- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-26
- Bylos Nr.
- I-2355-580/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Petras Viščinis, Liuda Arlauskienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai
- Advokatai
- Joana Baublytė, Gediminas Rečiūnas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Petro Viščinio ir Liudos Arlauskienės,
dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui Gediminui Rečiūnui, advokatei Joanai Baublytei ir A. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Invalda turto valdymas“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Finasta Asset Managment“) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas UAB „Invalda turto valdymas“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Finasta Asset Managment“) skunde prašė teismo panaikinti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2009-06-11 sprendimą Nr. 2K-198.
Šalies argumentai
Paaiškino, kad 2008-10-02 buvo patvirtinti pareiškėjo valdomo Invalda Juodosios Jūros suderintojo investicinio fondo (toliau – Investicinis fondas) sudarymo dokumentai ir nuo 2008-10-03 šis fondas pradėjo savo veiklą. 2009-04-16 UAB „Invalda turto valdymas“ Investicinio komiteto sprendimu į Investicinį fondą buvo nuspręsta investuoti nedidelę dalį keturių pareiškėjo valdomų II pakopos pensijų fondų (Invalda Aktyvaus Investavimo pensijų fondo, Invalda Augančio Pajamingumo pensijų fondo, Invalda Subalansuoto pensijų fondo ir Invalda Racionalios Rizikos pensijų fondo) ir vieno III pakopos pensijų fondo (Invalda Akcijų Pensija Plius fondo) (toliau – Pensijų fondai) turto.
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija (toliau – Komisija), uždarame posėdyje išnagrinėjusi teisės pažeidimo bylą Nr. 12K-22 nustatė, kad pareiškėjas, investavęs Pensijų fondų turtą į savo valdomą Investicinį fondą, sukėlė interesų konfliktą ir nesiėmė jokių veiksmų jo išvengti, taigi, veikė neprofesionaliai, nerūpestingai ir nesąžiningai Pensijų fondų dalyvių ir rinkos patikimumo interesais, ir tuo pažeidė Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo (toliau – PSPKĮ) bei jį detalizuojančių teisės aktų reikalavimus. 2009-06-11 sprendimu Nr. 2K-198 Komisija paskyrė pareiškėjui 50000 litų baudą bei nurodė atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį.
Pažymėjo, kad nesutinka su Komisijos sprendimu, kadangi Pensijų fondų turto dalies investavimas į tos pačios valdymo įmonės valdomą kolektyvinio investavimo subjektą nesukelia interesų konflikto bei nekelia grėsmės klientų interesams. Tokia investavimo praktika yra paplitusi rinkoje ir nedraudžiama teisės aktų. PSPKĮ 49 straipsnio 4 dalies nuostata numato galimybę valdymo įmonėms investuoti į savo valdomus fondus. Be to, tam tikrais atžvilgiais toks investavimas yra naudingas Pensijų fondų dalyviams. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad yra įgyvendinęs visus teisės aktų reikalavimus, susijusius su pareigų turėti organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, įgyvendinimu. UAB „Invalda turto valdymas“ valdyba yra patvirtinusi Interesų konfliktų vengimo ir valdymo taisykles, kurios buvo pateiktos Komisijai 2008-05-28. Komisija vertino šias taisykles ir prieštaravimų joms neturėjo, taip pat nenustatė pareiškėjo veiksmų neatitikimo minėtų taisyklių nuostatoms.
Be to, Komisija netyrė investicijos tinkamumo pareiškėjo klientams (Pensijų fondų dalyviams). Pareiškėjas nesutinka su Komisijos argumentu, kad sprendimas investuoti dalį Pensijų fondų turto į Investicinį fondą nedavė pagrindo tikėtis investicinės naudos Pensijų fondų dalyviams, dėl to, kad tokios investicijos neatitiko Pensijų fondų strategijos ir Pensijų fondų dalyviams priimtinos rizikos. Pažymėjo, kad visų penkių Pensijų fondų strategijos, kurias įtvirtina atitinkamų Pensijų fondų taisyklės, leidžia investicijas į akcijas. Pagal Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį bei PSPKĮ 49 straipsnio 2 dalį į vieną kolektyvinio investavimo subjektą UAB „Invalda turto valdymas“ galėjo investuoti ne daugiau kaip 20 procentų vieno Pensijų fondo grynųjų aktyvų. Nurodė, kad tik labai mažą dalį kiekvieno Pensijų fondo turto buvo nuspręsta investuoti į Investicinį fondą, investuojantį į akcijas. Pensijų fondų investicijos į Investicinį fondą nesiekė Pensijų fondų strategijose bei teisės aktų normose numatytų dydžių. Realiai į Investicinį fondą buvo investuota nuo 1,61 iki 11,63 procentų atitinkamo Pensijų fondų turto. Atsižvelgiant į tai, Investicinio komiteto sprendimas visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus, ribojančius investicijas į vieną kolektyvinio investavimo subjektą bei neprieštaravo Pensijų fondų strategijoms. Pareiškėjo nuomone, Komisija klaidingai sutapatina Pensijų fondų ir Investicinio fondo investavimo riziką, ignoruodama faktą, kad į Investicinį fondą buvo investuota tik labai nedidelė kiekvieno Pensijų fondo turto dalis. Likusi Pensijų fondų turto dalis yra investuota į kitas finansines priemones, tuo būdu užtikrinant tinkamą Pensijų fondų rizikos diversifikaciją. Vertinant, ar nebuvo pažeisti Pensijų fondų dalyvių interesai, reikšminga yra ne Investicinio fondo, o konkrečių Pensijų fondų portfelių diversifikacija. Tai, kad paties Investicinio fondo portfelis mažai diversifikuotas, niekaip nepatvirtina dalies Pensijų fondų turto investicijų į jį netinkamumo, priešingai – investicija į Investicinį fondą, kuris savo ruožtu investuoja į kelių emitentų, veikiančių skirtingose valstybėse ir skirtinguose pramonės sektoriuose, vertybinius popierius, užtikrino didesnę diversifikaciją, nei alternatyva investuoti tiesiogiai į akcijas. Be to, nei vienas iš Pensijų fondų nėra itin konservatyvus. Pareiškėjas nurodo, kad yra įgyvendinęs administracines ir organizacines priemonės, kurios užtikrintų profesionalų ir sąžiningą elgesį klientų atžvilgiu. Investicinis komitetas atliko išsamią ekonominę bei galimų rizikų ir interesų konflikto atsiradimo prielaidų analizę ir nustatė, jog sprendimas investuoti į Investicinį fondą ne tik nesukels žalos Pensijų fondų dalyvių interesams, bet priešingai – bus ekonomiškai pagrįstas. Vien tai, kad Investicinio fondo turtas investuotas į Turkijos, Gruzijos ir Rumunijos bendrovių vertybinius popierius, savaime nereiškia didesnės rizikos. Komisijos atliktoje Valdymo įmonių valdomų II pakopos pensijų fondų turto investavimo analizėje pateikiami duomenys, kad 40 procentų visų pensijų kaupimo bendrovių valdomų pensijų fondų investicijų tenka besivystančių valstybių, kokios būtent yra Turkija, Gruzija ir Rumunija, rinkoms. Investicinis komitetas, atlikęs Investicinio fondo rezultatų ir alternatyvų investuoti į kitus kolektyvinio investavimo subjektus palyginamąją analizę, nustatė, kad Investicinio fondo rezultatai yra stabilūs ir geri, o ilgalaikėje perspektyvoje investuotojai gali tikėtis didesnės nei vidutinė investicijų grąžos. Nuo 2009 m. pradžios Investicinio fondo vertė pakilo 20,9 procento, o lyginamasis indeksas augo 16,6 procento. Pensijų fondų turto dalį investavus į Juodosios Jūros Fondą, jis pilnai atitiko įstatymų reikalavimus, t. y. Investicinio fondo grynieji aktyvai buvo pakankami ir Komisija buvo informuota apie tai pareiškėjo 2009-05-06 raštu.
Nurodė, kad pagal Taisyklių 69.2. punktą konstatuoti interesų konfliktą galima būtų tik esant dviems būtinoms sąlygoms: kai valdymo įmonės ir kliento interesai yra priešingi ir kliento interesai dėl to gali nukentėti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir jo klientų – Pensijų fondų dalyvių – interesai nebuvo priešingi. Pensijų fondų dalyvių pagrindinis interesas yra stabilus ir ilgalaikis investuoto turto augimas, investuojant suderinamai su jų pasirinkto Pensijų fondo strategija ir rizikos laipsniu. Pareiškėjo, kaip valdymo įmonės, interesai taip pat yra susiję su gerų Pensijų fondų rezultatų pasiekimu, t. y. stengiamasi užtikrinti valdomų Pensijų fondų dalyviams atitinkamą investicijų grąžą, taip pat stabilų ilgalaikį Pensijų fondų turto augimą. Nors UAB „Invalda turto valdymas“ interesas yra gauti pelną, tačiau tai nebūtų įmanoma veikiant priešingai teisės aktams, nesirūpinant savo valdomų fondų dalyvių interesais ir nesiekiant fondų dalyviams ekonominės naudos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigė nepažeidęs PSPKĮ 53 straipsnio 4 dalies ir ją detalizuojančio Komisijos 2008-04-10 nutarimo Nr. 1K-12 „Dėl valdymo įmonių ir investicinių bendrovių, kurių turto valdymas neperduotas valdymo įmonėms, informacijos rengimo ir pateikimo taisyklių“ 30 punkto nuostatų, numatančių pranešimo apie investavimo sandorius tvarką. Pranešė apie jo valdomų Pensijų fondų sudarytus sandorius 2009-05-07 tačiau dėl atsakingo darbuotojo klaidos pateikė ne visą informaciją. Pastebėjus klaidą, ji nedelsiant buvo ištaisyta ir 2009-05-13 buvo pateikta visa informacija. Be to, jau 2009-05-11 Komisija žinojo, jog Pensijų fondų lėšos buvo investuotos į Fondą, nes pareiškėjas pateikė informaciją elektroniniu paštu Komisijos atsakingam darbuotojui. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo padaryta jokia žala investuotojams, pareiškėjo nuomone, pažeidimas yra formalus ir neturi būti vertinamas per griežtai.
Pareiškėjo teigimu, Komisijos atliktas tyrimas neatitiko teisės pažeidimų nagrinėjimo procesui keliamų reikalavimų, buvo neišsamus ir neobjektyvus. Komisija pažeidė viešojo administravimo principus, įtvirtintus Viešojo administravimo įstatyme ir Komisijos darbo reglamente, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų pagrįsti individualų administracinį aktą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ir motyvuoti taikomas poveikio priemones. Pažeidimo protokolas Nr. 12K-22 pareiškėjui buvo surašytas 2009-05-21. Kitą dieną jis buvo išsiųstas pareiškėjui, nurodant, kad per 5 darbo dienas nuo protokolo gavimo galima pateikti paaiškinimus dėl protokole nustatytų pažeidimų. Pažeidimo protokolą pareiškėjas nurodė gavęs gegužės 25 d., o paaiškinimus Komisijai pateikė gegužės 29 d. Pranešimą apie posėdį, įvyksiantį birželio 11 d., pareiškėjas gavo birželio 10 d., todėl neturėjo galimybės tinkamai pasiruošti. Pareiškėjo tvirtinimu, nurodyti terminai labai trumpi, per tokį trumpą laiką neįmanoma atlikti išsamaus tyrimo, ypač tokiu sudėtingu ir precedento neturinčiu klausimu. Komisija netyrė ir nevertino, kaip pareiškėjas laikosi savo valdybos patvirtintų Interesų konfliktų vengimo taisyklių, kokių veiksnių imasi siekdamas išvengti interesų konfliktų, ar tinkamos jo vidaus procedūros. Komisija dėl nesuprantamų priežasčių neatliko pareiškėjo patikrinimo bei jo sprendimo ekonominio pagrįstumo analizės. Komisija nepasisakė dėl pateiktų paaiškinimų, tik nurodė, kad jie vertintini kritiškai, nepateikdama jokių tokio vertinimų motyvų.
Taip pat pažymėjo, kad Komisijos paskirta 50000 litų bauda yra neproporcingai didelė. Skundžiamame sprendime nebuvo pasisakyta dėl to, kokio dydžio bauda skiriama už PSPKĮ 6 straipsnio pažeidimą ir kokia – už PSPKĮ 53 straipsnio pažeidimą, todėl negalima suprasti, kaip Komisija vertino vieną ir kitą pažeidimą ir jų svarbą skiriant sankciją. Komisija neatsižvelgė į aplinkybes, svarbias nustatant baudos dydį pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo 96 straipsnio 5 dalį: nepasisakė dėl klientams neva padarytos žalos dydžio ir apskritai nevertino, ar tos žalos buvo ar galėjo būti padaryta, tik nurodė, kad pareiškėjo veiksmai neatitiko geriausių klientų interesų; neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo pažeidimas, jei jis būtų įrodytas, būtų pirmasis pažeidimas, šis pažeidimas nebuvo trunkamasis; Komisija nevertino aplinkybės, kad Pensijų fondų valdymo mokestis buvo grąžintas Pensijų fondų dalyviams; nepasisakė dėl atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjo nuomone, tokio dydžio bauda negali būti skiriama už veiksmus, susijusius su tokiais naujais finansinių priemonių rinkų klausimais, kurie nebuvo nagrinėjami anksčiau. Pareiškėjas teigia negalėjęs numatyti, kad jo veikla sukels teisės aktų pažeidimą. Europos žmogaus teisių konvencijos 7 straipsnyje nustatytas reikalavimas, kad pažeidimas privalo būti aiškiai apibrėžtas įstatyme, tačiau šiuo atveju jokie teisės aktai nedraudžia valdymo įmonei investuoti savo valdomų pensijų fondų turto į savo pačios valdomus investicinius fondus. Komisijos paskirtas įpareigojimas atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį yra paskirtas be teisinio pagrindo bei peržengiant Komisijos kompetencijos ribas. PSPKĮ 16 straipsnyje nėra numatytos tokios poveikio priemonės.
Atsiliepimas
Atsakovas Komisija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Komisijos 2009-06-11 sprendimą dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 2K-198.
Paaiškino, kad, vadovaujantis Komisijos 2004-02-12 nutarimu Nr. 4 patvirtintos Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos 55.1 punktu, investicinio fondo grynieji aktyvai negali būti mažesni kaip 1 mln. litų. Pagal Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos 57.1 punktą, šio privalomo minimalaus grynųjų aktyvų vertės dydžio reikalavimo leidžiama nesilaikyti 6 mėnesius nuo leidimo viešai platinti investicinio fondo vienetus išdavinio. Šis Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos reikalavimas grindžiamas būtinybe užtikrinti fonde valdomo turto kritinę masę, kad nuo fondų sudarančiam jo dalyvių turtui taikomi mokesčiai ir atskaitymai nebūtų neproporcingai dideli fondo dalyviams. 2008-10-02 Komisija išdavė leidimą viešai platinti investicinio fondo vienetus pareiškėjo įsteigtam Investiciniam fondui. Investicinio fondo grynųjų aktyvų vertė nuo 2009-04-02 turėjo būti ne mažesnė kaip 1 mln. litų. Pareiškėjas 2009-04-03 raštu Nr. 02-03/298 informavo Komisiją, kad 2009-04-02 Investicinio fondo grynųjų aktyvų vertė buvo tik 83244 Lt. 2009-05-06 raštu pareiškėjas informavo Komisiją, kad 2008-04-05 (pareiškėjo darbuotojų telefonu patikslinta data – 2009-05-05) Investicinio fondo grynųjų aktyvų vertė sudarė 1843362 Lt, t. y. atitiko Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos 55 punkte įtvirtintą reikalavimą. Pagal vėliau Komisijai pateiktą informaciją nustatyta, kad 2009-05-05 į Investicinį fondą buvo investuotas Pensijų fondų turtas. Pensijų fondų investicijos sudarė 92 proc. Investicinio fondo grynųjų aktyvų vertės, tuo tarpu kitų Investicinio fondų dalyvių investicijos sudarė tik 7,8 proc.
Atsakovo teigimu, pareiškėjas, investuodamas Pensijų fondų turtą į Investicinį fondą, sukėlė interesų konfliktą t. y. dėl komercinių sumetimų turėjo interesą pritraukti investicijas į grynųjų aktyvų vertės reikalavimų netenkinantį fondą, tam panaudodamas jos valdomų Pensijų fondų turtą. Tai neatitinka PSPKĮ nustatyto reikalavimo, kad fondo turtas turi būti valdomas visų pirma veikiant geriausias Pensijų fondo dalyvių interesais, jį investuojant į fondo strategiją ir rizikos toleravimo laipsnį geriausiai atitinkančias finansines priemones.
Pareiškėjas, investuodamas Pensijų fondų turtą į Investicinį fondą, išvengė pastarojo likvidavimo grėsmės, taip išvengdamas finansinių nuostolių. Likvidavęs minėtą fondą, pareiškėjas būtų netekęs su Investicinio fondo valdymu susijusių pajamų ir pelno. Tuo tarpu ateityje, norėdamas valdyti tokią pat ar panašią investavimo strategiją turintį investicinį fondą, pareiškėjas patirtų išlaidas, susijusias su naujo investicinio fondo įkūrimu. Likvidavus Investicinį fondą, būtų atsiradęs investuotojų nepasitikėjimas valdymo įmonės, kaip fondų valdytojos, profesionalumu, kas atitinkamai galėjo nulemti investuotojų pasitraukimą ir iš kitų pareiškėjo valdomų fondų. Interesų konfliktas atsirado pareiškėjui investavus Pensijų fondų turtą į Investicinį fondą, kadangi šie veiksmai atitiko abi Taisyklių 69 punkte pateiktas situacijas, kuomet preziumuojamas interesų konfliktas, galintis daryti neigiamą įtaką klientams. Atsižvelgiant į tai, įrodinėti, kad abiejų situacijų metu egzistavo žalos pareiškėjo klientams galimybė, papildomai nebereikia. Skundžiamame sprendime išdėstytos aplinkybės, susijusios su nagrinėjamo investicinio sprendimo ekonominiu pagrįstumu, jo atitikimu Pensijų fondų strategijai ar Pensijų fondams priimtinu rizikos laipsniu, yra tik papildomos aplinkybės, kurios ne pagrindžia suformuluotą kaltinimą pareiškėjui, o liudija Fondo, kaip investicijos Pensijų fondų turtui, netinkamumą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad neturi vertinti, ar pareiškėjas laikėsi vidaus taisyklių. Komisijos tikslas yra prižiūrėti, kaip valdymo įmonės laikosi reikalavimų, įtvirtintų teisės aktuose. Būtent įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose, turinčiuose viršenybę prieš bet kokius vidinius pareiškėjo dokumentus, įtvirtintų pareigų privalo laikytis pareiškėjas. Atsakovas neginčija valdymo įmonės teisės savo valdomų pensijų fondų turtą investuoti į kitus jos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus, tačiau griežtai nepritaria investicijai, prieštaraujančiai pensijų fondų dalyvių interesams.
Pažymėjo, kad Pensijų fondų investavimo strategijos ir Pensijų fondų toleruojamo rizikos laipsnio nederėtų painioti su PKĮ ir PSPKĮ nustatytais kiekybiniais investavimo limitais. Fondo viso prospekto 29 punkte nustatyta, jog fondas orientuotas į investuotojus, linkusius prisiimti didesnę nei vidutinė rizika. Regionai, į kurių rinkas bus investuojama yra numatyti Fondo prospekto 27 punkte: Turkija, Ukraina, Rumunija, Bulgarija, Gruzija. Tik Akcijų Pensija Plius fondo taisyklių 86 punkte numatyta galimybė investuoti, be kitų rinkų, Ukrainos ir Gruzijos biržose. Kitų Pensijų fondų taisyklėse aukščiau minėtų valstybių rinkos iš viso nėra numatytos. Vadovaujantis Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi ir PSPKĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pensijų fondai gali investuoti į perleidžiamuosius vertybinius popierius, kuriais prekiaujama ne valstybėje narėje pagal nustatytas taisykles veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje tik tuo atveju, jei ši rinka yra nurodyta pensijų fondo taisyklėse. Investuojant netiesiogiai (per investicinį fondą) šie reikalavimai netaikomi, tačiau rizika, prisiimama investuojant į suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus (investicinius fondus) turi būti pakankamai išskaidyta: į vieno emitento išleistus vertybinius popierius gali būti investuota ne daugiau kaip 5 procentai fondo grynųjų aktyvų. Taip pat numatyta išimtis iš šios taisyklės – į vieno emitento vertybinius popierius gali būti investuota daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų, jei tokių investicijų bendra suma nėra didesnė kaip 40 procentų grynųjų aktyvų. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nesilaikė šių reikalavimų. 2009-04-30 Fondo turtą sudarė 5 emitentų nuosavybės vertybiniai popieriai ir pinigai banke, net keturios nuosavybės vertybinių popierių pozicijos sudarė daugiau kaip 10 proc. Fondo grynųjų aktyvų, o bendra tokių pozicijų vertė viršijo 75 proc. Fondo grynųjų aktyvų vertės. Investavimas į Fondą, kuris nesilaiko teisės aktuose nustatytų diversifikavimo reikalavimų, vertintinas kaip grubus Pensijų fondų taisyklių pažeidimas ir numatytos investavimo strategijos nesilaikymas.
Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Pensijų fondų turto investavimas į Fondą negalėjo užtikrinti investicinės naudos Pensijų fondų dalyviams. Kadangi Pensijų fondų investicijos į Fondą sudarė 92 proc. šio fondo grynųjų aktyvų vertė, o Investicinio fondo investicijos į atitinkamas finansines priemones nesiekė nei 8 proc., dėl to Investiciniame fonde atsirado didelė grynųjų pinigų pozicija. Nuo 2009-05-06, kai buvo investuotas Pensijų fondų turtas, iki 2009-08-07 Fondo lyginamojo indekso reikšmės pokytis buvo beveik 14 kartų didesnis nei Fondo vieneto reikšmės pokytis. Fondo dalis grynaisiais pinigais (neinvestuota fondo turto dalis) buvo beveik 12 kartų didesnė nei investicijos į atitinkamas finansines priemones.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, pareiškėjas pažeidė Komisijos 2008-12-11 nutarimu Nr. 1K-24 patvirtintų Valdymo įmonių ir investicinių bendrovių, kurių turto valdymas neperduotas valdymo įmonėms, informacijos rengimo ir pateikimo taisyklių 30 punktą, įpareigojantį pensijų fondus valdančią valdymo įmonę kiekvieną darbo dieną iki 12 val. pateikti Komisijai pranešimą apie visus pensijų fondo turtu per praėjusią dieną sudarytus sandorius. Tuo atitinkamai buvo pažeista PSPKĮ 53 straipsnio 4 dalies nuostata. Pareiškėjo darbuotojų klaida nelaikytina nenugalimos jėgos (force majore) aplinkybe, dėl kurios valdymo įmonė būtų atleidžiama nuo atsakomybės. Minėtos informacijos nepateikimas laiku ne tik neigiamai įtakoja Komisijos vykdomos priežiūros kokybę, bet ir eliminuoja galimybes Komisijai operatyviai reaguoti į padarytus teisės aktų pažeidimus.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad skundžiamo sprendimo priėmimo procedūra neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo ir sprendimo pagrįstumo. Teigė, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas įgyvendinant PSPKĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytas Komisijos funkcijas ir laikantis ankščiau išdėstytų teisės aktų nuostatų, taikomų Komisijos atliekamiems tyrimams bei priimamiems sprendimams. Tyrimą dėl galimų pareiškėjo padarytų PSPKĮ normų pažeidimų Komisija pradėjo 2009 m. gegužės mėnesį, kuomet, vykdydama nuolatinę valdymo įmonių veiklos priežiūrą, 2009-05-13 užfiksavo, kad Pensijų fondų turto investicijos į Fondą kelia įtarimų dėl galimo interesų konflikto. Komisijos atliktas tyrimas truko beveik mėnesį, o ne 8 darbo dienas, kaip kad savo skunde nurodo pareiškėjas. Komisijos darbuotojai turėjo pakankamai laiko visiems įrodymams ir susijusiai informacijai surinkti, išanalizuoti bei pateikti Komisijai susipažinti. Ši byla nėra išskirtinė ar labai sudėtinga. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad nagrinėjama byla neturi precedento. Atkreipė dėmesį, jog 2009-06-16 Komisija skyrė piniginę baudą E. J. už tai, kad jo vadovaujama valdymo įmonė UAB „JT investicijų valdymas“, investuodama trijų savo valdomų investicinių fondų lėšas į savo valdomą investicinį fondą „JT Baltijos – fondų fondas I“, nevykdė pareigos veikti geriausiais fondų dalyvių interesais.
Laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad Komisija nesuteikė laiko tinkamai pasiruošti posėdžiui. Nurodė, jog 2009-06-11 posėdyje buvo svarstomi įtarimai ir kaltinimai, kurie jau buvo aprašyti Pažeidimo protokole ir su kuriais pareiškėjas buvo susipažinęs bei pateikęs išsamius paaiškinimus. Naujų kaltinimų ar įtarimų 2009-06-11 posėdyje nebuvo pateikta.
Dėl baudos dydžio atsakovas nurodė, kad, pagal PSPKĮ 59 straipsnio 4 ir 5 punktus, už juose nurodytus pažeidimus turi teisę atsakingiems asmeninis skirti piniginę baudą iki 100000 Lt. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Nei viena iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių nebuvo svarbi parenkant baudos dydį. Pavyzdžiui, valdymo mokesčio grąžinimas Pensijų fondams visų bylos aplinkybių kontekste neturi lemiamos reikšmės, kadangi pareiškėjo tikslas buvo ne gauti pelno iš Pensijų fondų valdymo, bet neprarasti galimybės valdyti Fondą ir nepatirti su tuo susijusių nuostolių. Pareiškėjo padarytas PSPKĮ 6 straipsnio 1, 2 ir 5 punktų pažeidimas yra sunkesnis už PSPKĮ 53 straipsnio 4 dalies pažeidimą, todėl pastarasis pažeidimas neįtakojo baudos dydžio. Atsakovas pažymėjo, kad sprendimas Pensijų fondų turtu sudaryti nagrinėjamus sandorius buvo priimtas Investicinio komiteto, kas laikytina valingu ir sąmoningu veiksmu, o ne netyčine ar neatsargia veika.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad įpareigodama atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį, Komisija peržengė savo kompetencijos ribas. Teisę duoti valdymo įmonėms privalomus nurodymus dėl teisės aktų pažeidimų šalinimo Komisijai suteikia PSPKĮ 57 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
2008-10-02 buvo patvirtinti pareiškėjo valdomo Investicinio fondo sudarymo dokumentai ir nuo 2008-10-02 Investicinis fondas pradėjo savo veiklą. Pareiškėjas 2009-04-03 raštu Nr. 02-03/298 informavo Komisiją, kad 2009-04-02 Investicinio fondo grynųjų aktyvų vertė yra 83244 Lt, t. y. netenkina Komisijos 2004-02-12 nutarimu Nr. 4 patvirtintos Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos 55.1 punkte nustatyto minimalaus investicinio fondo grynųjų aktyvų vertės dydžio – 1 mln. litų ir pasižadėjo vėliau pateikti informaciją apie tai, kokių priemonių bus imtasi padėčiai ištaisyti (b. l. 184).
UAB „Invalda turto valdymas“ investicinio komiteto posėdžio protokolas Nr. 09041602 pažymi, kad 2009-04-16 posėdžio metu buvo nuspręsta bendrovės valdomų penkių pensijų fondų lėšas investuoti į tos pačios bendrovės valdomą Juodosios jūros suderintą investicinį fondą (b. l. 21-22). Sprendime nurodyta, kad bus investuojama iki 3 procentų Invalda Augančio pajamingumo ir Invalda Aktyvaus investavimo pensijų fondų, iki 2 procentų Invalda Subalansuoto fondo ir Invalda Racionalios rizikos pensijų fondų ir iki 15 procentų Invalda Akcijų pensija plius fondo lėšų (b. l. 21-22).
Neginčijamas faktas, kad 2009-05-05 į Fondą buvo investuotas keturių pareiškėjo valdomų II pakopos pensijų fondų (Invalda Aktyvaus investavimo pensijų fondo, Invalda Augančio pajamingumo pensijų fondo, Invalda Subalansuoto pensijų fondo, Invalda Racionalios rizikos pensijų fondo) ir vieno III pakopos pensijų fondo (Invalda Akcijų pensija plius fondo) turtas. Minėtų II pakopos pensijų fondų investicijos sudarė 1 300 000 Lt, III pakopos pensijų fondo – 400 000 Lt.
Pareiškėjas 2009-05-06 raštu Komisijai pranešė, kad Investicinio fondo grynieji aktyvai sudarė 1 843 362,3319 Lt, t. y. atitinka Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos 55 punkte įtvirtintą reikalavimą (b. l. 185). Elektroniniu laišku 2009-05-13 pareiškėjo atstovas informavo Komisiją, kad Pensijų fondų lėšos buvo investuotos į Investicinį fondą, o sandoriai dėl neapsižiūrėjimo nebuvo įtraukti į pranešimus apie pensijų fondų sandorius (b. l. 186).
Vertybinių popierių komisija 2009-05-21 surašė protokolą Nr. 12K-22 (b. l. 25-26), o 2009-06-11 sprendimu nr. 2K-198 nusprendė paskirti pareiškėjui 50 000 Lt baudą. Šiuo sprendimu buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1, 2 ir 5 punktus bei to paties įstatymo 53 straipsnio 4 dalį ir ją detalizuojančių Informacijos pateikimo taisyklių 30 punkto reikalavimus.
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1, 2 ir 5 punktai numato bendruosius veiklos reikalavimus pensijų fondo valdymo įmonei - sąžiningai veikti dalyvių ir rinkos patikimumo interesais (1 punktas); veikti rūpestingai, profesionaliai ir atsargiai (2 punktas); stengtis išvengti interesų konfliktų, o kai jų išvengti neįmanoma, užtikrinti, kad su dalyviais būtų elgiamasi sąžiningai (5 punktas).
Teismas sutinka su Komisijos nuomone, kad pareiškėjas turėjo akivaizdų interesą padidinti Investicinio fondo grynųjų aktyvų vertę, o nepasiekęs šio tikslo būtų patyręs nuostolių. Privalomo minimalaus grynųjų aktyvų vertės dydžio reikalavimo leidžiama nesilaikyti 6 mėnesius nuo leidimo viešai platinti investicinio fondo vienetus išdavinio (Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos 57.1 punktas). Nagrinėjamuoju atveju Investicinio fondo grynųjų aktyvų vertė turėjo būti ne mažesnė kaip 1 mln. litų nuo 2009-04-02, tačiau iki nustatyto termino pareiškėjas to nepasiekė. Investicinio fondo likvidavimo atveju pareiškėjas galėjo patirti praradimų, kurie sudarytų praradimą galimybės gauti su Investicinio fondo valdymu susijusias pajamas ir pelną; norėdamas valdyti tokią pat ar panašią investavimo strategiją turintį investicinį fondą ateityje pareiškėjas patirtų išlaidas, susijusias su naujo investicinio fondo įkūrimu; atsirastų investuotojų nepasitikėjimas valdymo įmonės, kaip fondų valdytojos, profesionalumu, kas gali lemti finansinius nuostolius. Taigi, pareiškėjo finansiniai nuostoliai, kurie galėjo atsirasti neinvestavimo atveju yra matomi. Vien tai, kad Investicinis fondas likviduojamas dalyvių sąskaita nepašalina aukščiau nurodytų padarinių atsiradimo galimybių.
Pagal Taisyklių 69.1 punktą interesų konfliktas gali būti pripažįstamas tik tada, kai finansinės naudos gavimas ar nuostolių išvengimas buvo numatomas ar realiai įvyko kliento sąskaita. Aiškinantis šio punkto pažeidimą reikšmės neturi aplinkybė ar klientas nukentėjo realiai. Tokią išvadą lemia normos lingvistinis aiškinimas, nes normoje įrašyta galimybės išvengti nuostolių buvimas, o ne nuostolių išvengimo fakto konstatavimas. Konflikto nustatymui pakanka, kad būtų įrodyta, jog pagal faktines aplinkybes valdymo įmonė turėjo tikimybę numatyti, kad kliento sąskaita gali turėti naudos. Bylos atveju atsakovas investuodamas klientų turtą nuostolių išvengė jų sąskaita, panaudodamas lėšas ir padidindamas Investicinio fondo grynuosius aktyvus.
Valdymo įmonės ir pensijų fondo dalyvių esminis interesas gali būti patenkinamas vienodu būdu – gaunant stabilų ir ilgalaikį investuotą pelną, kuris sąlygoja naudos gausėjimą tiek valdymo įmonei, tiek pensijų fondų dalyviams. Be šio pagrindinio intereso santykių dalyviai gali turėti ir kitų papildomų interesų. Taisyklių 69.2 punkto pažeidimo konstatavimui nėra reikalinga nustatyti visišką valdymo įmonės ir Pensijų fondų interesų priešpriešą. Kad būtų galima įrodyti sąlygą, jog sudaromo sandorio rezultatu valdymo įmonė yra suinteresuota kitaip nei tuo rezultatu yra suinteresuotas klientas, pakankama konstatuoti papildomų interesų neatitikimą. Bylos atveju pensijų fondų dalyvių interesus atitiko investavimas ne į minimalios grynųjų aktyvų vertės dydžio netenkinantį investicinį fondą, bet į reikalavimus atitinkantį ir sėkmingai veikiantį investicinį fondą ar kitas priemones. Tuo tarpu pareiškėjas investicijomis išsprendė ir kitus jam naudingus tikslus, kaip Investicinio fondo buvimo užtikrinimas, dėl kurių tenkinimo Pensijų fondų dalyvių intereso nebuvo. Aplinkybė, kad po investavimo Investicinis fondas atitiko visus reikalavimus pažeidimo nepašalina, kadangi pats interesų konflikto susidarymo momentas yra ankstesnis, kilęs iki investavimo įvykdymo. Po pažeidimo padarymo atsiradusios aplinkybės gali būti vertinamos tik kaip turinčios įtaką baudos dydžiui, šiuo atveju rodančios padarytų nuostolių dydį.
Remiantis išdėstytu daroma išvada, kad pareiškėjas turėjo numatyti interesų konflikto kilimą Taisyklių 69.1 ir 69.2 punktų pagrindais. Tokiu atveju valdymo įmonė turi taikyti Taisyklių 75 punkto reikalavimus. Taisyklių 75 punktas numato, kad esant interesų konfliktui, finansų maklerio įmonė, prieš teikdama investicinę paslaugą, privalo aiškiai, suprantamai (atsižvelgdama į kliento supratimą apie finansinių priemonių rinkas) ir pasirašytinai informuoti kiekvieną klientą apie atsiradusį interesų konfliktą bei finansinių priemonių rinkos kainą, kuri finansinėms priemonėms buvo nustatyta paskiausiai. Ši informacija gali būti perduota ir telefonu, jeigu ji įrašoma ir gali būti pateikta kaip įrodymas. Investicinė paslauga gali būti teikiama tik tuo atveju, jei klientas aiškiai išreiškia savo sutikimą dėl investicinės paslaugos teikimo esant interesų konfliktui. Interesų konflikto išvengimui yra skiriamas ypatingas dėmesys bei svarba. Tą rodo Taisyklių 76 punkto nuostata, kad asmuo, atsakingas už finansų maklerio įmonės veiklos vidaus kontrolės vykdymą, privalo nuolat stebėti tuos finansinių priemonių sandorius, dėl kurių galimas interesų konfliktas, o apie užfiksuotus nustatytos tvarkos pažeidimus turi nedelsdamas raštu informuoti finansų maklerio įmonės valdybos pirmininką ir vidaus auditorių. Kadangi pareiškėjas apie interesų konflikto grėsmę nepranešė, tai yra pagrindo laikyti, kad interesų konflikto akivaizdoje jis su klientais elgėsi nepakankamai sąžiningai.
Elgdamasis sąžiningai bei geriausiais Pensijų fondų dalyvių interesais pareiškėjas turėjo apie situaciją informuoti klientus iki numatomo investavimo bei padaryti analizę, palyginančią Pensijų fondų turto investavimo į Investicinį fondą bei kitas galimas priemones sąlygų atitikimą Pensijų fondų tikslams. Pareiškėjas pateikė Investicinio komiteto 2009-04-16 sprendimą, tačiau nepateikė jokių duomenų, kurie rodytų, jog šiame posėdyje buvo svarstytos kitos investicijų galimybės, sprendimo investuoti priėmimo motyvai yra nežinomi. Pareiškėjo teiginiai apie atliktą analizę nepatvirtinti įrodymais, todėl negali būti patikrinti. Investicinio komiteto 2009-04-16 posėdžio protokole neužfiksuoti jokie duomenys, kad būtų tiriami kokie nors dokumentai ar vyktų analizės svarstymas. Vien Investicinio komiteto asmenų kvalifikacija, kurios įrodymui pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, nėra sąlyga, kuri preziumuotų sąžiningą elgesį ir sprendimo priėmimą vadovaujantis PSPKĮ 6 straipsnio reikalavimais.
Spręsdamas dėl investicijų tinkamumo teismas atkreipia dėmesį į ginčijame sprendime paminėtą, o atsakovo atsiliepime išplėtotą aplinkybę dėl Investicinio fondo investicijų portfelio diversifikavimo reikalavimų pažeidimo. Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 58 straipsnis numato, kad į vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 5 procentai suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų, išskyrus šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus. Į vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų, jeigu tokių investicijų bendra suma nėra didesnė kaip 40 procentų grynųjų aktyvų (šis apribojimas netaikomas indėliams ir išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama ne reguliuojamoje rinkoje, jeigu jų emitentą prižiūri priežiūros institucija) (2 dalis). Atsakovo atsiliepime pateikti duomenys, išdėstyti 7 lape esančioje lentelėje rodo, jog 2009-04-30 dienai Investicinio fondo grynieji aktyvai buvo investuoti į 5 emitentų vertybinius popierius ir 1 banką. Visų investicijų vertė buvo didesnė nei 5 procentai Investicinio fondo grynųjų aktyvų, o bendra investicijų suma sudarė daugiau nei 75 procentus. Pareiškėjas būdamas visų fondų valdymo įmone neturėjo leisti tokio reikalavimų pažeidimo. Teismas sutinka su atsakovo vertinimu, kad tuo nesilaikoma investavimo strategijos.
Vadovaujantis PSPKĮ 53 straipsnio 4 dalimi, valdymo įmonė privalo Vertybinių popierių komisijos nustatytais terminais teikti šiai komisijai informaciją apie kiekvieno pensijų fondo turto struktūrą, dalyvių skaičių, sumokėtas įmokas, investicijų grąžą ir pensijų fondo finansinę atskaitomybę. Komisijos 2008-12-11 nutarimu Nr. 1K-24 patvirtintų Valdymo įmonių ir investicinių bendrovių, kurių turto valdymas neperduotas valdymo įmonėms, informacijos rengimo ir pateikimo taisyklių 30 punkte nustatyta, kad Pensijų fondus valdanti valdymo įmonė kiekvieną darbo dieną iki 12 val. turi teikti Komisijai pranešimą apie visus pensijų fondo turtu per praėjusią dieną sudarytus sandorius. Informacija Komisijai apie Pensijų fondų investavimą į Investicinį fondą turėjo būti pateikta 2009-05-06, tačiau buvo pateikta tik 2009-05-13, pažeidus nustatytą terminą. Pareiškėjas teigia, kad tai padaryta dėl darbuotojo klaidos. Tačiau darbuotojo klaida nėra ir negali būti įmonės atsakomybę šalinanti aplinkybė ar aplinkybė, rodanti kaltės nebuvimą. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad jos darbuotojai tinkamai vykdytų darbines pareigas, o šiems neįvykdžius pareigų – būti atsakinga. PSPKĮ 59 straipsnis, numatantis baudas už įstatymo pažeidimą nedaro jokių išlygų dėl PSPKĮ 53 straipsnio 4 dalies nuostatų nevykdymo. Informacijos teikimo pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu, kadangi informacijos gavimas yra sąlyga Komisijai vykdyti PSPKĮ nustatytas funkcijas.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo 96 straipsnyje numatyta piniginių baudų skyrimo ir tyrimo vykdymo tvarka. Prieš spręsdama šio įstatymo nustatytų baudų skyrimo klausimą, Vertybinių popierių komisija nustato ne trumpesnį nei 5 dienų terminą paaiškinimams pateikti ir apie tai praneša juridiniam asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Komisija 2009-05-22 raštu Nr. 06-0687-(09.01-03) informavo pareiškėją, kad jam 2009-05-21 surašytas Pažeidimų protokolas Nr. 12K-22 ir jis turi teisę Komisijai pateikti paaiškinimus (b. l. 177). Pareiškėjas paaiškinimus pateikė 2009-05-26 raštu Nr. 02-03/403 (b. l. 187-190). Apie posėdžio, kuriame bus svarstomas baudos skyrimo klausimas, datą ir laiką Vertybinių popierių komisija registruotu laišku praneša asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas (2 dalis). Komisija 2009-06-08 raštu Nr. 06-779-(9.2-03) pareiškėjui pranešė apie teisės pažeidimo bylos svarstymą 2009-06-11 posėdyje (b. l. 179). Teisės aktai nenustato termino, prieš kurį turi būti pranešama apie bylos nagrinėjimą. Todėl turėtų būti laikomasi bendrų reikalavimų ir taikomas toks terminas, per kurį pareiškėjas galėtų tinkamai pasiruošti svarstymui. Tai, kad Komisija nesuteikė tinkamos galimybės pasiruošti, pranešdama itin trumpu terminu, šį principą pažeidžia. Tačiau pažeidimas neturi įtakos Komisijos priimto sprendimo pagrįstumui, kadangi bet kokie trūkumai galėjo būti pašalinti teisminio nagrinėjimo metu.
Visi procedūriniai klausimai svarstant administracinių aktų teisėtumo klausimą yra svarbūs tiek, kiek jie gali sudaryti pagrindą sprendimui panaikinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t.y. spręstina ar dėl procedūrinių pažeidimų nebuvo sutrukdyta objektyviai įvertinti visas aplinkybes ir priimti pagrįstą sprendimą. Įvertinus pareiškėjo teisminiam nagrinėjimui pateiktus dokumentus daroma išvada, kad esminių pažeidimų nebuvo padaryta, o padaryti ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu. Iš ginčijamo atsakovo sprendimo motyvacijos matyti, kad atsakovas paaiškino savo poziciją bei aptarė pareiškėjo pateiktus argumentus, nurodė teisės normas, kuriomis remiasi. Taigi, laikyti jo sprendimo neatitinkančio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams nėra pagrindo. Investicinio sprendimo ekonominio pagrįstumo analizės atlikimas pažeidimo konstatavimui nebuvo būtinas, nes to nereikalauja interesų konflikto nustatymas. Sąžiningas elgesys kliento atžvilgiu vertintinas analizuojant valdymo įmonės sprendimo investuoti priėmimo metu atliktus tyrimus, t. y. aiškinantis ar pakankamas pastangas pareiškėjas dėjo tam, kad būtų sprendimo ekonominis pagrįstumas įvertintas dar iki sprendimo priėmimo. Nei Taisyklių 69.1 nei 69.2 punktas nereikalauja pasekmių atsiradimo.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo 96 straipsnio 4 dalis numato, kad išnagrinėjusi visą turimą medžiagą, susijusią su įtariamu pažeidimu, Vertybinių popierių komisija turi teisę skirti šio įstatymo nustatytą piniginę baudą. Baudos dydis priklauso nuo pažeidimu padarytos žalos dydžio, pažeidimo trukmės, asmeniui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį bei atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (5 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, padeda Vertybinių popierių komisijai tyrimo metu, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Vertybinių popierių komisija gali nutarti laikyti lengvinančiomis atsakomybę ir kitas čia nenumatytas aplinkybes (6 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo kliudo atlikti tyrimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šio įstatymo nustatyta bauda (7 dalis). Pareiškėjui bauda buvo paskirta pritaikius PSPKĮ 59 straipsnio 4 ir 5 punktus, kurie numato, jog valdymo įmonėms, nevykdančioms arba netinkamai vykdančioms šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas pareigas, – iki 100 tūkstančių litų (4 punktas); juridiniams asmenims, pažeidusiems kitus šio Įstatymo reikalavimus, – iki 100 tūkstančių litų (5 punktas).
Skiriant baudą pareiškėjui atsakovas neanalizavo ir nenustatė aplinkybių, kurios gali turėti įtakos baudos dydžiui. Kadangi skundžiamame atsakovo sprendime klientams padarytos žalos dydis kaip ir pareiškėjo pelnas nebuvo įvertinti, tai teisminio nagrinėjimo metu šios aplinkybės negali būti vertinamos pareiškėjo nenaudai; apie atliktą investavimą pareiškėjas pranešė po savaitės, atskiro privalomo nurodymo ištaisyti padėtį negavo, sprendimas dėl baudos skyrimo priimtas nedelsiant, todėl turi būti laikoma, kad pažeidimas nebuvo ilgalaikis. Kaip nurodo abi šalys iki šiol panašūs veiksmai nebuvo baudžiami, praktika dėl interesų konflikto nustatymo nesuformuota, situacijos neišaiškintos, todėl nebuvo pakankamo teisės normų aiškinimo supratimo. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teisminio nagrinėjimo metu nustatyta nebuvo, pareiškėjas jų buvimo neįrodinėjo.
Teismas nesutinka su atsakovo pozicija, kad nustatant baudos dydį nesant atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių turi būti taikoma mediana. Toks aiškinimas prieštarauja Finansinių priemonių rinkų įstatymo 96 straipsnio 5 daliai, kuri numato papildomas aplinkybes, į kurias reikalinga atsižvelgti nustatant baudos dydį. Kaip jau minėta visos šioje normoje išdėstytos aplinkybės – dėl žalos, nuostolių nenustatymo, trumpos pažeidimo trukmės, yra palankios pareiškėjui. Tuo remiantis daroma išvada, kad bauda buvo paskirta neproporcingai ir ji mažintina iki 1/3 įstatyme nustatyto maksimalaus baudos dydžio.
Antruoju ginčijamo sprendimo punktu Komisija įpareigojo pareiškėją atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį. Šį įpareigojimą atsakovas grindė PSPKĮ 57 straipsnio 1 dalies 6 punktu. PSPKĮ 57 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata suteikia teisę Komisijai duoti privalomus nurodymus dėl teisės aktų pažeidimų šalinimo, taikyti šiame bei kituose įstatymuose numatytas poveikio priemones. Kadangi šia teisės norma Komisijai suteikiama teisė kartu su privalomais nurodymais taikyti ir kitas poveikio priemones, tai aiškintina, kad Komisija vienu sprendimu gali skirti dvi skirtingų rūšių poveikio priemones – ir baudą, ir privalomą nurodymą. Toks aiškinimas neprieštarauja Finansinių priemonių rinkų įstatymo 96 straipsnio 4 daliai, kadangi šiame straipsnyje nustatyta tik piniginių baudų skyrimo tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais
n usprendė:
Skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2009-06-11 sprendimu Nr. 2K-198 UAB „Invalda turto valdymas“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Finasta Asset Managment“) paskirtos baudos dydį iki 33 000 Lt (trisdešimt trys tūkstančiai).
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.