius, patikimus ir tiesa paremtus santykius turi būti ginama. Ieškovė siekia faktiškai bendrauti su broliu, tačiau teisminiais procesais, tai yra vaikui tiesiogiai nedalyvaujant, ieškovė turi tikslą panaikinti vaiko įgytas turtines teises, ieškovė siekė nuginčyti jos ir brolio M. giminystės ryšį. Įvertinęs šias bylos aplinkybes, ieškovės ir atsakovės konfliktinių santykių pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo metu vaiko interesus atitinkantis ieškovės ir jos brolio bendravimas nėra galimas. Dėl to kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl bendravimo su broliu tvarkos nustatymo.

Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei P. I. iš ieškovės O. J. 200 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.