- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-08-21
- Bylos Nr.
- I-3537-643/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01658-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė, Nijolė Sušinskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Finasta Asset Management“
- Atsakovas
- Lietuvos banko, Lietuvos bankui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Finansų ministerijos
- Advokatai
- Joana Baublytė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Sušinskienės ir Halinos Zaikauskaitės,
dalyvaujant pareiškėjo UAB „Finasta Asset Management“ atstovei advokatei Joanai Baublytei ir atsakovo Lietuvos banko atstovams E. V. bei R. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Finasta Asset Management“ skundą atsakovui Lietuvos bankui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Finasta Asset Management“ (toliau – ir pareiškėjas arba įmonė) kreipėsi į teismą su skundu (tomas I, b.l. 1-22), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2011 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 2K-130 dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K-6, kuriuo UAB „Finasta Asset Management“ paskirta 50000 Lt dydžio bauda bei UAB „Finasta Asset Management“ įpareigota atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2011 m. sausio 13 d. rašte Nr. 06-51-(11.15-04) nurodytą tvarką. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2008 m. spalio 3 d. pradėjo veiklą pareiškėjo valdomas Invalda Juodosios Jūros suderintasis investicinis fondas (toliau – ir Fondas). Investicinio komiteto 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu į Fondą buvo nuspręsta investuoti nedidelę dalį keturių įmonės valdomų II pakopos pensijų fondų (Invalda Aktyvaus Investavimo pensijų fondo, Invalda Augančio Pajamingumo pensijų fondo, Invalda Subalansuoto pensijų fondo ir Invalda Racionalios Rizikos pensijų fondo) ir vieno III pakopos pensijų fondo (Invalda Akcijų Pensija Plius fondo) (toliau – ir Pensijų fondai) turto. 2009 m. gegužės 5 d. sudarytais sandoriais į Fondą iš viso buvo investuota Pensijų fondų turto už 1,7 mln. litų (II pakopos Pensijų fondų – 1 300 000 Lt, III pakopos Pensijų fondo - 400 000 Lt). Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija (toliau – ir Komisija) 2009 m. birželio 11 d. pirminiu sprendimu Nr. 12K-22 nusprendė įmonei skirti 50 000 Lt dydžio baudą ir nurodė atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį bei iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. informuoti Komisiją apie nurodymo įvykdymą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2355-580/2009 įmonės skundą tenkino iš dalies ir sumažino paskirtos baudos dydį iki 33 000 Lt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1339/2010 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. 2010 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 02-03/1386 jis (pareiškėjas) kreipėsi į Komisiją, o 2010 m. gruodžio 30 d. prašymu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas paaiškinti nurodymą „atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 25 d. nutartyje nurodė, jog teismas negali nurodymo išaiškinti, nes pasisakytų dėl argumentų, kurie nebuvo nagrinėti teisminio svarstymo metu. Komisija pateikė įmonei nuomonę, kuria iš esmės pakeitė pirminiame sprendime suformuluotą nurodymą bei nurodė, kad Pensijų fondams grąžintinas sumas įmonė turėtų paskaičiuoti savarankiškai. Komisija 2011 m. kovo 8 d. rašte Nr. 06-253-(1.1.15-04) pateikė įmonei pakartotinį nurodymą ir nustatė naują terminą – iki 2011 m. balandžio 27 d., nurodymui įvykdyti. Įmonė 2011 m. kovo 8 d. pranešimu Nr. 02-03/315 informavo Komisiją, kad valdomų Pensijų fondų lėšas, anksčiau investuotas į Fondą, su per ginčo laikotarpį sukauptu prieaugiu investavo į „Finasta“ Naujosios Europos TOP20 subfondą. Tokiu būdu įmonė įvykdė nurodymą naudingesniu Pensijų fondų dalyviams būdu, nes grąžino Pensijų fondams visus valdymo ir sėkmės mokesčius. Komisija 2011 m. kovo 21 d. raštu Nr. 06-296-(1 1.15-04) nesutiko su įmonės nurodymo įvykdymu. Įmonė 2011 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 02-03/708 dar kartą informavo Komisiją apie tai, kad nurodymas yra įvykdytas ir apie veiksmus, kurių ji ėmėsi nurodymui įvykdyti. Komisija, pareiškėjo veiksmus vykdant nurodymą, laikė netinkamais, todėl 2011 m. gegužės 26 d. surašė įmonei pažeidimo protokolą Nr. 12K-6, kurio pagrindu Komisija 2011 m. birželio 30 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 2K-130.
Pareiškėjo nuomone, jis yra įvykdęs Komisijos Sprendimą, grąžindamas investuotas lėšas bei sukauptą investicinę grąžą. Komisijos nuomonė nėra privalomas vykdyti Komisijos nurodymas, už kurio nevykdymą gali būti skiriamos baudos. Komisija plečiamai išaiškino 2009 m. birželio 11 d. sprendime pateiktą nurodymą, iš esmės pakeitė nurodymo turinį. 2011 m. sausio 13 d. rašte Nr. 06-S1-(11.15-04) pateikta nurodymo įvykdymo tvarka tiek įvykdymo būdu, tiek verte, reiškia naują griežtesnį nurodymą ir tokiu būdu pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymų viršenybės principas bei draudimą plečiamai aiškinti viešosios teisės normas, nustatančias pareigas nevalstybiniams teisės subjektams. Be to, Komisija nesilaikė individualaus teisės akto priėmimo procedūrų. Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo (toliau – ir PSPKĮ) 57 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta Komisijos teisė duoti valdymo įmonėms privalomus nurodymus dėl teisės aktų pažeidimų šalinimo įgyvendintina laikantis Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – ir FPRĮ) 96 straipsnis nustatytos procedūros. Remiantis FPRĮ 96 straipsnio 1-2 dalimis, Komisijos 2011 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 1K-3 patvirtinto Komisijos darbo reglamento (toliau –Darbo reglamentas) 96, 76, 40 punktais, Komisijos nuomonė turėjo būti formuluojama kaip Komisijos sprendimas ir priimama Komisijos posėdyje, į kurį turėjo būti kviečiamas įmonės atstovas, Komisijos nariai turėjo balsuoti dėl sprendimo priėmimo. Šių veiksmų Komisija neatliko. Komisijos 2011 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 1K-4 patvirtintų Komisijos atliekamų patikrinimų tvarkos nuostatai (toliau - Patikrinimų nuostatai) numato, kad sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo gali priimti Komisija kaip priežiūros institucija, o ne atskiri jos nariai ar administracija. 2011 m. sausio 13 d. raštas Nr. 06-S1-(11.15-04) turėjo būti priimamas Komisijos posėdyje, į kurį turėjo būti kviečiamas įmonės atstovas, o Komisijos nariai turėjo balsuoti dėl sprendimo. Patikrinimų nuostatai numato procedūras, kuriomis tiriama, ar vykdomi Komisijos nurodymai, tačiau jų nesilaikyta. 2011 m. sausio 13 d. raštas Nr. 06-S1-(11.15-04) neatitinka individualaus administracinio akto požymių, nustatytų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Nuomonėje pateikiama nurodymo įvykdymo tvarka yra formuluojama ne kaip konkretus nurodymas, o kaip Komisijos nuomonė. Komisija tiksliai nenurodė, kaip turi būti vykdomas nurodymas, o tik pasiūlė metodą, nenurodė nurodymo įvykdymo termino, apskundimo tvarkos, nuomonės nepatvirtino Komisijos antspaudu. Taikymas įmonei sankcijų už tai, kad ji nesilaikė neprivalomos nuomonės, pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnio 5 punkte įtvirtintą metodinės pagalbos teikimo principą. Ūkio subjektų konsultavimo tvarka numatyta ir Komisijos Darbo reglamento 116 punkte, pagal kurį konsultacijomis laikomi atsakymai į paklausimus. 2011 m. sausio 13 d. raštas Nr. 06-S1-(11.15-04) laikytinas konsultacija – atsakymu į paklausimą. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Kadangi 2011 m. sausio 13 d. raštas Nr. 06-S1-(11.15-04) nėra privalomas vykdyti individualus administracinis aktas, Komisija neturėjo pagrindo priimti ginčijamą sprendimą. Komisija viršijo kompetenciją ir pažeidė įstatymo viršenybės principą, numatytą Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktuose. Įstatymo viršenybės principas pripažįstamas ir Europos Tarybos Ministrų Komitetas 2007 m. birželio 20 d. rekomendacijoje CM/Rec(2007)7 „Dėl gero administravimo“. Komisija 2011 m. sausio 13 d. raštu Nr. 06-S1-(11.15-04) nusprendė dėl civilinės atsakomybės taikymo įmonei ir nurodė atlyginti Pensijų fondų dalyvių tariamai patirtą žalą negautų pajamų forma. PSPKĮ 57 straipsnio 1 dalies 6 punkte nėra įtvirtinta, kad Komisija turi teisę skirti privalomą nurodymą atlyginti teisės pažeidimu padarytą žalą ir vienašališkai apskaičiuoti jos dydį. PSKPĮ 59 straipsnio 2 dalis ir FPRĮ 95 straipsnio 2 Komisijai suteikia teisę, atsižvelgiant į tai, ar neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, diferencijuoti skiriamos baudos dydį. Kadangi Komisija nepatyrė jokios žalos dėl įmonės padaryto teisės pažeidimo, tai nėra ir deliktinės įmonės atsakomybės. Reikalauti atlyginti žalą negautų pajamų forma galėtų tik asmenys, kurie yra sudarę pensijų kaupimo sutartis su įmone (Pensijų fondų dalyviai), jeigu jie manytų, kad jų teisės buvo pažeistos. Remdamasis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, CK 6.271 straipsniu, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 22 straipsniu, CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad Komisija teisės aktais neįpareigota ar įgaliota nustatyti žalos padarymo faktą ar dydį. Komisijos reikalavimas apskaičiuoti ir grąžinti Pensijų fondams „teorinį alternatyvaus Pensijų fondų lėšų investavimo rezultatą“, nesant įsiteisėjusio bendrosios kompetencijos teismo sprendimo šiuo klausimu, neturi įstatyme įtvirtinto teisinio pagrindo. Komisija viršijo savo kompetenciją dar ir dėl to, kad iš esmės pakeitė įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Privalomas Komisijos nurodymas negali savyje turėti piniginės sankcijos elemento, kadangi tokia sankcija yra savarankiška Komisijos paskirta poveikio priemonė. 2011 m. sausio 13 d. raštu Nr. 06-S1-(11.15-04) pateiktas nurodymas yra dar viena bauda, kurios Komisija negali skirti nesilaikydama privalomų procedūrų. Komisijos nuomonė yra nepagrįsta ekonomine logika. Vertinti vienos investicijos tinkamumą lyginant jos investicinę grąžą su viso Pensijų fondų turto investicine grąža yra nepagrįsta, nes Pensijų fondų turto investicinė grąža yra suminis visų investicijų rezultatas. Komisija nepagrindė, kodėl Pensijų fondų iš Fondo investicijų uždirbta grąža yra nepakankama, ir neįrodė, kad, esant kitokioms investicijoms, ši grąža būtų buvusi didesnė. Komisija nesilaikė teisės pažeidimų nagrinėjimo bei poveikio priemonių skyrimo procesui keliamų reikalavimų. PSPKĮ redakcija, galiojusi iki 2010 m. birželio 22 d., nenumatė Komisijos teisės taikyti poveikio priemones juridiniams asmenims, nevykdantiems Komisijos nurodymų. Ši Komisijos teisė atsirado tik 2010 m. birželio 22 d. įsigaliojus Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 10, 11, 16, 17, 43, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XI-874. Todėl Komisija nepagrįstai vėliau įsigaliojusias teisės normas, kurios griežčiau reglamentuoja teisinius santykius, taikė iki įstatymo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, tuo pažeidė ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovo 2011 m. sausio 13 d. rašto neskundė, kadangi nelaikė jo administraciniu aktu, kuris sukurtų pareiškėjui pareigą jį vykdyti.
Atsiliepimas
Lietuvos bankas (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į skundą (tomas I, b.l. 145-158, tomas III, b.l. 10-17) pareiškė, kad su skundu nesutinka. Atsakovas nurodė, kad ginčijamame sprendime įmonei poveikio priemonė pritaikyta už pirminiame sprendime nustatyto nurodymo nevykdymą. Nurodymo vykdymo procesas pirminiame sprendime nebuvo detalizuotas. Komisijos 2009 m. birželio 19 d. raštu Nr. 06-857-(9.2-03) buvo detalizuotas vykdymo procesas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 28 d. nutartimi įmonės prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė, todėl nurodymas privalėjo būti nedelsiant įvykdytas pagal 2009 m. birželio 19 d. nurodyme nustatytą tvarką. Įmonės sprendimas nevykdyti nurodymo pagal 2009 m. birželio 19 d. tvarką Komisijos buvo įvertintinas kaip neteisėtas neveikimas ir visiškas rizikos prisiėmimas dėl ateityje objektyviai atsirasiančių rinkos pasikeitimų, galinčių sukelti ir finansinių pasekmių įmonei. Komisija, atsižvelgusi į per maždaug pusantrų metų pasikeitusias aplinkybes finansų rinkose ir siekdama apsaugoti Pensijų fondų dalyvių interesus bei užtikrinti įmonės pareigos veikti geriausiais pensijų fondų dalyvių interesais vykdymą, pakeitė nurodymo vykdymo proceso išaiškinimą 2011 m. sausio 13 d. Komisijos raštu Nr. 06-51-(11.15-04) ir įpareigojo įmonę vykdyti nurodymą apskaičiuojant teorinį Pensijų fondų lėšų (1,7 mln. Lt) investavimo rezultatą bei nurodė, kad minėtas rezultatas turi būti gaunamas Pensijų fondų lėšas (1,7 mln. Lt) tolygiai paskirstant į Pensijų fondų turimas investicijas. Pareiškėjas atsisakė apskaičiuoti ir Pensijų fondams grąžinti teorinį Pensijų fondų lėšų (1,7 mln. Lt) investavimo rezultatą, todėl įmonei 2011 m. gegužės 26 d. buvo surašytas pažeidimo protokolas Nr. 12K-6, o 2011 m. birželio 30 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 2K-130. Pareiškėjas nepagrįstai sutapatina nurodymą ir konkrečiu metu taikomą nurodymo vykdymo tvarką. Pirminiame sprendime buvo suformuluotas tik principinis reikalavimas ir pagrindinis nurodymo tikslas. Nurodymo vykdymo tvarkos pakeitimas nėra susijęs su teise kreiptis į teismą. Įmonė turėjo laiku įvykdyti ginčijamą sprendimą, kurio galiojimas nebuvo sustabdytas. Įmonės pareigos grąžinti dalyviui ir taip priklausančią investicinę grąžą bei nuskaitytus valdymo ir sėkmės mokesčius yra tiesiogiai susijusios su tinkamu įmonėms numatytos ir privalomos sąžiningumo pareigos vykdymu, todėl negali būti vertinamos kaip įmonės geranoriški veiksmai, siekiant naudingesniu būdu įvykdyti nurodymą. Pensijų sistemos reformos įstatymo 1 straipsnyje apibrėžtas esminis Pensijų fondų dalyvių siekis - sukaupti papildomą pinigų sumą senatvei, turimas lėšas investuojant į Pensijų fondus ir gaunant investicinę grąžą, o PSPKĮ pagrindinis tikslas nustatytas PSPKĮ 1 straipsnio 1 dalyje - apsaugoti pensijų fondų dalyvių interesus. PSPKĮ 49 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pensijų fondo turtas į susijusių kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas gali būti investuojamas tik grynųjų aktyvų verte, be to, PSPKĮ 6 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtinta besąlyginė valdymo įmonės profesionalumo ir veikimo geriausiais dalyvių interesais pareiga. Su šiomis nuostatomis būtų nesuderinamas dvigubų atskaitymų nuo to paties pensijų fondo turto taikymas. PSPKĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu priimtu 2011 m. sausio 13 d. raštu Nr. 06-S1-(11.15-04) buvo pakeistas nurodymo vykdymo procesas, o ne suformuluoti nauji nurodymai. Sprendimu poveikio priemonė įmonei buvo pritaikyta už pirminiame sprendime suformuluoto nurodymo neįvykdymą, o ne 2011 m. sausio 13 d. rašto Nr. 06-S1-(11.15-04) nevykdymą. Komisija plečiamai neaiškino pirminiame sprendime nustatyto nurodymo, nekeitė jo turinio. Nurodyme konkretūs veiksmai ar tikslios sumos dėl nuolat besikeičiančios situacijos finansų rinkose pirminiame sprendime negalėjo būti nurodytos. Remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalimis, PSPKĮ 56 straipsnio 1 dalimi, 57 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 57 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Komisija turėjo teisinį pagrindą nustatyti nurodymo vykdymo tvarką. Ne visiems Komisijos priimamiems dokumentams taikoma Viešojo administravimo įstatymo ir Komisijos nustatyta individualių administracinių aktų priėmimo tvarka. 2011 m. sausio 13 d. raštas Nr. 06-S1-(11.15-04) negali būti prilygintas sankcijos taikymui. Vadovaujantis Darbo reglamento 96 punktu, Komisija turėjo teisę įgalioti Komisijos narį priimti sprendimą dėl proceso vykdymo išaiškinimo, nes jis nepatenka į Darbo reglamento 96 punkte nustatytas išimtis. Skunde įmonė remiasi Darbo reglamento redakcija, įsigaliojusia 2011 m. kovo 1 d. 2011 m. sausio 13 d. galiojusioje Darbo reglamento redakcijoje VII skyriaus, susijusio su ūkio subjektų konsultavimo tvarka, nebuvo. Nors 2011 m. sausio 13 d. rašte Nr. 06-S1-(11.15-04) buvo vartojamas žodis „nuomonė“, tačiau, vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu, nurodymą įmonė privalėjo vykdyti.
Ginčijamas sprendimas priimtas nepažeidžiant procedūrinių reikalavimų. 2009 m. rugpjūčio 1 d. galiojusios PSPKĮ redakcijos 59 straipsnio 5 punktas numatė, kad Komisija, vadovaudamasi FPRĮ 96 straipsnyje nustatyta tvarka, turi teisę skirti baudas juridiniams asmenims, pažeidusiems kitus šio įstatymo reikalavimus - iki 100 000 litų. Ankstesnės redakcijos PSPKĮ norma, šiuo metu galiojančioje PSPKĮ redakcijoje, buvo sukonkretinta, Komisijos nurodymų nevykdymų išskiriant į atskirą 59 straipsnio 1 dalies 7 punktą, tačiau sankcija už Komisijos nurodymų nevykdymą bauda išliko iki 100 000 Lt.
Nepagrįsta ir neatitinkanti faktinės situacijos pareiškėjo pozicija, kad Komisija turėjo savo išankstinę nuomonę dėl ginčijamame sprendime nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas nurodo tik formalius dokumentų parengimo, išsiuntimo bei gavimo terminus, tačiau neužsimena apie tai, kad Komisija nuolat geranoriškai bendradarbiavo su pareiškėju. Komisija, nagrinėdama pažeidimo bylą, tinkamai užtikrino įmonės teisę į nepriklausomą ir nešališką procesą, teisę į gynybą, objektyviai įvertino visas nustatytas aplinkybes, laikėsi teisės aktų nustatytų terminų, o sprendimą pagrindė nustatytais faktais ir įrodymais. Skirdama poveikio priemonę, Komisija įvertino visas įstatyme nurodytas aplinkybes bei tinkamai įgyvendino FPRĮ 96 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą pareigą atsižvelgti į pažeidimu padarytos žalos dydį. Pareiškėjui 2011 m. balandžio 27 d. terminas Komisijos buvo nustatytas kaip kontrolinis, iki kada įmonė galėjo geranoriškai įvykdyti nurodymą, tačiau nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2009 m. rugpjūčio 1 d.
Ginčijamame sprendime Komisija lengvinančia aplinkybe laikė ir pagrįstai įvertino, kad įmonė nurodymą įvykdė iš dalies. Kitų FPRĮ 96 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių Komisija nenustatė. Kadangi buvo nustatyta tiek įmonei palankių aplinkybių, tiek ir sunkinančių padėtį faktų, Komisija pagrįstai paskyrė įstatyme nustatytos ekonominės sankcijos medianą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos(toliau – ir Finansų ministerija), atsiliepimu į skundą (tomas II, b.l. 167-169) prašė teismo sprendimą šioje administracinėje byloje priimti savo nuožiūra. Nurodė, kad Komisija, užtikrindama efektyvų vertybinių popierių rinkos ir pensijų fondų valstybinį reguliavimą bei priežiūrą, vadovaujasi FPRĮ bei Vertybinių popierių įstatymu. Komisijos funkcijos yra nustatytos VPĮ 42 straipsnyje. VPĮ 42 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad Komisija tikrina, ar vykdant ar vykdant šio įstatymo reikalavimus emitentų apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos ir (ar) konsoliduotosios finansinės ataskaitos sudaromos pagal taikomus buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimus. Komisija stebi , tikrina, ar kitaip prižiūri, ar asmenys tinkamai laikosi šiame įstatyme ir šio įstatymo pagrindu priimtuose Komisijos nutarimuose nustatytų reikalavimų ir Komisijos duotų nurodymų ar įsipareigojimų. Komisija taiko šiame ir kituose įstatymuose numatytas sankcijas asmenims, pažeidusiems šį įstatymą ir Komisijos nutarimus (VPĮ 42 str. 1 d. 7 p.). Nustačiusi, kad yra FPRĮ 87 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas pagrindas – įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, Komisija, vadovaudamasi FPRĮ 86 straipsnio 1 dalies 2 punktu, finansų maklerio įmonėms turi teisę taikyti poveikio priemonę – skirti piniginę baudą (VPĮ 46 str. 1 d. 2 p.).Komisijos nuostatų, patvirtintų Komisijos 2011 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 1K-4 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos atliekamų patikrinimų tvarkos nuostatų patvirtino“ 7 punkte reglamentuota, kad Komisija, siekdama įgyvendinti patikrinimų uždavinius, turi teisę tikrinti visus Lietuvos Respublikoje įsteigtus ar veiklą vykdančius juridinius ir fizinius asmenis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo. Prašė bylą nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (tomas II, b.l. 169).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:
2010 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 02-03/1386 „Dėl nurodymo atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį“ (tomas I, b.l. 42-44) pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su prašymu patvirtinti ar pareiškėjo numatomi atlikti veiksmai, atsižvelgiant į pateiktus argumentus, bus laikomi tinkamu nurodymo atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį įvykdymu. Pareiškėjas nurodė, kad aiškinant nurodymo atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį turinį darytina prielaida, kad, jei išpirkus Pensijų fondų turimus Juodosios Jūros suderintojo investicinio fondo vienetus gauta suma būtų mažesnė nei pradinė Pensijų fondų investicija, susidariusį skirtumą turėtų kompensuoti įmonė iš nuosavų lėšų, todėl pagrįsta teigti, kad, jeigu išpirkus Pensijų turimus Juodosios Jūros suderintojo investicinio fondo vienetus gauta suma būtų didesnė nei pradinė Pensijų fondų investicija, susidaręs skirtumas turi atitekti įmonei.
2010 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 02-03/1450 (tomas I, b.l. 45-47) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu išaiškinti 2009 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2355-580/2008 dalį, įpareigojančią įmonę atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį. 2011 m. vasario 25 d. nutartimi (tomas I, b.l. 48-49) šis pareiškėjo prašymas buvo atmestas.
2011 m. kovo 8 d. raštu Nr. 02-03/315 (tomas I, b.l. 52-55) pareiškėjas nurodė, kad Komisijos reikalavimas apskaičiuoti ir grąžinti Pensijų fondų teorinį alternatyvaus Pensijų fondų lėšų investavimo rezultatą, nesant įsiteisėjusio bendrosios kompetencijos teismo sprendimo šiuo klausimu, neturi įstatyme įtvirtinto pagrindo, t.y. būtų neteisėtas ir nevykdytinas.
Pareiškėjas ginčydamas Komisijos 2011 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 2K-130 vienu iš motyvų nurodo aplinkybę, kad 2011 m. sausio 13 d. raštas Nr. 06-51(11.15-04) nelaikytinas jam privalomu vykdyti administraciniu aktu. Pareiškėjas nurodo, kad Komisija siekdama priimti individualų įmonei privalomą teisės aktą, turėjo nuomonę formuluoti kaip komisijos sprendimą ir priimti jį Komisijos posėdyje, į kurį turėjo būti kviečiamas įmonės atstovas, Komisijos nariai turėjo balsuoti dėl tokio sprendimo priėmimo ir kt., ko nagrinėjamu atveju nebuvo. Be to, pareiškėjas nurodo, kad 20101 m. sausio 13 d. raštas Nr. 06-51(11.15-04) negali būti laikomas privalomu įmonei dar ir dėl to, kad jis neatitinka būtinų individualaus administracinio akto požymių: jame nėra aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteiktos teisės ir pareigos, jame nėra nurodytas ir pateikto nurodyto įvykdymo terminas, nenurodyta jo apskundimo tvarka, nepatvirtintas Komisijos antspaudu. Pareiškėjo vertinimu, individualaus administracinio akto požymių neatitinkanti Komisijos nuomonė negali būti laikoma privaloma įmonei ir už jos nevykdymą negali būti taikomos poveikio priemonės.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būt pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka (8 str. 2 d.) Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (8 str. 3 d.). Individualiam administraciniam aktui taikomus reikalavimus galima sąlygiškai skirstyti į techninius ir turinio reikalavimus. Techniniai individualaus administracinio akto reikalavimai yra susiję su priimamo akto forma, rekvizitais ir apskundimo tvarkos nurodymu. Akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas šis aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas šis aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas. Tačiau, praktikoje neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kai individualus administracinis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių – teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius. Toks dokumentas įgyja teisinę galią ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Iš 2011 m. sausio 13 d. rašto Nr. 06-51(11.15-04) (tomas I, b.l. 34-40) turinio akivaizdu, kad Komisija, vykdydama priežiūros institucijos funkcijas, konstatavo, kad įmonės nurodyta pirminio nurodymo vykdymo tvarka iš Pensijų fondų išperkant Fondo vienetus ir tokiu būdu grąžinant Pensijų fondams 2009 m. gegužės 5 d. į Fondą investuotas lėšas, yra nesąžininga Pensijų fondų dalyvių atžvilgiu, todėl netinkama. Tame pačiame rašte Komisija nurodė, kokiu būdu turėtų būti vykdomas 2009 m. birželio 11 d. nurodymas – nurodymas turi būti vykdomas apskaičiuojant ir grąžinant Pensijų fondams teorinį alternatyvaus Pensijų fondų lėšų investavimo rezultatą, t.y. sumą, kuri teoriškai būtų gauta Pensijų fondų lėšas, kurios buvo investuotos į Fondą, investavus kitur. Nors minėtame rašte Komisija nenurodė konkrečių grąžintinų sumų, tačiau aiškiai nurodė metodą, kuriuo remiantis turėtų būti paskaičiuotos grąžintinos neteisėtai į Fondą investuotos lėšos. Tokiu būdu buvo išreikšta administravimo subjekto valia dėl pareiškėjo teisių ir pareigų. Ši atsakovo valia pakartotinai buvo patvirtinta atsakovo 2011 m. kovo 8 d. raštu Nr. 06-253-(11.15-04) (tomas I, b.l. 50-51) ir 2011 m. kovo 21 d. raštu Nr. 06-296-(11.15-04) (tomas I, b.l. 56-58), kuriuose buvo pakartotas reikalavimas nurodymą įvykdyti 2011 m. sausio 13 d. rašte nurodytu būdu, t.y. apskaičiuojant ir grąžinant Pensijų fondams teorinį alternatyvaus Pensijų fondų lėšų (1,7 mln. Lt) investavimo rezultatą, ir nustatyti konkretūs terminai nurodymo įvykdymui. Tai, kad tarp šalių dar 2011 metų pabaigoje vyko bendravimas ir diskusijos dėl teorinio alternatyvaus investavimo rezultato skaičiavimo metodo taikymo (tomas III, b.l. 9) ir pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos pasirinktu metodu, buvo pasirengęs minėto metodo trūkumus ir savo nuomonės pagrįstumą įrodinėti teisme, leidžia spręsti, kad atsakovo, kaip priežiūros institucijos, 2011 m. sausio 13 d. raštas Nr. 06-51-(11.15-04) pareiškėjui buvo privalomas vykdyti - pareiškėjas, vadovaudamasis šiuo raštu, privalėjo taikydamas teorinio alternatyvaus investavimo metodą, apskaičiuoti ir grąžinti Pensijų fondams neteisėtai investuotas lėšas. Pareiškėjas šio atsakovo reikalavimo neskundė, todėl jis laikytinas teisėtu, galiojančiu bei vykdytinu. 2009 m. birželio 11 d. nurodymo atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį įvykdymą pareiškėjo pasirinktu būdu, t.y. grąžinant investuotas lėšas ir per ginčo laikotarpį sukauptą investicinę grąžą, taip pat valdymo ir sėkmės mokesčius, atsakovas pagrįstai laikė netinkamu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.)
Pareiškėjo argumentai dėl Komisijos plečiamo pirminiame sprendime pateikto nurodymo išaiškinimo, individualaus teisės akto priėmimo procedūrų nesilaikymo, ekonominės logikos, iš esmės taikytini ne ginčijamo sprendimo teisėtumui nuginčyti, o 2011 m. sausio 13 d. raštui įvertinti, tačiau šio sprendimo (2011-01-13 Nr. 06-51(11.15-04) pareiškėjas panaikinti neprašo. Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais 2011 m. sausio 13 d. raštą Nr. 06-51-(11.15-04) pripažinus administraciniu aktu, privalomu pareiškėjui vykdyti, ir nustačius, kad šis aktas nėra nuginčytas, t.y. galiojantis, darytina išvada, kad ginčijamas 2011 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. 2K-130 yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviais duomenimis (faktais) tiek ir teisės normomis (VAĮ 8 str. 1 d.)
Dėl baudos
Atsakovui, kaip priežiūros institucijai, teisę skirti pinigines sankcijas prižiūrimiems subjektams, jeigu jie nevykdo priežiūros institucijos nurodymų, suteikia įstatymai. Pensijų kaupimo įstatymo (toliau - PKĮ) 28 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad priežiūros institucijos, be kituose įstatymuose nustatytų teisių, turi teisę taikyti poveikio priemones pensijų kaupimo bendrovėms ir kitiems asmenims, pažeidusiems šį įstatymą ir (ar) kitus teisės aktus, reglamentuojančius pensijų kaupimo bendrovių veiklą arba pažeidusiems dalyvių interesus, ar iškilus tokio pažeidimo grėsmei. PSPKĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad poveikio priemonių taikymo pagrindas yra pažeisti įstatymai ar kiti teisės aktai. PSPKĮ 59 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad Vertybinių popierių komisija, vadovaudamasi FPRĮ 96 straipsnyje nustatyta tvarka, turi teisę skirti juridiniams asmenims, nevykdantiems Vertybinių popierių komisijos nurodymų, neteikiantiems Vertybinių popierių komisijai šiame ir kituose įstatymuose nurodytos informacijos arba trukdantiems Vertybinių popierių komisijai ar jos įgaliotiems asmenims atlikti tyrimus ar patikrinimus baudą iki 100000 Lt. FPRĮ 95 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatos taip pat įtvirtina Vertybinių popierių komisijos teisę skirti pinigines baudas iki 100000 Lt juridiniams asmenims, nevykdantiems Vertybinių popierių komisijos nurodymų.
Dėl anksčiau nurodytų motyvų pripažinus, kad pareiškėjas nepagrįstai neįvykdė (įvykdė netinkamai) 2009 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 2K-198 nurodymo atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį 2011 m. sausio 13 d. sprendime Nr. 06-51-(11.15-04) nurodytu būdu, darytina išvada, kad atsakovas turėjo teisę skirti pareiškėjui sankciją – baudą.
Atsižvelgiant į tai, kad už pagrindinį pažeidimą, t y. neteisėtą ir netinkamą lėšų investavimą, pareiškėjui buvo paskirta 33000 Lt bauda (tomas I, b.l. 186-191), į tai, kad didžiąją dalį nurodymo atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį nors ir ne atsakovo nurodytu būdu, tačiau pareiškėjas įvykdė ir neįvykdyta dalis preliminariai sudaro tik 375223,50 Lt (tomas III, b.l. 9), t.y. palyginti su įvykdyta dalimi neįvykdyta dalis nėra didelė, atsižvelgiant į baudos paskirtį (skatinti pažeidėją tinkamai vykdyti prievoles, o ne kompensuoti praradimus) ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais pareiškėjui paskirta bauda mažintina iki 10000 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo UAB „Finasta Asset Management“ tenkinti iš dalies.
Sumažinti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 2K-130 UAB „Finasta Asset managment“ paskirtą baudą iki 10000 Lt (dešimt tūkstančių Lt)
Likusioje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.