Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. V. paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 dalimi, J. V. iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, nustatant, kad jis privalo nedelsiant atlikti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant jį dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį taip pat nuteisti V. S. (V. S.) ir T. A. (T. A.), tačiau nuosprendis dėl jų nuteisimo neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

J. V. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su T. A. ir V. S., gabeno akcizais apmokestinamas cigaretes, t. y. 2019 m. gegužės 26 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), jis pasiūlė T. A. ir V. S. gabenti Lietuvos Respublikos teritorija akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, paženklintas Baltarusijos akcizo ženklais. Pastariesiems sutikus, tą pačią dieną apie 14.20 val., J. V., veikdamas bendrininkų grupe kartu su T. A. ir V. S., automobiliu AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso R. B., nuvežė juos į Lietuvos Respublikos valstybės sienos ruožą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nurodė vietą, kurioje yra iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną atgabentos cigaretės, kurias jie turi atnešti į automobilį, o pats liko laukti automobilyje. T. A. ir V. S. 14.30 val. iš J. V. nurodytos vietos, esančios (duomenys neskelbtini) ribose, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0562–0563, neteisėtai, pažeisdami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punktą, kuris numato, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis“; 3.4 punktą, pagal kurį „fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatyta maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus“, neturėdami cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, per du kartus atnešė 300 metrų iki automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esančio sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini), 8 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ ir 2 000 pakelių cigarečių „Corona SuperSlims“, paženklintas Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra vertė yra 26 181 Eur ir viršija 250 MGL dydžio sumą, kur jų laukė J. V. ir ruošėsi toliau jas gabenti, tačiau pastebėjus pareigūnus, jis iš įvykio vietos pabėgo.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo J. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas J. V. skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės padarius BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, šios veikos teisinės kvalifikacijos, teismo nustatytų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių vertinimo, paskirtos bausmės rūšies bei dydžio. Teisėjų kolegijai šie klausimai abejonių taip pat nekelia.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, jais remdamasis teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir J. V. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 199² straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs visas J. V. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, už nusikaltimo, nustatyto BK 199² straipsnio 2 dalyje, padarymą jam paskyrė teisingą, aiškiai ne per griežtą, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkančią bausmę.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

J. V. padaryta veika, numatyta BK 199² straipsnio 2 dalyje, priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Šią nusikalstamą veiką jis padarė 2019 m. gegužės 26 d. J. V. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija Nr. XIII–653) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, apelianto nusikalstamos veikos padarymo metu – 2019 m. gegužės 26 d. – galiojusios BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos teismams nesuteikė jokios galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą: nei dalinį, nei visišką, asmenims, nuteistiems už sunkaus nusikaltimo padarymą. Galimybė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, atsirado tik nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui.

Todėl apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas J. V. BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nustatydamas, kad jis privalo nedelsiant atlikti 6 (šešis) mėnesius iš jam paskirtos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėdamas 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigodamas jį dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, šį baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

Dėl BPK 255 ir 256 straipsnių taikymo

BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, <...>, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta, o 256 straipsnio 2 dalyje – jog prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. <...>. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu.

Iš apskųstojo teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir nustatęs, jog J. V. akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes) gabeno veikdamas bendrininkų grupe su V. S. ir T. A., t. y. veikė kaip bendravykdytojas, o ne kaip kurstytojas bei V. S. ir T. A. padėjėjas pastarąsias gabenant, jo veiksmus kvalifikavo tik pagal BK 199² straipsnio 2 dalį be nuorodų į BK 24 straipsnio 5 ir 6 dalis. Tačiau apie tai, kad gali būti keičiama J. V. veiksmų kvalifikacija, numatyta kaltinamajame akte, pirmosios instancijos teismas proceso dalyvių, kaip to reikalauja pirmiau aptartos teisės normos, neįspėjo.

Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgusi į tai, kad kurstytojo, padėjėjo ir vykdytojo vaidmuo darant nusikalstamą veiką nėra tapatus, priešingai – skirtingas, teisėjų kolegija vertino, jog pirmosios instancijos teismo veiksmai, susiję su J. V. veiksmų kvalifikacijos, nurodytos kaltinamajame akte, keitimu prieš tai iš anksto neįspėjus proceso dalyvių, prieštarauja BPK 255 straipsnio 2 dalies ir 256 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Todėl siekdama ištaisyti šią pirmosios instancijos teismo klaidą, teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, atlikto įrodymų tyrimą ir J. V. pasiūlė duoti parodymus pagal pirmosios instancijos teismo pakeistą kvalifikaciją. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. V. kaltę dėl jam inkriminuotos veikos pripažino, naujų aplinkybių nenurodė, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotus parodymus (t. 2, b. l. 209–210).

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo (-jų), pripažįstame tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (pvz., žr., Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje EŽTT 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, Nr. 1A-314-307/2020).

Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nuteistajam J. V. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas. Apeliacinės instancijos teisme 2020 m. rugsėjo 14 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam J. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 120 Eur išlaidų.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma, yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. J. V. yra darbingo amžiaus, jo nurodymu, užsiima individualia veikla. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 120 Eur (šimtą dvidešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.