- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-471-796/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- S. S.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio ir Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui S. S. (S. S.) dėl atsiskaitymo pripažinimo tinkamu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. S. dėl atsiskaitymo pripažinimo tinkamu, juo prašė pripažinti, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai įvykdė savo pareigą atsiskaityti su atsakovu S. S. ir yra jam sumokėjusi visas su darbo santykiais susijusias išmokas.
2. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija) 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu buvo iš dalies patenkintas atsakovo prašymas ir nuspręsta išieškoti iš ieškovės 504,44 Eur darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laiką nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 19 d., 554,88 Eur netesybų už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d., o nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki visiško atsiskaitymo dienos, tačiau ne daugiau kaip šešis mėnesius po 2019 m. liepos 1 d. darbo sutarties nutraukimo dienos, išieškoti po 504,44 Eur netesybų už pavėluotai mokėtą darbo užmokestį nutraukus darbo sutartį. Atsakovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė.
3. Ieškovė paaiškino, kad 2019 m. liepos 1 d. su atsakovu S. S. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovas priimtas dirbti plataus profilio statybininko darbą. Šalys susitarė, kad atsakovui bus mokamas 5,16 Eur valandinis darbo užmokestis už faktiškai išdirbtas valandas. Atsakovo dirbtos valandos buvo pažymėtos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, atitinkamai apskaičiuotas ir sumokėtas atsakovui priklausantis darbo užmokestis. Darbo ginčų komisija nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės pateiktą darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir nepagrįstai priteisė atsakovui iš ieškovės su darbo santykiais susijusias sumas. Darbo santykiai tarp šalių tęsėsi trumpai, atsakovas nenorėjo atlikti jam pavestų šachtų kanalų ardymo darbų ir pats savo iniciatyva nutraukė darbo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 504,44 Eur darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laiką nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 19 d., 504,44 Eur netesybų, šią sumą padauginant iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių, pradedant skaičiuoti nuo 2019 m. liepos 19 d., sprendimo dalį dėl 504,44 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo nukreipė vykdyti skubiai.
5. Teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 1 d. tarp šalių buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią ieškovė priėmė atsakovą dirbti plataus profilio statybininku, ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovui 5,16 Eur valandinį darbo užmokestį už faktiškai išdirbtas valandas. Teismas taip pat nustatė, kad darbo sutartis nutraukta 2019 m. liepos 19 d. darbuotojo prašymu.
6. Darbo ginčų komisija 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu iš dalies patenkino atsakovo prašymą ir nusprendė išieškoti iš ieškovės 504,44 Eur darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laiką nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 19 d., 554,88 Eur netesybų už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d., o nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki visiško atsiskaitymo dienos, tačiau ne daugiau kaip šešis mėnesius po 2019 m. liepos 1 d. darbo sutarties nutraukimo dienos, išieškoti po 504,44 Eur netesybų už pavėluotai mokėtą darbo užmokestį nutraukus darbo sutartį. Atsakovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė.
7. Teismas atsižvelgė į tai, kad, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, ieškovė remiasi tik savo pačios paruoštu darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, kurį sudarė įmonės direktorius M. C., atsižvelgdamas į duomenis, kuriuos pateikė darbų vadovas R. B. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atsisakymas teismo posėdžio metu kaip liudytoją apklausti R. B. vertintinas kaip šių parodymų nenaudingumas darbdaviui (ieškovei). Atlikęs byloje surinktų įrodymų, t. y. šalių paaiškinimų, kaip liudytojo apklausto Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos direktoriaus V. J. parodymų, žurnalo, kuriame fiksuoti darbininkams išduotų kabinetų raktai, vertinimą, teismas padarė išvadą, kad ginčo laikotarpį atsakovas dirbo grindų ardymo darbus Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijoje. Ieškovė neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovo darbo įmonėje trukme.
8. Teismas konstatavo, kad šalių 2019 m. liepos 1 d. sudarytos darbo sutarties sąlyga, pagal kurią darbuotojui mokama tik už faktiškai išdirbtas valandas, nenurodant darbo laiko normos, yra nesąžininga, prieštaraujanti įstatymo nuostatoms, todėl teismas šią sąlygą laikė negaliojančia ex officio ir jos netaikė. Kadangi darbo sutartyje nebuvo įvardyta darbo laiko norma nei per dieną, nei per savaitę, nei per kitą apskaitinį laikotarpį, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovui darbo sutartimi nustatytas lankstus darbo grafikas, teismas padarė išvadą, jog atsakovui buvo nustatyta 8 darbo valandų norma per dieną.
9. Teismas sutiko su Darbo ginčų komisijos nustatyta aplinkybe, kad darbo užmokestis atsakovui skaičiuotinas už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 19 d. ir sudaro 464,40 Eur. Teismas taip pat sutiko su Darbo ginčų komisijos apskaičiuota kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas suma – 40,04 Eur, t. y. iš viso ieškovė atsakovui turėjo sumokėti 504,44 Eur neatskaičius mokesčių.
10. Spręsdamas klausimą dėl netesybų priteisimo, teismas atsižvelgė į tai, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra įvykdytas, ginčas nagrinėjamas teisme, šalys nesusitarė dėl kitokių atsiskaitymo terminų, uždelsta atsiskaityti suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, todėl iš ieškovės priteistinos netesybos, t. y. 504,44 Eur, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių, pradedant skaičiuoti nuo 2019 m. liepos 19 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad šalių susitarimas dėl apmokėjimo už darbą laikytinas nesąžiningu, todėl atsakovui buvo nustatyta 8 darbo valandų norma per dieną. Apeliantės teigimu, šalys susitarė dėl atlyginimo už faktiškai dirbtas valandas. Ieškovė pateikė į bylą faktinį atsakovo darbo laiką patvirtinantį darbo laiko apskaitos žiniaraštį, tačiau priimdamas sprendimą teismas nepagrįstai nesirėmė šiuo rašytiniu įrodymu.
11.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neginčijo Darbo ginčų komisijos atliktų skaičiavimų. Apeliantės teigimu, vien ta aplinkybė, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, jau rodo jos nesutikimą su Darbo ginčų komisijos atliktais skaičiavimais.
11.3. Teismas nepagrįstai liudytojo R. B. neatvykimą į teismo posėdį vertino kaip jo parodymų nenaudingumą ieškovei. Jeigu teismas manė, kad šio liudytojo apklausa yra būtina, teismas galėjo atidėti teismo posėdį.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. S. prašo skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovė apgaulingai vedė atsakovo darbo laiko apskaitą jam dirbant Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijoje. Darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta 2019 m. liepos 19 d., atleidimo dieną iš įmonės vadovo sutuoktinės banko sąskaitos atsakovui buvo sumokėta tik 16 Eur, kuriuos atsakovas grąžino.
12.2. Kadangi ieškovė tinkamai nevykdė pareigos atsiskaityti su darbuotoju, atsakovas kreipėsi į profesinę sąjungą bei Darbo ginčų komisiją dėl su darbo santykiais susijusių sumų išieškojimo. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl atsiskaitymo pripažinimo tinkamu bei darbuotojui iš darbdavio priteistos su darbo santykiais susijusios išmokos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Faktinės bylos aplinkybės
16. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2019 m. liepos 1 d. ieškovė su atsakovu sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti plataus profilio statybininko darbą. Darbo sutarties 1.3 punkte šalys susitarė, kad atsakovui bus mokamas 5,16 Eur valandinis darbo užmokestis už faktiškai išdirbtas valandas. Byloje taip pat nustatyta, kad nuo 2019 m. liepos 19 d. darbo sutartis darbuotojo prašymu buvo nutraukta. Darbo ginčų komisija 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu iš dalies patenkino atsakovo prašymą ir nusprendė išieškoti iš ieškovės 504,44 Eur darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laiką nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 19 d., 554,88 Eur netesybų už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d., o nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki visiško atsiskaitymo dienos, tačiau ne daugiau kaip šešis mėnesius po 2019 m. liepos 1 d. darbo sutarties nutraukimo dienos, išieškoti po 504,44 Eur netesybų už pavėluotai mokėtą darbo užmokestį nutraukus darbo sutartį. Atsakovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė.
17. Nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai įvykdė savo pareigą atsiskaityti su atsakovu ir yra jam sumokėjusi visas su darbo santykiais susijusias išmokas.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo
18. Apeliaciniame skunde apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovui buvo nustatyta 8 darbo valandų norma per dieną. Apeliantės teigimu, darbo sutartyje šalys susitarė dėl atlyginimo už faktiškai dirbtas valandas, atsakovo išdirbtą laiką patvirtina į bylą pateiktas darbo laiko apskaitos žiniaraštis, tačiau priimdamas sprendimą teismas nepagrįstai šiuo rašytiniu įrodymu nesirėmė. Atsižvelgiant į paminėtus apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad byloje pirmiausia spręstinas klausimas dėl atsakovo faktiškai dirbto laiko.
19. Darbo kodekso (toliau – ir DK) 32 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas (DK 34 straipsnio 1, 3 dalys).
20. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo šalis darbo teisiniai santykiai siejo laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 19 d. Ieškovės pateiktame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad atsakovas dirbo 3 dienas po 1 valandą liepos 4, 11 ir 19 dienomis, liepos 17 ir 18 dienomis nurodyta, jog atsakovui buvo suteiktos nemokamos atostogos. Iš viso ieškovės sudarytame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad atsakovas darbo santykių su ieškove laikotarpiu dirbo 3 valandas. Kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją atsakovas nurodė, kad iš viso pas ieškovę laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 16 d. jis dirbo 99 valandas, pateikė savo sudarytą pažymą apie faktiškai dirbtas valandas. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės pateiktame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje užfiksuoti duomenys neatitinka faktiškai atsakovo dirbto laiko, todėl šiuo žiniaraščiu nesirėmė ir vadovavosi atsakovo pateiktais duomenimis apie dirbtą laiką. Įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
22. Atsakovo sudarytoje pažymoje apie dirbtą laiką nurodyta, kad liepos 2 dieną atsakovas dirbo 10 valandų, liepos 3–5, 8–12, 15–16 dienomis dirbo po 8 valandas. Ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jog atsakovas atliko statybinius darbus Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijoje. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaip liudytojas apklaustas Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos direktorius V. J. patvirtino, kad atsakovas dirbo jo vadovaujamos mokyklos pirmo aukšto patalpose, kuriose buvo atliekami grindų ardymo darbai, iki liepos 15 d. buvo išardytos grindys šešiuose kabinetuose ir koridoriuje, darbus atliko atsakovas ir kiti trys darbuotojai. Byloje taip pat yra pateiktos Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos tvarkomo žurnalo kopijos, kuriose yra užfiksuoti duomenys apie minėtoje mokykloje dirbantiems darbininkams laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. liepos 23 d. išduotus patalpų raktus. Iš minėto žurnalo įrašų matyti, kad liepos 4, 5, 8, 9,10, 11, 12, 15, 16, 17, 18 dienomis buvo fiksuoti duomenys apie raktų išdavimą 5 darbininkų grupei, jie atliko grindų ardymo darbus. Nors žurnale nėra duomenų apie darbininkų tapatybes, tačiau ieškovė byloje neįrodė ir neįrodinėjo faktinių aplinkybių, jog tarp mokykloje grindų ardymo darbus atlikusių asmenų atsakovo nebuvo ir šiuos darbus atliko kiti ieškovės darbuotojai (CPK 178 straipsnis). Atsakovo nurodytas aplinkybes apie faktiškai dirbtą laiką patvirtina ir byloje esantys Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos darbuotojos A. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo T. Ž. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad atsakovas nuo liepos 1 iki 16 dienos dirbo statybos darbus Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijoje. Aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovo pateiktoje pažymoje užfiksuoti duomenys apie dirbtas valandas atitinka laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 2 iki 16 dienos atsakovo faktiškai dirbtą laiką.
23. Nors ieškovė nurodo, kad šiuo atveju turėjo būti remiamasi byloje esančiu darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, pagal kurį bendras atsakovo darbo laikas ieškovės įmonėje sudaro tik 3 valandas, tačiau minėtas žiniaraštis yra sudarytas pačios ieškovės, o jame užfiksuotų duomenų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Be to, 1 valandos darbo dienos trukmė atliekant statybos darbus, susijusius su grindų ardymu, nebūtų logiška bei suderinama su pagrindiniu darbuotojo siekiamu tikslu – dirbti darbo sutartyje numatytą darbą ir gauti apmokėjimą už šį darbą.
24. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ieškovė savo apeliaciniame skunde iš esmės nurodo faktines aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami šioje byloje jos pareikšti reikalavimai, pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo, siekdama, jog byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Vis dėlto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrindžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės dėl atsakovo darbo laikotarpio šioje byloje buvo įvertintos netinkamai. Pažymėtina, kad vien tai, jog apeliaciniame skunde ieškovė kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
25. Apibendrindama anksčiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog šalių sudarytos darbo sutarties pagrindu laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 19 d. atsakovas faktiškai dirbo 90 valandų.
26. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai liudytojo R. B. neatvykimą į teismo posėdį vertino kaip jo parodymų nenaudingumą ieškovei. Apeliantės nuomone, jeigu teismas manė, kad šio liudytojo apklausa yra būtina, teismas galėjo atidėti teismo posėdį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su paminėtais apeliacinio skundo argumentais.
27. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytojo R. B. neatvykimo į teismo posėdį priežastys buvo susijusios su sąmoningais ieškovės veiksmais, todėl teismas tai vertino kaip ieškovės atsisakymą apklausti minėtą liudytoją bei atitinkamai tai vertino kaip šio asmens parodymų nenaudingumą darbdaviui. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių argumentų, paneigiančių šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Vadinasi, įrodymų pakankamumo aspektu teismas turėjo teisinį pagrindą minėto liudytojo neatvykimą vertinti kaip nenaudingą ieškovei. Teisėjų kolegija pažymi, jog ši pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, kurioje yra išaiškinta, kad jeigu kuri nors šalis sąmoningais veiksmais sunkina įrodymų rinkimą, nebendradarbiauja, tokiu atveju visos abejonės dėl įrodymų pakankamumo turi būti aiškinamos tokios šalies nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog minėto liudytojo neatvykimas turėjo esminės reikšmės teismui priimant sprendimą dėl šalių ginčo esmės.
28. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nesutinka su teismo išvada, jog ieškovė neginčijo Darbo ginčų komisijos atliktų skaičiavimų. Apeliantės teigimu, vien ta aplinkybė, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu reikalaudama pripažinti atsiskaitymą su darbuotoju tinkamu, jau rodo jos nesutikimą su Darbo ginčų komisijos atliktais skaičiavimais.
29. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad jame yra nurodyta atsakovui iš ieškovės priteisto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas apskaičiavimo tvarka, t. y. atsakovui apskaičiuotas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 19 d. (90 darbo valandų) sudaro 464,40 Eur (5,16 Eur x 90 val.), kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas suma sudaro 40,04 Eur. Teismo sprendime taip pat nurodyta atsakovui priteistų netesybų apskaičiavimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškovė nurodo nesutinkanti su Darbo ginčų komisijos atliktais skaičiavimais ir atitinkamai pirmosios instancijos teismo priteistomis su darbo santykiais susijusiomis sumomis, tačiau apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo jokių argumentų, patvirtinančių teismo sprendime nurodytų skaičiavimų nepagrįstumą. Apeliantė taip pat nenurodo ir savo skaičiavimų, kaip turėtų būti skaičiuojamos atsakovui priklausančios su darbo santykiais susijusios išmokos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl nesutikimo su teismo priteistomis sumomis vertintini kaip deklaratyvūs ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo priteistų sumų pagrįstumo. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog atsakovui iš ieškovės priteistos su darbo santykiais susijusios sumos buvo apskaičiuotos neteisingai.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
32. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.