Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-359-449/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-22
Bylos Nr.
1A-359-449/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
Nukentėjusysis
V. V.
Nuteistasis
J. L.
Kategorijos
  • 1.1.8.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-359-449/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59947-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2.; (S) 1.1.8.6.1; 1.1.8.6.3; 1.1.8.9.1; 1.2.3.1.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,gynėjui Ramūnui Putinui,nukentėjusiajai V. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. V. ir jos atstovės bei nuteistojo J. L. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 metams ir 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš J. L. priteista 18 846 Eur nukentėjusiajai V. V. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei 19 437,83 Eur V. R. sveikatos priežiūros išlaidų Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. L. nuteistas dėl to, kad nužudė kitą žmogų, tai yra 2018 m. gruodžio 19 d., apie 21 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu kilus asmeniniam konfliktui su V. R. (V. R.), tyčia du kartus dūrė peiliu pastarajam į nugarą peties srityje, tuo padarydamas V. R. durtines–pjautines žaizdas krūtinės užpakalinio paviršiaus kairėje, kairės tarpšonkaulinės arterijos ir kairio plaučio su kepenų bendrojo tulžies latako ir vartų venos sužalojimus, kas komplikavosi kairės pusės pneumohemotoraksu, anemija, plaučių uždegimu, dešinės pusės pūlingu pleuritu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies funkcijos nepakankamumu, dėl ko V. R. 2019 m. vasario 8 d., 15.45 val., VšĮ „Regioninė Mažeikių ligoninė“ mirė.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Nukentėjusioji V. V. ir jos atstovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam J. L. paskirtos bausmės ir paskirti jam griežtesnę bausmę.

Apeliantės nurodo, kad dėl nuteistojo J. L. neteisėtų veiksmų nukentėjusioji neteko savo artimiausio žmogaus – tėvo. Artimojo žmogaus mirtis sukelia didžiausią stresą, o šiuo atveju sukrėtimą stiprina tai, kad V. R. mirtis buvo netikėta, staigi. Nukentėjusioji prarado asmenį, su kuriuo ją siejo artimi ryšiai. Nuteistasis J. L. atliko aktyvius ir kryptingus veiksmus – du kartus smogė nukentėjusiajam į nugarą peties srityje. Apeliantės nesutinka su teismo nustatyta nuteistojo J. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis pradėjo teikti nukentėjusiajam pagalbą ir aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių (iškvietė greitąją medicinos pagalbą). Nukentėjusioji V. V. nurodo, kad nepaisant nuteistojo J. L. pastangų, nukentėjusysis vis tiek mirė, nes abu jam suduoti dūriai peiliu buvo pavojingi gyvybei ir nuteistasis J. L. turėjo bei privalėjo tai suvokti prieš imdamasis šių nusikalstamų veiksmų. Pastarasis suvokė, kad tyčia, be priežasties sunkiai sužalojo žmogų, todėl kaip įmanydamas stengėsi išpirkti savo kaltę. Toks elgesys negali būti vertinamas kaip baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Dėl to teismas paskyrė nuteistajam J. L. aiškiai per švelnią, neteisingą ir įvykdytam nusikaltimui neproporcingą bausmę.

3. Nuteistasis J. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės ir paskirti švelnesnę bausmę.

Apeliantas sutinka su teismo nustatytomis dviem jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, numatytomis BK 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, tačiau mano, kad buvo padaryta klaida, nenustačius dar vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pažymi, jog jis atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos – pervedė nukentėjusiajai V. V. 2 100 Eur žalos atlyginimo, o Šiaulių teritorinei ligonių kasai – 1 220 Eur žalos atlyginimo, tačiau teismas nepripažino to savarankiška jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas teisingai nurodė, jog jis per gana trumpą laiką pervedė žalos atlyginimui iš viso 3 320 Eur, t. y. skyrė šiam tikslui daugiau nei pusę savo atlyginimo, tačiau neteisingai nusprendė, kad jo atlygintos žalos dalis yra per maža. Skunde apeliantas nurodė, kad atlyginti didesnę žalos dalį jam sutrukdė objektyvi priežastis – Lietuvoje paskelbtas karantinas ir dėl to jo sumažėjusios jo pajamos, tačiau jo nuoširdų norą atlyginti žalą parodo tai, kad jis nukentėjusiosios interesams teikė didesnį prioritetą nei savo šeimos interesams, pervesdamas V. V. didesnę savo darbo užmokesčio dalį. Jo nuomone, teismas turėjo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Juolab, kad ir po skundžiamo nuosprendžio priėmimo jis kiekvieną mėnesį vykdo savo įsipareigojimus dėl žalos atlyginimo.

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu netaikyti jam BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų tam nesant įstatyme nustatytos būtinosios sąlygos – savanoriško atvykimo ir pranešimo apie nusikalstamą veiką. Jo veiksmai – skambutis į bendrąjį pagalbos centrą, pranešimas apie sužalotą asmenį, pasilikimas įvykio vietoje, parodymas, kur paslėptas nužudymo įrankis – visiškai atitinka minėtos teisės normos reikalavimus.

Remdamasis kasacinės instancijos teismo formuojama teismų praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, apeliantas taip pat teigia, kad jam paskirta septynerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teismas netinkamai vertino jo asmenybę ir neskyrė pakankamai dėmesio apelianto nepriekaištingam elgesiui po nusikaltimo padarymo. Byloje nustatyta, kad po šioje byloje jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. beveik pustrečių metų, jis daugiau nebuvo pažeidęs jokių teisės aktų reikalavimų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis visiškai pakeitė savo gyvenimo būdą – įvertinęs tai, kad pagrindinės jo problemos kyla dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, kreipėsi į medikus dėl priešalkoholinio gydymo ir šiuo metu visiškai nevartoja alkoholinių gėrimų; 2020 m. kovo 12 d. buvo atestuotas pagal keturių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą; vedė; nuo 2020 m. balandžio 6 d. dirba UAB „xxx“. Apeliantas įsitikinęs, kad jam paskirta pernelyg griežta bausmė, įgyvendinanti tik vieną iš bausmės paskirčių – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, neatsižvelgiant į jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, netgi nužudytojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą. Tokios griežtos bausmės jam paskyrimas prieštarauja ir civilinių ieškovų interesams, nes jam netekus laisvės, užsitęs civilinių ieškinių atlyginimas.

4. Teismo posėdyje nukentėjusioji V. V. prašo jos ir jos atstovės apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo J. L. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėjas prašo patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o nukentėjusiosios ir jos atstovės apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašo abu apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nukentėjusiosios V. V. ir jos atstovės bei nuteistojo J. L. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Apeliantai nesutinka tik su nuosprendžio dalimi, kuri susijusi su nuteistajam paskirta bausme, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama nukentėjusiosios V. V. ir jos atstovės bei nuteistojo J. L. apeliacinių skundų ribų.

7. Nukentėjusioji V. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad už jos tėvo nužudymą J. L. paskirta per švelni bausmė. Nuteistasis J. L. apeliaciniame skunde teigia priešingai, jog jam paskirta per griežta bausmė. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis įstatymo bendrosios dalies nuostatų bei atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę J. L. tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

8. Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo septynerių iki penkiolikos metų. Nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamus padarinius, t. y. kito žmogaus mirtį, nuteistasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia išgertuvių metu kilusio asmeninio tarpusavio konflikto metu. Nusikaltimo padarymui nuteistasis panaudojo peilį, juo nukentėjusiajam V. R. sudavė du smūgius, kurie ir tapo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Tačiau nuteistojo padaryta nusikalstama veika iš esmės buvo spontaniška, jos padarymui įtakos turėjo nesaikingas alkoholio vartojimas. Nustatydamas bausmės dydį J. L., pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į jo asmenybę: nuteistasis teisiamas antrą kartą, baustas administracine tvarka, tačiau po nusikaltimo padarymo naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, sukūrė šeimą, nuo 2020 m. balandžio 6 d. dirba UAB „xxx“, kuriai paskutiniu metu vadovauja, nuo 2021 m. balandžio 14 d. dirba darbininku UAB „xx“, prieš tai ieškojo darbo per Užimtumo tarnybą, nusiskundimų dėl jo elgesio negauta, darbovietėse, verslo partnerių ir kaimynų charakterizuojamas teigiamai, kreipėsi į medikus dėl priešalkoholinio gydymo, atsiprašė nukentėjusiosios, visiškai pripažino nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir stengėsi atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas nustatė dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo šią veiką išsiaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatė tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo beveik pustrečių metu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, nuteistajam J. L. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, paskyrė artimą minimaliai septynerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, todėl nėra pagrindo ją keisti.

9. Apeliaciniame skunde motyvuodamos savo prašymą griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę nukentėjusioji ir jos atstovė nurodo, jos teismas nepagrįstai nustatė J. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių. Toks prašymas yra nepagrįstas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių tada, kai jis aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-370/2013). Remiantis bylos duomenimis, nuteistasis iš karto po to, kai konflikto metu peiliu sužalojo V. R., paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, atvykus medikams laikė lašelinę, taip jiems bandydamas padėti teikti pagalbą nukentėjusiajam. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad jei nuteistasis nebūtų iškvietęs medikų, V. R. galėjo nukraujuoti ir mirti vietoje, nes bute, kuriame įvyko konfliktas, be nuteistojo ir nukentėjusiojo kitų asmenų nebuvo. Aplinkybė, jog nepaisant nuteistojo aktyvių veiksmų, nukentėjusysis praėjus daugiau negu mėnesiui laiko ligoninėje mirė, nepaneigia nuteistojo nuoširdaus ir aktyvaus bandymo išvengti jo veiksmais sukeltų padarinių. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino J. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

10. Nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-171-511/2016, 2K-326-303/2019). Taigi, nors dalinis žalos atlyginimas gali būti pripažintas atitinkančiu BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau tokia situacija yra daugiau išimtis negu bendra taisyklė.

11. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji V. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 18 856 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. 9, b. l. 53–55, t. 11, b. l. 69), Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 20 657,83 Eur civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 165–166). Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad iki nuosprendžio paskelbimo nuteistasis J. L. atlygino dalį prašomos priteisti turtinės ir neturinės žalos nukentėjusiajai V. V. – 2 100 Eurų (t. 6, b. l. 113) ir dalį prašomos priteisti turtinės žalos Šiaulių teritorinei ligonių kasai – 1 220 Eur (t. 11, b. l. 68). Apeliacinės instancijos teismui gynėjas pateikė mokėjimo kvitus, kurie patvirtina, kad po nuosprendžio paskelbimo nuteistasis J. L. nukentėjusiajai pervedė 900 Eur, o Šiaulių teritorinei ligonių kasai – 600 Eur (t. 12, b. l. 44–53). Taigi iš viso nuteistasis atlygino 3 000 Eur žalos nukentėjusiajai V. V. ir 1 820 Eur Šiaulių teritorinei ligonių kasai. Įvertinus išdėstytus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors žalos atlyginimo procesas yra realizuojamas, tačiau aukščiau nurodyta pinigų suma, sudaro tik gana nedidelę priteistos žalos dalį, todėl nėra pagrindo pripažinti J. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Kartu pažymėtina, kad nors ši aplinkybė nepripažintina atsakomybę lengvinančia, tačiau teismas į ją (stengėsi atlyginti padarytą žalą) jau vis tiek atsižvelgė skiriant nuteistajam J. L. bausmę.

12. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nepagrįstas teismo sprendimas netaikyti jam BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, suteikiančių pagrindą J. L. paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. L. savo noru neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nors J. L. pats paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį, bet pats neprisipažino nužudęs V. R., apie tai nepranešė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, dėl ko nėra pagrindo J. L. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų. Apelianto veiksmus, kad jis pareigūnams parodė kur paslėptas peilis, teismas vertino kaip padėjimą išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką, todėl ši aplinkybė negali būti tapatinama su savanorišku atvykimu ar pranešimu apie padarytą nusikalstamą veiką.

13. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog jam paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o jį charakterizuojantys duomenys, apibūdinantys jo elgesį po nusikaltimo padarymo (daugiau nebuvo padaręs jokių pažeidimų, kreipėsi į medikus dėl priešalkoholinio gydymo ir šiuo metu visiškai nevartoja alkoholinių gėrimų, vedė, dirba UAB „xxx“) turėtų būti vertinami kaip aplinkybės, kurios leistų paskirti švelnesnę, nei numato sankcija, bausmę. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo metu vykstantys nuteistojo elgesio pokyčiai, kuriuos labai išsamiai jau išnagrinėjo ir nuosprendyje aptarė pirmosios instancijos teismas, taip pat papildomi duomenys apie tolesnį žalos atlyginimą, prie nuteistojo apeliacinio skundo pridėtas sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas neabejotinai vertinami teigiamai, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti J. L. bausmę, švelnesnę negu numatyta sankcijoje. Nuteistasis prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę iš esmės motyvuoja tais pačiais argumentais, kuriuos pirmosios instancijos teismas jau įvertino skirdamas bausmę. Kaip jau minėta, visos apelianto nurodomos aplinkybės buvo atitinkamai įvertintos ir į jas atsižvelgta, skiriant J. L. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir jos dydį nustatant visai artimą sankcijos žemutinei ribai. Dėl išdėstytų aplinkybių negali būti tenkinamas J. L. apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, nes byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti šią teisės normą. Tai, kad dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sumažės nukentėjusiosios galimybė gauti iš nuteistojo skundžiamu nuosprendžiu priteistą žalos atlyginimą, taip pat negali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė dėl kurios nuteistajam turėtų būti švelninama paskirta bausmė. Nurodyta aplinkybė nesusijusi su nuteistojo padarytos veikos ir asmenybės pavojingumo vertinumu, reikšmingu, sprendžiant klausimą dėl teismo paskirtos bausmės švelninimo BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu. Taigi, nesant jokių naujų reikšmingų duomenų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, tinkamai vadovavosi bausmės individualizavimo principu, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė teisingą laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu artimą BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytam minimumui. Tokia bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybei, todėl šią bausmę dar labiau švelninti pagrindo nėra. Nukentėjusiosios ir jos atstovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (nukentėjusiojo mirtis buvo staigi ir netikėta, sukėlė didžiulį stresą ir pan.) pirmosios instancijos teismas įvertino ir išsamiai aptarė skundžiamame nuosprendyje, todėl jų vertinti dar kartą ir dar labiau griežtinti nuteistajam J. L. paskirtą bausmę nukentėjusiosios ir jos atstovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

14. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pažyma, kuria prašoma priteisti valstybei iš J. L. 291 Eur išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo R. Putino suteiktą antrinę teisinę pagalbą šiam nuteistajam nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.). Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios ir jos atstovės bei nuteistojo apeliacinius skundus, kurie atmesti. Svarstant klausimą dėl sumos dydžio priteisimo už J. L. gynybą, įvertinama tai, kad tas pats advokatas nuteistąjį gynė ir pirmosios instancijos teisme, todėl su bylos esme jau buvo gerai susipažinęs, apeliacinės instancijos teismo posėdyje advokatas R. Putinas dalyvavo vaizdo konferencijos būdu, todėl įvertinus nuteistojo J. L. turtinę padėtį, taip pat į tai, kad atmetami yra abu apeliaciniai skundai, priteistų civilinių ieškinių sumas, darytina išvada, kad prašoma priteisti proceso išlaidų suma (291 Eur), nėra proporcinga advokato R. Putino realioms darbo sąnaudoms, proceso trukmei (dėl advokato ligos buvo atidėtas teismo posėdis) bei bylos sudėtingumui, todėl iš J. L. priteistina suma už jam suteiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme mažinama iki 100 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Nukentėjusiosios V. V. ir jos atstovės bei nuteistojo J. L. apeliacinius skundus atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo J. L. 100 Eur (vieną šimtą eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Teisėjai Evaldas GražysJustas NamavičiusLinas Šiukšta