Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-518-1070/2021

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-04-06
Bylos Nr.: e2-518-1070/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-15584-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Svetlana Panina
Ieškovas: K. J.
Atsakovas: Viktorijai J, V J

Kategorijos

2.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-518-1070/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15584-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina,sekretoriaujant Enrikai Venslauskienei,dalyvaujant ieškovei K. J. ir jos atstovei advokatei A. K.,atsakovei Viktorijai J. E. ir jos atstovei advokatei A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovei V J. E. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės priešieškinį ieškovei bei atsakovui pagal priešieškinį (trečiajam asmeniui pagal ieškinį) E. P. dėl nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. I. K. J. pateikė teismui ieškinį, kurio reikalavimus patikslino 2020 m. lapkričio 9 d. pareiškimu, prašydama atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei ir atsakovei V J. E. priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei ½ dalį žemės sklypo, o atsakovei iš ieškovės – 19 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei ir atsakovei priklausančias ¾ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais (garažu, pavėsine, kitais inžineriniais kiemo statiniais: šuliniu, tvora, plytų šiukšlių duobe, kiemo aikštele) ir ¾ dalis ūkinio pastato, priteisiant ieškovei ¼ dalį pastatų ir kitų inžinerinių statinių, o atsakovei iš ieškovės – 8750 Eur dydžio piniginę kompensaciją (el. b. t. 3 l. 187-192).

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. po ½ dalį, priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Ieškovei, atsakovei ir trečiajam asmeniui E. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais (garažu, pavėsine, kitais inžineriniais kiemo statiniais: šuliniu, tvora, plytų šiukšlių duobe, kiemo aikštele) ir ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklauso ¼ dalis, E. P. - ¼ dalis, ieškovei - ½ dalis minėtų statinių. Ieškovė išsiuntė atsakovei pasiūlymą dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo su priklausiniais ir ūkinio pastato atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo pasiūlė atsakovei už jai priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje 22 862,35 Eur dydžio piniginę kompensaciją. 2019 m. liepos 5 d. buvo gautas atsakovės atstovės atsakymas, kuriame nurodyta, kad ji nesutinka su pasiūlyme nurodytomis sąlygomis. Ieškovės teigimu, nėra galimybės atidalinti nurodytą nekilnojamąjį turtą natūra, nes nėra galimybės gyvenamajame name su priklausiniais suformuoti tris atskirus savarankiškus nuosavybės teisės objektus. Statinių rekonstrukcija reikalautų papildomų išlaidų, kurias turėtų padengti visi bendraturčiai lygiomis dalimis. Be to, gyvenamajame pastate su priklausiniais didelė dalis patalpų bet kokiu atveju liktų bendra. Gyvenamojo namo priklausinių atidalinti išvis neįmanoma (pavyzdžiui, šulinio, tvoros ir pan.), šių statinių atidalinimas prieštarautų protingumo principui. Gyvenamojo namo būklė yra labai prasta, jį būtina remontuoti, keisti stogo dangą, įvesti vandentiekį. Dėl to, siekiant išvengti būsimų ginčų dėl bendro turto valdymo, būtina, jog gyvenamasis namas priklausytų keliems (arba vienam) savininkams. Žemės sklypą padalinti į du atskirus savarankiškus nuosavybės teisės objektus taip pat būtų neekonomiška dėl būsimų didelių investicijų rengiant žemės sklypo atidalinimo projektą, atskirų žemės sklypų kadastrinius matavimus. 2019 m. liepos 23 d. pranešime atsakovė nurodė, kad sutiktų perleisti jai priklausančią turto dalį už 30 925 Eur bei nuostolių atlyginimą dėl turto perleidimo anksčiau nei po 10 metų. Toks atsakovės pasiūlymas atitinka tik jos interesus, tačiau neproporcingai pažeidžia kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Atlikus byloje turto vertinimo ekspertizę, nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. žemės sklypo rinkos vertė buvo 39 000 Eur, o gyvenamojo namo su priklausiniais ir ūkinio pastato – 35 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, patenkinus ieškinį, atsakovei turi būti priteista 19 500 Eur dydžio piniginė kompensaciją už ½ dalį žemės sklypo ir 8750 Eur už ¼ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir ūkinio pastato, iš viso – 28 250 Eur. Pirmiau nurodyti remonto darbai atsakovei kainuotų kur kas daugiau, nei sumokėti valstybei gyventojų pajamų mokestį. Turto atidalijimas natūra, suformuojant atskirus pastatus, reikalautų didelių investicijų, kurios būtų kur kas didesnės, nei sumokėti valstybei GPM, o taip pat tai būtų ekonomiškai nenaudinga visiems bendraturčiams ir jų interesams, sukeltų papildomus teisinius ginčus, tarpusavio konfliktus ir nepatogumus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė negyvena gyvenamajame name, akivaizdu, jog visų bendraturčių interesus labiau atitiktų turto atidalinimas, sumokant piniginę kompensaciją, nei kiti atidalinimo būdai.

Atsiliepimas

3. Atsakovė V. J. E. atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškinį ir patenkinti jos priešieškinį (el. b. t. 4; l. 8-10). Nurodo, kad ji neturi pagrindo prieštarauti teismo ekspertizės išvadoms, susijusioms su ginčo turto verte, tačiau iš esmės nesutinka su ieškinio reikalavimais. Atsakovei ginčo objektai turi ne tik materialinę, bet asmeninę ir sentimentalią vertę atsakovei. Ji nenori prarasti jai brangaus ir svarbaus turto, nori išlaikyti jį, saugoti ir puoselėti. Ieškovė pareikštu ieškiniu siekia tik materialinės naudos, t. y. panaudoti šį turtą kaip investicinį projektą. Ieškovė nuo ginčo pradžios nesiekė rasti jokio racionalaus sprendimo ir ginčą spręsti gera valia. Ieškovė nesprendė jokių kitų alternatyvų, įgyvendinant nuosavybės teisę – nei naudojimosi tvarkos, nei galimo namų valdos dalies atidalinimo natūra. Atsakovė yra parengusi ir priešieškiniu pateikusi galimą tarp šalių nustatytiną naudojimosi ginčo turtu tvarką. Bendras Žemės sklypo plotas yra 20 arų, atsakovei tenkanti sklypo dalis – 10 arų. Ginčo namų valdos statiniai užima apie 1/3 dalį Žemės sklypo, todėl likusi dalis Žemės sklypo gali būti eksploatuojama pagal bendrasavininkų poreikį. Žemės sklypo forma yra paranki bendrasavininkų nuosavybės teisei įgyvendinti: pagrindinė Žemės sklypo dalis ribojasi su Rudaminos g., todėl galima užtikrinti abiejų Žemės sklypo savininkų patekimą ir naudojimąsi sklypu. Gyvenamasis namas turi du atskirus įėjimus, todėl pagal savo fizines savybes gali būti eksploatuojamas abiejų ginčo šalių. Detali atsakovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra nurodyta atsakovės priešieškinyje ir su juo pateiktame UAB „INVENTORA“ Žemės sklypo plane bei pastato dalių apskaičiavime. Atsakovei priklausanti nuosavybės dalis yra ženkli ir negali būti laikoma mažareikšme. Tokios dalies nuosavybės atidalinimas, priteisiant atsakovei kompensaciją, šiurkščiai ir neproporcingai pažeistų esmines ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomas savininko teises. Nustačius naudojimosi tvarką ginčo turtu, tarp šalių būtų išspręsti bet kokie nesutarimai, susiję su turtu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo turtas pagal savo fizines savybes yra tinkamas naudoti visiems bendraturčiams, prioritetas ginčo atveju teiktinas naudojimosi daiktu tvarkos nustatymui.

Šalies argumentai

4. Atsakovė priešieškiniu, kurio reikalavimus patikslino 2020 m. liepos 31 d. (el. b. t. 2, l. 157-161, 186), prašo nustatyti ginčo nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką, pagal kurią:

4.1. atsakovė V. J. E. naudosis Žemės sklypo dalimi „A“, o ieškovė K. J. – žemės sklypo dalimi „B“; ieškovė ir atsakovė bendrai naudosis žemės sklypo dalimi „C“ pagal UAB „Inventora“ parengtą 2020 m. birželio 12 d. planą;

4.2. atsakovė naudosis gyvenamojo namo patalpomis 1-1, 1-3; kartu su kitomis ginčo šalimis po 1/3 dalį patalpų R-3, 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7;

4.3. ieškovė naudosis gyvenamojo namo patalpomis R-1, R-4, 1-8; bendrai su E. P. po ½ dalį patalpomis R-2, R- 5, 1-9; bendrai su V. J. E. ir E. P. po 1/3 dalį patalpomis R-3, 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7.

4.4. atsakovas E. P. naudosis bendrai su K. J. po ½ dalį patalpomis R- 2, R-5, 1-9; ir bendrai su V. J. E. ir K. J. po 1/3 dalį patalpomis R-3, 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7.

5. Priešieškinyje nurodoma, kad ginčo namų valda yra atsakovės gimtinė: jos tėvų namai, kuriuose atsakovė užaugo, o po to visą likusį gyvenimą lankėsi ir prižiūrėjo. Ieškovė įgijo teisę į namų valdą tik 2017 m. Atsakovę ir ginčo turtą sieja ne tik formalus teisinis nuosavybės santykis, tačiau ir asmeninis, sentimentais, šeiminėmis vertybėmis grįstas santykis. Taigi ieškovės siekiamas turto padalinimo būdas, kurio metu atsakovė netektų savo gimtinės ir tėvų namų, yra ne tik teisiškai, bet ir morališkai neteisingas, neproporcingas ir ydingas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo turtas pagal savo fizines savybes yra tinkamas naudoti visiems bendraturčiams, prioritetas ginčo atveju teiktinas naudojimosi daiktu tvarkos nustatymui. Atsižvelgiant į abiejų savininkų nuosavybės teisės dalį, siekiant išvengti galimų ginčų dėl naudojimosi bendra daline nuosavybe, nustatytina naudojimosi tvarka, pagal kurią kiekvienai iš žemės sklypo savininkių suteikiama teisė asmeniškai naudotis apytiksliai po 1/3 dalį ginčo žemės sklypo. 1/3 dalis žemės sklypo, kurioje yra namų valdos statiniai, paliktini naudotis abiem savininkams bendrai. Kiekvienai iš šalių tenka po daugiau nei 6 arų laisvo (neužstatyto) žemės sklypo ploto, todėl abi šalys turės teisę ir galimybę joms tenkančioje sklypo dalyje statyti naujus statinius ar formuoti atskirus sklypus. Atsakovės užsakymu UAB „INVENTORA“ parengtame žemės sklypo plane naudojimosi tvarkai nustatyti atsakovei naudojimuisi tenkanti žemės sklypo dalis pažymėta A, ieškovei – B, abiem šalims tenkanti žemės sklypo dalis, kur stovi visi namų valdos statiniai – C. Atsižvelgiant į atsakovei priklausančią gyvenamojo namo dalį ir gyvenamojo namo patalpų išplanavimą, numatytina, jog atsakovė naudosis gyvenamojo namo patalpomis 1-1 bei 1-3. Atsakovė patektų į gyvenamąjį namą pro pietinį namo įėjimą. Užtikrinant patekimą į patalpą 1-3, naudojimąsi vonia, virtuve, atsakovei bei kitiems bendrasavininkams numatytina bendra naudojimosi tvarka patalpomis 1-2 (bendras koridorius), 1-4 (vonia), 1-5 (koridorius), 1-7 (virtuvė). Namas taip pat turi rūsį, todėl užtikrinant atsakovei naudojimąsi rūsiu, jai nustatytina bendra su kitais bendraturčiais naudojimosi 1-6 patalpa (koridoriumi) bei R-3 patalpa tvarka. Ieškovei priskirtina naudotis gyvenamojo namo patalpa 1-8, rūsio patalpos R-1, R-4. Ieškovė patektų į gyvenamąjį namą pro šiaurinį namo įėjimą, į jai tenkantį kambarį patektų pro bendro naudojimo patalpas 1-6, 1-7, 1-2, bei kartu su trečiuoju asmeniu naudojamą kambarį 1-9. Ieškovei kaip ir kitiems bendraturčiams būtų užtikrintas naudojimasis bendromis patalpomis (koridorius (1-5), vonia (1-4), virtuvė (1-7)). Į rūsio patalpas ieškovė patektų pro jau minėtą patalpą 1-6 bei R-3, patekimas į konkrečią ieškovei tenkančią rūsio patalpą būtų užtikrintas numatant bendras su trečiuoju asmeniu patalpas R-2 ir R-5. Atsakovui E. P. naudojimasis gyvenamuoju namu būtų užtikrintas numatant, kad į namą jis patenka pro šiaurinį namo įėjimą (įėjimu naudotųsi kartu su ieškove). Jam kaip ir kitiems bendraturčiams nustatytinas naudojimasis praeinamosiomis patalpomis, vonia, virtuve (1-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7). Jam taip pat nustatytinas bendras su ieškove naudojimasis patalpa 1-9. Užtikrinant atsakovo teisę naudotis turtu, proporcingu jam priklausančios nuosavybės daliai, jam taip pat nustatytinas bendras naudojimasis rūsio patalpomis R-2, R-3 ir R-5. Atsakovas nesuinteresuotas naudotis konkrečiomis gyvenamojo namo patalpomis, tarp jo ir kitų šalių nėra ginčo. Todėl bendrų ieškovės ir atsakovo naudojimosi patalpų nustatymas nepažeis nei vieno iš savininkų interesų. Atsakovei tenka naudotis net mažesnė dalis gyvenamųjų patalpų, nei jai nuosavybės teise priklauso, o ieškovei priskirta didesnė dalis gyvenamųjų patalpų. Kadangi ieškovė vertina sodybą tik kaip investicinį projektą, akivaizdu, jog ji po nuosavybės perėmimo sieks turtą realizuoti, gaunant maksimalią daikto kainą.

Atsiliepimas

6. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašo atmesti priešieškinį (el. b. t. 2, l. 172-181). Atsiliepime nurodyta, kad atsakovės pasiūlyta naudojimosi turtu tvarka neracionali. Pagal tokią tvarką visi gyvenamojo namo bendrasavininkai privalėtų naudotis ne tik gyvenamojo namo koridoriais ir rūsiu, įėjimu į gyvenamąjį namą, tačiau ir virtuvės bei vonios patalpomis, tai keltų daugiau konfliktinių situacijų. Atsakovė siekia, kad net šešios pritaikytos gyvenimui patalpos iš devynių būtų naudojamos bendrai, o rūsio teritorijoje trys patalpos iš penkių būtų priskirtos bendram naudojimui. Tokia turto naudojimosi tvarka nepašalina bendraturčių bendrų santykių, neužkerta kelio konfliktams, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad gyvenamajame name būtina atlikti remonto darbus, dėl kurių ginčo šalys taip pat nesutaria. Priešieškinyje nurodoma, kad ieškovė asmeniškai turės galimybę naudotis tik trimis patalpomis, iš kurių tik viena yra gyvenamosios paskirties (1-8), kitos nurodytos patalpos (R-l, R-4) yra rūsyje. Atsakovei visos asmeninio naudojimo patalpos nustatytos gyvenamosiose patalpose pirmajame aukšte (1-1, 1-3). Nurodytos patalpos yra viena greta kitos, o ieškovei priskirtinos patalpos yra viena nuo kitos nutolusios, į šias patalpas galima patekti tik pereinant kelias bendras patalpas. Atsakovė į jai priskirtas patalpas turėtų galimybę patekti tiesiogiai pro vieną iš įėjimų, kuriuo neturi galimybės naudotis kiti bendraturčiai, tačiau kitu įėjimu turės teisę naudotis ne tik ieškovė ir atsakovas E. P., tačiau ir pati atsakovė, nes patalpa 1-6 yra priskirta bendram naudojimui. Taip atsakovė pasilieka sau teisę naudotis abejais įėjimais į gyvenamąjį namą. Patalpoje R-2 yra katilinė, o gyvenamojo namo apšildymas akivaizdžiai yra visų bendrasavininkų pareiga. Todėl atsakovė nepriskirdama sau nurodytos patalpos, siekia išvengti pareigos prižiūrėti gyvenamąjį namą (jį šildyti), bei priskirti sau naudingesnes patalpas, taip pažeisdama bendraturčių lygiateisiškumo principą. Gyvenamojo namo rūsyje esančios patalpos nėra gyvenamosios paskirties, nurodytos patalpos naudojamos išimtinai tik įvairių daiktų saugojimui. Todėl patalpų, pažymėtų R-3 ir R-5, nustatymas kaip bendrų patalpų, yra neprotingas, nes jose asmenys akivaizdžiai nesaugos savo asmeninio turto, tokių patalpų paskirtis praranda savo prasmę. Vonios patalpa 1-4 yra vos 3,39 kv. m. ploto, todėl tokio dydžio patalpa yra neįmanoma naudotis net trims bendrasavininkams ir joje saugoti su asmenine higiena susijusius daiktus. Be to, gyvenamajame name šiuo metu nėra tualeto. Jeigu teismas nuspręstų tenkinti atsakovės reikalavimus, ateityje kiltų ginčas dėl minėtos patalpos įrengimo. Atsakovui E. P. nuosavybės teise kaip ir atsakovei priklauso ¼ dalis gyvenamojo namo, tačiau jam nėra priskirta nė viena patalpa, kuri būtų asmeninio naudojimo. Atsakovė nenurodė, kaip bus naudojami kiti statiniai, esantys Žemės sklype (ūkinis pastatas, garažas, kiti inžineriniai statiniai). Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo dalis, pažymėta raide C, priskiriama bendram naudojimui, darytina prielaida, kad ir visi statiniai, esantys ant nurodyto žemės sklypo, turėtų būti naudojami bendrai. Atkreiptinas dėmesys, kad E. P. nepriklauso jokia Žemės sklypo dalis, tačiau jam priklauso ¼ dalis statinių, esančių ant Žemės sklypo. Dėl to jis ne tik turi teisę naudotis statiniais, tačiau ir į juos patekti. Priešieškinyje siūloma nustatyti tvarka neaptaria to, taigi ji yra netinkama ir neprotinga. Atsakovė prašo nustatyti tokią žemės sklypo dalį asmeniniam naudojimui, kurioje nėra jokių statinių. Žemės sklype nėra vykdoma jokia ūkio veikla, nurodyta sklypo dalis yra laisvai disponuojama, ant jos galima statyti kitus statinius, laisvai parduoti, nuomoti ar dovanoti. Žemės sklypo dalis (521 kv. m) nuo kitos žemės sklypo dalies yra atitverta tvora, taip suformuota kaip atskirta nuo viso žemės sklypo dalis, kurią atsakovė siekia parduoti tretiesiems asmenims. Tokiu atveju neišlaikant žemės sklypo vieno savininko nuosavybėje mažėtų likusios žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo vertė, nes gyvenamasis namas yra arti minėtos žemės sklypo dalies B. Gyvenamojo namo savininkams būtų bloginamos gyvenimo sąlygos (teisė į privatų gyvenimą). Gyvenamojo namo specifika nesukuria galimybės visiems bendraturčiams atskirai naudotis gyvenamuoju namu, o prašoma nustatyti naudojimosi tvarka iš esmės neatitinka naudojimosi tvarkos instituto paskirties, kadangi dauguma patalpų bus ir toliau naudojamos bendrai, kas sąlygotų šalių tarpusavio konfliktus. Priešingai nei teigia atsakovė, jos gimtinė yra ne ginčo objektas, o objektas Suvalkiečių g., Kaune. Ieškovė su nekilnojamuoju turtu yra susijusi asmeniniais ryšiais lygiai tiek pat, kiek ir atsakovė, nes ieškovė yra A. V. anūkė, kuri dažnai lankydavo senelę, kaip ir atsakovė, atvykdavo per šventes, lydėdavo senelę į gydymo įstaigas. Nors ieškovė įgijo teisę į nuosavybę tik 2017 m., tačiau su šiuo turtu buvo susijusi nuo pat jaunystės, nes gyvenamasis namas buvo pastatytas ieškovei esant vienuolikos metų, t. y. gyvenant su tėvais, dėl to nekilnojamajame turte lankydavosi tiek su tėvais jaunystėje, tiek sukūrusi savo šeimą. Šiuo atveju tarp šalių yra itin konfliktiški santykiai, ir ieškovė iki šiol negali tinkamai valdyti gyvenamojo namo. Nepaisydama to, ieškovė rūpinasi gyvenamuoju namu: vėdina, šildo patalpas, pjauna žolę. Ji yra sudariusi sutartis su komunalines paslaugas teikiančiomis bendrovėmis (dėl elektros energijos, vandens tiekimo, šiukšlių išvežimo), vienintelė moka gyvenamojo namo išlaikymo mokesčius. Atsakovė neprižiūrėjo namo iki kreipimosi į teismą. Ieškovė ketina įsikelti į nurodytą ginčo objektą gyventi kartu su savo šeima. Atsakovė minėjo ne kartą, kad savo dalį ginčo objekte ketina parduoti bet kuriam asmeniui, tik ne ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, nustačius naudojimosi ginčo objektu tvarką, akivaizdu, kad konfliktų tarp šalių ne tik nesumažės, tačiau galbūt ir padaugės. Nurodyti ginčai gali peraugti į naujus teisminius ginčus dėl turto valdymo. Name būtina atlikti stogo keitimo darbus, vidaus patalpų remontą, prijungti prie miesto buities nuotekų tinklų, įrengti tualetą.

7. Atsakovui pagal priešieškinį (trečiajam asmeniui pagal ieškinį) E. P. ieškinio ir priešieškinio kopijos bei pranešimai dėl atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį pateikimo įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis; el. b. t. 1, l. 130 l.; el.b.t. 2, l. 171; el. b. t. 3, l. 19). Jis nepateikė teismui atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį.

8. Teismo posėdžio metu ieškovė K. J. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė atmesti priešieškinį jos procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jos sutuoktinis yra neįgalus. Jie ketina parduoti savo butą, suremontuoti ginčo namą ir persikelti ten gyventi. Ieškovės teigimu, ji visiškai nebendrauja su atsakove, kuri yra jos teta ir krikšto motina. Dėl ginčo turto buvo atliekami mažiausiai penki turto vertinimai dėl to, kad atsakovė nesutiko su turto kaina. Atsakovė nuolat tvirtino, kad ginčo turtą reikia parduoti. Per keturis metu atsakovė nemokėjo jokių mokesčių. Jų santykiai pablogėjo po to, kai mirė ieškovės močiutė, nes senelis nenorėjo šeimininkauti. Ieškovė rūpinosi ir rūpinasi tuo namu, į mėnesį važiuoja bent du kartus. Raktai nuo gyvenamojo namo yra pas ieškovę ir jos brolį E. P.. Atsakovės sūnus buvo atvažiavęs ir pasiėmęs kirvį be leidimo, todėl šiuo metu raktai yra tik pas ieškovę ir jos brolį, kad nebūtų išvogtas namo turtas. Ieškovės motina turi butą, kuriame yra ir ieškovės dalis. Ieškovė susitarė su E. P., kad mirus motinai, ieškovei priklausanti turto dalis atiteks E. P., o šis nepretenduos į dalį ginčo gyvenamojo namo. Šiuo metu ieškovė moka tik abonentinius mokesčius už dujas ir elektrą ginčo name (0,79 Eur ir 0,56 Eur).

Šalies argumentai

9. Ieškovės atstovė advokatė A. K. prašė patenkinti ieškinį visiškai, o priešieškinį atmesti ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovė iš pradžių sutiko parduoti ginčo turto dalį ieškovei, tačiau inicijavus pirkimo-pardavimo procesą kardinaliai pakeitė nuomonę. Atsakovė linkusi keisti nuomonę dėl mokesčių ir ginčo būsto priežiūros išlaidų mokėjimo, ji nesirūpino ginčo turtu, buvo pasyvi. Manytina, kad ji tokia liks ir toliau.

Atsiliepimas

10. Atsakovė V. J. E. teismo posėdyje prašė patenkinti priešieškinį ir atmesti ieškinį. Atsakovė patvirtino, kad tarp jos ir ieškovės šeimos įvyko konfliktas, po kurio jie nebendrauja. Ji nemokėjo mokesčių už ginčo turtą, nesirūpino juo, nes ieškovė paėmė iš jos raktą nuo gyvenamojo namo, sakė, kad viskas yra atjungta, moka tik abonento mokesčius. Atsakovė sutinka atlyginti dalį išlaidų, būtinų namo sutvarkymo darbams (stogo remontui, pelėsio valymui). Atsakovė nebuvo ginčo name nuo 2013 m., ji ten neaugo, tačiau ginčo name buvo švenčiamos šeimos šventės. Atsakovė neketina gyventi ginčo name, norėtų atvykti vasarą, auginti daržą, yra pasiruošusi atlyginti ieškovei dalį mokėtinų mokesčių. Atsakovės nuomone, stogą galima sutvarkyti patiems, padedant jos sūnui.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė A. V. prašė patenkinti priešieškinį ir atmesti ieškinį atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovės nekilnojamojo turto dalyje galima įstatyti elektros, vandens skaitliukus, kad nekiltų konfliktų dėl mokesčių mokėjimo. Šalių santykiai nėra konfliktiški, jei ir kyla kažkokie konfliktai, tai dėl bendros nuosavybės valdymo neaiškumo, kuris gali būti pašalintas patenkinus priešieškinį. Šalims priklausantis žemės sklypas yra gana didelis, jį galima būtų padalyti net į tris, todėl atsakovės dalies atidalinimas, priteisiant tą dalį ieškovei, o atsakovei – kompensaciją, nepagrįstai pažeistų atsakovės teisę į nuosavybę. Ginčo namas turi du išėjimus, per vieną iš jų atsakovė galės patekti į jai priskirtiną naudotis žemės sklypo dalį. Ieškovė pati blogina ginčo turtą ir neleido atsakovei juo naudotis, atėmusi raktus. Kiti ginčo namo priklausiniai, nenurodyti priešieškinyje, galėtų būti paskirti naudotis šalims bendrai.

12. Trečiasis asmuo ir atsakovas pagal priešieškinį E. P. neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Apie posėdį jam buvo pranešta tinkamai (el. b. t. 4, l. 55, CPK 123 straipsnio 1 dalis). Teismas išnagrinėjo bylą iš esmės, nedalyvaujant atsakovui (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

13. Liudytojas J. J. parodė, kad jis yra ieškovės sutuoktinis. Liudytojas paaiškino, kad 2017 m. mirė ieškovės senelis, po to tarp ieškovės ir atsakovės prasidėjo konfliktai dėl turto dalybų. Iki tol šalių santykiai buvo normalūs, jie bendravo gražiai. Šienavo žemės sklypą pakaitomis, aplankydavo namą, apžiūrėdavo jį. Atsakovė sakė, kad ieškovė ir liudytojas gali pirkti namą, kad reikia jį įvertinti. Atsakovės prašymu buvo atliktas ne vienas ginčo turto vertinimas. Turtas buvo vertinamas ir pačios atsakovės surasto turto vertintojo, tačiau ji nurodė, kad ir tas vertintojas įvertino turtą neteisingai. Turtas buvo vertinamas apie keturis metus. Ginčo namas nebuvo šildomas. Liudytojas paaiškino, kad jis yra neįgalus, jo ir ieškovės šeima ketina parduoti savo butą ir apsigyventi ginčo name, jei atsakovės dalis bus atidalyta ieškovei. Liudytojo nuomone, neįmanoma namo naudoti kartu su atsakove, nes tarp jų buvo daug ginčų dėl to. Atsakovė iš principo nenori, kad namas atitektų ieškovei. Be to, liudytojo nuomone, namas negali būti naudojamas trijų šeimų. Name nėra prisijungimo prie kanalizacijos, reikia tvarkyti elektrą, stogas yra avarinės būklės. Name negali būti įrengti trys tualetai, trys vonios ir trys įėjimai. Namo vonia yra per maža, o šalių santykiai nėra tokie, kad jos visos gyventų taikiai. Ieškovė siūlė atsakovei pirkti jos dalį, bet ši atsisakė. Liudytojas sakė atsakovei, kad į namą reikia investuoti, bet ji atsakė, kad nieko neinvestuos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Priešieškinis atmetamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14. Byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. po ½ dalį, priklauso 2000 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 8, 9). Žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos. Šiame žemės sklype yra gyvenamasis namas su priklausiniais (garažu, pavėsine, kitais kiemo statiniais: šuliniu, tvora, plytų šiukšlių duobe, kiemo aikštele) ir ūkinis pastatas, kurie priklauso ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise: ieškovei ½ dalis statinių, atsakovei - ¼ dalis, atsakovui pagal priešieškinį E. P. - ¼ dalis (el. b. t. 1, l. 10-12). Anksčiau šis nekilnojamasis turtas priklausė ieškovės močiutei ir atsakovės motinai A. V. (atsiliepimo į priešieškinį priedai).

15. Gyvenamasis namas yra vieno aukšto, jame yra šios patalpos: keturi rūsiai-sandėliai (R-1/9,48 kv. m.; R-3/11,01 kv. m.; R-4/11,66 kv. m.; R-5/17,78 kv. m.), rūsys-katilinė (R-2/10,82 kv. m.), tambūras (1-1/1,15 kv. m.), koridorius (1-2/3,95 kv. m.), kambarys (1-3/9,42 kv. m.), vonia (1-4/3,39 kv. m.), koridorius (1-5/0,73 kv. m.), koridorius (1-6/3,46 kv. m.), virtuvė (1-7/7,20 kv. m.), kambarys (1-8/11,69 kv. m.), kambarys (1-9/17,52 kv. m.) (el. b. t. 2, l. 58).

16. 2018 m. liepos 7 d. ieškovė sudarė su UAB „Kauno švara“ komunalinių atliekų tvarkymo sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo objekte (duomenys neskelbtini) (2020-07-20 prašymo priedas). Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio iki 2017 m. kovo mėn. nebuvo skolų (abonentinių mokesčių) už vandenį objekte Kaune, Rudaminos g. 7 (2020-07-20 prašymo priedas).

17. 2019 m. birželio mėn. ieškovė pasiūlė atsakovei atidalyti jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį. Atsakovė, atsakydama į ieškovės 2019 m. birželio 26 d. pasiūlymą, pranešė, kad ji sutinka, jog ginčo turto bendraturčiai atsidalintų iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet nesutinka su ieškovės pasiūlyme nurodytomis sąlygomis (el. b. t. 1, l. 59, 60). Atsakovė nurodė, kad ieškovės pasiūlyme nurodyta kaina neatitinka turto vertės, todėl atsakovė pati kreipsis į nekilnojamojo turto vertinimo specialistus bei atliks individualų turto vertinimą. Pranešime ieškovė buvo informuojama, kad gali būti apsvarstyti ir kiti nuosavybės atidalijimo būdai ar naudojimosi tvarka arba bendro turto pardavimas.

18. 2019 m. rugpjūčio 23 d. pranešime (el. b. t. 1, l. 61) atsakovė informavo ieškovę, kad atlikus individualų turto vertinimą, paaiškėjo, jog ginčo turto vertė yra 80 000 Eur, atsakovės dalis verta 30 925 Eur. Pranešime taip pat nurodyta, kad atsakovė nepageidauja parduoti savo turto dalies, nes, neišlaikius turto nuosavybėje 10 metų, jai tektų sumokėti nemažą gyventojų pajamų mokestį. Atsakovė sutiko perleisti savo turto dalį ieškovei, jei prie nurodytos turto dalies vertės būtų pridėta kompensacija už nuostolį dėl turto perleidimo anksčiau kaip po 10 metų, bei jei notaro išlaidas apmokės ieškovė.

19. Atlikus teismo nutartimi paskirtą turto vertinimo ekspertizę, nustatyta, kad Žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo, pavėsinės bei kiemo statinių vertė 2020 m. rugsėjo 4 d. buvo 74 000 Eur: 39 000 Eur Žemės sklypo vertė, 35 000 Eur statinių vertė (el. b. t. 3, l. 122-187). Ieškovės į bylą pateiktais įrodymais, ginčo gyvenamajame name yra pelėsis (el. b. t. 1, l. 69-91, 95-109). Jų šalinimas kainuotų apie 2900 Eur (el. b. t. 1, l. 94). Name neįrengta vandentiekio sistema, šios sistemos įrengimas kainuotų apie 1070 Eur (el. b. t. 1, l. 113). Name būtina keisti (remontuoti) stogą. Gyvenamojo namo stogo dangos keitimas bendraturčiams kainuotų 38 814,45 Eur (el. b. t. 1, l. 92, 93).

20. Abi šalys iš esmės pripažino, kad niekada negyveno ginčo name ir nesinaudojo ginčo žemės sklypu, tačiau nekilnojamasis turtas joms yra reikšmingas dėl jo priklausimo motinai/senelei A. V.. Abi šalys nurodo, kad leido laiką minėtoje valdoje, šventė šeimos šventes. Be to, ieškovė ketina apsigyventi ginčo name kartu su sutuoktiniu J. J.. Atsakovė neketina gyventi ginčo name, tačiau norėtų naudotis dalimi gyvenamojo namo ir Žemės sklypo vasarą: pasodinti daržą ir periodiškai lankytis ginčo objekte.

21. Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo. Todėl teismas pirmiausia pasisako dėl to, koks šalims priklausančio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas turi būti taikomas: naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymas ar atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Toliau pasisakytina dėl konkretaus atitinkamos šalies prašomo nustatyti nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo tikslingumo ir atitikties abiejų šalių teisėms ir teisėtiems interesams.

Dėl ginčo šalių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo

22. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnis) ar nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 straipsnis).

23. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas nėra subsidiarūs bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, t. y. galimybė taikyti vieną bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą tiesiogiai nepriklauso nuo kito būdo taikymo galimybės. Kiekvienas bendraturtis, įgyvendindamas savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali savo nuožiūra rinktis tarp atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, be to, tam tikrais atvejais (pvz., kai nėra įmanomas visiškas bendro daikto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės) yra galimas mišrus šių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymas. Tiek atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, tiek nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, būtina užtikrinti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 22 punktas).

24. Pagal kasacinio teismo praktiką, vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (natūra) variantui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 25 punktas).

25. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, yra konstatavęs, kad teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 24 punktas).

26. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).

27. Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020, 56 punktas).

28. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo šalių pareiga yra pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto. Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020, 57 punktas).

29. Nagrinėjamu atveju ieškovei prašant atidalinti ginčo turto dalį, o atsakovei – nustatyti šio turto naudojimosi tvarką, vadovaujantis sprendimo 24 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, ieškovės prašymas dėl ginčo turto atidalijimo turi būti patenkintas. Teismas, padaręs tokią išvadą pasisako ir dėl atsakovės prašomos nustatyti nekilnojamojo turto naudojimo tvarkos, įvertinęs 23 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką.

30. Sprendžiant klausimą dėl atsakovės prašomos nustatyti ginčo turto naudojimosi tvarkos, reikšminga tai, kad nei viena iš šalių negyvena ir negyveno ginčo turte, nenaudojo jo savo poreikiams tenkinti. Ieškovės ir liudytojo paaiškinimais nustatyta, kad jų šeima ketina sutvarkyti ginčo namą ir apsigyventi jame. Atsakovė teismo posėdžio metu parodė, kad neketina gyventi ginčo name, norėtų tik apsilankyti vasaromis, auginti daržą, praleisti kurį laiką motinos būste.

31. Iš ieškovės, atsakovės ir liudytojo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės šeima daugiausiai prižiūrėjo ginčo namą ir žemės sklypą paskutinius 4-5 metus. Atsakovė ir jos šeimos nariai atvažiuodavo tik nušienauti Žemės sklypą abiejų šalių tarpusavio susitarimu, tačiau nuo 2017 m. atsakovė neturėjo galimybės patekti į ginčo namą, nes neturėjo raktų. Abiejų šalių paaiškinimais, ieškovė nedavė raktų atsakovei, baimindamasi dėl kilnojamojo turto, esančio name.

32. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad atsakovei priklauso ¼ dalis gyvenamojo namo ir jo priklausinių bei ūkinio pastato, o ieškovei ir jos broliui E. P. priklauso kita dalis šio turto, t. y. ¾ dalys (1/2+1/4). Ieškovės paaiškinimais, ji susitarė su E. P., kad ateityje jo ginčo turto dalis atiteks ieškovei. Įvertinus pasyvų atsakovo pagal priešieškinį E. P. elgesį šioje byloje, bei anksčiau pateiktą prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (el. b. t. 2, l. 100), labiau tikėtina, kad tarp ieškovės ir jos brolio E. P. yra ieškovės nurodytas susitarimas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

33. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, dėl kurių negali būti nustatyta atsakovės prašoma gyvenamojo namo, jo priklausinių bei ūkinio pastato naudojimosi tvarka. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad patenkinus atsakovės priešieškinį, liktų gana daug bendrai naudojamų patalpų (R-3, 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7). Šalių santykiai yra konfliktiški, o esant poreikiui tvarkyti ginčo namą, turto naudojimosi tvarkos nustatymas sudarytų daugiau prielaidų kilti šalių konfliktams. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad nors atsakovė teismo posėdžio metu ir nurodė, jog prisidės prie bendro turto tvarkymo ir išlaikymo išlaidų, bet kartu nurodė kitą turto tvarkymo būdą nei nurodė ieškovė. Atsakovė pasiūlė sutvarkyti namo stogą savo jėgomis mažesnėmis išlaidomis. Atsakovė, tvirtindama, kad mokės komunalinius mokesčius, pažymėjo, kad faktiškai nesinaudos paslaugomis, tačiau nenurodė būdo, kaip apskaičiuos jos mokėtiną mokesčių dalį (įskaitant išlaidas patalpų šildymui šaltuoju metų laikotarpiu). Atsakovės atstovė nurodė, kad šias problemas galima spręsti, įvedus atskirus apskaitos prietaisus, bet konkrečiai nenurodė, kieno sąskaita ir kokia tvarka tai bus atliekama, siekiant išvengti didesnių šalių tarpusavio konfliktų. Nurodytos aplinkybės, teismo nuomone, priešingai nei nurodo atsakovės atstovė, patvirtina, jog patenkinus atsakovės priešieškinį neaiškumai dėl ginčo turto valdymo nebus pašalinti, bus daugiau prielaidų konfliktams.

34. Netenkinus atsakovės prašymo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, jo priklausiniais ir ūkiniu pastatu tvarkos nustatymo, negali būti nustatyta ir atsakovės pasiūlyta ginčo sklypo naudojimosi tvarka. Tokia išvada daroma, įvertinus tai, kad atsakovės projektiniame pasiūlyme jai asmeniškai priskirtinos naudotis Žemės sklypo dalys, pažymėtos plane „A“, yra skirtingose sklypo dalyse. Viena atsakovei priskirtina naudotis Žemės sklypo dalis neturi susisiekimo su keliu, atsakovė siekdama prieiti prie tos Žemės sklypo dalies turėtų pereiti bendrai nustatytiną naudotis Žemės sklypo dalį „C“. Žemės sklypo dalyje „C“ yra ginčo namas su priklausiniais ir ūkiniu pastatu, kuriuos ieškovė prašo atidalyti. Dalis Žemės sklypo vėlgi paliekama naudotis bendrai, taip sudarant prielaidas didesniems šalių konfliktams kilti.

35. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad atsakovės pasiūlyta nustatyti ginčo turto naudojimosi tvarka neatitinka kasacinio teismo praktikoje keliamų reikalavimų (sprendimo 25-27 punktai). Atsakovei nepasiūlius kitų ginčo nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkų, o ieškovei prašant atidalyti atsakovei priklausančią turto dalį, teismas atmeta atsakovės prašymą nustatyti priešieškinyje nurodytą turto naudojimosi tvarką (sprendimo 28 punktas).

36. Atmetus atsakovės priešieškinio reikalavimus, toliau svarstytinas klausimas dėl šalims priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo.

Dėl šalims priklausančio nekilnojamojo turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

37. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl turto atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

38. CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendroji daikto atidalijimo taisyklė – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant daiktą natūra bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019, 30 punktas).

39. Daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016, 32 punktas).

40. Priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021, 34 punktas).

41. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019, 31 punktas). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

42. Šiuo atveju ieškovė prašo atidalyti atsakovei priklausančią turto dalį, priteisiant šį turtą ieškovei, o atsakovei – kompensaciją. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimais, nurodė, kad yra eilė kitų galimų alternatyvių bendros dalinės nuosavybės atidalinimo variantų. Tačiau atsakovė nepateikė į bylą alternatyvių reikalavimų dėl kito ginčo turto atidalijimo būdo, turto atidalijimo natūra projekto, sutiko su teismo ekspertizės metu nustatyta turto verte.

43. Teismas, įvertinęs gyvenamojo namo, jo priklausinių, ūkinio pastato planus ir kitus kadastrinius duomenis, sutinka su ieškovės teiginiu, kad atidalyti atsakovei priklausančią ¼ dalį statinių natūra neįmanoma be neproporcingos žalos nekilnojamojo turto objektams. Namas yra vieno aukšto, jame nėra tualeto patalpos, bet ieškovė ketina jį įsirengti, name yra vienas nedidelis vonios kambarys, viena katilinė, namą šiuo metu valdo trys bendraturčiai. Tarp ieškovės ir atsakovės šeimos kilo konfliktų dėl daiktų, buvusių name, dingimo. Todėl atsidalijusių ginčo namo savininkių teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas, taip tarp savininkių sukuriant sudėtingesnius teisinius santykius (sprendimo 39 punktas).

44. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad atsakovė, tapus šalims bendrasavininkėmis 2017 m., iš esmės neprieštaravo ginčo turto pardavimui. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė buvo pasiruošusi parduoti ieškovei jai priklausančio turto dalį arba parduoti visą turtą kartu su ieškove tretiesiems asmenims (žr. sprendimo 17, 18 punktus). Todėl kritiškai vertintini atsakovės pasisakymai dėl sentimentų ginčo turtui ir jos konstitucinės teisės į nuosavybę pažeidimo. Juo labiau, kad ji niekada negyveno ginčo gyvenamajame name, nevykdė jokios veiklos ginčo žemės sklype, nuo 2017 m. neatliko jokių aktyvių veiksmų, rodančių jos valią naudotis šiuo turtu. Byloje nėra duomenų apie ypatingą atsakovės ginčo turto poreikį. Reikšminga ir tai, kad į teismą dėl ginčo turto nuosavybės teisės įgyvendinimo pirma kreipėsi būtent ieškovė, o ne atsakovė, bylos nagrinėjimo metu teigusi, kad ieškovė pažeidžia jos nuosavybės teisę.

45. Atsakovei nepateikus į bylą alternatyvaus abiejų šalių interesus atitinkančio reikalavimo dėl kito bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalinimo, laikytina, kad išnaudotos visos galimybės padalyti ginčo nekilnojamąjį turtą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis. Padalyti ginčo nekilnojamąjį turtą natūra negalima be neproporcingos žalos daiktų paskirčiai. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad daiktų dalies paėmimas iš atsakovės neturi būti vertinamas kaip esminis jos teisių pažeidimas, nes gyvenamojo namo su priklausiniais ir ūkinio pastato dalis yra perpus mažesnė nei ieškovės, kuri ketina įsigyti ir atsakovui E. P. tenkančią namo dalį. Atsakovės interesas naudotis ginčo namo ir Žemės sklypo dalimi nevertintinas kaip labai svarbus, nustačius šio sprendimo 44 punkte nurodytas aplinkybes.

46. Atsakovė neišreiškė noro įsigyti iš ieškovės šiai priklausančios nuosavybės dalį. Ieškovė paaiškino, kad ketina parduoti savo butą ir tvarkyti ginčo namą. Todėl teismas sprendžia, kad ji turi galimybę sumokėti atsakovei ieškinyje nurodytą kompensaciją, kurios dydžio atsakovė neginčijo. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių yra pagrindas tenkinti ieškinį, atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei ir atsakovei priklausantį žemės sklypą, priteisiant ieškovei ½ dalį žemės sklypo, o atsakovei iš ieškovės - 19 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją, bei atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei ir atsakovei priklausančias ¾ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais (garažu, pavėsine, kitais inžineriniais kiemo statiniais: šuliniu, tvora, plytų šiukšlių duobe, kiemo aikštele) ir ¾ dalis ūkinio pastato, priteisiant ieškovei ¼ dalį pastatų ir kitų inžinerinių statinių, o atsakovei iš ieškovės – 8750 Eur dydžio piniginę kompensaciją (CK 4.80 straipsnio 2 dalis, sprendimo 40, 41 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

47. Patenkinus ieškinį visiškai ir atmetus priešieškinį, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos šios turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

48. Ieškovė šioje byloje turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur žyminio mokesčio (el. b. t. 1, l. 114), 605 Eur už ekspertizės atlikimą (2020-08-25 pareiškimo priedas), 300 Eur už papildomos ekspertizės atlikimą (2020-10-14 prašymo priedas), 700 Eur už ieškinio parengimą, 600 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 200 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose (el. b. t. 3, l. 24, 2020-09-22 prašymo priedai).

49. Pažymėtina, kad ieškovės išlaidos dėl papildomos ekspertizės atlikimo susidarė dėl to, jog ieškovės atstovė, prašydama paskirti ekspertizę, nevisiškai tiksliai suformulavo klausimą. Dėl to byloje buvo būtina papildoma ekspertizė. Esant šioms aplinkybėms, teismas priteisia iš atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, išskyrus išlaidas papildomai ekspertizei, t. y. 2180 Eur (75+605+700+600+200; CPK 93 straipsnio 4 dalis).

50. Valstybė šioje byloje turėjo 30,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, šių išlaidų atlyginimas priteisiamas valstybei iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 274 straipsniu, 279 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškovės K. J. ieškinį atsakovei V J. E. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovei V J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei V J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19 500 (devyniolikos tūkstančių penkių šimtų) Eur dydžio piniginę kompensaciją už ½ dalį žemės sklypo Kaune, Rudaminos g. 7.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovei V J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančias ¾ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (pastatu-garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitais inžineriniais statiniais – pavėsine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais kiemo statiniais – kiemo statiniais: šuliniu, tvora, plytų šiukšlių duobe, kiemo aikštele, - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir ¾ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ¼ dalį nurodytų pastatų ir kitų inžinerinių statinių.

Priteisti atsakovei Viktorijai J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8750 (aštuonių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) Eur dydžio kompensaciją už ¼ dalį pastatų ir inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini).

Atmesti atsakovės V J. E. priešieškinį ieškovei K. J. ir atsakovui pagal priešieškinį E. P. dėl nekilnojamojo turto naudojimo tvarkos nustatymo.

Priteisti ieškovei K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2180 (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės V J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 30,51 Eur (trisdešimt Eur 51 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660. Mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją VĮ Registrų centrui.

Teisėja Svetlana Panina