- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2-2611-661/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00136-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- UAB „Medicinos Bankas“
- Atsakovas
- A. L., G. L., UAB „Taksi 1455“
- Kategorijos
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Medicinos Bankas“ ieškinį atsakovams A. L., G. L. ir UAB „Taksi 1455“ kuriuo prašo dokumentinio proceso tvarka priteisti solidariai iš atsakovų 98 898,31 Eur skolos ir 5 bei atitinkamai 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ieškovas UAB „Medicinos bankas“, pareiškė ieškinį atsakovams A. L., G. L. ir UAB „Taksi 1455“ kuriuo prašo dokumentinio proceso tvarka priteisti solidariai iš atsakovų 98 898,31 Eur skolos ir 5 bei atitinkamai 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. preliminariu sprendimu nuspręsta ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti ieškovui UAB Medicinos bankui iš atsakovų A. L., G. L. ir UAB „Taksi 1455“ solidariai 98 898,31 Eur skolą. Priteisti ieškovui UAB Medicinos bankui iš atsakovų A. L. , G. L. po 5 procentų metines palūkanas už priteistą 98 898,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-01-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti ieškovui UAB Medicinos bankui iš atsakovo UAB „Taksi 1455“ 6 procentų metines palūkanas už priteistą 98 898,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-01-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. 2019 m. vasario 27 d. atsakovai A. L. ir G. L. pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. preliminaraus sprendimo ir prašė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 31d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė, jog ieškovas nepagrįstai nutraukė sutartį pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį. Ieškovas nepagrįstai laikino nemokumo riziką perkelia vien atsakovams. Neabejotina, kad ieškovui negalėjo būti nežinoma aplinkybė, kad skolininkas gali turėti finansinių sunkumų, tačiau ieškovui, kaip veikiančiam finansinių paslaugų srityje (užsiimančiam kreditų išdavimu) Lietuvoje, turinčiam galimybę prognozuoti tiek šalies, tiek pasaulio ekonominę situaciją, neabejotinai taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Sprendžiant klausimą dėl sutarties pažeidimo kaip esminio, didelę reikšmę turi aplinkybė, kad prievolių pagal Kreditavimo sutartį vykdymas buvo užtikrintas atsakovų laidavimu. Taigi šiuo aspektu ieškovo turtiniai interesai yra užtikrinti. Skolininko UAB „Bumba“ pagal Kredito sutartį veiksmai atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes negali būti kvalifikuojami tokiais, kurie eliminuotų sutartinių santykių tarp šalių tęsimo galimybę, taip užtikrinant galiojančios sutarties išsaugojimo nuostatą, arba, kitaip tariant, lemtų kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti aplinkybių, kurios akivaizdžiai rodytų, kad skolininkas pažeis sutartį iš esmės ateityje. Tai reiškia, kad Kredito sutartis negali būti laikoma teisėtai nutraukta ir atitinkamai negali būti laikoma apskritai nutraukta.
4. Nagrinėjamu atveju Kredito sutarties suma buvo 37 651 Eur. Pagal Kredito sutarties 2012-09-07 papildomą susitarimą Nr. 4, sudarytą tarp ieškovo ir skolininko UAB „Bumba“, skolininkui papildomai buvo suteikta 110 932,79 Eur (383 028,77 Lt) kredito suma. Atsakovai A. L. ir atsakovas G. L. sudarydami laidavimo sutartis laidavo už skolininką UAB „Bumba“, žinodami, kad Kredito sutarties suma yra 37 651 Eur. Kaip jau buvo nurodyta prieš tai, vėliau skolininkui papildomai buvo suteikta 110 932,79 Eur kredito suma. Atsakovams laiduojant už skolininką, esminė laidavimo sąlyga buvo kredito suma. Pagal susitarimą Nr. 4 skolininkui suteikus papildomą kreditą, kurio suma tris kartus didesnė už pradinį kreditą, laidavimo suma padidėjo tris kartus. Taigi atsakovų laidavimo sutartimis prisiimta prievolė padidėjo 3 kartus. Akivaizdu, kad atsakovai tokiomis sąlygomis nebūtų laidavę, nes tokia suma neatitinka jų išreikštos valios sudaryti laidavimo sutartis ir jie žinodami iš anksto, kad skolininkui papildomai buvo suteikta 110 932,79 Eur kredito suma, nebūtų sutikę laiduoti tokiai sumai.
5. Nors laidavimo sutarčių 7.2. punkte nustatyta, kad „laiduotojai patvirtina, kad jiems yra žinomos visos Kredito sutarties sąlygos ir jie sutinka, kad Kredito sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro laiduotojų sutikimo ir toks Kredito sutarties sąlygų keitimas neturės įtakos laiduotojų šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui“, tokia sutarties sąlyga prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovai sutiko sudaryti laidavimo sutartis turėjo tikslą ir valią laiduoti tik konkrečiai sumai pagal Kredito sutartį, kuriuo prisiimtų įsipareigojimų dydis yra žinomas, aiškus ir fiksuotas. Svarbu pažymėti tai, kad visas laidavimo sutarties sąlygas, tame tarpe ir nurodytas sutarties 7.2. punkte, sudarė ieškovas, akivaizdžiai suteikdamas sau perdėtą pranašumą. Dėl to vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, laidavimo sutarties 7.2. punkto sąlygos pagal kurią, turi būti aiškinama tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.
6. Atsakovai laiko, kad Kredito sutarties 2012-09-07 papildomas susitarimas Nr. 4 iš esmės pakeitė laidavimo sąlygas ir apimtis, dėl to atsiranda pagrindas taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalį ir pripažinti laidavimo sutartis pasibaigusiomis.
Atsiliepimas
7. Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ pateikė atsiliepimą į prieštaravimus su juo nesutinka ir prašo palikti sprendimą nepagrįstą.
Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės
8. Bankas kaip kreditorius ir UAB „Bumba“ kaip kredito gavėjas (toliau - skolininkas) (įtrauktas į šią bylą trečiuoju asmuo, nepareškiančiu savarankiškų reikalavimų) 2008-09-29 sudarė kredito sutartį Nr. LOAN_82168, kuri buvo pakeista 2008-10-17 papildomu susitarimu Nr. 1, 2010-05-05 papildomu susitarimu Nr. 2, 2011-05-06 papildomu susitarimu Nr. 3, 2012-09-07 papildomu susitarimu Nr. 4, 2016-09-06 papildomu susitarimu Nr. 5, 2017-07-13 papildomu susitarimu Nr. 6, 2017-10-23 papildomu susitarimu Nr. 7, (toliau - Kredito sutartis) (ieškinio 2 priedas), pagal kurią Bankas skolininkui suteikė ir išdavė iš viso 148 583,80 Eur kredito.
9. Skolininko UAB „Bumba“ įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymas Bankui, be kitų priemonių, buvo užtikrintas ir atsakovės A. L. ir V. L. laidavimais pagal 2008-09-29 laidavimo sutartį Nr. 08-19L (ieškinio 3 priedas). Laiduotojas V. L. yra miręs 2012-09-28, todėl jo prievolė Bankui ra pasibaigusi; atsakovo G. L. laidavimu pagal 2011-05-06 laidavimo sutartį Nr. LOAN_82168 (ieškinio 4 priedas); atsakovės UAB „Taksi 1455“ laidavimu pagal 2016-09-06 laidavimo sutartį Nr. LOAN_82168/1 (ieškinio 5 priedas).
10. Skolininkas prievolių Bankui pagal Kredito sutartį tinkamai ir Kredito sutartyje numatytais terminais neįvykdė, todėl Bankas vienašališkai Kredito sutartį nutraukė. Bankas 2018-11-08 raštu pareikalavo skolininką iki 2018-11-26 padengti susidariusį 13 393,19 Eur įsiskolinimą, o 2018-11-27 raštu pareikalavo skolininką iki 201812-10 padengti susidariusį 14 074,72 Eur įsiskolinimą, tačiau skolininkas šių banko reikalavimų neįvykdė (201812-06 sumokėjo tik 1000 Eur). Bankas 2018-12-11 raštu nuo 2018-12-21 nutraukė Kredito sutartį ir pareikalavo skolininką iki 2018-12-21 sumokėti visą nesumokėtą kredito sumą, palūkanas ir delspinigius, iš viso 99 537,39 Eur, tačiau skolininkas šio reikalavimo neįvykdė ir skolos nesumokėjo. Bankas 2019-01-03 raštu papildomai informavo skolininką apie Kredito sutarties nutraukimą ir kad skolininko nepadengta skola Bankui 2019-01-03 sudaro 98 898,30 Eur. Nurodyti Banko 2018-11-08, 2018-11-27, 2018-12-11 ir 2019-01-03 raštai skolininkui su siuntų su šiais raštais perdavimą Lietuvos paštui išsiuntimui patvirtinančiais sąrašais pateikti ieškinio 6 priede.
11. Bankas ne kartą raštais informavo atsakovę laiduotoją A. L. apie skolininko neįvykdytus finansinius įsipareigojimus pagal Kredito sutartį ir prašė ją kaip laiduotoją raštuose nurodytais terminais padengti nurodytas skolas: Bankas 2018-11-08 raštu prašė laiduotoją iki 2018-11-26 sumokėti Bankui 13 393,19 Eur skolininko skolą, Bankas 2018-11-27 raštu prašė laiduotoją iki 2018-12-07 sumokėti Bankui 14 074,72 Eur skolininko skolą, Bankas 2018-12-27 raštu (Banko pastaba: šiame rašte įrašant rašto surašymo datą padaryta rašymo klaida: nurodyta data 2018-11-27, kai turi būti 2018-12-27) informavo laiduotoją apie nutrauktą nuo 2018-12-21 Kredito sutartį ir pareikalavo laiduotoją nedelsiant sumokėti Bankui 99 114,22 Eur skolininko skolą. Tačiau laiduotoja šių Banko prašymų ir reikalavimo neįvykdė ir skolininko skolos Bankui nepadengė.
12. Kaip matyti iš bylos medžiagos Nurodyti Banko 2018-11-08, 2018-11-27 ir 2018-12-27 raštai laiduotojai su siuntų su šiais raštais perdavimą Lietuvos paštui išsiuntimui patvirtinančiais sąrašais pateikti ieškinio 7 priede.
13. Bankas ne kartą raštais informavo atsakovą laiduotoją G. L. apie skolininko neįvykdytus finansinius įsipareigojimus pagal Kredito sutartį ir prašė jį kaip laiduotoją raštuose nurodytais terminais padengti nurodytas skolas: Bankas 2018-11-08 raštu prašė laiduotoją iki 2018-11-26 sumokėti Bankui
14. 13 393,19 Eur skolininko skolą, Bankas 2018-11-27 raštu prašė laiduotoją iki 2018-12-07 sumokėti Bankui 14 074,72 Eur skolininko skolą, Bankas 2018-12-27 raštu (Banko pastaba: šiame rašte įrašant rašto surašymo datą padaryta rašymo klaida: nurodyta data 2018-11-27, kai turi būti 2018-12-27) informavo laiduotoją apie nutrauktą nuo 2018-12-21 Kredito sutartį ir pareikalavo laiduotoją nedelsiant sumokėti Bankui 99 114,22 Eur skolininko skolą. Tačiau laiduotojas šių Banko prašymų ir reikalavimo neįvykdė ir skolininko skolos Bankui nepadengė. Nurodyti Banko 2018-11-08, 2018-11-27 ir 2018-12-27 raštai laiduotojui su siuntų su šiais raštais perdavimą Lietuvos paštui išsiuntimui patvirtinančiais sąrašais pateikti ieškinio 8 priede.
15. Bankas ne kartą raštais informavo atsakovą laiduotoją UAB „Taksi 1455“ apie skolininko neįvykdytus finansinius įsipareigojimus pagal Kredito sutartį ir prašė ją kaip laiduotoją raštuose nurodytais terminais padengti nurodytas skolas: Bankas 2018-11-08 raštu prašė laiduotoją iki 2018-11-26 sumokėti Bankui 13 393,19 Eur skolininko skolą, Bankas 2018-11-27 raštu prašė laiduotoją iki 2018-12-07 sumokėti Bankui 14 074,72 Eur skolininko skolą, Bankas 2018-12-27 raštu (Banko pastaba: šiame rašte įrašant rašto surašymo datą padaryta rašymo klaida: nurodyta data 2018-11-27, kai turi būti 2018-12-27) informavo laiduotoją apie nutrauktą nuo 2018-12-21 Kredito sutartį ir pareikalavo laiduotoją nedelsiant sumokėti Bankui 99 114,22 Eur skolininko skolą. Tačiau laiduotoja šių Banko prašymų ir reikalavimo neįvykdė ir skolininko skolos Bankui nepadengė. Nurodyti Banko 2018-11-08, 2018-11-27 ir 2018-12-27 raštai laiduotojai su siuntų su šiais raštais perdavimą Lietuvos paštui išsiuntimui patvirtinančiais sąrašais pateikti ieškinio 9 priede.
16. Skolininko skola Bankui pagal Kredito sutartį 2018-12-28 sudarė 99 198,31 Eur (skolininko skolos apskaičiavimas 2018-12-28 pateiktas ieškinio 10 priede), iš kurių negrąžinta kredito suma sudarė 98 008,55 Eur, nesumokėtos palūkanos - 603,17 Eur, nesumokėti delspinigiai - 586,58 Eur. Skolininkas Bankui 2018-12-31 sumokėjo 300 Eur, iš kurių 70,34 Eur suma buvo skirta negrąžintam kreditui dengti, o 229,66 Eur suma - palūkanoms dengti. Pagal 2018-12-28 skolos apskaičiavimą įvertimus nurodytą grąžinimą, skolininko skola Bankui sudarė 98 898,31 Eur, iš kurių negrąžintas kreditas sudarė 97 938,21 Eur, nesumokėtos palūkanos - 373,51 Eur, nesumokėti delspinigiai - 586,58 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teisiniai argumentai
Dėl CK 6.217 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimą
17. Atsakovai nesutinka su Banko kaip kreditoriaus ir UAB „Bumba“ kaip kredito gavėjo (toliau - skolininkas) 2008-09-29 sudarytos kredito sutarties Nr. LOAN 82168 su vėlesniais pakeitimais (toliau - kredito sutartis) vienašaliu banko nutraukimu, teigdami, kad skolininkas nepadarė esminio kredito sutarties pažeidimo, o skolininko padarytas sutarties pažeidimas yra laikino pobūdžio, nes skolininkas susidūrė tik su laikinu nemokumu, todėl mano, kad kredito sutartis nutraukta neteisėtai ir atitinkamai negali būti laikoma apskritai nutraukta.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).
19. Kreditoriui renkantis pažeistų savo teisių gynimo būdą, be kitų, taikomas favor contractus principas, kuris reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) priemonę. Kasacinio teismo konstatuota, kad sutarties nutraukimas, kaip vienas iš pažeistų teisių gynybos būdų, pagal tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamą favor contractus principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą yra išimtinis teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyme įtvirtintas ir faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Vis dėlto, pripažįstant favor contractus principo svarbumą sutartiniams santykiams, negalima šio principo suabsoliutinti, paneigiant kitų kreditoriaus teisių gynimo būdų egzistavimą ir panaudojimo galimybę, nes sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jo interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013).
20. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad siekis išsaugoti sutartį nėra absoliutus ir jos nutraukimas gali būti pateisinamas, jeigu nustatomos tam tikros aplinkybės – pažeidimo pobūdis, mastas ar kitos svarbios aplinkybės, leidžiančios spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388-684/2016, 30 punktas).
21. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012; 2014 sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015).
22. Nagrinėjamu atveju, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Bankas kaip kreditorius ir UAB „Bumba“ kaip skolininkas 2008-09-29 sudarė kredito sutartį Nr. LOAN_82168, kuri iš dalies buvo pakeista 2008-10-17 papildomu susitarimu Nr. 1, 2010-05-05 papildomu susitarimu Nr. 2, 2011-05-06 papildomu susitarimu Nr. 3, 2012-09-07 papildomu susitarimu Nr. 4, 2016-09-06 papildomu susitarimu Nr. 5, 2017-07-13 papildomu susitarimu Nr. 6 ir 2017-10-23 papildomu susitarimu Nr. 7. Pirmine 2008-09-29 kredito sutartimi Nr. LOAN_82168 skolininkui buvo suteiktas 37 651 Eur kreditas, kurio galutinis grąžinimo terminas buvo 2013-09-15. 2012-09-07 papildomu susitarimu Nr. 4 buvo suteikta papildoma 383 028,77 Lt (eurais 110 932,79) kredito suma ir pratęstas galutinis kredito grąžinimo terminas iki 2016-06-15. 2016-09-06 papildomu susitarimu Nr. 5 buvo pratęstas galutinis grąžinimo terminas iki 2021-08-15. 2017-10-23 papildomu susitarimu Nr. 7 buvo nustatytas 98 009,14 Eur kredito likutis ir naujai išdėstytas jo grąžinimo grafikas pradedant mokėjimus nuo 2018-07-15 (2018-07-15 sumokant 10 600 Eur įmoką) ir vėliau grąžinant kas mėnesį iki 2021-08-15.
23. Bankas kredito sutartį nutraukė vadovaudamasis kredito sutarties 7.5 punkto nuostatomis, reglamentuojančiomis vienašališką kredito sutarties nutraukimą. Kredito sutarties 7.5 punktas nustato, kad bankas turi teisė vienašališkai, nesikreipiant į teismą, įspėjęs skolininką raštu prieš 10 kalendorių dienų (skaičiuojant nuo banko pranešimo išsiuntimo dienos) nutraukti kredito sutartį prieš terminą, ir pareikalauti, kad skolininkas per 10 kalendorinių dienų nuo banko pranešimo išsiuntimo dienos grąžintų visą kreditą prieš terminą, sumokėtų priskaičiuotas palūkanas bei kitas mokėtinas sumas, esant bent vienai iš šio 7.5 punkto 7.5.1 - 7.5.7 papunkčiuose nurodytai aplinkybei. Kredito sutarties 7.5.2 papunktis numato aplinkybę kredito sutarčiai nutraukti - skolininkas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrąžina kredito dalies ir (ar) nemoka palūkanų, ir (ar) nemoka kitų pagal kredito sutartį mokėtinų sumų. Kredito sutarties 7.5.4 papunktis numato kitą aplinkybę kredito sutarčiai nutraukti - skolininkas neįvykdo kredito sutarties 6.12 punkte numatyto įsipareigojimo (6.12 p. numato pareigą skolininkui ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo banko reikalavimo pagal 7.4 punktą išsiuntimo dienos jį įvykdyti, o 7.4 punktas numato bankui teisę raštu pareikalauti, kad skolininkas per 10 kalendorinių dienų nuo banko reikalavimo išsiuntimo dienos pašalintų bet kurį kredito sutarties pažeidimą ir įvykdytų atsiradusią prievolę). Pastebėtina, kad kredito sutarties 7.5 punkte nurodoma, kad 7.5.1 - 7.5.7 papunkčiuose nurodytos aplinkybės laikomos esminiais kredito sutarties pažeidimais. Nagrinėjamu atveju bankas nutraukė kredito sutartį vadovaudamasis nurodytais kredito sutarties 7.5 ir 7.5.2 ir 7.5.4 punktais, nes skolininkas žymiai ilgiau kaip 30 dienų nesumokėjo pagal kredito sutartį mokėtinų sumų ir nepašalino padarytų pažeidimų per nustatytus papildomus terminus.
24. Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog skolininkas nuo 2018-07-15 nemoka kredito dalių, nuo 2018-07-15 nemoka palūkanų nuo kredito likučio, o nuo 2018-07-15 nemoka palūkanų nuo pradelsto kredito likučio, nuo 2018-09-24 nemoka delspinigių nuo pradelsto kredito likučio, nuo 2018-10-05 nemoka delspinigių nuo pradelstų palūkanų, nuo 2018-09-24 nemoka delspinigių nuo atidėtų pradelstų palūkanų, šias aplinkybes patvirtina skolos apskaičiavimas pateiktas ieškinio priede Nr. 10.
25. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Bankas siekė išsaugoti sutartį – bankas buvo nustatęs papildomus terminus skolininkui pradelstiems mokėjimams bankui sumokėti, tačiau skolininkas pradelstų mokėjimų neįvykdė ir per papildomus terminus. Bankas 2018-09-26 raštu (ieškinio priedas Nr. 1) pareikalavo skolininką iki 2018-10-09 padengti susidariusį 11 821,91 Eur įsiskolinimą, 2018-11-08 raštu (ieškinio 8 priedas) pareikalavo skolininką iki 2018-11-26 padengti susidariusį 13393,19 Eur įsiskolinimą, o 2018-11-27 raštu (ieškinio priedas Nr. 8) pareikalavo skolininką iki 2018-12-10 padengti susidariusį 14 074,72 Eur įsiskolinimą, tačiau skolininkas šių banko reikalavimų nustatytais terminais pilnai neįvykdė (2018-12-06 sumokėjo tik 1000 Eur, o 2018-12-31 - tik 300 Eur). Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas ilgą laiką negrąžina mokėtinų kredito dalių (net nuo 2018-07-15, ilgiau kaip 5 mėnesius) ir nemoka palūkanų bei delspinigių ir nesumokėjo pradelstų sumų per papildomai vadovaujantis kredito sutartimi nustatytus terminus, bankas pagrįstai 2018-12-11 raštu (ieškinio 8 priedas) nuo 2018-12-21 nutraukė kredito sutartį ir pareikalavo skolininką iki 2018-12-21 sumokėti visą nesumokėtą kredito sumą, palūkanas ir delspinigius, iš viso 99 537,39 Eur, tačiau skolininkas šio reikalavimo neįvykdė ir skolos nesumokėjo. Kaip matyti, Bankas 2019-01-03 raštu (ieškinio priedas Nr. 8) papildomai informavo skolininką apie kredito sutarties nutraukimą ir kad skolininko nepadengta skola bankui 2019-01-03 sudarė 98 898,31 Eur. Šio atsiliepimo surašymo dienai skolininkas daugiau jokių mokėjimų bankui skoloms pagal kredito sutartį dengti nėra atlikęs (paskutinis 300 Eur mokėjimas atliktas 2018-12-31). Skolininko banko sąskaitos išrašas apie atliktus mokėjimus pagal kredito sutartį nuo 2018-07-01 iki 2019-03-21 pateiktas ieškinio 2 priede. Atkreiptinas dėmesys, kad skolininkas nuo 2018-07-01 vykdė tik nereguliarius nedidelėmis sumomis mokėjimus, kuriais tik iš dalies buvo dengiami delspinigiai ir palūkanos, tačiau nedengiamos mokėtinos kredito dalys. Atsakovai jokių motyvų, kad bankas, nutraukdamas kredito sutartį, būtų nesilaikęs kredito sutartyje nustatytos tvarkos ir pagrindų, nepateikė. Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog ieškovas pagrįstai vienašališkai nutraukė ginčijamą sutartį.
26. Taip pat pažymėtina, jog CK 6.874 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priskaičiuotomis palūkanomis. Šiuo atveju skolininkas uždelsė sumokėti net ne vieną kredito įmoką (nuo 2018-07-15 iki 2018-12-15 net 6 įmokas 13 600 Eur sumai), todėl bankas remiantis ir nurodyta CK straipsnio dalimi turėjo teisę nutraukti kredito sutartį ir reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priskaičiuotomis palūkanomis (CK 6.881 str. 2 d.).
Dėl laidavimo pabaigos
27. Atsakovai prieštaravimuose nurodo, kad 2012-09-07 papildomas susitarimas Nr. 4 prie kredito sutarties iš esmės pakeitė laidavimo sąlygas ir apimtis, todėl atsirado pagrindas taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalį ir pripažinti laidavimo sutartis pasibaigusiomis. Atsakovai nurodo, kad jie sutiko laiduoti tik už pirmine kredito sutartimi suteiktą kredito sumą 37 651 Eur, tačiau nebūtų laidavę, jeigu būtų žinoję, už 2012-09-07 papildomu susitarimu Nr. 4 skolininkui papildomai suteiktą 383 028,77 Lt (eurais 110 932,79) kredito suma.
28. CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Taigi tam, kad laidavimas pasibaigtų šioje teisės normoje nurodytu pagrindu, būtinos dvi sąlygos: 1) laidavimu užtikrinamos prievolės pasikeitimas iš esmės ir 2) prievolės iš esmės pasikeitimo rezultatas yra nepalankus laiduotojui. Nurodytoje teisės normoje nėra pateikta nei prievolės pasikeitimo iš esmės, nei sąlygų, kurioms esant konstatuotinas nepalankus rezultatas laiduotojui, samprata.
29. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ši norma reglamentuoja atvejus, kai prievolė modifikuojama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitų aplinkybių, lemiančių laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, t. y. jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu ir pan., taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių sudarant laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė. CK 6.87 straipsnio 4 dalies normai taikyti pirmiau nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi būti esminis, t. y. jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai turi būti tokia, kad jas žinodamas laiduotojas nebūtų laidavęs už skolininką arba būtų laidavęs kitomis sąlygomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įstatyme neįtvirtinta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis spręstina apie pasikeitusių aplinkybių esminę įtaką laiduotojo prievolės apimčiai, todėl ši aplinkybė nustatinėtina kiekvienu konkrečiu nagrinėjamu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-578-378/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. CK 6.87 straipsnio 4 dalis užtikrina, jog teisinių santykių, iš kurių kyla pagrindinė prievolė, šalys be laiduotojo žinios nepadidintų prievolės apimties ir nepasunkintų jos įvykdymo, palyginti su laidavimo sutarties pasirašymo metu prisiimtais įsipareigojimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2014).
31. Taigi tam, kad būtų galima taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalį, aktualus ne bet koks prievolės pasikeitimas, o tik toks, kuris gali būti pripažįstamas esminiu ir kurio rezultatas yra nepalankus laiduotojui, o tam būtina išsiaiškinti, kokias prievoles laiduotojas prisiėmė laidavimo sutartimi ir kaip jos vėliau pasikeitė.
32. Pažymėtina, kad atsakovų sutikimai sudarant 2012-09-07 papildomą susitarimą Nr.4 prie kredito sutarties apskritai nebuvo reikalingi, kadangi laidavimo sutartyse (7.2 p.) laiduotojai sutiko, kad kredito sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro laiduotojų sutikimo ir toks kredito sutarties sąlygų keitimas neturės įtakos laiduotojų laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Pažymėtina, kad laiduotojai laidavimo sutartyse (7.1.7 p.) bankui pareiškė ir patvirtino, kad visos laidavimo sutarčių sąlygos su jais aptartos individualiai ir jie su visomis sąlygomis sutinka. Pastebėtina, kad laidavimo sutartyse (1.1 p.) vartojama kredito sutarties, kurios įvykdymą laidavo laiduotojai, sąvoka apima ir visus vėlesnius (esamus ir būsimus) jos pakeitimus. Pasirašydami laidavimo sutartis su tokiais sutikimais (laidavimo sutarties 7.2 p.) laiduotojai prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, kad be jų sutikimų gali būti keičiamos kredito sutarties sąlygos, tarp jų ir didinama kredito suma. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog, laidavimo sutartyse (7.2 p.) buvo numatyta CK 6.87 straipsnio 4 dalyje leidžiama išimtis, todėl šiuo atveju CK 6.87 straipsnio 4 dalis dėl laidavimo pabaigos netaikytina.
33. Teismas taip pat įvertino atsakovų prieštaravimuose nurodytą aplinkybę, jog papildoma kredito suma 383 028,77 Lt (eurais 110 932,79) 2012-09-07 papildomu susitarimu Nr. 4 prie kredito sutarties buvo suteikta be atsakovų žinios ir sutikimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad G. L. buvo skolininko akcininkas ir direktorius (JAR išrašas dėl UAB „Bumba“ pateiktas atsiliepimo 3 priede) ir jis skolininko vardu pasirašė pirminę 2008-09-29 kredito sutartį ir visus papildomus susitarimus prie jos, tarp jų ir 2012-09-07 susitarimą Nr.4. A. L. yra G. L. motina, buvusi Skolininko akcininkė, todėl jai taip pat turėjo būti žinoma apie skolininko gaunamą papildomą kredito sumą. Teismas taip pat įvertina aplinkybę, jog nei sudarant susitarimą Nr. 4, nei vėliau atsakovai bankui jokių pretenzijų dėl jų nelaiduojamos papildomos kredito sumos nėra pareiškę, nors, kaip patvirtino teismo posėdžio metu ieškovo atstovas, bankas su atsakovais ne kartą bendravo ir siuntė raginimus padengti skolininko skolas kaip laiduotojams.
34. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.