Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo S. S. skundą dėl antstolės Vaivos Šimkienės veiksmų, suinteresuotas asmuo AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Vaiva Šimkienė 2015 m. spalio 29 d. patvarkymu atsisakė patenkinti skolininko skundą. Antstolė savo patvarkymą grindžia tuo, kad visi vykdomojoje byloje priimti antstolės patvarkymai ir visi kiti dokumentai (patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo ir turto arešto akto patikslinimo, patvarkymas dėl antrųjų varžytinių paskelbimo) pareiškėjui buvo įteikti tinkamai, tačiau pats pareiškėjas nesidomėjo apie vykdomosios bylos, kuri vykdoma nuo 2013 metų, eigą, nesiūlė galimų skolos sumokėjimo būdų bei turto pirkėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0071/13/01905 medžiagos nustatyta, kad antstolė Vaiva Šimkienė, pagal Kauno miesto 4-ojo notaro biuro 2013-10-04 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 4VJ-7478 vykdydama išieškojimą išieškotojui AB SEB bankas iš hipotekos lakštu Nr. 02120080018107 įkeisto pareiškėjui nuosavybės tiese priklausančio buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), neparduoto iš pirmųjų varžytinių ir neperimto išieškotojo, 2015 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu paskelbė šio nekilnojamojo turto antrąsias varžytynes. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad antstolės veiksmai, skelbiant turto pardavimo antrąsias varžytines, atlikti pažeidžiant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, nes antstolė, pareiškėjo teigimu, privalėjo prieš tai nustatyti turto rinkos vertę, apie ją patvarkymu informuoti pareiškėją, pateikti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, nustatyti pareiškėjui trijų dienų terminą pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės.

Teismo vertinimu, pareiškėjas netinkamai vertina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintą antrųjų varžytynių skelbimo procesą. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 719 straipsnio 1 dalyje, 721 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, jog varžytynes paskelbus neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, o jeigu išieškotojas atsisako paimti jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytynes. Todėl antrųjų varžybų skelbimas iš esmės yra susijęs tik su procesinių prielaidų, išvardintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 719 straipsnyje, taip pat ir jo 1 dalyje buvimu. Nagrinėjamu atveju pirmosiose varžytinėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, o išieškotojas AB SEB bankas per antstolės nustatytą terminą nepranešė apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad antstolis turi iš naujo įvertinti parduodamą turtą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka, tik tuo atveju, kai po neįvykusių antrųjų varžytynių (šiuo atveju antrosios varžytinės yra įvykusios, paskelbtas jų laimėtojas) išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto tęsiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-85-469/2015). Neįvykus pirmosioms varžytinėms ir išieškotojui AB SEB bankas neperėmus turto, antstolė turėjo pagrindą skelbti antrąsias varžytynes (CPK 721 str.) ir nustatyti pradinę turto kainą, kuri sudaro 60 procentų nuo antstolės 2014-11-06 patvarkymu nustatytos turto rinkos kainos, neatlikdama pareiškėjo nurodytų veiksmų, t. y. iš naujo nenustatydama parduodamo turto pradinės kainos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 722 straipsnio 1 dalies nuostata, kad antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos, nereiškia, kad antstolis, prieš skelbdamas antrąsias varžytines, iš naujo įvertina parduodamą turtą, sudarydamas galimybes suinteresuotiems asmenims pateikti prieštaravimus dėl nustatytos kainos. Priešingai, šiame straipsnyje įtvirtinta, kad antstolis vadovaujasi jau nustatyta turto kaina. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad antstolė, paskelbdama antrąsias varžytines, pažeidė turto įkainojimo tvarką, yra visiškai nepagrįsti.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepasinaudojo galimybe pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, nors tokia galimybė yra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 3 dalyje ir 682 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Priešingai, vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas su nustatyta turto verte sutiko. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad, nors pareiškėjas skundė antstolės veiksmus paskelbiant pirmąsias turto pardavimo varžytines, tačiau Šiaulių apylinkės teismas 2015-03-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2060-949/2015 netenkino pareiškėjo skundo, o Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-602-368/2015 minėtą Šiaulių apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismai nustatė, kad pats pareiškėjas elgėsi pasyvai, nesidomėjo vykdomosios bylos eiga, nors visi antstolės patvarkymai ir kiti dokumentai pareiškėjui įteikti tinkamai. Nors pareiškėjui buvo sudarytos galimybės pareikšti nušalinimą ekspertui, pateikti argumentus dėl atliktos turto vertės ekspertizės išvadų, tačiau pats pareiškėjas šiomis teisėmis nepasinaudojo, todėl kaip minėta, tai vertintina, kaip sutikimas su nustatyta parduotino turto verte. Kadangi šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiomis Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2060-949/2015 ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-602-368/2015, teismas šioje byloje dėl jų nebepasisako.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, patvirtinančių parduodamo buto rinkos kainos pasikeitimą, o tik, netinkamai suprasdamas antrųjų varžytinių paskelbimo tvarką, pateikė deklaratyvius teiginius apie būtinumą maksimaliai objektyviai įkainoti iš varžytinių parduodamą turtą. Todėl teismas šioje byloje nepasisako, ar egzistavo pagrindas iš naujo atlikti pareiškėjui priklausančio ir iš varžytinių parduodamo turto vertinimą. Dėl tos pačios priežasties teismas nepasisako ir dėl antstolės pateiktų dokumentų apie tai, kad nuo 2014-01-18 nenustatyti jokie nekilnojamojo turto objektų, esančių Raseinių r. sav., rinkos verčių pokyčiai.

Pareiškėjas skunde teigia, kad antstolė jam nepranešė apie paskelbtas antrąsias turto varžytynes, o apie vykstančias antrąsias varžytines jis sužinojo tik iš tinklalapio (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai nurodė antstolė, šis skolininko teiginys apie nepranešimą dėl vykusių antrųjų varžytynių yra visiškai neteisingas ir prieštaraujantis vykdomojoje byloje esantiems įrodymams, kurie patvirtina, kad registruotoji siunta su antstolės 2015 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu dėl antrųjų varžytinių paskelbimo pareiškėjui įteikta tinkamai – įteikta 2015 m. spalio 6 d. asmeniškai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 straipsnio 1 dalis iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje suteikia skolininkui teisę surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, tačiau nustatyta, kad pareiškėjas šia teise nepasinaudojo, nors pirmosios varžytinės paskelbtos 2015-01-07, o pareiškėjui apskundus antstolės veiksmus, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje vykdymo veiksmai buvo sustabdyti ir atnaujinti tik 2015 m. rugsėjo 28 d. paskelbus turto pardavimo antrąsias varžytines. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui kaip nors buvo suvaržyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, ar kad buvo potencialus šio turto pirkėjas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog, antstolė nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytos turto realizavimo ir varžytynių organizavimo tvarkos, vykdymo proceso dalyvių teisių ir interesų. Todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės Vaivos Šimkienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0071/13/01905 atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 512–513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolės Vaivos Šimkienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0071/13/01905 atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0071/13/01905 grąžinti antstolei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.