- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-753-569/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- V. O., G. S., N. S.
- Ieškovas
- Akmenės rajono savivaldybės administracijos ir VšĮ „Akmenės būstas“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. O. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-04-03 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-34-922/2015 pagal ieškovų Akmenės rajono savivaldybės administracijos ir VšĮ „Akmenės būstas“ ieškinį atsakovams V. O., G. S., N. S. dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: nutraukti ieškovo VšĮ „Akmenės būtas“ ir atsakovės V. O. 2012-10-24 sudarytą nuomos sutartį dėl gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini); iškeldinti atsakovę V. O. bei kartu su ja gyvenančius jos šeimos narius: dukrą G. S., sūnų N. S. bei neteisėtai bute gyvenantį S. A. iš nuomojamo buto su jiems priklausančiu turtu, suteikiant V. O., G. S., N. S. kitą gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini); priteisti solidariai iš atsakovės V. O. ir jos dukros G. S. ieškovo VšĮ „Akmenės būstas“ naudai 102,20 EUR nesumokėto nuomos mokesčio, 7,48 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2014-10-17 iki 2015-02-01. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Akmenės rajono savivaldybei, tačiau nuo 1998 m. minėtame bute gyvena atsakovė V. O. bei jos šeimos nariai. Atsakovė V. O. 2012-10-24 sudarė savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovei ir jos šeimai buvo neterminuotai išnuomotas dviejų kambarių butas. S. A. nuomojame bute gyvena neteisėtai. Atsakovė V. O. piktnaudžiaudama savo teisėmis, piktybiškai nemoka už paslaugas. Ieškovai siūlė atsakovams kitą gyvenamąją patalpą – 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovė V. O. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad iš dalies sutinka su ieškiniu. Sutiko, kad būtų priteista skola, tačiau nesutiko, kad būtų nutraukta nuomos sutartis ir ji su šeimos nariais būtų iškeldinti iš buto. Nesutiko su delspinigių priteisimu. Nurodė, kad nuomos sutartimi ji įsipareigojo mokėti buto nuomos ir kitus mokesčius, tačiau šių pareigų nevykdė dėl susiklosčiusių sunkių šeiminių ir finansinių aplinkybių – susirgus ir 2013 m. mirus vyrui, ji tapo bedarbė, nebesugebėjo laiku atsiskaityti už buto nuomą, mokėti komunalinius mokesčius, todėl skolos augo. Prašė atsižvelgti į jos sunkią turtinę padėtį ir netenkinti prašymo dėl delspinigių priteisimo. Nesutiko, kad nutraukus nuomos sutartį šeimai būtų suteikta kita gyvenamojo patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), nes neįgaliam sūnui N. S. nuolat reikalinga medikų priežiūra, jam dažni epilepsijos, agresijos priepuoliai, o gyvenant kaime tikrai nebus galimybės laiku gauti medicininę pagalbą sūnui kritiniais momentais.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 3d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; nutraukė 2012-10-24 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, sudarytą tarp VšĮ „Akmenės būstas“ ir atsakovės V. O. dėl gyvenamosios patalpos – dviejų kambarių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini); iškeldino atsakovę V. O. bei kartu su ja gyvenančius jos šeimos narius su jiems priklausančiu turtu iš nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), suteikiant V. O., G. S., N. S. kitą gyvenamąją patalpą – trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisė solidariai iš atsakovės V. O. ir G. S. iki 2015-02-01 susidariusį 102,20 Eur nuomos mokesčio skolą ir 7,48 Eur delspinigių ieškovo VšĮ „Akmenės būstas“ naudai.
Teismas nurodė, kad V. O. šeima gaudavo pajamų, tačiau atsakovė V. O. nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas nemokėdavo net dalimis. Konstatavęs, kad nuomos ir kitų mokesčių nemokėjimas sutartyje nustatyta tvarka yra esminis nuomos sutarties pažeidimas, nuomos sutartį nutraukė, o atsakovus nurodė iškeldintini iš gyvenamųjų patalpų. Atsakovės argumentus, kad kitas siūlomas būstas neatitiks jos šeimos poreikių, vertino nepagrįstais. Teismas nurodė, kad ieškovų siūlomas kitas gyvenamas butas yra didesnis nei butas, kuriame šiuo metu gyvena atsakovės šeima, be to, patalpos tvarkingos, erdvios, atitinka reikalavimus, keliamus socialiniam būstui. Pažymėjo, kad atsakovė nepagrindė savo argumento, kad gyvenant (duomenys neskelbtini), jos sūnui nebus teikiamos tinkamos medicinos paslaugos. Susisiekimas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra patogus. Teismas sprendė, atsakovų iškeldinimas iš socialinio būsto suteikiant kitą gyvenamąją patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš esmės neprieštaraus gerai moralei, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei bus adekvati priemonė atsakovų padarytam gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pažeidimui. Pažymėjo, kad pagal CK 6.12 str. 1 d. skolą pripažinus vienam iš solidarių bendraskolių, toks pripažinimas taikomas ir kitiems bendraskoliams, todėl atsakovei V. O. pripažinus nuompinigių skolą ji priteistina solidariai iš atsakovių V. O. ir G. S.. Nuomos mokesčio įsiskolinimo nepriteisė iš atsakovo N. S., kadangi jis iki bylos nagrinėjimo teisme nuolatos gyvendavo pas močiutę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovė V. O. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-04-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti.
Apeliantė, skųsdama Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-04-03 sprendimą, nurodo, kad minėtame bute gyvena jau 17 m., per tą laiką būstą pagerino. Mokesčių už būstą ir nuomos mokesčio pradėjo nemokėti, kai sūnui N. S. buvo padaryta galvos operacija, po kurios jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl atsakovei teko palikti darbą. 2013 m. mirė jos vyras, todėl vienintelis pragyvenimo šaltinis tapo sūnaus neįgalumo pašalpa, kuri buvo 313 Eur. Skola augo, tačiau atsakovė pagal galimybes bandė skolas dengti. 2015-02-01 skola sudarė tik 102,20 Eur. Apeliantė po skundžiamo teismo sprendimo įsidarbino (duomenys neskelbtini), todėl bandomuoju laikotarpiu jos pajamos bus apie 200 Eur. Iš gaunamų pajamų ji dengs susidariusias skolas už komunalines paslaugas. Apeliantės manymu, nereikėtų atsižvelgti į teismo motyvus, kad atsakovei siūlomas kitas gyvenamasis būstas yra geresnis, nors ir kaime. Pažymi, kad jos sūnus N. S. yra neįgalus nuo vaikystės, todėl jam reikalinga priežiūra. Jis gyvena su apeliante. Sūnui būna kviečiama greitoji pagalba, dažnai jam reikia važiuoti pas gydytojus, todėl važiavimas iš kaimo sudarytų didelių nepatogumų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai VšĮ „Akmenės būstas“ ir Akmenės rajono savivaldybės administracija prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo pakeistos lauko durys ir langai, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad apeliantė būtų dar atlikusi kokius nors pagerinimo darbus. Pažymi, kad keisti minėto buto langus ir duris apeliantei pareigos nebuvo. Dėl langų ir durų pakeitimo apeliantė į ieškovus nesikreipė ir jiems neteikė prašymų dėl lėšų grąžinimo. Pažymi, kad lėšos už pakeistus langus apeliantei buvo grąžintos. Tomis lėšomis buvo padengta dalis nuomos skolos. Mano, kad buto sienų tapetavimo ir dažymo darbai negali būti vertinami būsto pagerinimu ir tai negali būti vertinama svariu argumentu, dėl kurio apeliantė su šeima negalėtų būti iškeldinta iš nuomojamos gyvenamosios patalpos. Teigia, kad apeliantės sūnus N. S. nuo vaikystės iki 2014 m. pabaigos nuolat gyveno pas savo močiutę, kuri juo rūpinosi ir jį išlaikė, todėl apeliantės argumentas dėl nuolatinės sūnaus priežiūros ir negalėjimo dėl to dirbti, ieškovo nuomone, yra visiškai nepagrįstas. Nurodo, kad apeliantė mokėti mokesčius dalimis ir kreiptis dėl kompensacijų gavimo turėjo galimybę, tačiau to nedarė. Apeliantė nepagrindė savo teiginių, kad sūnaus vaistams kas mėnesį išleidžia 60 Eur. Apeliantės argumentai dėl jos pajamų ir išlaidų dydžio, neturėjimo galimybės dirbti ir mokesčių mokėjimo pagal išgales, yra netiesa. Ieškovo nuomone, apeliantė ir anksčiau dirbo, tačiau nemokėjo net dalies mokesčių, todėl nėra jokių garantijų, kad ir dabar gaudama pajamas, nors dalį jų skirs mokesčiams. Pažymi, kad apeliantės darbo sutartis yra tik terminuota nuo 2015-04-14 – 2015-12-31, o darbo trukmė sudaro tik 10 val. darbo savaitėje. Todėl ieškovas mano, kad esant tik 10 valandų darbo savaitėje trukmei, o ne pilnai darbo dienai, rasti išeitį suderinti darbo valandas ir sūnaus priežiūrą apeliantei galimybių tikrai yra. Pažymi, kad apeliantės teiginiai, kad jos sūnų dažnai ištinka epilepsijos priepuoliai ir dažnai kviečiama greitoji medicinos pagalba, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Nurodo, kad nuomos mokestis – 102,20 Eur - nėra sumokėtas. Teigia, kad apeliantei persikėlus į kitą ieškovų siūlomą būstą, jai nebeaugs skolos už šildymą, nes jis nėra centralizuotas, atsiras galimybių sumažinti mokėjimus už vandenį, kanalizaciją.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.
Byloje sprendžiama, ar sprendimas, kuriuo nuspręsta nutraukti 2012-10-24 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, iškeldinti atsakovę bei kartu su ja gyvenančius jos šeimos narius su jiems priklausančiu turtu iš nuomojamo buto bei priteisti nuomos mokesčio skolą, yra pagrįstas ir teisėtas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju apeliantė skunde nesuformulavo skundo argumentų, patvirtinančių skundžiamo teismo sprendimo (ar jo dalies) nepagrįstumą ar neteisėtumą, nenurodė imperatyviųjų teisės normų esminių pažeidimų, varžančių ar pažeidžiančių jos teises bei teisėtus interesus.
Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2015-04-15 - darbo sutartį Nr. 02. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą naujus įrodymus pateikė ir ieškovai. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės ir ieškovų teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais, esančiais byloje.
Bylos duomenimis nustatyta, kad remiantis Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-24 įsakymu (duomenys neskelbtini) V. O. suteiktas socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl 2012-10-24 atsakovė V. O. ir ieškovas VšĮ „Akmenės būstas“ sudarė Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovei V. O. ir jos šeimai buvo neterminuotai perduotas valdyti ir naudoti gyvenimui dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtame bute atsakovė V. O. ir jos vaikai G. S., N. S. deklaravo savo gyvenamąją vietą. Realiai bute gyvena V. O. su sugyventiniu S. A.. Atsakovas N. S. nuo vaikystės gyveno su močiute D. T. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu gyvena kartu su motina V. O. nuomojame bute. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė V. O. nevykdo sutartinių įsipareigojimų – atsakovė nemoka nuomos mokesčio. Atsakovė nemoka už butui teikiamas komunalines paslaugas. Akmenės rajono savivaldybės administracija pasiūlė V. O. kitas gyvenamąsias patalpas, tačiau atsakovė V. O. atsisakė.
Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nuomos ir kitų mokesčių nemokėjimas sutartyje nustatyta tvarka yra esminis nuomos sutarties pažeidimas, nusprendė nuomos sutartį nutraukti, o atsakovus iškeldintini iš gyvenamųjų patalpų.
Apeliantė nurodo tokius pagrindinius argumentus, kodėl turėtų būti panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir, į kuriuos turėtų atsižvelgti apeliacinės instancijos teismas: įsipareigojimus pagal būsto nuomos su ieškovais sutartį atsakovė pagal išgales vykdė nuolat; ieškinio pateikimo dienai atsakovės skola ieškovams už būsto nuomą sudarė tik 102,20 Eur, kuri šiai dienai yra padengta visiškai; nuo 2015-04-16 atsakovė įsidarbino, planuojamos pajamos bandomuoju laikotarpiu yra apie 200 Eur, iš kurių bus dengiami įsiskolinimai komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms; iškeldinus atsakovę į kitą būstą – (duomenys neskelbtini), atsakovė bus priversta palikti darbą, nes nebus kam palikti neįgalaus sūnaus, kuriuo šiuo metu rūpinasi už kelių namų gyvenanti močiutė, taip pat gali būti apribotos galimybės sūnui suteikti skubią medicininę pagalbą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, šiuos apeliantės argumentus vertina kaip nepagrįstus.
Įvertinus bylos duomenis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė 2007 – 2011 m. nuomos mokestį mokėjo iš dalies, o 2012 ir 2013 m. visiškai nemokėjo nuomos mokesčio. 2014 m. mokestis vėl buvo mokamas tik iš dalies – 2014 m. sumokėjo 178 Lt. 1427,56 Lt sumokėjo savivaldybė, nes V. O. pagerino butą – pakeitė langus, 2014 m. gruodžio mėn. sumokėta dar 137,12 Lt. 2015 m. atsakovė nemoka nuomos mokesčio. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė visiškai nemokėjo nuomos mokesčio net dvejus metus, nėra įrodymų, kad buvo mokėtas būsto nuomos mokestis ir 2015 m., todėl apeliantės teiginys, kad ji įsipareigojimus pagal būsto nuomos su ieškovais sutartį pagal išgales vykdė nuolat, yra visiškai nepagrįstas. Nepagrįstas ir apeliantės teiginys, kad 102,20 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimas yra visiškai padengtas. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad 102,20 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimas yra padengtas (CPK 178 straipsnis), o iš UAB „Prekių ir paslaugų grupė“ 2015-05-14 rašto Nr. 15-05-02 matyti, kad nei 2015 m. balandžio, nei gegužės mėnesiais joks apeliantės mokėjimas nebuvo atliktas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė turi daug įsiskolinimų už komunalines paslaugas – UAB „Akmenės vandenys“ pateikė duomenis, kad V. O. yra skolinga 2006,75 Lt, iš kurių 1992,09 Lt priteista, skolininkė nuo 2012-08-20 nemoka už suteiktas paslaugas; UAB „Akmenės energija“ pateikė duomenis, kad V. O. už suteiktas paslaugas yra skolinga 12812,70 Lt, dalis skolos jau yra priteista; pažymėjo, kad UAB „Akmenės energija“ ruošiasi kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2014-10-01; apeliantė yra skolinga 344,21 Eur už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui. Apeliantės teigimu, nuo 2015-04-16 atsakovei įsidarbinus, planuojamos pajamos bandomuoju laikotarpiu bus apie 200 Eur, iš kurių bus dengiami įsiskolinimai komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė ir jos šeimos nariai ir anksčiau gaudavo pajamas, tačiau apeliantė mokesčių už komunalines paslaugas nemokėdavo net dalimis, todėl sutiktina su ieškovų nuomone, kad nėra jokių garantijų ir dabar, kad, gaudama pajamas iš darbo, ji nors dalį jų skirs mokesčiams. Atkreiptinas dėmesys, kad iš UAB „Prekių ir paslaugų grupė“ 2015-04-30 išrašytos sąskaitos už 2015 m. balandžio mėnesį butui – (duomenys neskelbtini), matyti, jog apeliantė ir toliau nemoka komunalinių mokesčių, nėra dengiami įsiskolinimai.
Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į konkrečias šios bylos aplinkybes, apeliantės elgesys gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuomos ir kitų mokesčių nemokėjimas sutartyje nustatyta tvarka yra esminis nuomos sutarties pažeidimas, ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas nuomos sutartį nutraukė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra adekvati priemonė atsakovės padarytam gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pažeidimui.
Apeliantės teigimu, iškeldinus ją į kitą būstą – (duomenys neskelbtini), ji bus priversta palikti darbą, nes nebus kam palikti neįgalaus sūnaus, kuriuo šiuo metu rūpinasi už kelių namų gyvenanti močiutė, taip pat gali būti apribotos galimybės sūnui suteikti skubią medicininę pagalbą. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančios 2015-04-15 darbo sutarties Nr. 02 matyti, kad apeliante įdarbinta tik terminuotai – nuo 2015-04-16 iki 2015-12-31, bandomasis laikotarpis nėra nustatytas. Pažymėtina, kad į bylą minėtos sutarties kopijas pateikė ieškovai ir apeliantė. Apeliantės pateiktos darbo sutarties 5 punktas, kuriame turėtų būti nurodyta nustatyta darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė – neužpildytas. Tačiau ieškovas į bylą pateikė tos pačios darbo sutarties kopiją, kurios 5 punkte pažymėta, kad apeliantei nustatyta tik 10 valandų trukmės darbo savaitė. Pažymėtina, kad ieškovui kitą darbo sutarties egzempliorių pateikė apeliantės darbdavys, todėl netikėti tuo, kad apeliantei yra nustatyta 10 valandų darbo savaitėje trukmė, nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė šios aplinkybės neneigia. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tik 10 valandų savaitėje darbo trukmei, o ne pilnai darbo dienai, apeliantė turi galimybę rasti išeitį suderinti darbo valandas ir sūnaus priežiūrą.
Apeliantės teiginiai, jog persikėlus gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), gali būti apribotos galimybės sūnui suteikti skubią medicininę pagalbą, vertinti nepagrįstais. Bylos duomenimis nustatyta, kad per pastaruosius 12 mėn. greitosios medicinos pagalba N. S. buvo kviesta 3 kartus: 2014-02-06 kviesta dėl agresyvaus elgesio, 2014-07-31 ir 2015-02-06 greitoji medicinos pagalba kviesta dėl N. S. pervežimo. Iš esamų duomenų galima vertinti, kad greitoji medicinos pagalba apeliantės neįgaliam sūnui nėra būtina nuolatos. Greitoji medicinos pagalba kviesta ne dėl pavojingos gyvybei būklės. Viešai skelbiamais duomenimis atstumas nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iki (duomenys neskelbtini) yra 9 km., prireikus medikų pagalbos ji būtų suteikta pakankamai operatyviai. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas į bylą yra pateikęs išsamius duomenis apie susisiekimą iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad susisiekimas tarp (duomenys neskelbtini) kaimo ir (duomenys neskelbtini) yra patogus.
Įvertinus teismui pateiktus duomenis apie ieškovų siūlomą apeliantei suteikti kitą gyvenamąją vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad siūlomas butas yra didesnis nei butas, kuriame šiuo metu gyvena apeliantės šeima (dabar apeliantė gyvena 47,11 kv.m., 2 kambarių bute, o siūlomas butas yra 54,98 kv.m, 3 kambarių), patalpos tvarkingos, erdvios, sudėti plastikiniai langai, bute yra įrengtas tualetas ir dušo kabina. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės ir jos neįgalaus sūnaus bei kitų šeimos narių gyvenimo sąlygos minėtame bute bus geros. Pažymėtina, kad siūlomame bute yra įrengtas vietinis centrinis šildymas, yra buto priklausiniai – šulinys, tvartas, daržinė. Persikėlus apeliantei gyventi į šį butą, jai nebedidės skolos už šildymą, nes bute yra vietinis centrinis šildymas, atsiras galimybių sumažinti mokėjimus už vandenį, kanalizaciją, nebereikės mokėti kiemų priežiūros mokesčių. Apeliantė, nedidindama jau turimų įsiskolinimų, galės juos pradėti dengti ir mažinti. Atsakovei likus gyventi dabartiniame bute, yra pagrindas daryti išvadą, kad situacija nesikeis, skolos už komunalines paslaugas tik didės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu aptarti apeliantės argumentai negali būti laikomi svariais argumentais, dėl kurių ji su šeima negalėtų būti iškeldinama iš nuomojamos gyvenamosios patalpos ir negalėtų gyventi siūlomame bute (duomenys neskelbtini) kaime.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2015m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.