Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei, Jolitai Žylienei, Linai Butkuvienei, Dariui Kamandieriui, Erikai Jasmontaitei, Donatai Leščiuvienei, Ievai Janulevičiūtei,

viešame teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1971-01-05, Sirijoje, Rusijos Federacijos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaruota ten pat, vedęs, dirbantis UAB „P. B. g.“ direktoriumi, neteistas, administracine tvarka nebaustas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. buvo kaltinamas tuo, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą – didelės vertės turtą, savo verslo partneriui A. A. teigdamas turintis daug pažinčių bei ryšių Lietuvos Respublikoje, kad ne vienerius metus užsiima įmonių verslo konsultacine veikla, taip padėdamas pastarajam įsigyti UAB „A.“ akcijas bei įregistruoti visus reikiamus dokumentus įmonei įsteigti, vėliau 2013-12-27 A. A. dėl šeimyninių aplinkybių ir verslo reikalais daug laiko praleidžiant užsienio šalyse ir negalėdamas betarpiškai dalyvauti įmonės veikloje, t. y. ieškoti tinkamų patalpų įmonės vykdomai veiklai, sudaryti jų nuomos arba pirkimo sutartis, sudaryti sutartis su tiekėjais dėl paslaugų teikimo, ieškoti, atrinkti bei įdarbinti įmonės darbuotojus, A. A. suteikė jam (M. D.) įgaliojimus atstovauti UAB „A.“ valstybės bei savivaldybių įstaigose, institucijose bei privačiose įmonėse, tuo tikslu bendrovės vardu pateikti bei gauti visus reikalingus dokumentus, daryti bendrovės vardu pareiškimus, pasirašyti visus reikiamus dokumentus, savo nuožiūra bendrovės UAB „A.“ vardu atidaryti bet kurias banko sąskaitas ir savo nuožiūra jomis naudotis ir jas valdyti bei atlikti visus kitus su pavedimu susijusius veiksmus, taip jis (M. D.) laikotarpiu nuo 2013-12-27 iki 2015-08-18 turėdamas įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) veikti UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) vardu, teigdamas Bendrovės darbuotojams, tretiesiems asmenims, kad jis yra teisėtas UAB „A.“ savininkas bei vienasmenis valdymo organas, sudarydamas bendrovės vardu sutartis, atlikdamas mokėjimus ir grynųjų pinigų operacijas bankuose, ir veikdamas kaip faktinis bendrovės valdymo organas, A. A. laikotarpiu nuo 2013-11-20 iki 2015-09-25 į M. D. asmeninę AB „Seba bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „A.“ AB „SEB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 194 530 Eur sumą UAB „A.“ veiklai vystyti, jis (M. D.), atlikdamas nepagrįstus finansinius veiksmus UAB „A.“ vardu:

- iš UAB „A.“ AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 20 700 Eur, iš kurių 4 600 Eur neapskaityta UAB :A.“ veikloje;

- iš UAB „A.“ kasos aparato išėmė 4 031,62 Eur, iš kurių 3 181,62 Eur neatvaizduoti UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje;

- UAB „A.“ pagal 2014-05-16 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš T. E. IMR&EXP įsigijo automobilį „T. C.“ už 6 500 Eur, pagal 2015-01-05 UAB „Alarja“ išrašytą PVM sąskaitą- faktūrą Nr. 1501-01 jis (M. D.) automobilį „Toyota Camry“ pardavė fiziniam asmeniui T. T. už 7 000 Eur, tačiau ši suma nebuvo užpajamuota UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje ir į UAB „A.“ kasą nebuvo įnešta.

Tokiu būdu jis, M. D., neteisėtai pasinaudojo jam suteiktais įgaliojimais ir neatlygintinai pasisavino jam patikėtą, jo žinioje buvusį svetimą – didelės vertės UAB „A.“ priklausantį turtą – 14 781,62 Eur.

Tokiu būdu jis, M. D. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą iššvaistyti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą – didelės vertės turtą, savo verslo partneriui A. A. teigdamas turintis daug pažinčių bei ryšių Lietuvos Respublikoje, kad ne vienerius metus užsiima įmonių verslo konsultacine veikla, taip padėdamas pastarajam įsigyti UAB „A.“ akcijas bei įregistruoti visus reikiamus dokumentus įmonei įsteigti, vėliau 2013-12-27 A. A. dėl šeimyninių aplinkybių ir verslo reikalais daug laiko praleidžiant užsienio šalyse ir negalėdamas betarpiškai dalyvauti įmonės veikloje, t.y. ieškoti tinkamų patalpų įmonės vykdomai veiklai, sudaryti jų nuomos arba pirkimo sutartis, sudaryti sutartis su tiekėjais dėl paslaugų teikimo, ieškoti, atrinkti bei įdarbinti įmonės darbuotojus, A. A. suteikė jam (M. D.) įgaliojimus atstovauti UAB „A.“ valstybės bei savivaldybių įstaigose, institucijose bei privačiose įmonėse, tuo tikslu bendrovės vardu pateikti bei gauti visus reikalingus dokumentus, daryti bendrovės vardu pareiškimus, pasirašyti visus reikiamus dokumentus, savo nuožiūra bendrovės UAB „A.“ vardu atidaryti bet kurias banko sąskaitas ir savo nuožiūra jomis naudotis ir jas valdyti bei atlikti visus kitus su pavedimu susijusius veiksmus, taip jis (M. D.) laikotarpiu nuo 2013-12-27 iki 2015-08-19 turėdamas įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) veikti UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) vardu, teigdamas Bendrovės darbuotojams, tretiesiems asmenims, kad jis yra teisėtas UAB „A.“ savininkas bei vienasmenis valdymo organas, sudarydamas bendrovės vardu sutartis, atlikdamas mokėjimus ir grynųjų pinigų operacijas bankuose, ir veikdamas kaip faktinis bendrovės valdymo organas, A. A. laikotarpiu nuo 2013-11-20 iki 2015-09-25 į M. D. asmeninę AB „Seba bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „A.“ AB „SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 194 530 eurų sumą UAB „A.“ veiklai vystyti, jis (M. D.), dėl nepagrįstai sudaromų finansinių verslo sandorių UAB „A.“ vardu, neteisėtai iššvaistė bendrovės turtą, būtent:

- UAB „S.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), atstovaujama E. B. E. su UAB „A.“, atstovaujama M. D., 2015-10-23 pasirašė konsultacijų tiekimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „S.“ įsipareigojo konsultuoti užsakovą – UAB „A.“ patalpų vidaus įrengimo klausimais ir ieškoti kvalifikuotų specialistų tam darbui atlikti, UAB „S.“ išrašė kasos pajamų kvitus Nr. 0015 ir Nr. 0016, pagal kuriuos jis (M. D.) 2015-03-27 sumokėjo 2 700 eurų ir 3 300 eurų , tačiau UAB “A.” šių paslaugų neįsigijo ir UAB „S.” ir UAB „A.” buhalterinę apskaitą ši grynais pinigais sumokėta 6 000 eurų suma įtraukta nebuvo;

- UAB „A.“ iš UAB „P. B. g.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) įsigijo paslaugas iš viso už 32 973,22 Eur, už šias paslaugas pagal UAB „P. B. g.“ PVM sąskaitas – faktūras (pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-01-30) UAB „A.“ buhalteriniuose dokumentuose neatvaizduota 3 304,51 Eur, pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-02-27) neatvaizduota 1 657,70 Eur, pagal Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-03-03) neatvaizduota 10 183,36 Eur, pagal Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-03-31) neatvaizduota 771,86 Eur, pagal (duomenys neskelbtini) (2015-04-08) neatvaizduota 272,13 Eur) ir kasos pajamų kvitus jis (M. D.) apmokėjo grynais pinigais, iš jų pagal UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus UAB „P. B. g.“ nepateikė prekių už 16 189,56 Eur;

- Iš UAB „A.“ AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) trimis bankiniais pavedimais į UAB „P. B. g.“ AB „SEB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitą buvo pervesta 3 415 Eur (2015-08-14 pervesta 1 250,00 Eur; 2015-08-18 pervesta 1000,00 Eur; 2015-08-18 pervesta 1165,00 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodant mokėjimas už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos UAB „A.“ ir neįtrauktos į buhalterinę apskaitą;

- 2015-03-18 UAB „C.“ PVM sąskaita- faktūra CLSV Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėta 171,51 Eur už buitinio džiovintuvo įgijimą, tačiau YAB „A.“ tokio neįsigijo ir jo niekada nenaudojo, į UAB „A.“ ilgalaikio turto apskaitą jis nebuvo įtrauktas;

Tokiu būdu jis, M. D., neteisėtai pasinaudojo jam suteiktais įgaliojimais ir neatlygintinai iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą – didelės vertės UAB „A.“ priklausantį turtą – 25 776,07 Eur.

Tokiu būdu jis, M. D. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2013-12-27 iki 2015-08-18 turėdamas įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) veikti UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) vardu, t. y. atstovauti UAB „A.“ valstybės bei savivaldybių įstaigose, institucijose bei privačiose įmonėse, tuo tikslu bendrovės vardu pateikti bei gauti visus reikalingus dokumentus, daryti bendrovės vardu pareiškimus, pasirašyti visus reikiamus dokumentus, savo nuožiūra bendrovės UAB „A.“ vardu atidaryti bet kurias banko sąskaitas ir savo nuožiūra jomis naudotis ir jas valdyti bei atlikti visus kitus su pavedimu susijusius veiksmus, ir todėl pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymą Nr. IX-574 būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tai pažeidė:

- Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnį. Kuriame nustatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo būdas, kai kiekvienos ūkinės operacijos arba kiekvieno ūkinio įvykio vertė įrašoma į sąskaitos (sąskaitų) debetą, o jai lygi suma – į kitos sąskaitos (sąskaitų) kreditą,

- Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kuriame nustatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuriame nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nes:

- Iš UAB „A.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) EUR, atidarytos AB „SEB banke“, išimta grynais 4 600,00 Eur neatvaizduota apskaitoje, dėl to nėra galimybės nustatyti šių lėšų panaudojimo;

- Taip pat į UAB „A.“ apskaitą neįtrauktą (nepajamuota prekių už 16 189,56 Eur pagal UAB „P. B. g.“ gautas PVM sąskaitas – faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-01-30), PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-02-27), Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-03-03), Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-03-31), Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-04-08) ir 2015 m. rugpjūčio mėn. 3 415,00 Eur suma pervesta UAB „P. B. g.“ nepagrįsta dokumentais, dėl to nėra galimybės nustatyti 19 604,56 Eur lėšų panaudojimo pagrįstumo;

taip nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų ir aplaidžiai tvarkydamas teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tokiu būdu jis, M. D. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

- A. A. į M. D. priklausančią AB „Seb bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013-11-20 iki 2015-04-15 viso pervedė 144 575 Eur;

- 2015-02-23 iš M. D. priklausančios AB „Seb bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į Y. D. priklausančią AB „Seb bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 2000 Eur, operacijos pavadinimas - „buitinės technikos pirkimui“;

- į M. D. priklausančią AB „Seb bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-04-08 iki 2014-11-20 pervesta 27 288.92 Eur;

- iš M. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013-11-20-iki 2015-08-10 nuskaičiuota už administravimą ir piniginių operacijų atlikimą 333.84 eur;

- į M. D. priklausančią AB „Seb bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-02-05 iki 2014-08-21 įnešta grynųjų pinigų viso 23 028.91 Eur sumos;

- iš M. D. priklausančios AB „Seb bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-01-09 iki 2015-08-19 už kortelės administravimą ir piniginių operacijų atlikimą nuskaičiuota 509.43 Eur suma;

- iš Y. D. priklausančios AB „Seb bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)laikotarpiu nuo 2014-06-09 iki 2015-10-01 išgryninta 3 781.49 Eur;

- į UAB „A.“ priklausančią AB „Seb bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-04-27 iki 2015-08-18 pervesta 56928.25 Eur:

- į UAB „A.“ priklausančią AB „Seb bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-04-27 iki 2015-08-18 išgryninta bankomatuose ir banko skyriuose 20 500 Eur;

- iš UAB „A.“ priklausančios AB „Seb bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-008-14 iki 2015-08-18 į UAB „P. B. G.“ priklausančią banko sąskaitą, esančią AB „Seb bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 3 415 Eur (t. 3, b. l. 126 - 140).

Iš AAS „G. B.“ 2016-10-26 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog transporto priemonė T. C., važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), buvo drausta jų bendrovėje, 2014-10-10, 11.25 val., sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 67-72).

Iš 2015-01 05 UAB „A.“ PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), eksporto lydimojo dokumento matyti, jog automobilis „Toyota Camry“ buvo parduotas Kirgizijos piliečiui T. T. (t. 8, b. l. 131, 132).

Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Taigi objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Pagal suformuotą teismų praktiką tokiais atvejais kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai pasisavinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-19-697/2015, Nr. 2K-89-303/2017, Nr. 2K-184-697/2017).

Byloje nustatyta, kad UAB „A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė, kurios vadovas – A. A., ir kurios pagrindinė veikla yra viešojo maitinimo paslaugų teikimas. Bylos duomenimis kaltinamasis M. D. nebuvo įdarbintas UAB „A.“, tačiau UAB „A.“ direktorius A. A. 2013-12-27 įgaliojo M. D. „būti Bendrovės atstovu valstybės bei savivaldybės įstaigose bei institucijose bei privačiose įmonėse, tuo tikslu Bendrovės vardu pateikti bei gauti visus reikalingus dokumentus, daryti Bendrovės vardu pareiškimus, pasirašyti visus reikiamus dokumentus (sutartis, transporto ir prekių važtaraščius, priėmimo – perdavimo aktus, sąskaitas – faktūras, mokėjimo sąskaitas ir kitus dokumentus) bei atlikti visus kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus“ (t.9, b. l. 22).

Pagal M. D. kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį logiką, M. D. atliko nepagrįstus finansinius veiksmus UAB „A.“ vardu, išgrynindamas iš UAB „A.“ banko sąskaitos 20 700 Eur, iš kurių neapskaitė 4 600 Eur sumos įmonės veikloje, taip pat iš UAB „A.“ kasos aparato išimdamas 4 031,62 Eur, iš kurių 3 181,62 Eur suma nebuvo atvaizduota UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje, ir, įsigydamas automobilį „Toyota Camry“ už 6 500 Eur, kurį pardavė fiziniam asmeniui už 7 000 Eur, tačiau ši suma nebuvo užpajamuota UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje ir nebuvo įnešta į UAB „A.“ kasą, tačiau kaltinime nenurodyta ir yra visiškai neaišku, kuo pasireiškė šių finansinių veiksmų nepagrįstumas bei kokią reikšmę tokios aplinkybės turi, kaltinant M. D. pasisavinus įmonės turtą, bei koks buvo tokio turto pasisavinimo konkretus mechanizmas.

Spręsdamas klausimą dėl M. D. kaltės pasisavinus UAB „A.“ priklausančias pinigines lėšas bei atsižvelgiant į tai, kad M. D. jam inkriminuoti nusikalstami veiksmai sietini su netinkama buhalterine apskaita (piniginių lėšų neapskaitymas įmonės veikloje, jų neatvaizdavimas ir neužpajavimas buhalterinėje apskaitoje, neįnešimas į bendrovės kasą), teismas atkreipia dėmesį į baudžiamajai bylai teisingai išnagrinėti svarbias aplinkybes, o būtent kad: kaltinamasis M. D. nebuvo įdarbintas UAB „A.“; nepaisant jam išduoto įgaliojimo, kuris yra bendro pobūdžio ir įgalinantis M. D. tik atstovauti bendrovę įvairiose įstaigose, institucijose ir įmonėse, todėl, teismo nuomone, M. D., nedirbdamas UAB „A.“, negalėjo būti atskaitingu asmeniu ir tuo pačiu, jis nebuvo įgaliotas ir neturėjo tokios pareigos organizuoti ir tvarkyti įmonės apskaitą bei saugoti įmonės buhalterinius dokumentus (teismas apie tai daugiau bus pasisakęs vertindamas kaltinimą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, tame tarpe ir apie įmonės vadovo įstatymo suteiktus įgalinimus, kaip įmonės vadovui, ir jo, kaip vadovo, atsakomybę). Taip pat teismas, vertindamas visų teisme apklaustų asmenų parodymus, rašytinę medžiagą, atkreipia dėmesį, kad bendrovėje apskritai nebuvo nustatytas aiškus bendrovės veiklos organizavimas, jo tikslų įgyvendinimas, darbuotojų atlygiai, buhalterinės apskaitos politika, nenuspręsta dėl buhalterinių dokumentų saugojimo, dėl konkrečių pareigų atliekant darbus su bendrovės kasa, tame tarpe ir su bendrovės priklausančio restorano kasos aparatu, jame esančių piniginių lėšų inventorizavimu, pirminiai buhalteriniai dokumentai buvo surašomi ir atiduodami apskaitą tvarkančiai bendrovei chaotiškai. Teismo nuomone pastaroji aplinkybė galėjo nulemti tai, kad šioje byloje atliekančiai tyrimą specialistei nebuvo perduoti visi buhalteriniai dokumentai ir registrai.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į M. D. išduoto 2013-12-27 įgaliojimo turinį - atstovauti UAB „A.“ valstybės bei savivaldybių įstaigose, institucijose bei privačiose įmonėse, tuo tikslu bendrovės vardu pateikti bei gauti visus reikalingus dokumentus, daryti bendrovės vardu pareiškimus, pasirašyti visus reikiamus dokumentus, kai tuo tarpu kaltinime be šių įgalinimų valstybinis kaltintojas nurodė, jog M. D. įgalinamas dar savo nuožiūra bendrovės UAB „A.“ vardu atidaryti bet kurias banko sąskaitas ir savo nuožiūra jomis naudotis ir jas valdyti bei atlikti visus kitus su pavedimu susijusius veiksmus. Visų pirma tokio 2013-12-27 įgaliojimo turinį, koks nurodytas kaltinime, nepatvirtina nei 2013-12-27 įgaliojimas, kuris minimas kaltinime, nei byloje esantis 2014-08-07 specialusis įgaliojimas, patvirtintas Abu Dabio pirmosios instancijos teisme (t. 9, b. l. 24 – 31). Antra, 2013-12-27 įgaliojime visiškai neužsimenama nei apie bendrovės banko sąskaitose esančių piniginių lėšų valdymą, nei apie bankinių sąskaitų naudojimą savo nuožiūra, kaip tai yra nurodyta kaltinime. Nepaisant to teismas sutinka, kad tokia aplinkybė atitinka tuo metu susiklosčiusį tarp M. D. ir A. A. faktinį santykį, pastarajam išdavus M. D. įgaliojimą atstovauti bendrovę ir savo nuožiūra leisti bendrovės ir restorano reikmėms A. A. siunčiamus M. D. į pastarojo ar į UAB „A.“ bankines sąskaitas tam tikras pinigines lėšas. Kaip matyti iš kaltinamojo ir šio liudytojo parodymų, jiedu tik retkarčiais žodžiu aptardavo konkretesnius veiksmus, susijusius su restorano veikla, tačiau, kaip galima spręsti iš liudytojo A. A. parodymų, jo lūkesčiai (UAB „A.“ ir restorano pelninga veikla faktiškai jam nevadovaujant ir neatliekant tiesioginių jam, kaip bendrovės vadovui, įstatymų patikėtų pareigų) buvo ženkliai didesni, nei tai apsprendė jo išduotas įgaliojimas M. D. bei M. D. galimybės pagal įstatymus, atsižvelgiant į tai, kad pastarasis nebuvo UAB „A.“ ir restorano darbuotojas).

BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms faktą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2013-11-20 iki 2015-09-25 iš A. A. banko sąskaitų pervesta 154 575,00 Eur į M. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) EUR, atidarytą AB SEB banke, ir, kad nuo 2015-04-27 iki 2015-06-22 į UAB „A.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) EUR, atidarytą AB SEB banke, pervesta 39 955,00 Eur iš A. A. sąskaitų. Iš viso iš A. A. sąskaitų pervesta į M. D. ir į UAB „A.“ sąskaitas 194 530,00 Eur (154 575,00 Eur + 39 955,00 Eur) (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios aplinkybės proceso dalyviai neginčijo, todėl teismas apie tai plačiau nepasisako.

Kaltinamasis M. D. taip pat neginčijo, kad minėti A. A. pervesti pinigai buvo jo žinioje. Iš jo ir liudytojo A. A. parodymų, iš byloje esančių M. D. ir UAB „A.“ bankinių sąskaitų, iš jų tarpusavio susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad iš A. A. į M. D. ir UAB „A.“ sąskaitas pervestos lėšos turėjo būti skirtos UAB „A.“ ir A. A. veiklai Lietuvoje, taip pat ir restorano atidarymui bei remontui. Tiek kaltinamasis M. D., tiek liudytojas A. A. parodė, jog juodu žodžiu susitarė, kad M. D. padės A. A. atidaryti restoraną Lietuvoje, kad M. D. užsiims to restorano remontu. Kaip matyti iš judviejų parodymų, jie konkrečiai nesitarė, kokios bus M. D. išlaidos restorano atidarymui ir veiklai. Nepaisant to, kad M. D. buvo įgaliotas tik atstovauti UAB „A.“, kaip liudytojas A. A. patvirtino, UAB „A.“ buvo įsteigta, dėl ko jis neturėjo pretenzijų, restoranas veikė, visa apdaila, visas interjeras buvo padarytas, bet A. A. reiškia pretenzijas M. D. dėl to, kad šis restorano atidarymui ir jo remontui yra permokėjęs apie 40 000 Eur už suteiktas paslaugas ir prekes arba nepagrįstai mokėjęs už nesuteiktas paslaugas. Taigi, liudytojo A. A. manymu jo lūkesčiai, patikėjus M. D. restorano valdymą, nepasiteisino ir buvo neišpildyti. Šioje vietoje teismas pastebi, jog A. A. pretenzijos M. D. dėl kai kurių išlaidų įsigyjant tam tikras prekes ir sumokant už paslaugas (pvz. 800 Eur sumokėjimas už mozaikinius stalus, kurie neva kainavo tik apie 70 Eur, kad buvo įsigyta kai kurių prekių už didesnę kainą, nei buvo jų reali vertė, kad buhalteriams nepagrįstai buvo mokama vietoj 200 Lt 500 Eur ir t. t.) neatsispindi kaltinime. M. D. kaltinimas suformuluotas išskirtinai pagal specialistės Z. S. padarytas išvadas dėl netinkamos buhalterinės apskaitos vedimo.

Nagrinėjamojoje byloje teismas sprendė klausimą, kokį sumanymą turėjo kaltinamasis M. D., panaudodamas iš A. A. gautus į savo ir UAB „A.“ sąskaitas pinigus, kurie turėjo būti skirti restorano remontui ir veiklai: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar bendrovės ir jos restorano reikmėms. Apie kaltininko sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą, neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pvz. siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos.

Minėta, jog 2013-12-27 išduotas M. D. įgaliojimas atstovauti bendrovę yra bendro pobūdžio ir jame neužsimenama nieko konkrečiai apie UAB „A.“ steigimą, veiklą, šiai įmonei priklausančio restorano atidarymą, įrengimą, buhalterijos organizavimą ir tvarkymą, investavimą į šią veiklą, jos išlaidas ir t. t., t. y. juo nėra aptarta, kiek konkrečiai turėtų būti išleista restorano remontui, atidarymui, įrangai, darbuotojų atlyginimams, kas konkrečiai turėtų dirbti su kasos aparatu, inventorizuoti pinigines lėšas kasos aparate ir t. t.). Nepaisant to bylos duomenimis UAB „A.“ buvo įsteigta, restoranas suremontuotas, supirkta virtuvės įranga baldai, indai, restoranas veikė. Tai neginčija ir pats A. A.. Pasak M. D., jis restorano veiklai panaudojo ne tik iš A. A. gautas lėšas, bet ir savo nuosavas – apie 20 000 Eur. Be iš A. A. gautų lėšų gavimą iš kitų asmenų patvirtina specialistės išvada, kurioje nurodyta, kad iš viso į M. D. sąskaitas buvo gauta 246 778,01 Eur, iš jų: 154 575,00 Eur iš A. A.; 92 203,01 Eur iš kitų mokėtojų. Deja byloje nepavyko tiksliai nustatyti, kiek konkrečiai iš šių lėšų buvo panaudota UAB „A.“ veiklai ir restorano „S. S.“ reikmėms. Kaip nustatyta specialisto išvadoje, kadangi į M. D. sąskaitas buvo gauta ir kitų lėšų, t. y. ne iš A. A., ir UAB „A.“ apskaitoje nebuvo apskaitomos bendros gautos iš A. A. lėšos tiek į M. D. sąskaitas, tiek į UAB „A.“ sąskaitas, tai iš bendrų M. D. lėšų judėjimo banko sąskaitose pagal banko išrašus nustatyti, kokia konkrečia dalimi ir kur buvo konkrečiai panaudotos A. A. lėšos, nėra galimybės. Bet tai, byloje nesant konkrečių ir objektyvių paneigiančių duomenų, teismo nuomone, dar nereiškia, jog iš A. A. gautos piniginės lėšos buvo panaudotos ne bendrovės ir restorano reikmėms.

Teismo manymu nepasiteisinus A. A. lūkesčiams dėl M. D. restorano valdymo, teismas sprendžia, kad M. D. išduoto įgaliojimo apimtis bei įstatymai, draudžiantys bendrovės vadovui deleguoti (perleisti) savo, kaip vadovo, pareigas kitiems asmenims (apie ką teismas bus pasisakęs vertindamas veiką pagal BK 223 straipsnį), nesuteikia A. A., kaip UAB „A.“ vadovui, pagrindo to tikėtis ir reikalauti iš M. D.. Be to, teismo nuomone, byloje nėra objektyvių neginčytinų duomenų, įrodančių, kad M. D. turėjo tyčią pasisavinti bendrovės turtą ir dėl to jis sąmoningai tyčia permokėdavo už paslaugas ir prekes. Dėl to, kaip minėta, jis ir nėra kaltinamas. O tai, kad M. D. chaotiškai tvarkė restorano reikalus, galimai neprofesionaliai sudarinėdamas kai kuriuos sandorius, susijusius su restorano veikla, tai, teismo manymu, tik įrodo jo vidinį supratimą apie restorano veiklą ir tokiu būdu atstovauti bendrovę, bet ne tokio nusikalstamo tikslo - UAB „A.“ priklausančių ir jam patikėtų bei jo žinioje esančių piniginių lėšų pasisavinimą ir tyčios taip veikti.

Kaltinime M. D. taip pat nurodyta, kad jis veikė kaip faktinis bendrovės valdymo organas. Teismas bus plačiau pasisakęs, vertindamas M. D. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnyje, jog nepriklausomai nuo to, kad M. D. buvo suteiktas įgaliojimas tvarkyti bendrovės finansinius ir juridinius reikalus, tokia aplinkybė nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad M. D. buvo suteiktas įgaliojimas veikti kaip bendrovės vadovui įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir paties 2013-12-27 įgaliojimo turinį, M. D. veikė jam suteikto įgaliojimo apimties ribose, todėl jo veiksmus, veikiant pagal minėtą įgaliojimą, negalima vertinti kaip bendrovės faktinio vadovo veiksmus. Teismo nuomone jis suteikto įgaliojimo ribų neperžengė, o atliko tik įgaliojime numatytus veiksmus, kurie kitiems asmenims galėjo sudaryti klaidingą nuomonę, apie jo neva vadovavimą bendrovei (arba esant bendrovės savininku). Tačiau kitų asmenų manymas, nesant byloje kitų objektyvių neginčytinų duomenų, negali suponuoti išvadą dėl M. D. kaltės pasisavinus bendrovės turtą. Kita vertus, net ir M. D. kam nors prisistačius restorano vadovu arba savininku, teismo nuomone, tokia aplinkybė neturi reikšmės jam pareikštam kaltinimui dėl turo pasisavinimo. Be to, bylos duomenimis UAB „A.“ vadovo A. A. veiksmai patvirtina, kad jo dalyvavimas įmonės valdyme nebuvo pasyvus. Kaip matyti iš jo ir kaltinamojo parodymų, minėtu gynybos pateikto M. D. ir A. A. susirašinėjimo elektroniniais laiškais ir garso žinutėmis, A. A. pastoviai domėjosi įmonės ir restorano veikla, aptarinėjo su M. D. reikalus dėl licencijos išdavimo, aptarnaujantį personalą, duodavo kai kuriuos nurodymus dėl restorano veiklos, žinojo apie restorano duodamą (neduodamą) pelną, o M. D. pastoviai informuodavo A. A. apie restorano reikalus, siųsdavo kai kurias sąskaitas, pirkimo projektus, klausdavo nuomonės ir sutikimo kai kuriais su restorano veikla ar jo įrengimu susijusiais klausimais.

Teismo nuomone nereikšminga kaltinimui dėl pasisavinimo ir kaltinime nurodyta aplinkybė, jog M. D. savo verslo partneriui teigė turintis daug pažinčių bei ryšių Lietuvos Respublikoje, kad ne vienerius metus užsiima įmonių verslo konsultacine veikla, taip padėdamas M. D. įsigyti UAB „A.“ akcijas ir įregistruoti įmonę. Visų pirma M. D. nėra kaltinamas pasisavinęs turtą panaudojant apgaulę (sukčiavimu), antra, kaip yra minėta, kad UAB „A.“ buvo įsteigta, restoranas suremontuotas ir veikė, buvo sutvarkyti A. A. migracijos reikalai ir pan.

Minėta, jog M. D. kaltinimas suformuluotas pagal specialistės Z. S. padarytas išvadas dėl netinkamos buhalterinės apskaitos vedimo, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog M. D. inkriminuojama ši nusikalstama veika pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (taip pat ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį) yra padaroma tiesiogine tyčia, kai tuo tarpu jam inkriminuojama nusikalstama veika pagal BK 223 straipsnį (aplaidus buhalterijos tvarkymas), kurios objektyviųjų požymių dalis (veiksmai) buvo nurodyta ir kaip nusikalstamų veikų pagal BK 183 bei 184 straipsnius, yra padaroma dėl neatsargumo, t. y. tapatūs veiksmai buvo inkriminuojami ir pagal BK 223 straipsnį,. ir pagal 183 bei 184 straipsnį. Tokiu būdu teismui neaišku, ar jo veiksmus valstybinis kaltintojas nurodo kaip neatsargius ar kaip tyčinius.

Teismas vertino ir kiekvieną M. D. inkriminuotą pasisavinimo objektyviosios pusės epizodą.

Dėl 4 600 Eur pasisavinimo.

Kaltinamasis M. D. neigia, kad buvo išgryninęs 20 700 Eur ir iš jų pasisavinęs 4 600 Eur. Pasak kaltinamąjį, jis buvo išgryninęs apie 4000 – 5000 Eur, bet tai darė kartu su A. A., kai šis buvo atvažiavęs į Lietuvą. Kaip paaiškino M. D., tuo metu jis A. grąžino įmonės banko kortelę, kitus dokumentus ir tada, kiek pamena, A., kažkur (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš bankomato pats išgrynino kažkiek pinigų. Tuo tarpu liudytojas A. A. teisme neigė kada nors gryninęs bendrovės pinigus bankomate.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. iš UAB „A.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytos AB SEB banke, išimta grynais 20 7000 Eur, iš jų 15 924,51 Eur išimta grynais iš A. A. pervestų lėšų į UAB „A.“ sąskaitą (10 išvados priedas). Iš šių 20 700 Eur UAB „A.“ apskaitoje atvaizduota 16 100 Eur. Ši suma įtraukta į UAB „A.“ vardu vykdytus atsiskaitymus su fiziniais ir juridiniais asmenimis už prekes ir paslaugas per atskaitingą asmenį M. D.. Likusi suma - 4 6000 Eur - neapskaityta UAB „A.“ apskaitoje, dėl to nėra galimybės nustatyti 4 600 Eur panaudojimo. Pagal 2016-12-08 AB SEB banko pažymą M. D. turėjo parašo teisę įmonės „A.“ vardu atlikti bankines operacijas nuo 2015-04-04 iki 2015-08-18. Kaip matyti iš specialisto išvados 10 priedo, 4 600 Eur iš sąskaitos išimta grynais nuo 2015-08-14 iki 2015-08-20. 2015-08-14 ir 2015-08-18 M. D. turėjo parašo teisę atlikti įmonės vardu bankines operacijas, ir, kaip matyti, tuo metu išimta grynųjų viso 800 Eur, o likusieji - 3 800 Eur, išimti grynais 2015-08-19 (1 800 Eur) ir 2015-08-20 (2 000 Eur) – kai M. D. jau neturėjo parašo teisės atlikti bankines operacijas. O tai suponuoja išvadą, kad 3 800 Eur išgrynino kiti asmenis. Be to yra prieštaravimų tarp kaltinamojo M. D. ir liudytojo A. A. nurodomų aplinkybių dėl pinigų išgryninimo: M. D. tvirtina, kad pinigus – apie 4000 – 5000 Eur grynino bankomatuose kartu su A. A. restorano reikmėms, kad kažkokią tai sumą A. A. išsigrynino bankomate Gedimino pr., Vilniuje, ir pasiėmė sau, o A. A. apskritai neigia aplinkybę gryninęs pinigus. Be to kaltinime tiksliai nenurodyta, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis (kokiu laiku, kokioje vietoje, kokiomis sumomis) buvo išgryninti kaltinime nurodyti pinigai, kur jie buvo panaudoti ir kokiu būdu pasireiškė jų pasisavinimas. Taigi byloje nėra ir valstybinis kaltintojas nepateikė objektyvių neginčytinų duomenų, įrodančių, kad būtent M. D. buvo išgryninęs 3 800 Eur ir, kad 800 Eur, kurie buvo išgryninti jam turint parašo teisę atlikti bankines operacijas, buvo panaudoti ne jo atstovaujamos įmonės ir restorano reikmėms.

Dėl 3 181,62 Eur pasisavinimo.

Iš specialistės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pagal tirti pateiktą UAB „A.“ kasos aparato žurnalą nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. buvo inkasuota 4 031,62 Eur (2015 m. balandžio - gegužės mėn. – 1 868,62 Eur, birželio mėn. – 1063,00 Eur, liepos mėn. – 850,00 Eur ir rugpjūčio mėn. - 20,11 Eur). Į UAB „A.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) EUR, atidarytą AB SEB banke, įnešta grynais 850,00 Eur. Kur panaudota likusi inkasuota suma 3181,62 Eur (4031,62 Eur -850,00 Eur), nėra galimybės nustatyti – šios inkasuotos sumos neatvaizduotos UAB A.“ apskaitoje. Liudytoja L. Z. teisme parodė, jog jai perdavus UAB „A.“ buhalterinius dokumentus, A. M. jai nieko neminėjo dėl bendrovės kasos, nebuvo kasos likučių perdavimo akto, o ji to specialiai ir netikrino. S. J., kuriai ji perdavė 2015-10-12 buhalteriją, turėjo į savo buhalterinę programą įkelti visus bendrovės kasos likučius. Minėta, jog įmonėje nebuvo nustatyta darbo su kasa, joje esančių pinigų inkasavimu tvarka, su niekuo nebuvo sudarytos materialinės atsakomybės sutartys.

Dėl 7 000 Eur pasisavinimo

Specialistės išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog automobilis „Toyota Camry“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įsigytas už 6 500,00 USD (16 363,75 Lt) pagal 2014-05-16 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „A.“ vardu iš T. E.. Atsiskaitymas atvaizduotas atskaitingo asmens A. A. avanso apyskaitoje. Automobilio įsigijimas parodytas 18 339,93 Lt (16 363,75 Lt + 1 976,18 Lt (sumokėta UAB „T.“ už automobilio terminalo ir deklaracijų išrašymo paslaugas) bendrovės balanse prie nebaigtų vykdyti sutarčių. Iš M. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Eur, atidarytos AB SEB banke, už importuotą automobilį Toyota Camry pervesta Muitinės departamentui 5 909,00 Lt (1715,64 Eur) importo ir PVM mokesčiai. UAB „A.“ apskaitoje šios išlaidos 5 909,00 Lt (1715,64 Eur) neatvaizduotos. Pagal tirti pateiktą UAB „A.“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1501-01 (2015-01-05) automobilis „Toyota Camry“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) parduotas pirkėjui T. T. už 7 000,00 Eur. Į UAB „A.“ sąskaitas, atidarytas bankuose, už automobilį lėšos nebuvo gautos, UAB „A.“ atskaitingo asmens M. D. avanso apyskaitose taip pat nefiksuotos gautos pajamos už automobilį, taigi iš UAB „A.“ apskaitos nėra galimybės nustatyti gautų 7 000,00 Eur įplaukų už automobilį „Toyota Camry“ panaudojimo, nes UAB „A.“ apskaitoje nefiksuotas nei lėšų gavimas už nurodytą automobilį, nei pirkėjo įsiskolinimas už automobilį.

Kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo. Taigi, teismui bylą nagrinėjant teisme nepašalinus šių neaiškumų dėl parduoto automobilio, visos abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283/2008). Nusikaltimo padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. Asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2006). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šis principas taip pat įtvirtintas BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Aiškinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų.

Taigi, teismo manymu, kaltinime nenurodžius konkrečių bendrovės lėšų pasisavinimo aplinkybių ir mechanizmo, vien tas faktas, kad nebuvo apskaityta 4 600 Eur išgrynintų pinigų suma, 3 181,62 Eur suma, išimta iš kasos aparato nebuvo atvaizduota įmonės buhalterijoje, ir neužpajamuota 7000 Eur suma už parduotą automobilį, neįrodo, kad šios piniginės lėšos nebuvo panaudotos įmonės ir restorano reikmėms ir, kad jas M. D. pasisavino. Teismo nuomone, byloje nepakanka neginčytinų M. D. kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl, laikantis nekaltumo prezumpcijos bei vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl M. D. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies

Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Pagal teismų praktiką patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-895/2017). Turto iššvaistymo neteisėtumas pasireiškia, kai kaltininkui patikėtas jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto (turtinės teisės) perleidimo tvarkos. Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2013, 2K-451/2014).

Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytos 194 530 Eur piniginės lėšos buvo M. D. žinioje bei buvo jam patikėtos, jos buvo skirtos UAB „A.“ veiklai vystyti, konkrečiai restorano veiklai. Kaip ir inkriminuojamu turto pasisavinimo atveju, spręsdamas klausimą dėl M. D. kaltės iššvaisčius UAB „A.“ priklausančias pinigines lėšas bei atsižvelgiant į tai, kad M. D. inkriminuoti nusikalstami veiksmai sietini su netinkama buhalterine apskaita (6 000 Eur piniginių lėšų ir 3 415 Eur piniginių lėšų neįtraukimas į buhalterinę apskaitą, 16 189,65 Eur neatvaizdavimas buhalterinėje apskaitoje, 171,51 Eur vertės turto neįtraukimas į ilgalaikio turto apskaitą), teismas atkreipia dėmesį kad kaltinamasis M. D. negalėjo būti atskaitingu asmeniu ir nebuvo įgaliotas bei neturėjo tokios pareigos organizuoti ir tvarkyti įmonės apskaitą bei saugoti įmonės buhalterinius dokumentus, kad bendrovėje apskritai nebuvo nustatytas aiškus bendrovės veiklos organizavimas, jo tikslų įgyvendinimas, apskaitos organizavimas ir apskaitos dokumentų saugojimo tikslus reglamentavimas, dėl ko šioje byloje atliekančiai tyrimą specialistei nebuvo perduoti visi buhalteriniai dokumentai ir registrai. Šiuo atveju teismas tapačiai vertina tai, kad M. D. nebuvo faktinis įmonės vadovas, o veikė pagal jam išduotą 2013-12-27 įgaliojimą, ir, kad tokia aplinkybė, jog jis prisistatinėjo restorano vadovu arba savininku, teigė A. A. turintis ryšių Lietuvoje ir patirtį steigiant įmones, neturi reikšmės nusikalstamos veikos pagal BK 184 straipsnį kvalifikavimui.

Dėl UAB „S.“

Iš byloje esančios 2015-03-23 konsultacijų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog UAB „A.“, atstovaujama M. D., ir UAB „S.“, atstovaujama direktoriaus E. B. E., įsipareigojo konsultuoti užsakovą UAB „A.“ patalpų vidaus darbų įrengimo klausimais ir ieškoti kvalifikuotų specialistų tam darbui atlikti (t. 3, b. l. 53 - 54). Iš byloje esančių UAB „S.“ PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos 2 700 Eur sumai, bei UAB „S.“ kasos pajamų orderio kvito 2015-03-27 Nr. (duomenys neskelbtini) (2 700 Eur) matyti, jog UAB „A.“ vardu UAB „S.“ buvo išmokėta grynais pinigais už elektros instaliacijos įrengimą, o iš UAB „S.“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos 3 300 Eur sumai ir UAB „S.“ 2015-04-30 kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) (3 300 Eur) matyti, jog UAB „A.“ vardu UAB „S.“ buvo grynais sumokėta 3 300 Eur už santechnikos darbus. Taigi UAB „A.“ grynais sumokėjo viso 6000 Eur UAB „S.“, visuose šiuose dokumentuose nurodyta, jog mokėtojas – M. D., tačiau, kaip nustatė ištyrusi UAB „A.“ apskaitos dokumentus ir tai patvirtino teisme, papildomai pateikus buhalterinius dokumentus, specialistė Z. S., tarp UAB „A.“ pateiktų dokumentų UAB „S.“ sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir UAB „S.“ kasos pajamų orderių kvitų Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo, į UAB „A.“ apskaitos registrus jie neįtraukti. Taip pat specialistė nustatė UAB „A.“ vardu per atskaitingą asmenį M. D. UAB „S.“ apmokėjimų nebuvo, taip pat iš UAB „A.“ sąskaitų apmokėjimo UAB „S.“ nebuvo.

Bylos duomenimis UAB „A.“ banko sąskaita (Nr.(duomenys neskelbtini)) AB „Seb bankas“ buvo atidaryta 2015-04-27 ir tą dieną buvo gauta 9 985 Eur įplaukų, tačiau nuo 2015-04-27 iki 2015-04-29 (imtinai) buvo nuskaityti mokesčiai už banko paslaugas, Sodros įmokos įsiskolinimas, apmokėjimai už kai kurias sąskaitas faktūras (UAB „S.“, UAB „A. L.“, UAB „SK“, UAB „B. D.“ ir kiti, t, y. 2015-04-30 šioje sąskaitoje buvo 5 502,36 Eur. Nuo 2015-04-27 iki 2015-04-30 iš šios sąskaitos nebuvo gryninti pinigai. Taigi, šie duomenis patvirtina M. D. teiginius, kad pagal minėtas sąskaitas faktūras UAB „P. B. g.“ nebuvo mokama UAB „A.“ pinigais, ir byloje nėra bei valstybinis kaltintojas į bylą nepateikė kitų objektyvių neginčytinų duomenų, patvirtinančių kad M. D. būtų mokėjęs kitais, ne UAB „A.“ priklausančiais pinigais bei A. A. pervestais pinigais, skirtais restorano veiklai. Bylos duomenims A. A., kol dar UAB „A.“ neturėjo atsidariusi savo bankinės sąskaitos, pinigines lėšas restorano veiklai siuntė ir į M. D. asmeninę sąskaitą. Šito neneigė kaltinamasis, tačiau, pasak jį, kai tų pinigų neužtekdavo, jis už kai kurias paslaugas ir prekes mokėdavo savais pinigais. Tai patvirtina ir M. D. 2015-03-31 ir 2015-04-30 avansinės apyskaitos (t. 4, b. l. 58 ir 133), iš kurių matyti, jog per mokėjimo UAB „S.“ laikotarpį UAB „A.“ jokiais pinigais nedisponavo , M. D. jokių pinigų iš A. A. nebuvo gavęs, , priešingai UAB „Al. jam buvo skolinga 2015 m. balandžio 30 dienai – 66 000 Eur). Apie tai dar plačiau teismas yra pasisakęs vertindamas M. D. inkriminuojamos nusikalstamos veikos epizodą dėl svetimo turto pasisavinimo. Teismas pripažįsta, kad valstybinis kaltintojas ir šiuo atveju nepaneigė šio fakto, o kaltinamasis baudžiamajame procese neturi įrodinėti savo nekaltumo.

Taip pat teismo nuomone, tai, kad UAB „S.“ dirbo tik direktorius, kitų darbuotojų nebuvo, nepaneigia tai, kad tokie sutartyje numatyti darbai nebuvo padaryti. Kaip matyti iš minėtos sutarties turinio, UAB „S.“ direktorius įsipareigojo ieškoti kvalifikuotų specialistų sutartyje numatytiems darbams atlikti, kas gali reikšti, kad tokius darbus galėjo atlikti kiti, ne UAB S.“ dirbantys, asmenys (samdyti darbuotojai). Be to, tai, kad minėtose UAB „S.“ sąskaitos faktūrose ir kasos pajamų orderiuose nurodyta, kad UAB „A.“ išmokėjo viso 6 000 Eur grynais pinigais, teismo nuomone, tai nereiškia, kad realiai šie pinigai priklausė UAB „A.“. Nepaisant to, kad kiti liudytojai negalėjo tiksliai nurodyti, kas konkrečiai restorane tvarkė elektrą ir santechniką, tai nepaneigia fakto, kad UAB „S.“ tvarkė restorane elektrą, juolab liudytojui L. N. patvirtinus, kad jo vadovaujamos įmonės darbuotojai restorane elektros instaliacijos, signalizacijos darbų nevykdė, bet galimai matė restorane kitų įmonių darbuotojus.

Dėl UAB „P. B. g.“

Byloje nustatyta, kad iš UAB „A.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Eur buvo pervesta: 2015-08-14 – 1 250 Eur, 2015-08-18 – 1000 Eur, 2015-08-18 – 1165 Eur, viso 3 415 Eur, į UAB „P. B. g.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pavedimuose nurodant – mokėjimas už paslaugas, tačiau, kaip nustatė specialistė, PVM sąskaitos faktūros gautoms paslaugoms iš UAB „P. B. g.“ tirti nepateiktos. Apmokėjimas 3 415 Eur UAB „P. B. g.“ nepagrįstas dokumentais ir neįtrauktas į UAB „A.“ apskaitos registrus. Taip pat nustatyta, jog UAB „A.“ buvo įsigijusi įvairių prekių iš UAB P. B. g.“ pagal UAB „P. B. g.“ PVM sąskaitas faktūras: PBG Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-01-30) 13 220,46 Eur; PBG Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-02-27) 6 475,32 Eur; PBG Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-03-03) 10 183,36 Eur; PBG Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-03-31) 2 343,65 EUR; PBG Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-04-08) 272,13 Eur; PBG Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-05-25) 478,31 Eur. Kaip nurodyta specialistės išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinus, ar prekės nurodytos šiose PVM sąskaitose faktūrose apskaitytos UAB „A.“ apskaitoje nustatyta, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. PBG (duomenys neskelbtini) (2015-01-30) UAB „A.“ neatvaizduota už 3 304,51 Eur, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. PBG (duomenys neskelbtini) (2015-02-27) neatvaizduota 1 657,70 Eur, pagal Nr. PBG (duomenys neskelbtini) (2015-03-03) neatvaizduota 10183,36 Eur, pagal PBG (duomenys neskelbtini) (2015-03-31) neatvaizduota 771,86 Eur, pagal PBG (duomenys neskelbtini) (2015-04-08) neatvaizduota 272,13 Eur, iš viso neatvaizduota 16 189,56 Eur su PVM (13379,80 Eur be PVM). Taigi, pagal UAB „A.“ apskaitą nebuvo gauta iš UAB „P. B. g.“ prekių už 16189,56 Eur su PVM (13379,80 Eur be PVM). Taigi, iš viso UAB „A.“ apskaitoje 2015 m. rugpjūčio mėn. nepagrįstas 3 415,00 Eur apmokėjimas UAB „P. B. g.“, dėl to nėra galimybės nustatyti už kokias paslaugas buvo pervestos šios lėšos. Ir pagal atvaizduotas UAB „P. B. g.“ PVM sąskaitas faktūras nepajamuota (negauta) prekių už 16 189,56 Eur su PVM (13379,80 Eur be PVM), iš viso 19 604,56 Eur.

Iš minėtų sąskaitų faktūrų matyti, jog UAB P. B. g.“ UAB A.“ pardavė: pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. PBG (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderio kvitą Nr.1 - prekių (picų krosnelė, šaldiklis, daržovių pjaustyklė, grilius, stalas, šviestuvas, rinkinys arbatai, fritiūrinė, stalas, stalas kampinis, stalas su skyle, stalas maisto išdavimui, dujinė viryklė, mikrobangų krosnelė, virdulys, blenderis, kavamalė) ) viso už 13 220,46 Eur (t. 4, b. l. 16,17); pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. PBG (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderio kvitą Nr. 2 - prekių (kaljanai, šaldiklis, virtuvės reikmenys, šaldytuvai stalas, peilis, stelažas) viso už 6 475,32 Eur (t. 4, b. l. 53, 54); pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. PBG (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderio kvitą Nr.3 - prekių (minkštasuolis ir kėdė) viso už 10 183,36 Eur (t. 4, b. l. 66, 67); pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. PBG (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderio kvitą Nr.4 - prekių (virtuvės indai, keraminiai gaminiai, druskinė ir pipirinė, virtuvės indai ir įrankiai) viso už 2 343,65 Eur (t. 4, b. l. 128, 129); pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. PBG (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderio kvitą Nr. 5 - prekę (elektrinį ryžių virimo katilą už 272,13 Eur (t. 4, b. l. 139, 140).

Nors kaltinime nėra konkrečiai nurodyta, už kokių konkrečių prekių įsigijimą neatvaizduotos tam tikros sumos UAB „A.“ apskaitoje, tačiau iš prie 2017-08-29 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtos 12 lentelės matyti, jog pagal UAB „P. B. g.“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. PBG Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-01-30), išrašytą 13 220,46 Eur sumai, neįtraukta į UAB „A.“ apskaitą prekių: šviestuvas moliūgas (10 vnt.) (1 210 Eur), rinkinys arbatai (665,50 Eur), fritiūrinė (675 Eur), stalas su skyle (116,16 Eur), mikrobangų krosnelė (2 vnt.) (434,39 Eur), elektros virdulys (2 vnt.) (96 Eur), blenderis 52 Eur, kavamalė (54,45 Eur) – viso už 30304,51 Eur su PVM; pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. PBG Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-02-27), išrašytą 6 475,32 Eur sumai – kaljanai (20 vnt.) (1173,70 Eur), stalas nerūdijančio plieno (2 vnt.) (484 Eur) – viso už 1 637,70 Eur su PVM; pagal sąskaitą faktūrą Nr. PBG Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-03-03), išrašytą 10 183,36 Eur sumai, - minkštasuolis (32 vnt.) (6 543,68 Eur), kėdė (32 vnt.) 3 639,68 Eur, viso – už 10 183,36 Eur su PVM; pagal sąskaitą faktūrą Nr. PBG Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-03-31), išrašytą 2343,65 Eur sumai, - virtuvės indai (26 vnt.) (44,04 Eur), keraminiai gaminiai (50 vnt.) (650,38 Eur), druskinė ir pipirinė (20 vnt.) 77,44 Eur, viso – už 771,86 Eur su PVM; pagal sąskaitą faktūrą Nr. PBG Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-04-08), išrašytą 272,13 Eur sumai – elektrinis ryžių virimo aparatas (272,13 Eur).

Kaltinamasis M. D. viso proceso metu aiškino, jog UAB „P. B. g.“ buvo jo įmonė ir, kad UAB ,,A." buhalteriniuose dokumentuose nėra užfiksuota, kad pirko iš UAB „P. B. G.“ tam tikras prekes - tai buvo sutarta žodžiu su A.; kad UAB ,,P. B. g." turėjo PVM mokėtojo kodą, todėl jos vardu UAB „A.“ buvo perkamos prekės, nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose, nes UAB ,,A.“ neturėjo sąskaitos ir jos priklausė UAB „A.“. Pasak kaltinamąjį, jis pats Lenkijoje UAB „P. B. g.“ vardu pirko tik virtuvės įrangą restoranui, bet ta įranga priklausė UAB „A.“. Nepaisant minėtos specialistės išvados dėl prekių neapskaitymo ir piniginių lėšų neįtraukimo į apskaitą, liudytoja O. M. parodė, jog ji tvarkė ir UAB „P. B. g.“, ir UAB „A.“ buhalterinę apskaitą ir, kad pagal visas teisme jai parodytas, aukščiau nurodytas, UAB „P. B. g.“ PVM sąskaitas faktūras visos jose nurodytos įsigytos prekės buvo atvaizduotos buhalteriniuose dokumentuose, taip pat ir prekės, pirktos viso už 3 304,51 Eur. Liudytoja Y. D. patvirtino kaltinamojo M. D. parodymus, parodydama, jog turėdama A. A. įgaliojimą atstovauti UAB A.“, ji restoranui pirko įvairius indus, o jos vyras – M. D. – įvairius baldus ir jis atsiskaitydavo su A. A., duodavo ir jai pinigų, kai reikėdavo atsiskaityti grynais; kad tuomet buvo susitarimas tarp M. ir A. pirkti prekes per UAB „P. B. g.“, nežino, iš kur UAB „P. B. G.“ įsigydavo tas prekes, kurias perparduodavo UAB „A.“. Ši liudytoja patvirtino, kad buvo įsigyta Lenkijoje profesionali virtuvės įranga, minkšti baldai salėms ir minkšti baldai, kurie buvo daromi pagal užsakymą. Pasak liudytojos Y. D., ji tikrai pamena, kad buvo įsigytos fritiūrinės, turiški puodeliai, pipirinės ir druskinės bei kitos materialinės vertybės, kurios buvo perduotos UAB „A.“, virtuvė buvo pilnai įrengta, juk kitaip restoranas negalėtų veikti. Taip pat ir liudytoja R. A. patvirtino, jog ji su M. D. žmona Y. D. pirko įvairius pirkinius restoranui, už kuriuos Y. D. atsiskaitydavo ir banko kortele, ir grynais, buvo nupirkta apie 20 naujų odinių fotelių, pagrinde viskas, kas reikalinga virtuvei. Pamena, kad buvo nupirktas ir indų rinkinys, kurio nebuvo restorane. Liudytojas L. N. parodė, jog kavinė buvo įrengta pilnai, buvo pakeista virtuvinė įranga, realiai veikė, joje buvo minkštasuoliai, šviestuvai – moliūgai, tačiau dėl šildytuvo pirkimo nieko negali pasakyti, jam atrodo jis jo nėra pirkęs ir montavęs.

Gynyba į bylą pateikė ir keletą restorano „S. S.“ nuotraukų, iš kurių matyti suremontuotos patalpos, skirtingi šviestuvai, šviestuvas – moliūgas, baras, minkštasuoliai, mozaikiniai ir kiti stalai, kėdės, kai kurie indai. Gynyba taip pat į bylą yra pateikusi restorano „S. S.“ inventorizacijos aktą, kurį, pasak M. D., buvo sudariusi R. A. 2015-04-10 (t. 10, b. l. 25 - 29), iš kurio matyti, jog jame nurodyti visi aukščiau minėti daiktai, už kurių pirkimą neva neatvaizduotos sumos UAB „A.“ apskaitoje, išskyrus 20 vnt. kaljanų (pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. PBG Nr. (duomenys neskelbtini)), 50 vnt. keraminių dirbinių, 26 vnt. virtuvės indų, 20 vnt. druskų ir pipirinių (pagal sąskaitą faktūrą Nr. PBG Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje nėra ir valstybinis kaltintojas į bylą nepateikė objektyvių duomenų, paneigiančių šio inventorizacijos akto tikrumą ir teisingumą. Teismas atkreipia dėmesį, kad bylos duomenimis po to, kai M. D. neteko įgaliojimų atstovauti įmonei (2015-08-18), nebuvo sudarytas restorane esančių daiktų perdavimo – priėmimo aktas, restoranas toliau kurį laiką veikė, po to A. A. įsigijo kitą restoraną, į kurį buvo perkėlęs kai kuriuos šio restorano daiktus. Liudytojas G. E. buvo nurodęs, kad buvo atlikta revizija, surašytas aktas; kad revizijoje dalyvavo jis, A. A. ir buhalterė S. J.; kad buvo nustatyta, kad pagal dokumentus trūko kai kurių daiktų. Liudytoja S. J. taip pat parodė, kad ji tikrino prekes pagal sąskaitas faktūras, buvo matyti, kad trūksta kai kurių daiktų. Tačiau į bylą nėra pateikta tokio revizijos akto ir neaišku, kada konkrečiai ji buvo atlikta, kiek laiko praėjo nuo M. D. įgaliojimo atstovauti įmonę pabaigos, todėl nėra galimybės spręsti, koks buvo kai kurių restorane esančių daiktų likimas, juolab esant duomenų, kad kai kurie daiktai galėjo būti parduodami, kaip tai matyti iš gynybos pateiktų susirašinėjimų elektroniniais laiškais ir garso žinučių tarp M. D. ir A. A., kur matyti, kad pastarasis buvo M. D. nurodęs M. D. parduoti kai kuriuos restorano daiktus (žinutėse jie nėra tiksliai nurodyti). Akivaizdu, kad gynybos pateiktose nuotraukose užfiksuoti ne visi restorane, jo virtuvėje ir kitose patalpose buvę daiktai, tačiau šios nuotraukos ir pagal tai, kiek prisiminė liudytojai Y. D., R. A., L. N., t. y. jų parodymų visuma kartu su kaltinamojo parodymais, R. A. darytas inventorizacijos aktas bei tas faktas, kad restoranas kurį laiką veikė bei nesant objektyvių duomenų, kokie daiktai yra buvę restorane iškart po to, kai M. D. neteko 2015-08-18 įgaliojimų, patvirtina kaltinamojo teiginius, kad visi minėtose sąskaitose faktūrose nurodyti daiktai buvo įsigyti ir perduoti UAB „A.“.

Be to, teismo nuomone, byloje nėra neginčytinų duomenų, patvirtinančių, jog minėtose faktūrose nurodyti daiktai buvo įsigyti už UAB „A.“ priklausančius pinigus. Minėta, jog 2013-12-27 išduotas M. D. įgaliojimas atstovauti bendrovę yra bendro pobūdžio ir jame neužsimenama nieko konkrečiai apie UAB „A.“ steigimą, veiklą, šiai įmonei priklausančio restorano atidarymą, įrengimą, buhalterijos organizavimą ir tvarkymą, investavimą į šią veiklą, jos išlaidas ir t. t., t. y. juo nėra aptarta, kiek konkrečiai turėtų būti išleista restorano remontui, atidarymui, įrangai, darbuotojų atlyginimams, kas konkrečiai turėtų dirbti su kasos aparatu, inventorizuoti pinigines lėšas kasos aparate ir t. t.). Nepaisant to, bylos duomenimis UAB „A.“ buvo įsteigta, restoranas suremontuotas, supirkta virtuvės įranga baldai, indai, restoranas veikė. Tai neginčija ir pats A. A.. Pasak M. D., jis restorano veiklai panaudojo ne tik iš A. A. gautas lėšas, bet ir savo nuosavas. Be iš A. A. gautų lėšų gavimą iš kitų asmenų patvirtina specialistės išvada, kurioje nurodyta, kad iš viso į M. D. sąskaitas buvo gauta 246 778,01 Eur, iš jų: 154 575,00 Eur iš A. A.; 92 203,01 Eur iš kitų mokėtojų. Deja byloje nepavyko tiksliai nustatyti, kiek konkrečiai iš šių lėšų buvo panaudota UAB „A.“ veiklai ir restorano „S. S.“ reikmėms. Kaip nustatyta specialisto išvadoje, kadangi į M. D. sąskaitas buvo gauta ir kitų lėšų, t. y. ne iš A. A., ir UAB „A.“ apskaitoje nebuvo apskaitomos bendros gautos iš A. A. lėšos tiek į M. D. sąskaitas, tiek į UAB „A.“ sąskaitas, tai iš bendrų M. D. lėšų judėjimo banko sąskaitose pagal banko išrašus nustatyti, kokia konkrečia dalimi ir kur buvo konkrečiai panaudotos A. A. lėšos, nėra galimybės. Bet tai, byloje nesant konkrečių ir objektyvių paneigiančių duomenų, teismo nuomone, dar nereiškia, jog iš A. A. gautos piniginės lėšos buvo panaudotos ne bendrovės ir restorano reikmėms.

Tai, kad M. D. UAB „A.“ ir restorano reikmėms naudojo ir savo lėšas, ne tik iš A. A. gautas, patvirtina ir byloje gynybos pateiktas į bylą susirašinėjimas elektroniniais laiškais ir garso žinutėmis tarp M. D. ir A. A. (t. 11, b. l. 166 - 192), iš kurio matyti, kad M. D. informuoja A. A., kad pastarasis sumokėjo mokesčius, o jis už A. A. - už restorano remontą, kad tai patvirtinantys kvitai yra išsiųsti elektroniniu paštu, kad bendrovė neturi skolų, visi mokesčiai sumokėti už kovo mėn. (2015- 05-08 žinutė), taip pat, kad jis (M. D.) buvo sumokėjęs 1 367 Eur, savų pinigų namo kaimynams už licenciją prekiauti alkoholiu, 110 Eur už dokumentų vertimą, notarui (2015-06-15, 14:56 val., 12:47 val. žinutės), kad yra sumokėjęs iš savų pinigų visas įmokas (tiksli suma neįvardinta) (2015-06-29, 15:59 val.), kad M. D. praneša A. A., kad dėl pateiktų dokumentų ir advokato atsiskaitys tarpusavy atskirai, todėl neėmė pinigų iš restorano (2015-06-29, 16:14 val.), kad jam (M. D.) priklauso 13 000 Eur iš A. A.: 10 000 už restoraną, 3 000 Eur už migraciją (2015-08-10, 9:48 val.), taip pat matyti, jog M. D. negavus iš A. A. 10 000 Eur, apie tai (2015-08-16) klausia A. A., o šis atsako, kad pinigų negalįs pervesti, nes yra problemų su banku, yra užblokuota jo sąskaita. Iš 2015-08-21 M. D. žinutės A. A. matyti, jog M. D. išreiškia pasipiktinimą, jog A. A. taip ir neatidavė jam 13 000 Eur skolos, kuriuos šis „neva turėjo atsivežti su savimi“, kad įmonės, restorano, Migracijos reikalai yra sutvarkyti ir kt. Tai, kad A. A. pripažino skolą patvirtina jo žinutė M. D., jog tarpusavio atsiskaitymo klausimus nori išspręsti telefonu, po to, kai išspręs automobilio klausimus (2015-08-07, 17:22 val.), bei garso žinutė, siųsta M. D., kur A. A. nurodė, kad turi sąskaitą City banke ir, jei M. D. norintis per šį banką gauti pinigus, jis gali juos pervesti (2015-08-11).

Kaltinamojo M. D. teiginius apie jo lėšomis įgytus daiktus, kurie vėliau buvo perduoti UAB „A.“ iš dalies patvirtina ir specialistės Z. S. išvadoje nurodytas faktas, kad UAB „A.“ apskaitoje atskaitingo asmens M. D. 2015 m. rugpjūčio mėn. avanso apyskaitoje bei bandomajame balanse UAB „A.“ įsiskolinimas M. D. nurodytas 58 697,37 Eur (už jo atsiskaitymą su bendrovės tiekėjais).

Tai, kad kaltinime įvardinta piniginė suma nebuvo pasisavinta įrodo ir liudytojo A. M. parodymai, kad jei UAB „A.“ buvo perkamas mažavertis inventorius, neviršijantis ar tai 200 Eur, ar 1 000 Eur, tai jis iškart būdavo įrašomas į įmonės sąnaudas, todėl nebūdavo neįtraukiamas ilgalaikio turto apskaitoje; ir, kad 2015 m. balandžio mėn. įsigytos konkrečios materialinės vertybės galėjo būti nurašomos kaip mažavertės, tačiau ar jos buvo nurašytos, ar ne – galima nustatyti pagal didžiąją knygą, kurios niekas iš teisėsaugos pareigūnų jos nepaprašė.

Taip pat tai patvirtina ir į bylą gynybos pateikta UAB „A.“ Didžioji knyga, jos 119 lape (t. 11, b. l. 139) užfiksuotos finansinės operacijos:

- Nr. 010000000296, iš kurios matyti, jog į UAB „A.“ apskaitą buvo įtrauktas pirkimas iš UAB „P. B. g.“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir, kad dalis pinigų – 2 731 Eur (be PVM) pagal šią sąskaitą gautų materialinių vertybių yra nurašyta: 1 635 Eur – į pardavimo paslaugų sąnaudas, o 1096 Eur – į kitas bendrąsias ir administracines sąnaudas. Palyginus šią 2 731 Eur sumą su pačia aukščiau paminėta UAB „P. B. g.“ sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), su joje 6 – 8, 11, 14 – 17 pozicijose nurodytų prekių kainomis, matyti , kad šių prekių kaina (be PVM) atitinka minėtai nurašytai sumai (1635+1096) ir, kad šios nurodytos prekės atitinka specialistės išvados 11 priede nurodytoms prekėms, kurios specialistės įvardintos kaip neįtrauktos į UAB „A.“ apskaitą;

-Nr. 010000000297, iš kurios matyti, jog į UAB „A.“ apskaitą buvo įtrauktas pirkimas iš UAB „P. B. g.“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir, kad dalis pinigų – 1 370 Eur (be PVM) pagal šią sąskaitą gautų materialinių vertybių yra nurašyta: 970 Eur – į pardavimo paslaugų sąnaudas, o 400 Eur – į kitas bendrąsias ir administracines sąnaudas. Palyginus šią 1 370 Eur sumą su pačia aukščiau paminėta UAB „P. B. g.“ sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), su joje 1, 6 pozicijose nurodytų prekių kainomis, matyti , kad šių prekių kaina (be PVM) atitinka minėtai nurašytai sumai (970+400) ir, kad šios nurodytos prekės atitinka specialistės išvados 11 priede nurodytoms prekėms, kurios specialistės įvardintos kaip neįtrauktos į UAB „A.“ apskaitą;

-Nr. 010000000298, iš kurios matyti, jog į UAB „A,“ apskaitą buvo įtrauktas pirkimas iš UAB „P. B. g,“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir, kad dalis pinigų – 8 416 Eur (be PVM), kuri nurašyta į pardavimo paslaugų ir administracines sąnaudas, Palyginus šią sumą su pačia aukščiau paminėta UAB „P. B. g.“ sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), matyti , kad šių prekių kaina (be PVM) atitinka minėtai nurašytai sumai ir, kad šios nurodytos prekės atitinka specialistės išvados 11 priede nurodytoms prekėms, kurios specialistės įvardintos kaip neįtrauktos į UAB „A.“ apskaitą;

-Nr. 010000000299, iš kurios matyti, jog į UAB „A.“ apskaitą buvo įtrauktas pirkimas iš UAB „P. B. g.“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir, kad dalis pinigų – 637 Eur (be PVM), kuri yra nurašyta į pardavimo paslaugų ir bendrąsias ir administracines sąnaudas. Palyginus šią sumą su pačia aukščiau paminėta UAB „P. B. g.“ sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), su joje 1 – 3 pozicijose nurodytų prekių kainomis, matyti, kad šių prekių kaina (be PVM) atitinka minėtai nurašytai sumai ir, kad šios nurodytos prekės atitinka specialistės išvados 11 priede nurodytoms prekėms, kurios specialistės įvardintos kaip neįtrauktos į UAB „A.“ apskaitą;

-Nr. 010000000300, iš kurios matyti, jog į UAB „A.“ apskaitą buvo įtrauktas pirkimas iš UAB „P. B. g.“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir, kad dalis pinigų – 272 Eur (be PVM), kuri yra nurašyta į pardavimo paslaugų kitas bendrąsias ir administracines sąnaudas, o. Palyginus šią sumą su pačia aukščiau paminėta UAB „P. B. g.“ sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), su joje nurodytų prekių kainomis, matyti, kad šių prekių kaina (be PVM) atitinka minėtai nurašytai sumai ir, kad šios nurodytos prekės atitinka specialistės išvados 11 priede nurodytoms prekėms, kurios specialistės įvardintos kaip neįtrauktos į UAB „A.“ apskaitą.

Byloje nėra objektyvių duomenų ir valstybinis kaltintojas tokių nepateikė, kad šie duomenys, įrašyti į UAB „A.“ Didžąją knygą yra neteisingi. Visi šie duomenis patvirtina, kad visos pagal kaltinime nurodytas UAB „P. B. g.“ sąskaitas faktūras UAB „A.“ įsigytos prekės, kurios specialistės išvadoje nurodytos kaip neapskaitytos UAB „A.“ apskaitoje, buvo įtrauktos į UAB „A.“ Didžiąją knygą ir atitinkamai į įmonės apskaitą.

Tokią pat išvadą teismas daro ir dėl UAB „A.“ 3 415 Eur pervedimo į UAB „P. B. g.“ ir, kuri, pagal valstybinį kaltintoją, nebuvo įtraukta į UAB „A.“ apskaitą. Kaip jau buvo minėta, bylos duomenimis specialistei Z. S. nebuvo pateikti visi UAB „A.“ buhalteriniai dokumentai, nesutvarkyta apskaita už 2015m rugpjūčio mėn. Ikiteisminio tyrimo metu, nustačius, kad byloje trūksta UAB „A.“ Didžiosios knygos, jos nebuvo pareikalauta iš inkriminuojamu laikotarpiu buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „A.“, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl to, kad specialistei nebuvo perduoti visi UAB „A.“ buhalteriniai dokumentai ir nesutvarkyta apskaita už 2015 m. rugpjūčio mėn., būtų atsakingas M. D., todėl byloje nėra tvirtų neginčytinų duomenų, patvirtinančių, kad M. D., pervedęs iš UAB „A.“ bankinės sąskaitos 3 415 Eur į UAB „P. B. g.“ bankinę sąskaitą, išvaistė šią jam patikėtą ir jo žinioje buvusią pinigų sumą.

Dėl džiovintuvo

Dėl šio inkriminuojamo nusikaltimo epizodo kaltinamasis M. D. paaiškino, jog gyvatukas buvo pirktas rūsio patalpoms, nes ten buvo labai drėgna; kad gyvatuką pirko L., o jis L. vėliau už jį sumokėjo. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtino liudytoja O. M.. Teismui parodžius M. D. 2015-03-31 avanso apyskaitos (t. 4, b.l. 58), kurioje nurodyta, kad M. D. įsigijo prekę už 171,51 eurą, kopiją (t.4, b.l. 101), ir sąskaitos, iš kurios matyti, kad šiai sumai buvo įsigytas džiovintuvas, liudytoja patvirtino, kad šis pirkimas atvaizduotas įmonės apskaitoje ir, kad ji negavo UAB „A.“ sąskaitų išrašų už 2015 m. rugpjūčio mėnesį, todėl negali duoti paaiškinimų apie tai, kokie buvo daromi pavedimai per šį laikotarpį ir kokie buvo grynųjų pinigų išėmimai per 2015 m. jie nieko neįtraukdavo į apskaitą be tai patvirtinančio dokumento. Tuo tarpu liudytojas A. A. teigia, kad atlikus restorano inventorizaciją jokio džiovintuvo aptikta nebuvo.

UAB „C.“ 2015-03-31 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos čekis įrodo, kad buvo įsigytas džiovintuvas už 171,51 Eur (t. 4, b. l. 101). Iš 2016-08-25 UAB „C.“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo pridėtų priedų matyti, kad ši įmonė pateikė informaciją apie tai, kad tarp UAB „C.“ ir UAB „A.“ rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, už vienkartinio pirkimo prekę – džiovintuvą (2015-03-18 PVM sąskaita-faktūra CLSV Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkėjas sumokėjo iš karto grynaisiais, išduodant mokėjimą patvirtinantį kasos aparato kvitą, prekę atsiėmė prekybos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsivežė, galimai, savo transportu (t. 1, b. l. 193, 3 t. b. l. 57 – 59). Liudytoja O. M. patvirtino, kad M. D. 2015-03-31 avanso apyskaitoje (t. 4, b. l. 58) nurodyta, kad M. D. įsigijo prekę už 171,51 Eur (t. 4, b. l. 101), kad šiai sumai buvo įsigytas džiovintuvas. Ši liudytoja teisme tvirtino, kad šis pirkimas atvaizduotas įmonės apskaitoje.

Iš UAB „A.” Didžiodžiojoje knygoje užfiksuotos finansinės operacijos Nr. 010000000065 (t. 11, b. l. 86,87) matyti, kad į ją buvo įtrauktas toks pirkimas (už 171,51 Eur) pagal UAB „C.“ sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kad šią sąskaitą gauta prekė (už 141,74 Eur be PVM) nurašyta į kitas bendrąsias ir administracines sąnaudas. Tai, kad panašios kainos prekės būdavo nurašomos į bendrasias ir administracines sąnaudas, patvirtino ir teisme apklaustas A. M..

Kaip ir ankstesniu atveju, teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra neginčytinų objektyvių duomenų, kad šis džiovintuvas buvo įgytas UAB „A.“ lėšomis, nes, kaip matyti iš aukščiau minėtos M. D. avansinę apyskaitą už 2015 m. kovo mėn., M. D. nedisponavo UAB „A.“ pinigais.

Atsižvelgiant į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių, neginčytinų duomenų, patvirtinančių šios M. D. inkriminuojamos veikos epizodą.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283/2008). Nusikaltimo padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. Asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2006). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šis principas taip pat įtvirtintas BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Taigi, teismo manymu, kaltinime nenurodžius konkrečių bendrovės lėšų išvaistymo aplinkybių ir mechanizmo, vien tas specialistės Z. S. išvadoje nurodytas faktas, kad UAB „A.“, sumokėdama grynais pinigais – 6 000 Eur už UAB S.“ paslaugas, realiai jų neįsigijo ir, kad ši suma nebuvo įtraukta į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, kad neatvaizdavo UAB „A. apskaitoje iš UAB „P. B. g.“ įsigytas prekes už 16 189,56 Eur ir 3 415 Eur, pervestų iš UAB „A.“ bankinės sąskaitos į UAB „P. B. g.“ bankinę sąskaitą bei, kad neįtraukė į UAB „A.“ ilgalaikio turto apskaitą buitinio džiovintuvo, už kurį buvo sumokėta 171,51 Eur, tačiau realiai nebuvo įsigytas, neįrodo, kad šios piniginės lėšos nebuvo panaudotos įmonės ir restorano reikmėms ir, kad jas M. D. išvaistė. Teismo nuomone, byloje nepakanka neginčytinų M. D. kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl, laikantis nekaltumo prezumpcijos bei vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl M. D. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas.

Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies

Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal šį BK straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką.

Įmonės savininkas arba vadovas taip pat atsako pagal šį straipsnį, jeigu buhalterinę apskaitą aplaidžiai tvarko jis pats arba kitas asmuo, nesusijęs su įmone darbo ar sutartiniais teisiniais santykiais, tik žodžiu susitaręs su įmonės vadovu ar savininku dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo. Nors, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius, apgaulingo (aplaidaus) apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, Nr. 2K-370-139/2016 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad UAB „A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė, kurios pagrindinė veikla yra viešojo maitinimo paslaugų teikimas. Šios bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis bendrovės valdymo organas – vadovas (UAB „A.“ įstatai) (t. 3, b. l. 9 – 11). UAB „A.“ vadovas Visuotinio akcininkų susirinkimo 2013-09-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas – A. A., kurio gyvenamoji vieta yra Jungtiniai Arabų Emyratai (t. 3, b. l. 16, 24 - 25). UAB A.“ akcininkai: A. A., H. A., R. A. A., R. C. E. A. A. A. (t. 3, b. l. 19). UAB „A.“ direktorius A. A. 2013-12-27 įgaliojo M. D. būti Bendrovės atstovu valstybės bei savivaldybės įstaigose bei institucijose bei privačiose įmonėse, tuo tikslu Bendrovės vardu pateikti bei gauti visus reikalingus dokumentus, daryti Bendrovės vardu pareiškimus, pasirašyti visus reikiamus dokumentus (sutartis, transporto ir prekių važtaraščius, priėmimo – perdavimo aktus, sąskaitas – faktūras, mokėjimo sąskaitas ir kitus dokumentus) bei atlikti visus kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus (pastaba. Čia yra Nr, IG- /13-2, o kaltinamajame akte IG/13-1 (t.9, b. l. 22). Byloje taip pat nustatyta, kad buhalterinę apskaitą inkriminuojamu laikotarpiu (nuo 2013-12-27 iki 2015-08-18) tvarkė UAB „A.“.

Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis M. D. viso proceso metu tvirtino, kad jis nebuvo UAB „A.“ vadovas, taip pat nebuvo įgaliotas ir nebuvo sutaręs žodžiu su A. A. organizuoti buhalterinę apskaitą ar ją tvarkyti, t. y. jis nėra šio nusikaltimo tinkamas subjektas. Taip pat jis nurodė, kad UAB „A.“ dėl buhalterijos tvarkymo buvo sudariusi tam tikrą sutartį su UAB „A.“. Pasak kaltinamąjį, jis taip pat neturėjo pareigos teikti buhalteriją tvarkančiai įmonei buhalterinius dokumentus. Tuo tarpu liudytojas A. A., priešingai nei teigia kaltinamasis, parodė, kad M. D., veikdamas pagal jo išduotą įgaliojimą turėjo užtikrinti tinkamą įmonės buhalterijos tvarkymą.

Nagrinėjamu atveju iškyla šios nusikalstamos veikos tinkamo subjekto klausimas. Minėta, kad įmonės savininkas arba vadovas taip pat atsako pagal BK 223 straipsnį. Iš byloje esančio UAB „A.“ įstatų (t. 2, b. l. 9 – 21) 12 punkto matyti, jog juose numatyta, jog bendrovės valdymo organai buvo visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas, kurio kompetencija, jo rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytųjų Akcinių bendrovių įstatyme (13 punktas). Bendrovės vadovui tenkančios civilinių įstatymų pareigos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnyje ir kituose norminiuose aktuose, taip pat detalizuojamos bendrovės įstatuose, vadovo pareiginiuose nuostatuose, kituose vidaus administravimą reglamentuojančiuose aktuose. Bendrovės vadovo teisinis statusas įgyjamas ABĮ nustatyto juridinio fakto pagrindu, konkrečiai, bendrovės valdybos (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų tarybos, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinio akcininkų susirinkimo) nutarimu. Taigi įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos negali būti keičiamos kitokiu pagrindu (darbo sutartimi, įgaliojimu ir kt.), t .y. vadovas deleguoti (perduoti) savo, kaip vadovo įstatyme nustatytų pareigų (tarp kurių – ir bendrovės turto ir dokumentų išsaugojimas, buhalterinės apskaitos organizavimas) kitiems asmenims. Tiesa įstatymas numato juridinio asmens teisę suteikti tam tikrus įgaliojimus kitam asmeniui, t. y. prokūrą - įgaliojimą, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu, kurią išduoda atitinkamas juridinio asmens valdymo organas ar juridinio asmens savininkas arba jo įgaliotas asmuo juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog prokūra turi būti įregistruota Juridinių asmenų registre. Byloje nėra duomenų, jog tokia prokūra buvo išduota kaltinamajam M. D. ir užregistruota Juridinių asmenų registre. Nepaisant to, net ir tokios prokūros išdavimas neįgalintų įmonės vadovą (šiuo atveju A. A.) perleisti savo, kaip vadovo teises, M. D..

Teismas pasisakydamas dėl byloje esančio A. A. įgaliojimo atstovauti įmonę suteikimo M. D., taip pat vadovaujasi ir kasacinio teismo išaiškinimu, jog civilinės atsakomybės nesukelia tik tinkamas prievolės įvykdymas – jei vadovas deleguoja savo įstatyme nustatytas pareigas tretiesiems asmenims be teisinio pagrindo, jis neatleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą bendrovei dėl šių pareigų pažeidimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Taigi, teismo nuomone, A. A., tapęs UAB „A.“ vadovu, net ir įgaliojęs M. D. atstovauti bendrovę ir šiam netgi atlikus kai kuriuos veiksmus, susijusius su apskaitos tvarkymu (dokumentų perdavimas apskaitą tvarkančiai įmonei, pasirašymas ant kai kurių apskaitos dokumentų ir pan.), negalėjo pastarajam deleguoti (perduoti) savo, kaip vadovo, įstatyme nustatytų pareigų (tarp kurių – ir organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą, saugoti buhalterinius dokumentus ir įmonės turtą, vesti buhalterinę apskaitą ir pan.), t. y. už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą bet kokiu atveju yra atsakingas įmonės vadovas, o, kaip žinia, inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu UAB „A.“ vadovu buvo – A. A.. Taip pat teismas mano, kad pats minėto įgaliojimo turinys (<...pasirašyti visus reikiamus dokumentus (sutartis, transporto ir prekių važtaraščius, priėmimo – perdavimo aktus, sąskaitas – faktūras, mokėjimo sąskaitas ir kitus dokumentus...>) labiau susijęs su „A.“ veikla ,o ne su įmonės buhalterijos organizavimu ir atlikimu.

Teismas atkreipia dėmesį, jog UAB „A.“ išvis nebuvo nustatytos aiškios apskaitos politikos: apskaitos principų, apskaitos metodų ir taisyklių, skirti bendrovės dokumentų saugojimui, darbu su kasa, piniginių lėšų inkasacija ir pan, kai pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą , apskaitos politiką privalo turėti visi juridiniai (UAB, AB, TŪB, VšĮ, VĮ, asociacijos, draugijos) ir fiziniai asmenys, vykdantys ekonominę veiklą.

Kaip matyti iš M. D. pareikšto kaltinimo pagal BK 223 straipsnį, jis buvo kaltinamas ne tik už netinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, bet ir už netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teismas atkreipia dėmesį, jog kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, 2K-69-895/2018). Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį ūkio subjekto vadovas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tačiau jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, galima kalbėti apie aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-69-895/2019, 2K-109-942/2019). Tačiau šiuo atveju, kaip yra nusprendęs teismas, kaltinamasis M. D. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo nei įmonės vadovu, taigi ir neturėjo pareigos organizuoti įmonės buhalterijos tvarkymą, taip pat nebuvo asmeniu, atsakingu už buhalterijos tvarkymą.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog iš M. D. pareikšto kaltinimo nėra aišku, kuo konkrečiai pasireiškė aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas ir bendrovės dokumentų neišsaugojimas. Kaltinime tik nurodyta, kad iš UAB „A.“ sąskaitos AB SEB banke išimta grynais 4600,00 Eur neatvaizduota apskaitoje, dėl ko nėra galimybės nustatyti šių lėšų panaudojimo ir, kad į UAB „A.“ apkaitą neįtraukta (nepajamuota) prekių už 16189,56 Eur pagal UAB :P. B. g.“ gautas PVM sąskaitas-faktūras ir v2015 m. rugpjūčio mėn. 3 415 Eur pervesta suma UAB „P. B. g.“ nepagrįsta dokumentais, dėl ko nėra galimybės nustatyti 19 604,56 Eur lėšų panaudojimo pagrįstumo.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno iš nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį sudarančio požymio, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, kad M. D. būtų atlikęs vadovui priskirtus veiksmus, todėl jis nėra BK 223 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektas. Įrodinėjant ir pagrindžiant nusikalstamos veikos sudėties požymius, negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. M. D. nėra tinkamas BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektas, todėl jis išteisintinas nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl kardomosios priemonės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2 ojo skyriaus 2018-01-05 nutarimu M. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 10, b. l. 33). Kaltinamasis nėra pažeidęs šios kardomosios priemonės, todėl ji iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Dėl daiktinių įrodymų likimo

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės bylai išnagrinėti: byloje esantys CD kompaktai su banko sąskaitų išklotinėmis (t. 2, b. l. 24, 57) – paliktini byloje; vokas, kuriame yra 2013-12-27 UAB A.“ įgaliojimo originalas, prekių teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintini UAB „A.“.

Dėl civilinio ieškinio

UAB „A.“ byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį 40 557 Eur sumai (t. 1, b. l. 144 – 149, 155).

Priimdamas nuosprendį teismas privalo išspręsti civilinio ieškinio klausimą. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad priėmus išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta asmens pareiga atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus civilinio ieškinio tenkinimas negalimas. Todėl priėmus išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Atsižvelgiant į išdėstytą, UAB „A.“ civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 - 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. D. dėl kaltinimo, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamjojo nusižengimo požymių.

M. D. dėl kaltinimo, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamjojo nusižengimo požymių.

M. D. dėl kaltinimo, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamjojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti M. D. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės bylai išnagrinėti: du CD kompaktus su banko sąskaitų išklotinėmis – palikti byloje; voką, kuriame yra 2013-12-27 UAB A.“ įgaliojimo originalas, prekių teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) originalas su priedais, gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) originalas - grąžinti UAB „A.“.

UAB „A.“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti civiliniams ieškovui, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Šis nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo gavimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.