Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Eglei Matonytei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovui A. K. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

6. Teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvada, kurioje nurodoma, kad lankantis ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog ieškovė su mažamečiu sūnumi M. K. ir sutuoktiniu L. L., gyvena 3 kambarių bute su visais patogumais, kuris, ieškovės teigimu, priklauso jai nuosavybės teise. Tarnybos specialistų apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru, palaikoma aplinkos higiena, būstas šviesus ir erdvus. Ieškovė nurodė, kad sūnus turi atskirą kambarį, kuriame yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės, kambarys įrengtas pagal vaiko poreikius. M. L. nurodė, jog ji dirba (duomenys neskelbtini), jos šeimos mėnesio pajamas sudaro – apie 1 900,00 darbo užmokestis, 85,75 Eur per mėnesį išmoka vaikui, 80,00 Eur iš vaikų išlaikymo fondo. Pasak ieškovės, ji su atsakovu atskirai gyvena nuo pat vaiko gimimo, atsakovas vaiką matė keletą kartų, kai sūnus buvo 2 mėnesių amžiaus, išlaikymą vaikui mokėjo po 150,00 Eur tik apie 6 mėnesius. Teigė, kad jai vaiką nuo 3 mėnesių padeda auginti dabartinis sutuoktinis. Išvadoje nurodoma, kad šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma, atvejo vadybos procesas šeimai taikytas niekada nebuvo, specialistams susisiekus su vaiko tėvu, pastarasis teigė, jog apie vaiką nieko girdėti nenori, po priimto teismo sprendimo situacija yra nepasikeitusi. Tarnybos manymu, galimai yra pagrindai neterminuotai atsakovui riboti tėvo valdžią, tačiau galutinę išvadą nurodė pateiksianti po visų įrodymų ištyrimo (DOK-34794).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

8. Atsakovas į bylos nagrinėjimą teisme neatvyko. 2023 m. kovo 21 d. gautas atsakovo patvirtinimas, kad byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant (DOK-47646). Todėl civilinė byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

10. Iš byloje pateikto vaiko gimimo įrašo nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui laikinai paribota tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus M. K. atžvilgiu.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

11. Ieškovės ieškiniu prašoma neterminuotai apriboti atsakovo A. K. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko M. K. atžvilgiu. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

12. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

14. Paminėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, sūnumi šiuo metu nesirūpina, tėvo valdžios neįgyvendina, neteikia sūnui jokio išlaikymo, yra nusišalinęs nuo jo priežiūros, visiškai nerodo jokios iniciatyvos rūpintis vaiku bei nesiekia atkurti prarasto ryšio su juo, nesistengia užtikrinti savo nepilnamečio vaiko interesų, tačiau atsižvelgęs į aplinkybę, kad jog atsakovas gyveno užsienio valstybėje ir padaręs prielaidą, kad jo galimybės bendrauti su Lietuvoje gyvenančiu nepilnamečiu sūnumi, galimai, yra ribotos, neatmesdamas galimybės, kad atsakovo elgesys nepilnamečio sūnaus atžvilgiu gali pasikeisti, atsakovo tėvo valdžią apribojo laikinai, sudarant galimybę atsakovui sukurti/atkurti tarpusavio ryšį su sūnumi.

15. CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta prejudicinių faktų samprata – nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Nagrinėjamu atveju minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad iki šio sprendimo priėmimo atsakovas tėvo valdžios savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu neįgyvendino, todėl nagrinėjamoje byloje atsakovo elgesys iki minimo sprendimo priėmimo pakartotinai nevertintinas, nes nagrinėjamai bylai šiuo teismo sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę.

16. Tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ir po laikino tėvo valdžios apribojimo atsakovas A. K. neįgyvendina ir neketina įgyvendinti tėvo valdžios nepilnamečio vaiko M. K. atžvilgiu. Prie ieškinio pridėtoje 2023 m. vasario 7 d. Vilniaus lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodoma, kad šalių nepilnametis vaikas nuo 2022 m. lapkričio 21 d. lanko šią ugdymo įstaigą, tačiau atsakovas A. K. niekada šioje įstaigoje nesilankė, skambučiu ar kitomis kontaktavimo priemonėmis vaiko ugdymu nesidomėjo. Prie Tarnybos išvados pateiktame vyriausiųjų specialisčių, kurioms buvo pavesta apsilankyti atsakovo šeimoje, 2023 m. vasario 21 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad šio pranešimo surašymo dieną nuvykus atsakovo gyvenamosios vietos adresu, atsakovas specialisčių neįsileido, paaiškindamas, kad vaiko nepažįsta ir nieko apie tai girdėti nenori. 2023 m. kovo 21 d. ieškovė į bylą pateikė atsakovo rašytinį prašymą, kuriame jis nurodė, jog nuo vaiko gimimo nevykdė tėvo pareigų ir prašo leisti atsisakyti visų teisių į vaiko priežiūrą ir ugdymą. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, jog atsakovas nuo pat vaiko gimimo nebendrauja ir nesidomi vaiku, nemoka jam išlaikymo, vaikas jo nepažįsta. Iš byloje pateiktų antstolės N. J. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų matyti, kad iš atsakovo, kaip skolininko, yra vykdomas išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo išieškojimas.

17. Atsakovas nedalyvavo teismo procese. Atsakovui buvo įteiktos ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas pateikti atsiliepimą į ieškinį, išaiškinta teisė pasirinkit advokatą. Tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, šaukimų į teismo posėdį nepriėmė, prieš teismo posėdį elektroniniu paštu atsiuntė patvirtinimą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, taip pat patvirtina, jog atsakovas nėra suinteresuotas nei bylos baigtimi, nei ryšio su vaiku sukūrimu ir išsaugojimu.

18. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko auklėjimo, nesiekia sukurti su vaiku ryšio, įgyvendinti savo, kaip tėvo teises ir pareigas, visiškai nesidomi vaiku. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat, taip pat, kad tėvystė (motinystė), visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Todėl tinkamas tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Nėra objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, netinkamas tėvo elgesys trunka iš esmės jau ilgą laiką ir daro didelę žalą vaikui, todėl yra pagrindas atsakovui A. K. neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

19. Pažymėtina, kad apribojus atsakovui tėvų valdžią, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, tėvai gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis).

20. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 496 straipsnio 1 d.).

21. Teismas išaiškina, kad vadovaujantis CK 3.195 straipsniu, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jiems apribojus tėvų valdžią. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, absoliuti ir imperatyvi, jos negalima atsisakyti, perleisti kitiems asmenims ar sustabdyti. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. K. iš atsakovo A. K. klausimas išspręstas 2020 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

23. Bylose dėl tėvų valdžios ribojimo šalys atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl klausimas dėl žyminio mokesčio iš atsakovo priteisimo nespręstinas.

24. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 550,00 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas. Ieškovės pateikti advokatės išrašytos sąskaitos ir mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovė šias bylinėjimosi išlaidas patyrė realiai. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus nustato dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnis).

25. Patenkinus ieškinį visa apimtimi, iš atsakovo valstybei taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios nagrinėjamoje byloje sudaro 19,92 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406-407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 550,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 19,92 Eur (devyniolika eurų, 92 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.