- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-18
- Bylos Nr.
- e2YT-5119-1124/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00880-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bagdžiūtė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys byloje – A. B., ?rakų globos ir socialinių paslaugų centras, ?r?kų rajono savivaldybės administracijos S??i?linės ??r?m?s ir sveikatos apsaugos skyrius, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti suinteresuotą asmenį (A. B.) neveiksniu atitinkamose srityse, jo globėja ir turto administratore paskiriant pareiškėją.
2. Pareiškėjai teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi buvo nustatytas dešimties dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti pažymą iš sveikatos priežiūros įstaigos apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, psichinę būklę; socialinio darbuotojo išvadą apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse; pateikti duomenis apie asmens, kurį prašo pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, šeimos sudėtį, apie jo turimus kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.
3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartyje, kuria minėta teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis palikta nepakeista, pažymėta, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 465 straipsnis imperatyviai nurodo reikalavimus pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turiniui ir priedams. Minėtoje nutartyje taip pat atkreiptas dėmesys, kad, esant CPK 199 straipsnio 1 dalies sąlygoms, pareiškėja gali prašyti teismą rašytinius įrodymus išreikalauti.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų teismo nustatytu (pratęstu) terminu – iki 2020 m. liepos 31 d., nepašalino.
5. 2020 m. rugpjūčio 3 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas išreikalauti teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje nurodytus duomenis. Pareiškėja nurodo, kad ypatingosios teisenos bylose teismas privalo būti aktyvus, o minėti duomenys yra reikalingi visapusiškam bylos aplinkybių ištyrimui.
6. Pareiškėja teisingai pažymi, kad teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Tačiau ir ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 465 straipsnis). Kitais žodžiais tariant, tokio (aktyvesnio) vaidmens teismui, nagrinėjančiam ypatingosios teisenos bylą, priskyrimas nereiškia, kad pareiškėjui tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo ir kad jis yra visiškai atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo. Pareiškėjas pirmiausia pats ir turi vykdyti jam tenkančias procesines, įskaitant ir įrodinėjimo, pareigas.
7. CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.
8. Prašymo išreikalauti rašytinius įrodymus pateikimas (CPK 199 straipsnis) yra viena iš įrodinėjimo pareigos realizavimo formų (išraiškų). Toks aiškinimas atsispindi kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Kita vertus, prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo pateikimo faktas pats savaime nereiškia įrodinėjimo pareigos tinkamo įvykdymo. Toks pripažinimas (dėl įrodinėjimo pareigos tinkamo įvykdymo) nėra galimas, jeigu rašytinių įrodymų išreikalavimo institutu, kaip ir bet kuriuo kitu procesiniu institutu, yra naudojamasi ne pagal paskirtį, t. y. siekiant kitų procesinių tikslų negu tie, kuriems įgyvendinti yra įtvirtintas šis institutas (pvz., siekiant perkelti kitai bylos šaliai įrodinėjimo naštą, teikiant abstrakčius prašymus ar perkeliant įrodinėjimo naštą teismui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-695/2018).
9. Pažymėtina, kad pareiškėja nenurodė, kodėl ji negali pateikti teismui visų prašomų išreikalauti duomenų, bei nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų – jos prašymas dėl įrodymų išreikalavimo teismo atmetamas kaip nemotyvuotas, nepagrįstas. Pažymėtina, kad pareiškėja teismo nustatytu terminu nepateikusi net dalies duomenų, kuriuos pateikti jai buvo nustatytas terminas, ir nemotyvuotu (nepagrįstu) prašymu prašydama išreikalauti teismo visus duomenis, kuriuos pateikti teismui ji turėjo galimybę beveik tris mėnesius (nuo atitinkamos teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties pareiškėjai įteikimo dienos iki 2020 m. liepos 31 d., kai baigėsi teismo nustatytas (pratęstas) terminas pareiškimo trūkumams pašalinti), iš esmės siekia įrodinėjimo naštą byloje perkelti teismui. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad pareiškėjos prašymas dėl įrodymų išreikalavimo pateiktas praleidus teismo nustatytą (ženkliam laikui pratęstą) pareiškimo trūkumų šalinimo terminą, šio termino net neprašant atnaujinti, nenurodant svarbių termino praleidimo priežasčių.
10. Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje nurodyti pareiškimo trūkumai nustatytu terminu nebuvo pašalinti, pareiškimo trūkumai nėra pašalinti iki šios dienos, tuo tarpu pareiškėjos prašymas dėl įrodymų išreikalavimo šioje nutartyje pripažintas nepagrįstu bei netenkintinu. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjai (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
11. Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai, pašalinus atitinkamus pareiškimo trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalimi, 290-292 straipsniais,
nutaria:
Pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškimą jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.