- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-30
- Bylos Nr.
- 2A-55-642/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- A. Ž. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto 1-ojo notarų biuro
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams A. Ž. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarė Alfreda Bluškienė, dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo pripažinti negaliojančia 2007 m. rugpjūčio 2 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją ir grąžinti nuginčyto sandorio šalis į teisinę padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo dienos, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad 2007 m. birželio 14 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl privataus žemės sklypo mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkų bendrijoje “Darda”, Nr. (duomenys neskelbtini). Palangoje, kadastro duomenų patikslinimo ir dalies pardavimo ruošimui yra pateikti neteisingi parduodamo žemės sklypo duomenys ir dėl to A. Ž. R. prašant 2007 m. rugpjūčio 2 d. buvo sudaryta ydinga valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovas A. Ž. R. Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, dabar Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, žinodamas tikrąją žemės sklypų priskyrimo naudotis ieškovei ir atsakovui padėtį, pardavėjui kaip numatomo sudaryti pirkimo - pardavimo sutarties šaliai, klaidingai nurodė numatomos sudaryti sutarties pagrindą - ginčijamo žemės sklypo dalies plotą, t. y. vietoj patvirtinto ir jam parduoto 0,0261 ha turėjo būti parduotas tik 0,0141 ha žemės sklypas.
3. 1995 m. gegužės 25 d. sodininkų bendrijos “Darba” valdybos protokolu svarstytas bendrijos narės ieškovės V. K. pareiškimas dėl papildomo sklypo jai paskyrimo ir nutarta skirti papildomą 0,012 ha žemės sklypą, prieinantį prie jos sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis šiuo dokumentu 1994 m. birželio 2 d. ir 1994 m. liepos 20 d. buvo patvirtintas bendrijos narių A. Z. R., A. Ž. ir ieškovės sutuoktinio S. K. susitarimas dėl 1,2 arų žemės sklypo, atvaizduoto kolektyvinio sodo “Darba” išplanavimo schemos fragmente (M: 1500), prijungimo prie ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje ’’Darba”. Prijungimui neprieštaravo ir Palangos miesto aplinkos apsaugos inspekcija bei sodininkų bendrijos “Darba” narių susirinkimas, kuris 2005 m. rugpjūčio 13 d. susirinkimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) leido SB „Darba“ nariams pirkti bendrijos teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, kurių neįmanoma suformuoti atskirais žemės sklypais.
4. Atsakovas-pirkėjas atsakovui-pardavėjui pateikė tik 2006 m. liepos 17 d. SB „Darba“ naujai išrinktos valdybos pirmininkės G. B., kuri nežinojo apie minėtų sodininkų susitarimo dėl 1,2 aro žemės sklypo dalies valdymo pagal faktinę padėtį, klaidingai išduotą pažymą, kad sodininkų bendrija “Darba” neprieštarauja, kad A. Ž. R. išpirktų 2,61 aro žalios zonos plotą. Tačiau ši pažyma neturėjo juridinės galios, nes spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus yra išimtinė bendrijos narių susirinkimo teisė. Dar nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. A. Ž. R. įgijo teisę nusipirkti ne 0,0261 ha ploto, o 0,0141 ha ploto gretimą nenaudojamos žemės sklypą, paliekant pirmenybės teisę ieškovei nupirkti iš atsakovo-pardavėjo 0,0120 ha žalios zonos plotą, priskirtą sodininkų bendrijos „Darba“ nutarimais.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismas Palangos rūmų 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:
5.1. Teismas nurodė, kad ieškovė savo teises išsipirkti 0,0120 ha žemės sklypą kildina iš 1995 m. gegužės 25 d. sodų bendrijos valdybos sprendimo jai suteikti 0,0120 ha sklypą. Tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos 1990 m. spalio 25 d. įstatymas „ Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimas Nr. 205 „Dėl sodininkų bendrijų laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo“. Nutarimo 2.2.p. nurodyta, kad sodininkų bendrijos nariams galėjo būti skiriami nuo 400 kv. metrų iki 1200 kv. metrų žemės sklypeliai. Ieškovei buvo paskirtas šių dydžių neatitinkantis sklypas, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų teikusi prašymą Palangos miesto valdybai dėl minėto žemės sklypo išsipirkimo, kad valdyba būtų priėmusi sprendimą dėl minėto sklypo pardavimo, įkainojusi sklypą ir kad ieškovė už jį būtų apmokėjusi. Ieškovė tuo metu nesiėmė jokių veiksmų šiam sklypui išsipirkti, priešingai nei dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).
5.2. Ieškovė nepagrįstai 0,0120 ha sklypą laiko tiesiogiai besiribojantį su jos nuosavybės teise valdomu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), nes iš žemės tvarkymo bylose esančių žemės sklypo planų matyti, kad 0,0120 ha sklypą ir jos valdomą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) skiria kelias. Žemėtvarkos projekte, pagal kurį formuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, turi būti numatytas šio įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sujungimas su pirkėjui nuosavybės teise priklausančiu besiribojančiu žemės sklypu. Ieškovė negalėtų sujungti šių sklypų į vieną, nes per jį eina kelias. Dėl tos pačios priežasties šie sklypai negali būti laikomi besiribojantys.
5.3. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad sodininkų bendrijos „Darba“ valdybos pirmininkė G. B. neturėjo teisės vienasmeniškai išduoti atsakovui A. Ž. R. 2006 m. liepos 17 d. pažymos, kad sodininkų bendrija neprieštarauja, jog atsakovas išsipirktų 2,61 aro žalios zonos plotą, besiribojantį tiesiogiai su jo sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad šioje pažymoje nurodyta, jog jos pagrindas yra 2005 m. rugpjūčio 13 d. sodininkų bendrijos „Darba“ protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio turinio matyti, kad 6 punktu buvo svarstyta dėl valstybinės žemės sklypų bendrijoje išsipirkimo ir nutarta leisti bendrijos nariams pirkti bendrijos teritorijoje esančius valstybinius žemės sklypus, kurie tiesiogiai ribojasi su jų nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir kurių neįmanoma suformuoti atskirais sodo sklypais. Taigi sodininkų bendrijos pirmininkės pažyma yra išduota susirinkimo protokolo pagrindu, o ne vienasmeniškai.
5.4. Galimybė konkrečiam asmeniui išsipirkti valstybinės žemės sklypą priklausė nuo to, ar asmens prašymas atitinka visas Taisyklėse numatytas sąlygas, tuo tarpu ieškovė neatitinka Taisyklių sąlygų, nes jos nuo 2016 m. išpirktas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai nesiriboja su norimu nusipirkti 1,2 a žemės sklypu, kurį dar 2007 m. rugpjūčio 2 d. išsipirko atsakovas A. Ž. R.. Be to, šį sklypą atsakovas A. Ž. R. išpirko dar 2007 metais, kai ieškovė dar nebuvo sudariusi sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, t. y. nebuvo oficiali šio žemės sklypo savininkė ir negalėjo pirkti ir nenaudojamų sodininkų bendrijoje esančių valstybinės žemės sklypų.
5.5. Teismas pažymėjo, kad ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido, nes ji tik 2007 m. rugpjūčio 27 d. sužinojo apie savo teisių pažeidimą, kai atvykusi į savo sodo sklypą pamatė, kad nebegali naudotis 1,2 aro žemės sklypu, kuriuo daug metų naudojosi, o į teismą kreipėsi 2017 m. birželio 14 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ieškovei dar 1995 m. gegužės 25 d. leista išsipirkti 0,012 ha sklypo dalį iš 0,0261 ha valstybinės žemės sklypo. Ji šią dalį valdė, prižiūrėjo, tvarkė teisėtai kartu su jai priklausančiu sklypui Nr. (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes įrodo 1995 m. gegužės 25 d. sodininkų bendrijos valdybos sprendimas, gretutinių sklypų savininkų A. Ž. 1994 m. liepos 20 d. ir A. Ž. R. 1994 m. birželio 2 d. sutikimai bei atsakovo A. Ž. R. m. balandžio mėn. paruoštas žemės sklypų išdėstymo su papildomu žemės sklypu plano kopija.
6.2. Atsakovas A. Ž. R. ieškovei suteiktu papildomu sklypu niekada nesinaudojo, todėl ir negalėjo jo nusipirkti ne aukciono būdu. Be to, leidimas atsakovui A. Ž. R. nusipirkti papildomą žemės sklypą nebuvo svarstytas sodininkų bendrijos narių susirinkime.
Atsiliepimas
7. Atsakovas A. Ž. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
7.1. Ieškovė savo reikalavimą grindžia tik abstrakčiais argumentais, nepateikia leistinų rašytinių įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas panaikinti jos ginčijamą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.
7.2. Atsakovas ginčo žemes sklypą įsigijo pagal visas teisės aktuose nustatytas procedūras, gavo bendrijos sutikimą įsigyti, dėl žemės sklypo įsigijimo buvo priimtas tuometinio Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas ir sudaryta notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis. Teismas tinkamai ištyrė visas reikšmingas aplinkybes.
7.3. Nesutinka su apeliantės skundo teiginiu, kad ji patikėjimo teise valdė ginčo žemės sklypą ir dėl to būtent ji turėjo teisę šią sklypo dalį įsigyti. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad ji ginčo sklypą valdė patikėjimo teise, byloje nėra jokių duomenų apie šio sklypo perleidimą ieškovei valdyti. Pažymėjo ir tai, kad Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad sodininkų bendrijai draudžiama neatlygintinai patikėjimo teise perduoti bendrijos turtą.
7.4. Apeliantė savo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo tik 2016 m. rugpjūčio 24 d., taigi iki tol ji net nebūtų galėjusi įsigyti ginčo žemės sklypo. Apeliantė remiasi 1995 m. gegužės 25 d. sodininkų bendrijos valdybos posėdžio išrašu, kuris, jos teigimu, patvirtina tai, kad jai buvo suteiktas papildomas sklypas, tačiau šis dokumentas nepasirašytas, jame nėra nurodyti jį sudarę asmenys, todėl teismas pagrįstai juo nesivadovavo.
7.5. Teismas teisingai nustatė, kad apeliantės žemės sklypas nesiriboja su ginčo žemės sklypu, juos skiria kelias, dėl to ji jo negalėjo įsigyti, o kaip atskiras vienetas jis negali būti suformuotas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
9. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
10. Byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės sklypo, kurį, kaip teigė ieškovė, nepertraukiamai valdė patikėjimo teise, pirkimo-pardavimo. Ieškovė teigia, kad ginčo žemės sklypas negalėjo būti parduotas atsakovui A. Ž. R., nes buvo suteiktas valdyti ieškovei patikėjimo teise.
11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė naudojasi sodininkų bendrijoje „Darba“ esančiu žemės sklypu Nr. 62. 2008 m. liepos 21 d., 2009 m. gegužės 25 d., 2011 m. spalio 27 d. (ieškovės žemės tvarkymo bylos l. 7, 11, 20) ieškovė pateikė prašymus Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, vėliau Nacionalinei žemės tarnybai dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo. 2012 m. gegužės 15 d. ieškovė pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai laikinai sustabdyti išpirkimo procedūrą, kol žemės sklype bus įregistruoti pastatai (ieškovės žemės tvarkymo bylos l. 45). 2016 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė pateikė prašymą parduoti žemės sklypą, šio prašymo pagrindu Nacionalinė žemės tarnybos Palangos skyrius 2016 m. liepos 27 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,06 ha žemės sklypo pardavimo ir 2016 m. rugpjūčio 24 d. buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis (ieškovės žemės tvarkymo bylos l. 45-46, 49, 54-60). Atsakovas A. Ž. R. 1994 m. balandžio 20 d. Palangos miesto valdybai pateikė prašymus parduoti sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį 1992 m. liepos 22 d., 1994 m. gegužės 3 d. sumokėjo (atsakovo žemės tvarkymo bylos l. 1-10). Valstybinės žemės sklypo Nr. 65 833 kv. m. pirkimo-pardavimo sutartis su A. Ž. R. buvo pasirašyta 1994 m. gegužės 27 d. (atsakovo žemės tvarkymo bylos l. 12). Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dydis, ribos ir apribojimai, kuriuo sklypo plotas patvirtintas 0,1094 ha (atsakovo žemės tvarkymo bylos l. 18). Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patikslinti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai ir nuspręsta parduoti atsakovui A. Ž. R. 0,0261 ha žemės sklypo dalis iš bendro ploto 0,1094 ha. 2007 m. rugpjūčio 2 d. atsakovui A. Ž. R. buvo parduota 0,0261 ha žemės sklypo dalis iš bendro ploto 0,1094 ha (atsakovo žemės tvarkymo bylos l. 31, 36-37).
12. Apeliantė teigia, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ieškovei dar 1995 m. gegužės 25 d. leista išsipirkti 0,012 ha sklypo dalį iš 0,0261 ha valstybinės žemės sklypo. Ji šią dalį valdė, prižiūrėjo, tvarkė teisėtai kartu su jai priklausančiu sklypui Nr. (duomenys neskelbtini). Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. 1995 m. gegužės 25 d. valdybos protokolo išraše yra nurodyta, kad ieškovei nutarta skirti papildomą 1,2 aro žemės sklypą, prieinantį prie sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau pagal tuo metu sodininkų bendrijos veiklą reglamentavusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl sodininkų bendrijų laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ 2.2 punktą, sodininkų bendrija galėjo skirti žemės sklypus, kurių plotas nuo 4 arų iki 12 arų. Nagrinėjamu atveju ieškovė pretenduoja į 1,2 aro žemės plotą. Taip pat akcentuotina, kad ieškovės pateiktame 1995 m. gegužės 25 d. protokolo išraše, kuriame nėra nurodyti jį pasirašę asmenys, nurodyta, kad skiriamas sklypas, prieinantis prie ieškovės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių sodininkų bendrijos žemės sklypų planų nustatyta, kad ginčo žemės sklypą nuo ieškovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 skiria kelias (b. l. 10, 82), taiga ginčo žemės sklypas nesiriboja su ieškovės žemės sklypu, priešingai nei atsakovo žemės sklypas.
13. Kaip minėta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą mėgėjų sodo teritorijoje reglamentuoja Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau - Taisyklės) nuostatos. Pagal Taisyklių 4 dalį mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami valstybinės žemės sklypai, teisės aktų nustatyta tvarka suteikti sodininkų bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjiško sodo teritorijoje esantys ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojami valstybinės žemės sklypai – jų naudotojams. Ne aukciono būdu taip pat parduodami valstybinės žemės sklypai, kurių pagal žemėtvarkos projektą ar detalųjį planą neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, – sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams. Taigi viena esminių sąlygų, kad ne aukciono būdu sodininkų bendrijų nariams būtų parduotas valstybinės žemės sklypas, yra jo ribojimasis su sodininkų bendrijos nario sklypu. Ieškovė šio reikalavimo neatitinka dviem aspektais: visų pirma, jos žemės sklypas yra pravažiavimo keliu atskirtas nuo ginčo žemės sklypo, antra, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininke ji tapo tik 2016 m. rugpjūčio 24 d. Tuo metu, kai ginčo žemės sklypą įsigijo atsakovas, ieškovė net negalėjo pretenduoti į ginčo žemės sklypo įsigijimą, kadangi galima įsigyti tik tiesiogiai besiribojančius įsiterpusius valstybinės žemės plotus, o ieškovė neatitinka šių teisės aktuose numatytų sąlygų.
14. Apeliantė teigia, kad teisėtą ginčo žemės sklypo valdymą patvirtina gretutinių sklypų savininkų A. Ž. 1994 m. liepos 20 d. ir A. Ž. R. 1994 m. birželio 2 d. sutikimai bei atsakovo A. R. 1992 m. balandžio mėn. paruoštas žemės sklypų išdėstymo su papildomu žemės sklypu plano kopija. Iš byloje esančio žemės sklypų išdėstymo plano nustatyta, kad žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) langeliuose yra jų savininkų parašai ir žodžiai „sutinku“, taip pat aplinkos apsaugos inspektoriaus neprieštaravimas, kad 1,2 aro žemės sklypas būtų prijungtas prie ieškovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), nes nebus pažeista upelio apsauginė juosta. Teisėjų kolegijos vertinimu šie duomenys neįrodo, kad ieškovė ginčo žemės sklypą valdė patikėjimo teise, o atsakovas jį įsigijo neteisėtai, nes tai neatitiko tuo metu galiojusio valstybinių žemės sklypų mėgėjų sodo teritorijoje teisinio reglamentavimo, aptarto nutarties 6 punkte. Aplinkybės, kad ieškovė iki 2007 m. rugpjūčio 27 d. ginčo žemės sklype augino gėles, vaisius ir daržoves, nereiškia, kad šie veiksmai buvo teisėti ar suteikiantys teisę šį sklypą įsigyti ar kad atsakovas, atitinkantis įstatymo reikalavimus ginčo žemės sklypui įsigyti, šį sklypą įsigijo neteistai (CPK 178, 185 straipsniai). Tuo labiau, kad nei viename ieškovės prašyme parduoti sodo žemės sklypą Nr. 62 neprašoma parduoti ginčo žemės sklypo, o tai tik patvirtina faktą, kad tokios teisės ji neturėjo.
15. Apeliantė nurodo ir tai, kad atsakovas A. R. ieškovei suteiktu papildomu sklypu niekada nesinaudojo, todėl ir negalėjo jo nusipirkti ne aukciono būdu. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, pažymėtina tai, kad pagal Taisyklių 4 punktą nesinaudojimas žemės sklypu neatima iš asmens teisės įsigyti žemės sklypą ne aukciono būdu. Taisyklių 4 punktas numato, kad asmuo, siekiantis įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, turi būti su valstybiniu žemės sklypu besiribojančio sklypo savininkas, o ne faktiškai juo naudotis. Priešingu atveju galima situacija, kad neteisėtai žemės sklypu besinaudojantis asmuo, kurio sklypas net nesiriboja su valstybinės žemės sklypu, turėtų pirmumo teisę prieš asmenį, atitinkantį įstatymo nustatytus kriterijus.
16. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįsta apeliacinio skundo teiginį, kad leidimas atsakovui A. R. nusipirkti papildomą žemės sklypą nebuvo svarstytas sodininkų bendrijos narių susirinkime. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2005 m. rugpjūčio 13 d. sodininkų bendrijos „Darba“ susirinkime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta leisti sodininkų bendrijos nariams pirkti bendrijos teritorijoje esančius valstybinė žemės sklypus, kurie tiesiogiai ribojasi su jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir kurių neįmanoma suformuoti atskirais sodo sklypais. Šiame susirinkime priimto sprendimo pagrindu atsakovui 2006 m. liepos 17 d. buvo išduotas pažyma, kad sodininkų bendrija neprieštarauja, jog atsakovas nuosavybės teise išsipirktų ginčo žemės sklypą. Taigi galimybė atsakovui nusipirkti ginčo žemės sklypą buvo apsvarstytą bendrijos susirinkime, tačiau pažymėtina tai, kad tokie bendrijos sutikimai Taisyklių prasme reiškia ne leidimą pirkti, o tik savo pozicijos išsakymą bei nurodymą, kad ginčo žemės sklypas nėra reikalingas bendrijos poreikiams. Sprendimus dėl ginčo žemės sklypo pardavimo priimta valstybės įgaliotos institucijos, atsakovo atveju Klaipėdos apskrities viršininko administracija (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba).
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tiksliai, detaliai ir aiškiai nurodė motyvus, kuriais remiantis buvo atmesti ieškinio reikalavimai, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai nebekartotini. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
18. Atsakovas A. Ž. R. apeliacinės instancijos teisme turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai. Šios išlaidos yra teisėtos ir pagrįstos, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų dydžių, dėl to atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovo A. Ž. R. turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).
Dėl procesinės bylos baigties
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. K. atsakovui A. Ž. R. 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.