- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-05
- Bylos Nr.
- I-2939-473/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00894-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- B. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo B. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas B. L. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. l–4), kuriuo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 30 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, kad nuo 2017-02-08 iki 2017-02-23 buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje Nr. 269. Kamerose yra stalas, užimantis 1,5 m² ploto, 2 dviejų aukštų gultai, užimantys 4 m², tualetas, užimantis 1 m² kameros ploto. Gyveno ir miegojo maždaug 8 m² ploto kameroje su dar 2–4 asmenimis, todėl vienam kalinamajam tenkantis plotas buvo nuo 0,5 m² iki 1,5 m². Trūko ventiliacijos ir tvyrojo nemalonus kvapas, kadangi kalinamieji rūkė, naudojosi tualetu. Tualetas įrengtas kameros viduje, todėl buvo įpareigotas tualetu naudotis kitų kalinamųjų akivaizdoje, nes tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas tik neaukšta sienele. Oras į kamerą patekdavo tik pro atidaromą mažą lango plyšį ir retkarčiais atidaromas duris. Apšvietimas kameroje buvo blogas. Pasivaikščiojimui skiriama tik viena valanda, todėl likusias 23 val. privalėjo gulėti. Čiužiniai ir patalynė buvo blogos būklės. Rūbus skalbti reikėjo rankomis šaltame vandenyje kameroje esančioje kriauklėje. Skalbimo priemonės nemokamai neišduodamos. Kameroje nebuvo šilto vandens. Kameros blogos būklės, vietomis lubos ir sienos padengtos pelėsiu, grybeliu. Naudotis dušu buvo galima kartą per savaitę. Kameroje esantiems kalinamiesiems buvo nustatytas trumpas prausimosi laikas – 10 min. Naudojantis dušu ir nusirengimo kambaryje nebuvo pertvarų ar kabinų, buvo matomas kitų kalinamųjų, pareigūnų. Visiems kalinamiesiems buvo tik du vandens purkštuvai. Dėl silpnos sveikatos dažnai nespėdavo nusiprausti. Maistas gaminamas ir teikiamas blogomis sąlygomis ir nekokybiškas. Maisto trūko. Artimiesiems uždrausta perduoti maisto siuntinius. Uždarbis nebuvo mokamas. Artimųjų pinigines perlaidas antstoliai areštuoja neteisėtai ir nepagrįstai. Draudžiami pasimatymai su šeima, sužadėtine, sutuoktine, sugyventine. Prašymų pareigūnai nepriimdavo. Nutrūko ryšys su šeima, artimaisiais, negalėjo gyventi seksualinio gyvenimo. Sveikatos priežiūra organizuota blogai, sveikata blogėjo, trūko vaistų, ne visi reikalingi medikamentai buvo išduodami nemokamai, buvo įpareigotas medikamentus pirktis už asmenines lėšas, tačiau lėšų neturėjo. Nebuvo išduodami rūbai, avalynė pagal sezoną, buvo nurodyta dėvėti savus rūbus. Turėjo kalėti be reikalingos avalynės ir rūbų. Tualetinio popieriaus išduodavo tik vieną ritinėlį, artimiesiems perduoti tualetinį popierių draudžiama, todėl jo nuolat trūko. Dantų šepetėliai, dantų pasta, skutimosi peiliukai ir skutimosi putos nebuvo išduodami nemokamai. Artimiesiems šiuos reikmenis perduoti draudžiama. Telefoniniai skambučiai ir pašto paslaugos nebuvo apmokamos. Šiltų pledų naudojimas uždraustas, dėl to jautė šaltį. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą – pablogėjo sveikata, pasidarė dirglus, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius ir gyvenimo nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jaučia baimę, sumažėjo bendravimo galimybės, menkinimas, žeminimas, sunkumai sukėlė baimę, kančią ir nevisavertiškumo jausmą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą, taip pat atlyginti 2,34 Eur bylinėjimosi išlaidas (b. l. 16–32). Atsiliepime nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Teigia, kad visą pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Paaiškino ir tai, kad skirstydama atvykusius asmenis į kameras, Lukiškių TI-K administracija laikosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, nes privalo vykdyti teismų nutartis bei sprendimus. Pripažįsta, kad tam tikrais atvejais kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų teikimo sutartis su atitinkamomis bendrovėmis, kurios atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Lukiškių TI-K teigimu, kamerose sanitarinis mazgas įrengtas ir šaltas vanduo tiekiamas laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkto reikalavimų. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 17 punktu kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Taip pat nurodė, kad laikantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkto reikalavimų, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Pažymi, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 m, plotis – 1,2 m. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymu Nr. 1R-132 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo tvarkos aprašo normomis nuteistiesiems (suimtiesiems) vyrams išduodamas tualetinis muilas (100 g – 1 mėnesiui), tualetinis popierius (3 rulonai – 1 mėnesiui), skalbiamieji milteliai (400 g – 3 mėnesiams), dantų šepetėlis (1 vnt. – 1 mėnesiui), dantų pasta (75 ml – 2 mėnesiams), skutimosi peiliukai (4 vnt. – 3 mėnesiams). Laivės atėmimo vietose sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Lukiškių TI-K patalynė išduodama pagal nustatytas normas, taip pat yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami sausi. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą. Pagal nustatytą tvarką suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pažymėjo, kad jei suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį, o švarkus, striukes, paltus – vieną kartą per sezoną. Dėl pasivaikščiojimo gryname ore paaiškino, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pažymėjo, pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų, nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Dėl siuntinių perdavimo paaiškino, kad Bausmių vykdymo kodekso 95 straipsnyje yra nustatyta specialioji nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisė gauti pašto bei perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus su spauda. Pagal šio straipsnio 1 dalį nuteistiesiems leidžiama per šešis mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą drabužių ar avalynės siuntinį. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 95 straipsnio 2 dalį vienas pašto siuntinys turi sverti ne daugiau kaip 10 kg, o perduodamas siuntinys – ne daugiau kaip 15 kg. Asmuo, atnešęs perduodamą siuntinį, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Rasti kiti daiktai, išskyrus spaudą, dokumentus ir avalinę, nuteistajam neįteikiami, greitai gendantys daiktai ir maisto produktai sunaikinami. Galimybės nuteistajam gauti pašto arba perduodamą maisto produktų siuntinį teisės aktai nenumato. Dėl maisto normų ir kokybės nurodė, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Atsakovo teigimu, Lukiškių TI-K mitybos normų reikalavimų laikomasi. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede nėra numatyta galimybė įsigyti ar turėti pledą. Lukiškių TI-K priėmimo-paskirstymo skyriuje, jame esančiose trumpalaikio laikymo kamerose, kaip ir bendro naudojimo patalpose, rūkyti griežtai draudžiama. Nuteistieji (suimtieji) skirstomi į kameras atsižvelgiant į prašymą laikyti atskirai nuo rūkančiųjų. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnio 6 dalimi, tuo atveju, jeigu suimtasis asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų vokams, pašto ženklams, rašymo priemonėms ir popieriui įsigyti ir jų prašo, Lukiškių TI-K administracija aprūpina juos iš įstaigos lėšų. Be to, suimtieji turi teisę per tris mėnesius gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, patalynės, avalynės siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda, vokais, pašto ženklais bei rašymo popieriumi. Dėl pasimatymų tvarkos ir sąlygų nurodė, kad Lukiškių TI-K laikomasi nustatytų ilgalaikių pasimatymų organizavimo tvarkos ir sąlygų reikalavimų. Paaiškino ir tai, kad Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnyje nustatyta nuteistųjų teisė paskambinti telefonu. Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Skambinti pataisos įstaigoje nemokamai galimybė nenumatyta. Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems yra užtikrinamos tokio pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Šiuo atveju nėra įrodymų, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas dalyje
Byloje keliamas ginčas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) bei iš to kilusios neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2017-02-08 iki 2017-02-23.
Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobūdžio, faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.). Tačiau svarbu pažymėti, kad ši įrodinėjimo taisyklė nėra besąlyginė. Pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kalinimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams atsakovui nekyla, jeigu pareiškėjas nepakankamai konkrečiai apibūdina galbūt padarytą pažeidimą ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015). Hipotetinio (deklaratyvių teiginių, nesietinų su konkrečiomis, apibrėžtomis individualiomis aplinkybėmis) pobūdžio svarstymų teismas nenagrinėja, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-08-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013, 2013-09-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1174/2013 ir kt.).
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytus reikalavimus, iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009 – 2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Pareiškėjas skunde nurodė, jog kamerose yra stalas, užimantis 1,5 m² ploto, 2 dviejų aukštų gultai, užimantis 4 m², tualetas, užimantis 1 m² kameros ploto. Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nėra nustatyta, kad į šį plotą neturi būti įskaitomas plotas, kurį užima kameros baldai ir kitas inventorius. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014).
Šiam ginčui taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad B. L. 2017-02-09 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo, vėliau perkelta į kamerą Nr. 269, kurios plotas 7,68 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2017-02-10 iki 2017-02-21 kameroje Nr. 269 buvo laikomi 2 asmenys, 2017-02-22 kameroje Nr. 269 buvo laikomas vienas asmuo. Valandomis laikas, kai kameroje būdavo apgyvendinami asmenys, nenurodytas, todėl teismas pareiškėjo kalinimo kamerose dienas skaičiuoja apytiksliai, vieną parą dalijant per pusę. Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2017-02-09 iki 2017-02-22 Lukiškių TI-K buvo laikomas 14 parų. Visą šį laikotarpį Lukiškių TI-K pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 m² kameros ploto, buvo užtikrinta. Be to, šioje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo taip suvaržyta galimybė judėti tarp baldų, jog jis dėl to patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K veikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti.
Pareiškėjas nurodo, kad buvo blogas apšvietimas. Kameros blogos būklės, vietomis lubos ir sienos padengtos pelėsiu, grybeliu. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkte nustatyta, jog ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Atsakovės atstovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017 metais atliktų patikrinimų aktus, iš kurių matyti, kad patikrinimai atlikti ne tuo laikotarpiu, kuomet pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K ir ne tose kamerose. Kitų duomenų patvirtinančių pareiškėjo nusiskundimus byloje nėra. Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2017-03-24 tarnybiniame pranešime Nr. 24-1591 nurodyta, jog prašymų ar skundų, adresuotų Lukiškių TI-K direktoriui dėl laikymo sąlygų buvimo įstaigoje laikotarpiu pareiškėjas nepateikė (b. l. 39). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nusiskundimus dėl apšvietimo ir kamerų būklės, taip pat nėra duomenų, kad pats pareiškėjas būtų kreipęsis į kitas įstaigas su tokio pobūdžio nusiskundimais, šie pareiškėjo teiginiai atmetami, kaip nepagrįsti.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi, pareiškėjo nurodytas vėdinimas per langus atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas nurodo, kad tualetas įrengtas kameros viduje, todėl buvo įpareigotas tualetu naudotis kitų kalinamųjų akivaizdoje, nes tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas tik neaukšta sienele. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Taigi, minėtame įsakyme nėra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad sanitarinis mazgas būtų įrengtas atskiroje patalpoje, tačiau pagal Europos ministrų komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuo 2017-02-10 iki 2017-02-21 kameroje Nr. 269 buvo laikomas ne vienas, darytina išvada, kad jo privatumas naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas įgijo teisę į žalos atlyginimą.
Pareiškėjo teigimu, pasivaikščiojimui skiriama tik viena valanda, todėl likusias 23 val. privalėjo gulėti. Nustatyta, kad pasivaikščiojimas Lukiškių TI-K organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės) XVI skirsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) XXXVII skirsnio reikalavimais. Atsižvelgus į įstaigoje laikomo asmens statusą, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neneigė, kad jam buvo suteikta teisė pasivaikščioti vieną valandą kiemelyje, tai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą.
Pasak pareiškėjo, kameroje nebuvo šilto vandens. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje įrengiamas praustuvas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi, galiojantys teisės aktai nenustato įpareigojimo Lukiškių TI-K administracijai teikti į kameras karštą vandenį, todėl pareiškėjos argumentas, kad kameroje nebuvo šilto vandens atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjo teigimu, čiužiniai ir patalynė buvo blogos būklės. Iš atsakovės atstovo pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2017-01-09 patikrinimo akto Nr. PA.10-21(16.16.8.10.12) matyti, kad atlikus patikrinimą I-ajame, III-ajame korpusuose naudojimui paruoštas inventorius buvo vizualiai švarus, nesuplyšęs ir tinkamas dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose (b. l. 52–54), iš 2017-01-23 patikrinimo akto Nr. PA.10-54(16.16.8.10.12) matyti, kad patikrinimo metu švarios patalynės laikymo patalpoje buvo švarių čiužinių, pagalvių, antklodžių, pagalvių užvalkalų ir antklodžių užtiesalų (b. l. 63). Taigi, pareiškėjo teiginių dėl blogos čiužinių ir patalynės būklės nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl jie atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjos teigimu, rūbus skalbti reikėjo rankomis šaltame vandenyje kameroje esančioje kriauklėje. Lukiškių TI-K nurodė, kad yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami sausi. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą. Pagal nustatytą tvarką suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pažymėjo, kad jei suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį, o švarkus, striukes, paltus – vieną kartą per sezoną. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo argumentu nėra aišku, kodėl jis nepasinaudojo Lukiškių TI-K teikiamomis skalbimo paslaugomis. Byloje nėra duomenų apie tai, jog skalbimo paslaugas pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti, todėl šis jo argumentas, kad rankomis turėjo skalbti drabužius šaltame vandenyje atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjos teigimu, naudotis dušiu buvo galima kartą per savaitę. Kameroje esantiems kalinamiesiems buvo nustatytas trumpas prausimosi laikas – 10 min. Naudojantis dušu ir nusirengimo kambaryje nebuvo pertvarų ar kabinų, buvo matomas kitų kalinamųjų, pareigūnų. Visiems kalinamiesiems buvo tik du vandens purkštuvai. Dėl silpnos sveikatos dažnai nespėdavo nusiprausti. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 29 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla. Sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo/apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakyme „Dėl Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ numatyta, kad vieną kartą per savaitę Lukiškių TI-K laikomi asmenys dušu gali naudotis iki 15 minučių. Naudojimosi šia teise sąlygos nustatytos paminėtuose Lukiškių TI-K vidaus tvarkos aktuose neprieštarauja Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkto reikalavimams. Jokių objektyvių įrodymų, kad Lukiškių TI-K trukdė pareiškėjui šia teise pasinaudoti ar kitaip netinkamai elgėsi su pareiškėju, nėra. Pareiškėjas neneigia, kad kartą per savaitę jam buvo suteikta teisė 10 min. naudotis dušu. Pareiškėjo nurodytas suteiktas prasimosi duše laikas atitinka Lukiškių TI-K minėtame įsakyme nustatytą trukmę (iki 15 minučių) ir nepažeidžia pareiškėjo teisių šiuo aspektu. Be to, Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 m, plotis – 1,2 m. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017-04-03 pranešime Nr. 24-1948 nurodyta, jog Lukiškių TI-K dušų įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Atsižvelgiant į atsakovės atstovo pateiktus duomenis, teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu buvo tinkamai įgyvendinta, todėl jo argumentai dėl prausimosi laiko ir privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kas pareiškėjas nenurodė teismui su jo sveikata susijusių aplinkybių dėl kurių jis nespėdavo nusiprausti.
Pasak pareiškėjo maistas gaminamas ir teikiamas blogomis sąlygomis ir nekokybiškas, maisto trūko, tačiau nenurodo kokios būtent maisto gaminimo sąlygos jo netenkino, kodėl jo vertinimu maistas buvo nekokybiškas. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra užtikrinta galimybė nusipirkti maisto Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje, todėl tuo atveju, jei Lukiškių TI-K išduodamas maistas pareiškėjo netenkino, jis galėjo maistą pirkti parduotuvėje.
Pareiškėjo teigimu, skalbimo priemonės nemokamai neišduodamos. Nebuvo išduodami rūbai, avalynė pagal sezoną, buvo nurodyta dėvėti savus rūbus. Turėjo kalėti be reikalingos avalynės ir rūbų. Tualetinio popieriaus išduodavo tik vieną ritinėlį. Dantų šepetėliai, dantų pasta, skutimosi peiliukai ir skutimosi putos nebuvo išduodami nemokamai. Telefoniniai skambučiai ir pašto paslaugos nebuvo apmokamos. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 2 punktą suimtuosius (nuteistuosius), neturinčius nuosavų drabužių ir (ar) avalynės pagal sezoną bei higienos reikmenų, jais pagal aprašo 1 priede nustatytą periodiškumą nemokamai aprūpina tardymo izoliatoriaus arba pataisos įstaigos administracija. Pagal šio aprašo 4 punktą pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Minėto aprašo 5 punkte nustatyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Byloje duomenų apie tai, kokias su savimi higienos priemones pareiškėjas turėjo, nėra, taip pat, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis būtų teikęs skundus dėl higienos priemonių neišdavimo ar teikęs rašytinius prašymus Lukiškių TI-K dėl tokių priemonių išdavimo. Pareiškėjas nenurodo, kokių drabužių ar avalynės jam trūko, nenurodo, ar dėl jų išdavimo kreipėsi į Lukiškių TI-K. Pažymėtina ir tai, kad Lukiškių TI-K neįpareigotas apmokėti nuteistųjų telefoninius pokalbius. Be to, kaip nurodo Lukiškių TI-K atsiliepime tuo atveju, jeigu suimtasis asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų vokams, pašto ženklams, rašymo priemonėms ir popieriui įsigyti ir jų prašo, Lukiškių TI-K administracija aprūpina juos iš įstaigos lėšų. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl pašto paslaugų apmokėjimo ir jos nebūtų neapmokėtos, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl jo netinkamo materialinio aprūpinimo kaip nepagrįstus.
Pareiškėjas nurodo, jog artimiesiems uždrausta perduoti maisto siuntinius, tualetinį popierių dantų šepetėlius, dantų pastą, skutimosi peiliukus ir skutimosi putas. Bausmių vykdymo kodekso 95 straipsnyje nustatyta specialioji nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisė gauti siuntinius. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama per šešis mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinį. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 83 punkte nustatyta, kad siuntiniu gali būti perduoti šie daiktai: drabužiai, avalynė, patalynė (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), informacijos laikmena, rankinis arba stalinis laikrodis, taksofono kortelė, spauda, vokai, pašto ženklai ir rašymo popierius. Taigi, iš aktualaus teisinio reglamentavimo matyti, jog siuntiniai su maistu, tualetiniu popieriumi, dantų šepetėliais, dantų pasta, skutimosi peiliukais ir skutimosi putomis yra draudžiami.
Pareiškėjas nurodė, kad draudžiami pasimatymai su šeima, sužadėtine, sutuoktine, sugyventine. Prašymų pareigūnai nepriimdavo. Nutrūko ryšys su šeima, artimaisiais, negalėjo gyventi seksualinio gyvenimo. Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki trijų valandų ir ilgalaikiai – iki vienos paros. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 102 straipsnyje nustatyta, kad pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą, kuriame turi būti nurodytas prašančiojo suteikti pasimatymą vardas ir pavardė, asmens statusas nuteistojo atžvilgiu (sutuoktinis, sugyventinis, artimasis giminaitis, asmuo, turintis bendrą vaiką, ar kitas asmuo), nuteistojo, su kuriuo pageidaujama pasimatyti, vardas ir pavardė (kai prašymą pateikia į pasimatymą su nuteistuoju atvykstantis asmuo), pageidaujamo pasimatymo rūšis ir trukmė, motyvai dėl antro pasimatymo be pertraukos suteikimo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiškėjas ar į pasimatymą su juo atvykęs asmuo būtų pateikęs prašymą suteikti pasimatymą. Taip pat nėra duomenų, kad prašymas suteikti pasimatymą nebuvo tenkintas. Pareiškėjas skundų dėl nesuteikto pasimatymo Lukiškių TI-K direktoriui nėra pateikęs (b. l. 39). Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl pasimatymų draudimo atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu artimųjų pinigines perlaidas antstoliai areštuoja neteisėtai ir nepagrįstai. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 6 punktą bylos dėl antstolių veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą, t. y. ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, ar dėl jo manymų neteisėtų antstolio veiksmų jis kreipėsi į patį antstolį, taip pat nepateikė teismui argumentų, kodėl jo manymu antstolis vykdymo veiksmus atlieka neteisėtai ir nepagrįstai.
Pareiškėjas skundžiasi sveikatos priežiūros Lukiškių TI-K organizavimu ir tuo, kad trūko vaistų, tačiau nedetalizuoja kokios būtent sveikatos priežiūros paslaugos jam buvo suteiktos blogai, kokie medikamentai nebuvo išduoti, taip pat nenurodo kuo pasireiškė jo sveikatos blogėjimas. Teismas vertina, kad šie pareiškėjo argumentai yra abstraktūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmeta juos kaip nepagrįstus.
Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo mokamas uždarbis, tačiau nenurodo, už kokį būtent darbą ir kokia pinigų suma jam nebuvo sumokėta, todėl teismas šį pareiškėjo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas nurodo, kad šilti pledai draudžiami. Pažymėtina, kad šiltų pledų išdavimo nenumato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, pledo įsigijimo galimybės nenumato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, taigi, turėti pledą nuteistiesiems teisės aktai draudžia, todėl nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K pareigūnai uždraudę turėti su savimi šiltą pleda veikė taip, kaip nustatyta teisės aktuose.
Atsakovės atstovas prašo teismo priteisti iš pareiškėjo 2,34 Eur patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą; pagal to paties ABTĮ straipsnio 4 dalį, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas. Atsakovės atsakovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintų Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos nuostatų (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 2,34 Eur sumą. Teismo vertinimu, atsakovės atstovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo išlaidas. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas išlaidas grindžia remiantis Tvarka, kuri nustato išlaidų, už kopijų parengimą atlyginimą, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovės atstovas realiai sumokėjo 2,34 Eur už kopijų parengimą. Be to, Tvarkos 1 punktas nustato, kad, ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Tvarkos 2 punktas nustato, kad pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016-01-19 nutartyje administracinėje Nr. A-1827-858/2015.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, atsakovės atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo B. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti dalyje ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 30 Eur (trisdėšimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.