Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.2; 1.1.4.5.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.9.8; 1.2.17.3; 2.3.4.3; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2 (S)

2020 m. liepos 16 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „A“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį;

T. A. (T. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 2 kartus:

1) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams (bausmę atliko (duomenys neskelbtini));

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį areštu 30 parų, kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: turto konfiskavimą ir uždraudimą naudotis specialia teise 2 metams (arešto bausmę atliko (duomenys neskelbtini)), teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį;

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas 10 kartų:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

4) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis – panaikinta nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, o nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 214 straipsnį perkvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams;

6) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – 60 MGL (7 800 Lt) dydžio bauda, ją sumokant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi bausmė pakeista į 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, išdirbant po 40 valandų viešųjų darbų per mėnesį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 60 parų arešto bausmę (bausmę atliko (duomenys neskelbtini));

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 60 MGL (7 800 Lt) dydžio bauda, kuri 2019 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista į areštą (60 parų), bausmė atlikta;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį areštu 50 parų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su bausme paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą 70 parų arešto bausmę (arešto bausmę atliko (duomenys neskelbtini)), teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 5 ir 6 dalis, 199² straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. gegužės 26 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), J. V. pasiūlius T. A. ir V. S. gabenti Lietuvos Respublikos teritorija akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, paženklintas (duomenys neskelbtini) akcizo ženklais, pastariesiems sutikus, tą pačią dieną apie 14.20 val., J. V., veikdamas bendrininkų grupe kartu su T. A. ir V. S., automobiliu AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso R. B., nuvežė juos į Lietuvos Respublikos valstybės sienos ruožą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nurodė vietą, kurioje yra iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną atgabentos cigaretės, kurias jie turi atnešti į automobilį, o pats liko laukti automobilyje. T. A. ir V. S. 14.30 val. iš J. V. nurodytos vietos, esančios (duomenys neskelbtini) ribose, tarp valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, t. y. pažeidžiant Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punktą, kuris numato, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis“; 3.4 punktą, kuris numato, kad „fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatyta maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus“, neturint cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, per du kartus atnešė 300 metrų iki automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), 8 000 pakelių cigarečių „B“ ir 2 000 pakelių cigarečių „C“, paženklintas (duomenys neskelbtini) akcizo ženklais, kurių bendra vertė yra 26 181 Eur ir viršija 250 MGL dydžio sumą, kur jų laukė J. V. ir ruošėsi toliau jas gabenti, tačiau pastebėjus pareigūnus, jis iš įvykio vietos pabėgo. Tokiu būdu J. V., T. A. ir V. S., veikdami bendrininkų grupe, gabeno akcizais apmokestinamas cigaretes.

Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2019 m. gegužės 26 d. susiskambino su T. A. ir susitikę ėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų. Jiems einant, (duomenys neskelbtini) netoli parduotuvės prie jų privažiavo žmogus su automobiliu AUDI A6, pilkos spalvos, valstybinių numerių neatsimena, ir pasiūlė užsidirbti, t. y. nešti dėžes, tačiau už tai mokėtinos sumos neįvardijo. Neatsimena, kiek tada tiksliai buvo valandų. Nežinojo, kas bus nešamose dėžėse, tačiau įtarė, kad kontrabandinės cigaretės. Nors atlygio ir nesakė, bet tikėjosi gauti apie 20 – 50 Eur, nes buvo girdėjęs, kad tiek galima užsidirbti už tokį darbą. Nežino, kas tiksliai vairavo automobilį, nes vairuotojas buvo su kapišonu ir kepure. Jie nežinojo, kur tiksliai juos nuveš. Žinojo tik tiek, kad reikės nešti juodas, polietilenu apvyniotas dėžes. Kadangi jis ir T. sutiko su vairuotojo pasiūlymu nešti dėžes, todėl vairuotojas, kuris pasiūlė užsidirbti, nuvežė juos į vietą, kurioje reikėjo nešti dėžes. Vieta buvo prie (duomenys neskelbtini) sienos, o tiksliau – Lietuvos Respublikos teritorijoje. Juos nuvežė prie sodybos, tačiau jis nežinojo, kam ji priklausė. Sodyba nuo (duomenys neskelbtini) yra nutolusi apie 10 – 15 kilometrų. Nežino, ar sodybos savininkas tuo metu buvo namuose. Jie įvažiavo ne į pačią sodybą, ne į kiemą, bet prie jos šono, kur buvo ūkiniai pastatai. Vairuotojas juos atvežęs ir pastatęs automobilį parodė, kur jiems eiti. Jie nueidavo, paimdavo po dvi dėžes, kurių iš viso buvo gal aštuonios, atnešdavo jas, padėdavo prie automobilio ir vėl eidavo paimti kitų dėžių. Tos dėžės, kurias buvo atnešę ir padėję prieš tai, jau būdavo sudėtos į automobilį, kai atnešdavo naujas dėžes. Nežino, kas sudėdavo jų atneštas dėžes į automobilį. Juos atvežusio vairuotojo tuo metu nebuvo. Nežinojo, kiek ir kokių cigarečių buvo jų neštose dėžėse. Jiems nuo automobilio iki valstybės sienos reikėdavo nueiti apie pusę kilometro. Paskutinį kartą nuėjus paimti dėžių, atėjo pasienietis su šunimi ir jį bei T. A. sulaikė. Tą dieną, kai juos paėmė ir nuvežė krauti dėžių, jie nebuvo blaivūs. Jeigu jis būtų buvęs blaivus, tai galbūt ir nebūtų viskas taip susiklostę, tačiau nebuvo tiek apsvaigęs nuo alkoholio, jog nežinotų, ką daro. J. V. asmeniškai nepažįsta, jo telefono numerio neturi. J. V. atpažino apytiksliai, nes tiksliai negalėjo pasakyti, ar tai tas pats asmuo ir nenorėjo nepagrįstai kaltinti žmogaus. Nežino, ar J. V. tiksliai tas pats asmuo, kuris vairavo automobilį AUDI. Po įvykio nebuvo sutikęs J. V., nekalbėjo su juo apie bylą. J. V. mato tik antrą ar trečią kartą. Šiuo metu gyvena kartu su drauge, kuri (duomenys neskelbtini). Jis išlaikytinių neturi. Šiuo metu dirba, tačiau bendros jo ir draugės pajamos yra minimalios – apie 500 Eur per mėnesį. Jeigu bus paskirta bauda, tai norėtų, kad baudos mokėjimas būtų išdėstytas dalimis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. S. duotus parodymus, kurie iš esmės buvo analogiški parodymams duotiems teisminio nagrinėjimo metu, išskyrus tai, kad cigaretes krovė į kitą automobilį AUDI (t. 2, b. l. 16-17, 22). (t. 2, b. l. 22). Pagarsinus parodymus kaltinamasis V. S. parodė, jog jo parodymai teisingi, patikslino, kad su savimi turėjo tik piniginę, telefono neturėjo. Jiems buvo pasakyta, kad sunešus dėžes jų atvažiuos paimti kitas automobilis, tačiau atvažiuoti nespėjo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui sakė, kad vairuotojo nematė, gal tai ir buvo J. V., tiksliai nežino. Automobilį AUDI A6, su kuriuo jie atvažiavo ir į kurį krovė cigaretes, sodyboje pastatė vairuotojas. Kieme, iki jiems atvažiuojant, buvo vienas automobilis, galbūt sodybos savininko, prie automobilio priėję nebuvo. Jis su T. A. nešdami dėžes prie automobilio ateidavo ne kartu.

Kaltinamasis T. A. teisiamojo posėdžio metu kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą pripažino pilnai, gailėjosi dėl savo veiksmų. Parodė, kad tą dieną susiskambino su V. S., jog kartu nueitų į parduotuvę. Susitiko (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės. Neatsimena tikslaus laiko, bet tai buvo apie pietus. Kai jie susitiko, prie jų privažiavo automobilis AUDI A6, šviesios spalvos. Automobilyje buvo tik vairuotojas, daugiau jame nieko nebuvo. Vairuotojas juos užkalbino ir pasiūlė užsidirbti, tačiau nesakė, kiek. Vairuotojas jiems pasakė, kad reikės nešti, tačiau nepasakė, ką būtent. Pasakė tik tiek, kad tai bus juodos dėžės. Vairuotojas jiems nesakė, kur reikės nuvažiuoti. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Atvažiavus vairuotojas automobilį pastatė tarp kažkokių pastatų. Vairuotojas jiems nurodė kryptį ir vietą, kur eiti, tačiau pats kartu su jais nėjo. Tiksliai nežino, koks atstumas buvo nuo tos vietos, kur buvo pastatytas automobilis iki ten, kur jiems buvo nurodyta nueiti. Nuėjus į vietą pamatė, kad ten yra dėžės, tačiau nesuprato, kas yra jų viduje, nes jos buvo užklijuotos plėvele. Nešė dėžes ir nežinojo, ką neša. Jeigu būtų žinojęs, nebūtų pasiryžęs to daryti. Tik sulaikius pasieniečiams suprato, ką nešė dėžėse. J. V. telefono numerio neturi.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo T. A. duotus parodymus (t. 2, b. l. 45-46, 49). T. A., apklausiamas 2019 m. gegužės 27 d. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo prisipažįsta visiškai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. 2020 m. gegužės 26 d. vidurdienį, tikslaus laiko neprisimena, jam einant keliu (duomenys neskelbtini) ribose, prie jo privažiavo pilkos spalvos automobilis AUDI, kurio markės nežino, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Automobilyje sėdėjo vairuotojas ir pažįstamas V. S.. Automobilio vairuotojas jam buvo nepažįstamas. Vairuotojas maždaug (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) plaukų. Galbūt galėtų jį atpažinti, tačiau tiksliai pasakyti negali, nes vairuotoją matė pirmą kartą ir bendravo trumpai. Vairuotojas pasiūlė darbą. Koks darbas, iš karto nesakė, tačiau jis ir neklausė. Sakė, kad bus „chalturka“ ir tiek. Dėl pinigų sumos taip pat nesitarė. Matė, kad automobilyje jau sėdėjo jo pažįstamas V. S., todėl sutiko su pasiūlymu ir taip pat atsisėdo į automobilį. Iš (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini). Ten buvo sodyba. Nežino tikslaus adreso, tačiau tai ta pati sodyba, kurioje buvo sulaikytas. Sodyboje ankščiau yra buvęs, nes ten gyvena jo kolegos A. P. sūnėnas D., kurio pavardės neprisimena, bet tą sūnėną jis pažįsta. Atvykus į sodybą, vairuotojas pasakė, kad reikės nešti dėžes su cigaretėmis. Suprato, kad cigaretės bus kontrabandinės, jog tai yra nelegali veikla, tačiau vis tiek sutiko nešti, nes norėjo užsidirbti pinigų. Vairuotojas jiems parodė kryptį, kuria jie turėjo eiti. Pasakė, kad ten bus dėžės su cigaretėmis ir jas reikės nešti į šį automobilį. Išlipus iš automobilio jie su V. S. nuėjo link sienos, o vairuotojas liko sėdėti automobilyje. Ėjo maždaug pusę kilometro. Eidami priėjo valstybės sieną, matė baltos spalvos stulpą, žymintį valstybės sieną. Ten buvo sukrautos cigaretės Lietuvos Respublikos pusėje. Paėmė 4 nešulius. Nežino, kiek juose buvo cigarečių ir kokios rūšies. Dėžės buvo pervilktos juodos spalvos plėvele. Jie abu su V. S. paėmė po du nešulius ir nunešė iki automobilio. Nešulius nešė su diržais, kuriuos jiems prieš tai davė vairuotojas. Atnešę po du nešulius, juos sudėjo į automobilį. Vairuotojas jame sėdėjo ir laukė. Sudėję nešulius nuėjo vėl prie sienos į tą pačią vietą paimti likusių 4 nešulių su cigaretėmis ir taip pat juos nunešė į automobilį. Atnešus dėžes su cigaretėmis, jas sudėjo į bagažinę. Antrą kartą grįžus vairuotojas taip pat buvo automobilyje. Jie sudėję cigaretes į automobilį, nuėjo į namus pas D. išgerti arbatos ir pažaisti kompiuteriu. Jiems bebūnant namuose, į namus atėjo pasienio pareigūnai, paprašė jų dokumentų ir juos sulaikė. Jo sunki materialinė padėtis, todėl norėjo lengvai užsidirbti pinigų (t. 2, b. l. 45-46). Šiuos duotus parodymus kaltinamasis T. A. patvirtino 2020 m. sausio 7 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 49).

Pagarsinus parodymus kaltinamasis T. A. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus ir jo duoti parodymai yra teisingi. Teisiamojo posėdžio metu viską prisiminė blogiau, nes įvykis buvo seniai, dėl to ir pasakė, jog nežinojo, ką nešė. Tą dieną, kai apklausė iš karto po įvykio, atsiminė viską geriau. Jokio kito vairuotojo automobilyje nebuvo, t. y. buvo tik vienas, kuris juos paėmė, nuvežė, laukė jų ir dėjo dėžes į automobilį. Vairuotoją atpažino pagal nuotrauką.

Kaltinamasis J. V. teisiamojo posėdžio metu kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau paaiškino, kad jis nebuvo pagrindinis organizatorius. Parodė, jog (duomenys neskelbtini) susitiko su „D“, kurį žinojo tik iš matymo. Nežino pastarojo nei vardo, nei pavardės. Visus nurodymus, ką daryti, jam davė būtent „D“, t. y. kaltinamajam buvo pasakyta, jog reikės parvežti maišus. „D“ kaltinamąjį nuvežė iki žmogaus buvusio su automobiliu AUDI, su kuriuo susitiko degalinėje. Nežinojo minėto automobilio savininko vardo ir pavardės, jį matė pirmą kartą. Paėmus automobilį, jo savininkas daugmaž parodė kelią, kur reikės važiuoti, kad jis nepaklystų. Po to automobilio savininką nuvežė atgal iki degalinės ir tik tada bevažiuojant iki vietos paėmė kaltinamuosius T. A. ir V. S.. Pastarųjų nepažinojo, tiesiog sustojo prie jų ir pasiūlė jiems užsidirbti. Jiems pasakė, kad reikės pernešti maišus, bet nepasakė, kad tai bus cigaretės. Jis pats tik vėliau sužinojo, kad tai cigaretės, t. y. tik tada, kai T. A. ir V. S. pradėjo nešti dėžes, jis suprato, jog tai cigaretės. Kai jie nešė dėžes, jis sėdėjo automobilyje. Jis buvo tik vairuotojas, o T. A. ir V. S. ? nešikai. Po antro karto, kai T. A. ir V. S. parėjo, neužilgo pasirodė pasienietis. Išgirdęs šuns lojimą, jis paliko automobilį ir pabėgo į mišką. Nežino, kur tuo metu buvo T. A. ir V. S.. Vėliau pats nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini) ir prisipažino. Sutinka, kad jo vairuoto automobilio vertė yra 1 500 Eur.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino ikiteisminio tyrimo metu J. V. duotus parodymus (t. 2, b. l. 81-82, 86). J. V., apklausiamas 2019 m. birželio 14 d. parodė, kad dėl pareikšto įtarimo prisipažįsta visiškai, labai gailisi. Gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau dažnai būna (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vieną dieną, neprisimena tikslios datos, jam būnant (duomenys neskelbtini), prie kavinės jį užkalbino nepažįstamas asmuo, pasiūlė užsidirbti pinigų. Susidomėjo, nes niekur nedirba. Asmuo jam pasakė, kad reikėtų pervežti kontrabandines cigaretes, kurios bus atgabentos į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini). Sakė, kad reikės su savo automobiliu nuvykti į (duomenys neskelbtini), ten pasikrauti cigaretes ir atvežti iki (duomenys neskelbtini). Žemėlapyje parodė tikslią vietą, kur bus cigaretės. Pasakė, kad reikia atvažiuoti 2019 m. gegužės 26 d. apie pietus. Sakė, kad turi būti 16 dėžių. Žino, kad tie asmenys, kurie užsiima cigarečių gabenimu, daug uždirba, todėl sutiko, nors ir žinojo, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Kadangi savo automobilio neturi, todėl 2019 m. gegužės 26 d. pirmoje dienos pusėje nuvažiavo pas pažįstamą vardu R., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pažįstamas turėjo automobilį AUDI A6, universalą, galiniais tamsintais langais, todėl jam toks automobilis puikiai tiko. R. sutiko paskolinti automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). R. nesakė, kokiu tikslu skolinasi automobilį, nes jis nebūtų davę automobilio cigarečių gabenimui. Automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Žino, kad ten yra parduotuvė, todėl pagalvojo, jog ten ras žmonių, kurie jam padėtų, t. y. nereikėtų vienam tampyti cigarečių. Jiems irgi būtų davęs pinigų. Ten susitiko du asmenis, kurių vardų ir pavardžių nežino, juos matė pirmą kartą. Jiems pasiūlė padirbėti. Asmenys sutiko ir suprato, kad turės panešti cigaretes, nes šiuose kraštuose toks darbas įprastas. Jie nuvyko į (duomenys neskelbtini). Prieš tai tą vietą buvo apžiūrėjęs internete, kur maždaug reikia privažiuoti. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) įsuko į kažkokią sodybą ir ten paliko automobilį. Kieno ten sodyba ir kas joje gyvena, nežino. Kiek suprato, vienas iš tų asmenų ten yra buvęs, todėl pagalvojo, kad nekils įtarimo, jeigu pastatys ten automobilį. Įvažiavę į sodybą pagalvojo, kad jam pačiam prie sienos nėra ko eiti, nes kartu pasiėmė dar du asmenis. Jis jiems parodė kryptį, kur eiti ir jie nuėjo. Po kurio laiko jie grįžo su cigarečių dėžėmis ir jas sudėjo į automobilio saloną. Jie pradžioje atnešė po keturis nešulius, kurie buvo aptraukti juodomis polietileninėmis plėvelėmis. Tada vėl nuėjo prie sienos ir atnešė dar keturis nešulius. Kiek suprato, kiekviename nešulyje buvo po dvi dėžes cigarečių. Kai atnešė likusias cigaretes, jis pamatė kažkokį automobilį, kuris važinėjo po kaimą. Pagalvojo, kad tai gali būti pasienio pareigūnai. Išsigando ir pagalvojo, kad jį gali sučiupti, todėl pasišalino nuo automobilio. Nežino, kur nuėjo tie du asmenys. Po kurio laiko su juo susisiekė R. ir pasakė, kad jo automobilį sulaikė pasienio pareigūnai su jo gabentomis cigaretėmis. Pasakė, kad dėl to dabar turi didelių problemų (duomenys neskelbtini), t. y. buvo apklausoje ir pan. Dėl to nusprendė ateiti ir savanoriškai prisipažinti, kad ryžosi gabenti kontrabandines cigaretes (t. 2, b. l. 81-82). Šiuos duotus parodymus kaltinamasis J. V. patvirtino 2020 m. sausio 10 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 86).

Pagarsinus parodymus kaltinamasis J. V. patvirtino jog jie teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu pasakojo tai, kas buvo pagarsinta teisiamojo posėdžio metu. Patikslino, kad kur tiksliai reikės važiuoti jam parodė ne žemėlapyje, o tiesiog parodė kelią.

Kaltinamiesiems prisipažinus kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas bei davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui bei kaltinamojo T. A. gynėjui advokatui, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. J., parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. gegužės 26 d., 19 val. iki 2019 m. gegužės 27 d., 9 val. tarnybą vykdė (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 26 d. 19 val. pamainų pasikeitimo metu, dieninės pamainos, (duomenys neskelbtini) A. L. informavo, kad (duomenys neskelbtini), tarp valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) galimai bus gabenama kontrabanda su sidabrinės spalvos AUDI markės automobiliu. Informacija buvo gauta iš (duomenys neskelbtini), kurią perdavė (duomenys neskelbtini) M. P.. (duomenys neskelbtini), kurios sudėtyje buvo (duomenys neskelbtini) G. P. ir (duomenys neskelbtini) M. Č. su tarnybiniu šunimi „E“, nurodė patikrinti valstybės sienos atkarpą nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) iki valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini). 19.40 val. (duomenys neskelbtini) M. Č. informavo, kad tikrinant valstybės sieną ties valstybės sienos ženklu Nr. (duomenys neskelbtini), tarnybinis šuo „E“ pradėjo sekti pėdsakais nuo (duomenys neskelbtini) upės kranto, kuria eina valstybės siena į Lietuvos Respublikos gilumą. Nedelsiant išvyko į (duomenys neskelbtini). 19.50 val. (duomenys neskelbtini) M. Č. pranešė, kad tarnybinis šuo „E“ pėdsakais atvedė prie sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kuri yra apie 300 m nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), ir tarp ūkinių pastatų, sodybos teritorijoje stovi automobilis AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, ir šalia jo vaikštantis asmuo. (duomenys neskelbtini) G. P. nurodė blokuoti išvažiavimą iš sodybos. Liudytojas pats išvyko į įvykio vietą. 19.55 val. atvykęs prie minėtos sodybos, pastebėjo automobilį ir šalia stovintį asmenį, kuris prisistatė D. Ž.. Paklausus, kam priklauso automobilis ir ar yra kitų asmenų sodyboje, jis atsakė, kad nežino, kieno automobilis, o sodyboje tik jis ir senelė. Apžiūrint automobilį pastebėjo, kad jis neužrakintas. Atidaręs automobilio šonines keleivio pusės galines dureles pamatė jame sudėtus 8 juodos spalvos ryšulius, apvyniotus polietileno plėvele. 20.35 val. į sodybą grįžo joje gyvenantis V. Ž.. 20.45 val. atvažiavo (duomenys neskelbtini), kuriems sodyboje gyvenantis V. Ž. geranoriškai leido apžiūrėti sodybą. 21.30 val. (duomenys neskelbtini) sodyboje rado V. S. ir T. A., kurie paaiškino, kad atvažiavo į svečius pas draugą. 3.30 val. apžiūrėjus ryšulius juose rasti 8 000 pakelių cigarečių su (duomenys neskelbtini) akcizo ženklais (t. 1, b. l. 90). Analogiškos faktinės aplinkybės nurodytos ir liudytojo 2019 m. gegužės 26 d. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 7).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. Č., parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. gegužės 26 d. 19 val. iki 2019 m. gegužės 27 d. 9 val. tarnybą vykdė (duomenys neskelbtini) kartu su kolega (duomenys neskelbtini) G. P. ir savo tarnybiniu šunimi „E“. Iš (duomenys neskelbtini) J. J. gavo nurodymą patikrinti valstybės sienos atkarpą nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) iki valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini). Tikrinant minėtą valstybės sienos ruožą, nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), tarnybinis šuo užuodė pėdsakus nuo (duomenys neskelbtini) upės kranto, kuriuo eina valstybės sienos linija ir pradėjo jais sekti išmintu takeliu į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą. Apie tai, kad šuo aptiko pėdsakus ir jais seka į teritorijos gilumą, nedelsiant pranešė (duomenys neskelbtini). Sekant pėdsakais, šuo atvedė iki sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kuri yra apie 300 metrų nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje sodyboje, tarp ūkinių pastatų, sodybos teritorijoje, stovėjo sidabrinės spalvos automobilis AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šalia jo vaikščiojo, kaip prisistatė, D. Ž.. Į sodybą atvyko (duomenys neskelbtini) J. J.. Apžiūrint automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasti 8 juodos spalvos ryšuliai, apvynioti polietileno plėvele. 20.35 val. į sodybą automobiliu AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grįžo sodyboje gyvenantis V. Ž.. Taip pat vėliau į sodybą atvyko (duomenys neskelbtini), kuriems, sodybos šeimininkas V. Ž. geranoriškai leido apžiūrėti sodybą. 21.30 val. apžiūrint sodybą joje buvo rasti V. S. ir T. A., kurie paaiškino, jog atvažiavo į svečius pas draugą. Apžiūrėjus ryšulius, esančius automobilyje, rasti 8 000 pakelių cigarečių, paženklintų (duomenys neskelbtini) ženklais (t. 1, b. l. 85-86).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. P., (duomenys neskelbtini) iš esmės parodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojai J. J. bei M. Č. (t. 1, b. l. 88).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. Ž., parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena su tėvais, dviem seserimis ir močiute. T. A. pažįsta labai gerai. V. S. jam yra girdėtas, tačiau su juo nebendrauja ir jokių ryšių nepalaiko. 2019 m. gegužės 26 d. visą laiką buvo namuose. Su juo dar buvo jo močiutė. Tėvai buvo išvykę į (duomenys neskelbtini), seserų namuose taip pat nebuvo. Apie pietus buvo užsnūdęs. Kažkuriuo momentu, tikslaus laiko pasakyti negali, pas jį į namus atvyko T. A. su savo draugu V. S.. Jie namuose žaidė kompiuterinius žaidimus. Kažkuriuo momentu jis išėjo į kiemą pamaitinti šunų. Draugai liko toliau namuose žaisti kompiuteriu. Išėjęs į lauką pamatė lauke stovintį nežinomą pilką automobilį AUDI. Nepastebėjo, ar automobilyje buvo žmonių. Priekinės keleivio pusės durys buvo atidarytos. Pastebėjęs kieme esantį nežinomą automobilį, ėjo link jo pažiūrėti. Priėjus prie automobilio, tolumoje sušuko pasienio pareigūnas su šunimi. Nepastebėjo, kas buvo sudėta automobilio viduje. Po to prie jo priėjo pasienio pareigūnas. Draugai buvo namuose. Tada paskambino tėvams ir tėvas grįžo į sodybą (t. 1, b. l. 67-68).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. B. (R. B.), parodė, kad T. A. ir V. S. nepažįsta. Jis gyvena kartu su tėvais (duomenys neskelbtini). Dirba firmoje „F“ (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jam faktiškai priklauso du automobiliai: AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį AUDI A6 įsigijo 2019 m., tikslios datos neprisimena. Įsigijo iš E. K.. Už automobilį mokėjo 1 000 Eur. Perkant automobilį jie su E. K. supildė dokumentus ir pasirašė pirkimo-pardavimo sutartis. Įsigijęs automobilį jo neužregistravo savo vardu, nes jis ir E. K. yra (duomenys neskelbtini), todėl jiems niekaip neišeidavo susitikti ir atlikti visas reikalingas procedūras. 2019 m. gegužės mėnesį, naktį iš 25 d. į 26 d., buvo grįžęs iš (duomenys neskelbtini) ir namuose miegojo. (duomenys neskelbtini) buvo užsipilti kuro. Gegužės 26 d., dienos metu, jis namuose miegojo. Pas jį į namus atvyko jam pažįstamas asmuo pravarde „G“. Negali pasakyti, koks to asmens vardas ir pavardė, nes jį visi vadina pravarde. Žino, kad jis gyvena netoli (duomenys neskelbtini). Jis paprašė liudytojo paskolinti automobilį AUDI A6. Sakė, kad reikia pervežti, tačiau nesakė ką, todėl ir nesigilino. Jis pasitikėjo ir automobilį paskolino. Minėjo, kad vakare grąžins automobilį. Automobilio ir jo asmens dokumentai liko automobilyje. Automobilio jam taip ir negrąžino. Jis bandė porą kartų skambinti, tačiau „G“ nekėlė telefono. Tą patį vakarą draugas R. pranešė, kad jo automobilis yra sulaikytas su cigaretėmis. Iš kur draugas sužinojo šią informaciją, nežino. Nesulaukęs automobilio, pirmadienį anksti ryte išvyko į reisą. Grįžęs iš reiso, 2019 m. gegužės 31 d. iš sesers sužinojo, kad reikia atvykti į (duomenys neskelbtini) apklausai. Šaukiamą dieną negalėjo atvykti, nes anksti ryte išvyko vėl į (duomenys neskelbtini). Nežinojo kad jo automobiliu bus gabenamos cigaretės. Galėtų atpažinti asmenį pravarde „G“. Jis yra apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, maždaug (duomenys neskelbtini) ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, plaukai (duomenys neskelbtini). Vėliau galės pateikti jo vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą, nes po apklausos žada važiuoti pas jį ir išsiaiškinti aplinkybes (t. 1, b. l. 82-83).

2019 m. spalio 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. S. atpažino J. V. kaip asmenį, kuris labai panašus į asmenį, kuris 2019 m. gegužės 26 d. pasiūlė užsidirbti nešant cigaretes ir vairavo automobilį „AUDI“ (t. 1, b. l. 110-114).

2019 m. spalio 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad T. A. atpažino J. V. kaip asmenį, kuris panašus į tą, kuris 2019 m. gegužės 26 d. pasiūlė užsidirbti nešant cigaretes ir vairavo automobilį AUDI (t. 1, b. l. 121-125).

2019 m. gegužės 26 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ribose tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų (toliau tekste – VSŽ) Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje atkarpoje valstybės siena eina šiaurės rytų kryptimi, pažymėta vienpusiais valstybės sieną žyminčiais ženklais. Tęsiant įvykio vietos apžiūrą, ties VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini), prie pat upelio kranto, Lietuvos Respublikos teritorijoje, matoma išminta žolėje brydė, takelis. Prie upelio kranto, Lietuvos Respublikos pusėje, matosi galimai švieži įspausti žmogaus avalynės pėdsakai, t. y. pėdsakų takelis, vedantis į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą. Tęsiant vietovės apžiūrą, einama taku, išmintu aukštoje miško žolėje, einama laukyme, kiek toliau prasideda miško plotas, kuris veda iki sodybos, esančios (duomenys neskelbtini). Iki šios sodybos einama apie 50 metrų. Toliau takelis veda kiek kampu, praeinama pro krūmynus, takelis veda link sodybos, esančios (duomenys neskelbtini). Nuo upelio (duomenys neskelbtini) iki minėtos sodybos yra apie 300 metrų atstumas. Iki minėtos sodybos pėdsakų takelis išmintas aukštoje žolėje, matyti, kad judėjimo kryptis nuo sienos linijos vaikščiota galimai pirmyn ir atgal, pėdsakus identifikuoti nėra galimybės. Daiktų einant takeliu, nerasta. Valstybės sienos pažeidimo požymiai nenustatyti. Toliau įvykio vietos apžiūra tęsiama (duomenys neskelbtini), kuri yra nuo VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini) 300 metrų atstumu. Tarp ūkinių pastatų, sodybos teritorijoje matomas stovintis sidabrinės spalvos automobilis „AUDI A6 AVANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis neužrakintas. Atidarius automobilio šonines keleivio pusės galines dureles, matyti atlenkta galinė automobilio sėdynė, ant jos – ryšuliai, supakuoti į juodos spalvos polietileno maišus, apjuosti polietileno raiščiais. Ties pavarų perjungimo svirtimi, matosi dvi medžiaginės pirštinės, iš kurių viena balkšvos spalvos. Automobilio salone, už vairuotojo pusėje esančios sėdynės, guli nuimtos galinės sėdynės galvos atramos, viso – 3 vienetai. Automobilio priekyje, atidarius daiktadėžę, joje aptikta ir rasta automobilio „AUDI A6 AVANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas E. K. vardu; techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) atlikta automobiliui „AUDI A6 AVANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas Lietuvos Respublikos piliečio R. B. vardu; santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini), sudarytas tarp asmenų T. B. ir R. K.; „H“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) apdraustas automobilis „AUDI A6 AVANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjas – E. K.. Taip pat daiktadėžėje aptikta nešiojama radijo stotelė „(duomenys neskelbtini)“, juodos spalvos. Įjungus radijo stotelę, ekrane matosi dažnis 450.250, po juo dažnis 450.250. Tęsiant automobilio „AUDI A6 AVANT“ apžiūrą, išimami ant automobilio galinės sėdynės esantys ryšuliai, supakuoti į juodos spalvos polietileno maišus. Viso: 8 ryšuliai. Apžiūros metu aptikti 6 000 vienetų pakelių cigarečių (12 dėžių) su cigaretėmis „B“, pažymėtų (duomenys neskelbtini) akcizo ženklais, bei 2 000 vienetų pakelių cigarečių (4 dėžių) su cigaretėmis „C“, pažymėtų (duomenys neskelbtini) akcizo ženklais. Viso aptikti ir rasti 8 000 vienetų pakelių cigarečių (16 dėžių) (t. 1, b. l. 9-38).

2020 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2 000 pakelių cigarečių „C“ ir 6 000 pakelių cigarečių „B“ vertė, įskaitant privalomus mokesčius, yra 26 181 Eur (t. 1, b. l. 138-139).

2020 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) rašte Nr. ((duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 26 d. automobilio „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 500 Eur (t. 1, b. l. 141).

BK 199² straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje ištirtų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visumą, daro išvadą, jog kaltinamųjų V. S., T. A. ir J. V. kaltę pagrindžiančių įrodymų, jog jie, pažeisdami teisės aktų reikalavimus, veikdami bendrininkų grupe, gabeno kaltinime nurodytą cigarečių kiekį, yra surinkta pakankamai. Iš kaltinamųjų duotų parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu (past. – kaltinamieji patvirtino teismo pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaip teisingus), kurie sutampa tarpusavyje esminėmis faktinėmis aplinkybėmis (past. – dėl visų trijų kaltinamųjų susitikimo (duomenys neskelbtini); dėl J. V. pasiūlymo „užsidirbti“; dėl nuvažiavimo su automobiliu prie sodybos, esančios (duomenys neskelbtini); dėl aplinkybės, jog kaltinamieji V. S. ir T. A. nuėję prie valstybės sienos ir paėmę dėžes su kontrabandinėmis cigaretėmis jas atnešė prie sodybos) darytina išvada, jog J. V. 2019 m. gegužės 26 d., apie 11 val. (duomenys neskelbtini), pasiūlė T. A. ir V. S. gabenti Lietuvos Respublikos teritorija akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, paženklintas (duomenys neskelbtini) akcizo ženklais. Taip pat nustatyta, kad V. S. ir T. A. sutikus su kaltinamojo J. V. pasiūlymu, tą pačią dieną apie 14.20 val. J. V., veikdami bendrininkų grupe su T. A. ir V. S., automobiliu „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į Lietuvos Respublikos valstybės sienos ruožą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nurodė vietą, kurioje yra iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną atgabentos cigaretės, kurias jie turi atnešti į automobilį, o pats liko laukti automobilyje. Kaltinamieji T. A. ir V. S. 14.30 val. iš J. V. nurodytos vietos, esančios (duomenys neskelbtini) ribose, tarp valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturint cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, per du kartus rankomis atnešė iki automobilio „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), 8 000 pakelių cigarečių „B“ ir 2 000 pakelių cigarečių „C“, paženklintas (duomenys neskelbtini) akcizo ženklais, kurių bendra vertė yra 26 181 Eur ir viršija 250 MGL dydžio sumą, kur jų laukė J. V. ir šias cigaretes automobiliu „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ruošėsi toliau gabenti, tačiau pastebėjus pareigūnus J. V. iš įvykio vietos pasišalino. Kaltinime nurodytas aplinkybes, kad kaltinamieji neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, iš dalies patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų J. J., M. Č., G. P. ir D. Ž. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo nesivadovauti bei juos laiko patikimais, taip pat 2019 m. gegužės 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog automobilyje „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasta 8 000 pakelių cigarečių „B“ ir 2 000 pakelių cigarečių „C“, kurie paženklinti (duomenys neskelbtini) akcizo ženklais. Aplinkybę, jog kaltinamųjų neteisėtai disponuotų akcizais apmokestinamų prekių vertė viršijo 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą, patvirtina 2020 m. sausio 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota informacija, kad 2 000 pakelių cigarečių „C“ ir 6 000 pakelių cigarečių „B“ (past. – būtent šiomis cigaretėmis neteisėtai disponavo kaltinamieji) vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 26 181 Eur. Teismui įvertinus kaltinamųjų duotus parodymus, galima daryti pagrįstą išvadą, jog jie puikiai suvokė, kad juodose, polietilenu apdengtose dėžėse yra būtent akcizais apmokestinamos prekės – kontrabandinės cigaretės, o ne kokie nors kiti daiktai. Suvokimą apie tai visi trys kaltinamieji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu. J. V. apklausų ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vieną dieną, tikslios datos neprisimena, jam būnant (duomenys neskelbtini), prie kavinės jį užkalbino nepažįstamas asmuo ir pasiūlė užsidirbti pinigų, t. y. 2019 m. gegužės 26 d. apie pietus pervežti kontrabandines cigaretes, kurios bus atgabentos į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini), su pateiktu nepažįstamojo pasiūlymu sutiko. Kaltinamieji V. S. ir T. A. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad J. V. jiems pasiūlė užsidirbti, t. y. nešti nuo valstybinės sienos dėžes. Minėti kaltinamieji nurodė, kad nusikalstamos veikos darymo eigoje suprato, jog dėžėse yra kontrabandinės cigaretės. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji ir nurodė, kad iš dalies nesuvokė dėžėse esančių daiktų turinio, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jų neginčijo, todėl teismas jais neturi pagrindo nesivadovauti, nustatydamas asmenų tyčią padarius nusikalstamą veiką. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo gana ilgas laikotarpis (daugiau nei vieneri metai iki teisiamojo posėdžio teisme), todėl natūralu, jog tam tikras aplinkybes kaltinamieji galėjo elementariai pamiršti, ką beje jie patys ir pažymėjo, duodami parodymus teisiamojo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. S., T. A. ir J. V. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, jų veikos kvalifikuotos teisingai.

Kaltinamojo J. V. veiksmai kaltinamajame akte kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 5 ir 6 dalis ir BK 199² straipsnio 2 dalį, t. y. jis kaltinamas akcizais apmokestinamų prekių gabenimo sukurstymu ir padėjimu V. S. ir T. A. gabenti akcizais apmokestinamas cigaretes. Taip pat J. V. veiksmai kvalifikuoti pagal alternatyvų požymį ? šiuo atveju draudžiamų prekių (cigarečių) laikymą. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir įvertinęs įrodymų visumą, su tokiu veiksmų kvalifikavimu J. V. nesutinka.

BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Iš įstatyminio apibrėžimo kyla būtinieji bendrininkavimo požymiai: kelių asmenų dalyvavimas padarant tyčinę nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; tarpusavio susitarimas daryti nusikalstamą veiką, bendrininkų veikimas tyčia. Kiekvienas bendrininkas turi suvokti, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-630/2011). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad bendrininkavimo atveju (išskyrus nusikalstamo susivienijimo bendrininkavimo formą) išankstinis susitarimas nėra privalomas bendrininkavimo požymis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką susitarimas gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina, kad asmenys buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009, 2K-214/2011).

BK 24 straipsnio 3 dalis numato, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). BK 24 straipsnio 6 dalyje įtvirtina, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Pažymėtina, kad padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, jog jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį.

Teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad kaltinamojo J. V. veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip bendravykdytojo veiksmai pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, o ne padėjėjo ir kurstytojo. Iš J. V. duotų parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jam nenustatytas asmuo pasiūlė pervežti (gabenti) nuo prie valstybinės sienos esančias dėžes su jomis esančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – kontrabandinėmis cigaretėmis. Su pasiūlymu kaltinamasis sutiko, nes norėjo užsidirbti, žinodamas, kad iš tokios veiklos yra gaunamos nemažos pinigų sumos. Darytina išvada, kad kaltinamojo J. V. tyčia daryti nusikaltimą susiformavo dar iki tol, kol jis sutiko kitus kaltinamuosius ir jiems pasiūlė kartu nusikalsti, t. y. jis aiškiai suvokė, kad nebus nusikalstamos veikos padėjėju, o bus vykdytoju. Iš nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamieji V. S. ir T. A. prie nusikalstamos veikos darymo prisijungė vėliau, t. y. J. V. važiuojant (duomenys neskelbtini) ir pamačius minėtus kaltinamuosius bei prie jų privažiavus, jiems pasiūlius „užsidirbti“ nešant dėžes. Byloje nenustatyta, kad J. V. būtų kurstęs V. S. ir T. A. nusikalsti, daręs spaudimą atlikti nusikalstamus veiksmus ir pan., o pastarieji daryti nusikaltimą kartu sutiko savo laisva valia, siekdami papildomai užsidirbti. Taip pat byloje nustatyta, kad J. V. savo tyčiniais veiksmais tiesiogiai realizavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, sudėtį, t. y. pasiskolino automobilį, kuriuo ruošėsi gabenti cigaretes, atvežė nusikalstamos veikos bendrininkus į nusikalstamos veikos vietą bei nurodė jiems iš kur atnešti cigarečių dėžes iki automobilio, o kaltinamiesiems atnešus dėžes su kontrabandinėmis cigaretėmis, pats dėjo jas į automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo turėjo šias cigaretes išvežti tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Tai, kad kaltinamasis J. V. pats tiesiogiai nenešė cigarečių dėžių, nereiškia, jog jo atsakomybė yra kaip kurstytojo. Pažymėtina tai, kad J. V. sumanymas buvo paėmus kontrabandines cigaretes nuo valstybinės sienos ir jas sukrovus į automobilį, minėta transporto priemone jas išgabenti nuo sodybos, t. y. tikslas buvo realizuoti vieną iš alternatyvių nusikalstamos veikos padarymo būdų, tačiau jo bendrininkams atlikus dalį veiksmų (atgabenus cigaretes nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos) ir J. V. supratus, jog daromą nusikalstamą veiką galimai pastebėjo pasieniečiai, kaltinamasis paliko automobilį ir pabėgo. Šios paminėtos aplinkybės negali būti laikomos siekiu padėti daryti nusikalstamą veiką ar kurstymu nusikalsti, todėl turi būti kvalifikuojamos kaip veikimas bendrininkų grupe, kaltinamąjį J. V. laikant nusikalstamos veikos (akcizais apmokestinamų prekių gabenimo) bendravykdytoju. Pažymėtina tai, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog bendrininkai atsako kaip bendravykdytojai už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, kurias apėmė jų tyčia. Atsižvelgiant į tai, iš veikos kvalifikavimo šalintinos BK 24 straipsnio 5 ir 6 dalys, paliekant kaltinimą J. V. atžvilgiu tik pagal BK 199² straipsnio 2 dalį. Toks nusikalstamos veikos kvalifikavimas kaltinamojo teisinės padėties neblogina. Be to, šias aplinkybės šalinti iš kaltinimo J. V. atžvilgiu prašė ir prokuroras baigiamųjų kalbų metu, o kaltinamasis J. V. dėl to jokių pastabų ar reikalavimų neturėjo.

Taip pat iš kaltinimo J. V. šalintinas alternatyvus BK 199² straipsnio 2 dalies požymis ? akcizais apmokestinamų prekių laikymas. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas šį nusikalstamos veikos požymį sieja, ne su fiziniu draudžiamų daiktų lietimu (laikymu), o su asmens valiniu aspektu tokias prekes įgyti ir laikyti. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, jog J. V. kaip ir kiti du nusikalstamos veikos bendrininkai turėjo cigaretes pergabenti iš vienos vietos (pasienio teritorijoje) į kitą tyrimo metu nenustatyto asmens nurodytą vietą, ir atlikus dalį cigarečių gabenimo veiksmų (jas sunešus nuo pasienio vietos į automobilį) toliau gabenti jų nepavyko, nes pastebėjus pareigūnams šios draudžiamos prekės buvo rastos ir paimtos. Šios aplinkybės nustatytos kaip jau paminėta, tiek pačių kaltinamųjų parodymais, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustų pareigūnų parodymais.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-27-697/2019). Baudžiamajame įstatyme yra nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamieji V. S., T. A. ir J. V. veikdami tiesiogine tyčia padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta viena visų trijų kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą V. S., T. A. ir J. V. padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamųjų J. V. ir T. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas taip pat pripažįsta ir tai, kad nusikaltimą jie padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tai yra, BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra laikomas recidyvistu.

Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog J. V. paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ? areštu 50 parų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su bausme paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą 70 parų arešto bausmę (arešto bausmę atliko (duomenys neskelbtini)), tad nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo neišnykusį teistumą. T. A. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. sausio 30 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį areštu 30 parų, paskirtą bausmę atliko (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 35). Atsižvelgiant į tai, teistumas pagal minėtą nuosprendį padarant naują nusikaltimą, kuris nagrinėjamas šioje baudžiamojoje byloje, nebuvo išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis). Kadangi naują tyčinį nusikaltimą kaltinamasis T. A. padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinį nesunkų nusikaltimą (past. – praėjus vos trims savaitėms po arešto bausmės įvykdymo), laikytina, jog šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, kaip tai yra nurodoma BK 27 straipsnio 1 dalyje, bei tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nors kaltinamajame akte ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nėra nurodyta, vadovaudamasis formuojama teismų praktika, teismas nustatęs šią aplinkybę baudžiamojoje byloje turi diskreciją ją inkriminuoti savarankiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2019).

Kaltinamasis V. S. praeityje neteistas (t. 2, b. l. 3), tačiau baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 4). Kaltinamojo teigimu, šiuo metu dirba UAB „A“ (duomenys neskelbtini). Baudžiamojoje byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad jis būtų įrašytas į priklausomybės ligų gydymo įstaigų įskaitas ar jam būtų taikytas psichiatrinis gydymas. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vertina nusikalstamos veikos padarymo motyvus – nusikaltimas buvo padarytas siekiant finansinės naudos, atsižvelgiama ir į V. S. jauną amžių, tai, kad yra teisiamas pirmą kartą, jis praeityje nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu nebuvo ir šiuo metu nėra pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų, kaltinamasis nebuvo nusikalstamos veikos iniciatorius, o nusikaltimą padarė spontaniškai, siekdamas pasigerinti sunkią turtinę padėtį. Tai tik patvirtina, kad asmuo nėra linkęs nusikalsti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog bendrais su kitais kaltinamaisiais nusikalstamais veiksmais, buvo neteisėtai disponuojama didelės vertės akcizais apmokestinamomis prekėmis. Kaip jau paminėta, kaltinamojo atsakomybę lengvina viena aplinkybė, o sunkina – taip pat viena. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas vertina, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam V. S. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, švelnesnę bausmės rūšį – minimalaus dydžio baudą (150 MGL). Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam V. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į paskirtą bausmę įskaitytinas V. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 24) iki (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 28-29), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamasis V. S. teismo prašo jam skiriamos bausmės mokėjimą išdėstyti dalimis ilgesniam laikotarpiui, nurodydamas, kad jo finansinė padėtis yra sunki, gyvena kartu su drauge, o jų bendros mėnesinės pajamos sudaro apie 500 Eur. Teismas, įvertinęs tai, kad skiriamos baudos dydis yra nemažas, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų, įrodančių, kad V. S. finansinė padėtis būtų itin gera ar bent jau stabili ir skiriamą baudą jis galėtų sumokėti iš karto, turėtų kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, todėl skiriamą baudą tikslinga išdėstyti 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpiui.

Kaltinamajam V. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 30-31), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis T. A., kaip jau paminėta praeityje teistas du kartus (t. 2, b. l. 34-36), baustas ir administracine tvarka (t. 2, b. l. 37), šiuo metu nedirba (t. 2, b. l. 38-39), baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad būtų įrašytas į priklausomybės ligų gydymo įstaigų įskaitas ar jam būtų taikytas psichiatrinis gydymas. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas vertina nusikalstamos veikos padarymo motyvus – nusikaltimas padarytas spontaniškai siekiant finansinės naudos. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo jauną amžių, tai, kad yra teisiamas trečią kartą, kaltinamasis nebuvo nusikalstamos veikos iniciatoriumi, tačiau šioje baudžiamoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus vos trims savaitėms nuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės atlikimo. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog bendrais su kitais kaltinamaisiais nusikalstamais veiksmais, buvo neteisėtai disponuojama didelės vertės akcizais apmokestinamomis prekėmis, kas tik padidina jo nusikalstamų veikų pavojingumą. Kaip jau paminėta, jo atsakomybę lengvina viena aplinkybė, o sunkina – dvi. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas vertina, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, švelnesnę bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu – baudą, jos dydį nustatant didesnį už baudžiamajame įstatyme numatytą minimalaus dydžio baudą, t. y. paskiriant jam 180 MGL dydžio baudą. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas (atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas) kaltinamajam T. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą galutinę sumažintą bausmę įskaitytinas T. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 51) iki (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 57-58), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamasis T. A. teismo prašo jam skiriamos bausmės mokėjimą išdėstyti dalimis ilgesniam laikotarpiui, nurodydamas, kad jo finansinė padėtis yra sunki. Teismas, įvertinęs tai, kad skiriamos baudos dydis yra nemažas, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų, įrodančių, kad kaltinamojo finansinė padėtis būtų itin gera, jis šiuo metu dirbtų ir baudą galėtų sumokėti iš karto, turėtų kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, todėl skiriamą baudą tikslinga išdėstyti 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpiui.

Kaltinamajam T. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė, t. y. rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 59-60), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis J. V. praeityje teistas dešimt kartų (t. 2, b. l. 63-73), ne kartą baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 74), teigia, kad šiuo metu vykdo individualią veiklą. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų įrašytas į priklausomybės ligų gydymo įstaigų įskaitas ar jam būtų taikytas psichiatrinis gydymas. Skirdamas bausmę teismas vertina J. V. padarytos nusikalstamos veikos padarymo motyvus – nusikaltimas buvo padarytas siekiant finansinės naudos. Atsižvelgiama ir į tai, kad J. V. yra teisiamas vienuoliktą kartą, sistemingai daro administracinius nusižengimus, kaltinamasis V. S. ir T. A. atžvilgiu buvo nusikalstamos veikos iniciatoriumi, šioje baudžiamoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, t. y. šios aplinkybės patvirtina, kad asmuo yra linkęs sistemingai nusikalsti, nesilaikyti valstybėje galiojančių įstatymų, kas, teismo vertinimu, yra pasirinkto amoralaus ir nepriimtino visuomenei gyvenimo būdo pasekmė. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog bendrais su kitais kaltinamaisiais nusikalstamais veiksmais, buvo neteisėtai disponuojama didelės vertės akcizais apmokestinamomis prekėmis ir tik savalaikių pasienio pareigūnų veiksmų dėka buvo užkirstas kelias didelės žalos Lietuvos Respublikos ekonomikai ir verslo tvarkai padarymas. Kaip jau paminėta, kaltinamojo atsakomybę lengvina viena aplinkybė, tačiau sunkina dvi. Vertinant šias aplinkybes kaltinamajam tikslinga J. V. skirti laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. jam paskiriant 3 metus laisvės atėmimo. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas (atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas) paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas taip pat pažymi ir tai, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija). BK 199 ² straipsnis (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis) yra BK XXXI skyriuje, taigi sąlygos dėl dalinio paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamiesiems šioje byloje po 2020 m. liepos 1 d. turi būti svarstomos.

Įvertindamas aukščiau aprašytas aplinkybes, tai, kad remiantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, teismas daro išvadą, jog šios įstatymo nuostatos turėtų būti taikomos kaltinamojo J. V. atžvilgiu. Atsižvelgdamas į J. V. asmenybę ? jog išskyrus jo kriminalinę praeitį jokių kitų itin neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra gauta, tikslinga iš dalies atidėti laisvės atėmimo bausmės dalį nustatant, kad: kaltinamasis J. V. po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privalo atlikti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos namuose. Likusi J. V. neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminą tikslinga atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui paskiriant atitinkamus įpareigojimus įvertinant jo asmenybę bei tai, kad buvo padarytas sunkus nusikaltimas. Teismo vertinimu, būtent tokios kaltinamajam J. V. skiriamos laisvės atėmimo bausmės ir jos atlikimo dalinis atidėjimas padės pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins bausmės paskirtį.

Kaltinamajam J. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė, t. y. rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 87-88), pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamajam J. V. kartu su bausme skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. automobilio AUDI A6 vertę atitinkančios 1 500 Eur piniginės sumos konfiskavimą.

BK 72 straipsnio 1 dalis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamuoju įstatymu uždraustos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. V. nusikalstamą veiką padarė pasinaudodamas transporto priemone – automobiliu AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pripažintina nusikaltimo padarymo įrankiu, be kurio nebūtų buvęs įmanomas nusikalstamos veikos padarymas. Nors iš (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklauso E. K. (t. 1, b. l. 153), tačiau tikrasis automobilio savininkas yra R. B.. Šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino E. K., kuris parodė, kad automobilį pardavė R. B., tačiau pirkimo-pardavimo sutarties neįregistravo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 72-73). Aplinkybę, kad automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusipirko iš E. K., ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir R. B. (t. 1, b. l. 82-83). Tai, jog R. B. iš E. K. nusipirko minėtą transporto priemonę, patvirtina byloje esanti 2019 m. sausio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje užfiksuota, kad pardavėjas E. K. už 100 Eur pardavė automobilį AUDI A6 , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjui R. B. (t. 1, b. l. 76). Teismas, vertindamas šiuo duomenis, konstatuoja, kad transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise nepriklausė kaltinamajam J. V., o tikrasis automobilio savininkas R. B. (įvertinus kaltinamojo J. V., E. K. ir R. B. parodymus) nežinojo, kad pasinaudojant jo automobiliu AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bus daroma nusikalstama veika, todėl šios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcingas ir neteisėtas baudžiamojo įstatymo prasme. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad BK numato priverstinį neatlygintiną turto konfiskavimą, o transporto priemonė priklauso ne kaltinamajam J. V., todėl iš jo valstybės naudai konfiskuotina automobilio AUDI A6 rinkos vertę atitinkanti pinigų suma, kuri, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), yra 1 500 Eur (t. 1, b. l. 141). Nesivadovauti minėtu raštu, kaip nepatikimu ar akivaizdžiai neteisingu, teismas neturi pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis J. V. sutiko su automobilio rinkos vertės įvertinimu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ši transporto priemonė, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina jos savininkui R. B.. Kartu su automobiliu R. B. grąžintini ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), „D“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės draudimo sutarties draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

6 000 pakelių cigarečių „B“ ir 2 000 pakelių cigarečių „C“, kurie pažymėti (duomenys neskelbtini) akcizo mokesčio ženklais, saugomi (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. gegužės 28 d. kvitą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 142-143, 144, 145), sunaikinti, atsižvelgiant į tai, kad jų apyvarta yra uždrausta;

8 vienetai polietileno plėvelių, skardinė „(duomenys neskelbtini)“, cigarečių pakelis „(duomenys neskelbtini)“, telefono „(duomenys neskelbtini)“ baterija, 2 vienetai medžiaginių pirštinių, 9 vienetai daktiloskopinių plokštelių, nešiojama radijo stotelė „(duomenys neskelbtini)“, 10 vienetų odorologinių stiklainių, saugomi (duomenys neskelbtini), pagal 2020 m. sausio 21 d. priėmimo-perdavimo protokolą (t. 1, b. l. 148, 149), sunaikinti kaip menkaverčiai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 – 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. skirti galutinę 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (1 dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Laikyti, kad V. S. sumokėjo 2 MGL dydžio baudą, o likusi nesumokėta bauda – 98 MGL dydžio, t. y. 4 900 Eur (keturi tūkstančiai devyni šimtai eurų).

V. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

T. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 180 MGL (9 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. A. skirti galutinę 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (1 dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Laikyti, kad T. A. sumokėjo 2 MGL dydžio baudą, o likusi nesumokėta bauda yra 118 MGL dydžio, t. y. 5 900 Eur (penki tūkstančiai devyni šimtai eurų).

T. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. V. skirti galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 dalimi J. V. iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustatyti, jog J. V. privalo nedelsiant atlikti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos namuose, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant J. V. dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią J. V. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, J. V. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – taikyti automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančios piniginės sumos, t. y. 1 500 Eur neatlygintiną konfiskavimą valstybės naudai.

V. S., T. A. išaiškinti, kad jiems nuosprendžiu paskirtas baudas privaloma mokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 6801. Baudą V. S. ir T. A. privalo sumokėti per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jeigu sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

Automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kartu su registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „D“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės draudimo sutarties draudimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus (duomenys neskelbtini) (pagal 2019 m. gegužės 27 d. kvitą (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. sausio 20 d. priėmimo-perdavimo protokolą), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui R. B.;

6 000 pakelių cigarečių „B“ ir 2 000 pakelių cigarečių „C“, pažymėtus (duomenys neskelbtini) akcizo mokesčio ženklais, saugomus (duomenys neskelbtini) (pagal 2019 m. gegužės 28 d. kvitą (duomenys neskelbtini)), sunaikinti;

8 vienetus polietileno plėvelių, skardinę „(duomenys neskelbtini)“, cigarečių pakelį „(duomenys neskelbtini)“, telefono „(duomenys neskelbtini)“ bateriją, 2 vienetus medžiaginių pirštinių, 9 vienetus daktiloskopinių plokštelių, nešiojamą radijo stotelę „(duomenys neskelbtini)“, 10 vienetų odorologinių stiklainių, saugomus (duomenys neskelbtini) (pagal 2020 m. sausio 21 d. priėmimo-perdavimo protokolą), sunaikinti kaip menkaverčius.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.