Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant T. I., dalyvaujant ieškovei I. T., jos atstovui advokatui V. P., institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. Š. – T,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui M. R., trečiajam asmeniui L. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, nustatytos gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė nepalaikė reikalavimo dėl 748 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2021-07-04 iki ieškinio pateikimo dienos, paliko jį spręsti teismo nuožiūra ir atsisakė reikalavimo dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo už išlaikymo įsiskolinimo sumą.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Iš atsakovo išsamaus atsiliepimo negauta, jo pozicija yra išdėstyta el. laiške, jog su ieškiniu sutinka.

Institucijos atstovė pateikė išvadą, jog ieškinys galėtų būti tenkintas ir vaiko gyvenamoji vieta gali būti pakeista, ją nustatant pas ieškovę, nes ieškovė yra iš esmės pakeitusi gyvenimo būdą, rūpinasi vaikais, ketina susigrąžinti vaikus į šeimą, todėl mano, kad nepilnamečio (duomenys neskelbtini) interesai nenukentės, jam bus saugu gyventi su mama, kuriai didelę teigiamą įtaką padarė dabartinis jos draugas. (duomenys neskelbtini) nori gyventi su motina, bendrauja ir su tėvu, bet tėvas dažnai būna užsienyje. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, dalis bylos nutrauktina.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas M. R. ir ieškovė I. T. (S) yra nepilnamečio vaiko M. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-26 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp M. R. ir I. T. (S), kurioje šalys susitarė pakeisti 2013-04-25 Šiaulių apylinkės teismo patvirtintos taikos sutarties civ. byloje Nr. 2-3670-362/2013 nustatytą nepilnamečio šalių sūnaus M. R. gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio vaiko M. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo tėvu M. R., nustatyti, kad I. T. bendrauja su sūnumi M. R. ir dalyvauja jo auklėjime bendru abiejų tėvu susitarimu, nustatyti, kad nepilnamečiui M. R. reikalingas 140 Eur išlaikymas kas mėnesį iki vaiko pilnametystės ir I. T. įsipareigojo teikti nepilnamečiam vaikui M. R. išlaikymą kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 70 Eur, o M. R. paskirtas sūnui skirto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, nustatytos gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, nes sūnus (duomenys neskelbtini) nuo 2021-07-04 gyvena su ja.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo pakeisti vaiko M. R. gyvenamąją vietą ir nustatyti pas ją, nes sūnus nuo 2021-07-04 gyvena su ja. Atsakovas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo prieštaravimų nepareiškė, bet ir nesudarė taikos sutarties, kadangi iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog jis dažnai išvyksta į užsienį, kur dirba. Įstatymas numato, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas, tokį klausimą sprendžia teismas (CK 3.169 str. 2 d.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismai, spręsdami ginčus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium, siekdami teisingai pritaikyti teisės normas, reglamentuojančias šių ginčų sprendimą, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini sprendžiant šios kategorijos ginčus. Tik jų visuma leidžia padaryti teisingą išvadą, priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatytas pagrindinis principas – ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaudamasis vaiko interesais. Teismai turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, išsiaiškinant ir nustatant: vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų ir kitų giminaičių; kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi; tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų; kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas; tėvo (motinos) sugyventinio (jei tokie būtų) ar sutuoktinio požiūrį į vaiką. Nustatęs teisiškai reikšmingus faktus, teismas juos įvertina kiekvieno vaiko interesų požiūriu (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013 ir kt.). Taip pat svarbu išsiaiškinti ir vaiko saugumo klausimą, tėvų sveikatos būklę, nes tai tiesiogiai susiję su vaiko interesų užtikrinimu, jo saugumu (CK 3.3 str., 3.174 str. 2 d.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovės I. T. šeimai nuo 2018-07-02 taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos, jai neterminuotai apribota motinos valdžia kitų dviejų vaikų atžvilgiu. Jai nuo 2021-07-22 iki 2021-09-20 nepilnamečiam vaikui T. N., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini) buvo pritaikyta vaiko laikinosios priežiūros priemonė kitoje šeimoje, tačiau 2022 m. rugpjūčio 8 d. ieškovės šeimoje galimų vaikų teisių pažeidimų nenustatyta, socialinė darbuotoja patvirtino, jog M. R. gyvena su motina, situacija šeimoje daug geresnė nei buvo anksčiau, ieškovė augina mažametį T. N., todėl nedirba. Teismo posėdžio metu institucijos atstovė pateikė išvadą, jog ieškovė yra iš esmės pakeitusi gyvenimo būdą, rūpinasi vaikais, ketina susigrąžinti vaikus į šeimą, todėl mano, kad nepilnamečio (duomenys neskelbtini) interesai nenukentės, jam bus saugu gyventi su mama, kuriai didelę teigiamą įtaką padarė dabartinis jos draugas, kad nepilnametis (duomenys neskelbtini) nori gyventi su motina.

Teismui pateiktas Vaiko nuomonės išklausymo aktas, surašytas 2022 m. rugpjūčio 25 d., iš kurio matyti, jog (duomenys neskelbtini) apie metus gyvena su mama, kad gerai sutaria su patėviu, kad su tėčiu susiskambina, tėtis siunčia išlaikymą po 200 Eur, bet jis dažnai būna išvykęs į užsienį. A. M. R. nurodė, kad nori likti gyventi su mama ir kad šeimoje jaučiasi saugiai. Iš atsakovo negauta informacija, jog sūnui (duomenys neskelbtini) būtų nesaugu gyventi su motina, pas kurią gyvena virš metų ((duomenys neskelbtini) str.).

Vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, kuri atskleidžia tėvų rūpinimosi vaiku aplinkybes, tėvų elgesį, jų sveikatos būklę, dorovines jų savybes, susiformavusį vaiko emocinį ryšį su abiem tėvais, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, tėvų motyvaciją, institucijos atstovės pateiktą išvadą dėl ieškovės pasikeitusio į teigiamą pusę gyvenimo būdą, M. R. nuomonę, aplinkybę, kad atsakovas dažnai būna užsienyje, teismas sprendžia, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenimas su ieškove šiuo metu atitinka vaiko interesus ir jiems neprieštarauja, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečiam vaikui aplinkos stabilumą, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir jos nustatymo su ieškove (CK 3.169 str., (duomenys neskelbtini), 185 str.). Išaiškintina šalims, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kilus grėsmei vaiko interesams, vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

Ieškovė prašo pakeisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, nes ji buvo nustatyta jai, kai vaiko gyvenamoji vieta buvo pas tėvą. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas M. R. bendrauja su sūnumi M. R. ir dalyvauja jo auklėjime bendru abiejų tėvų susitarimu.

Ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos nėra, todėl ji pakeistina ir nustatytina, kad atsakovas M. R. bendrauja su sūnumi M. R. ir dalyvauja jo auklėjime bendru abiejų tėvų susitarimu ((duomenys neskelbtini), 185 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo.

Ieškovė pareiškė reikalavimą padidinti sūnui M. R. išlaikymą iki 200 Eur, nes taikos sutartyje buvo nustatytas mažas, tik po 70 Eur išlaikymas iš kiekvieno tėvo. Atsakovas su išlaikymo suma sutinka, tokią pat sumą nurodo ir trečiasis asmuo L. R..

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo ar motinos arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostata, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, spręstina, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį, būtina įvertinti vaiko poreikius. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nėra lemiantis, nagrinėjant prašymą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes.

Dėl tėvų turtinės padėties

Šalys nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Ieškovė nuomojasi iš Šiaulių miesto savivaldybės būstą, esantį (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Šalių vardu nėra registruota transporto priemonių. Iš pažymų apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad ieškovė už laikotarpį nuo 2020-11-25 iki 2021-03-10 gavo nedarbo draudimo išmoką. Sodros duomenimis ieškovė nedirba, jai suteiktos vaiko auginimo atostogos. Iš Sodros išrašo matyti, kad atsakovas nedirba, tačiau iš ieškovės paaiškinimo ir trečiojo asmens atsiliepimo matyti, jog atsakovas dirba užsienyje ir siekia išlaikyti šeimą. Trečiasis asmuo L. R. nurodė, kad atsakovas yra po sunkios ligos – infarkto, bet stengiasi dėl šeimos. Ieškovė pripažino tą aplinkybę, kad atsakovas yra patyręs infarktą.

Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos turtinė padėtis nepasikeitė, pas ją sūnus (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2021-07-04, turi dar vieną vaiką T. N., gim. (duomenys neskelbtini), dviejų jos vaikų atžvilgiu yra apribota motinos valdžia, išlaikymas priteistas ir tiems dviem vaikams. Bylos duomenimis ieškovė nedirba

Atsakovas į posėdį neatvyko, neteikė įrodymų, prašymų, tačiau išreiškė poziciją dėl pareikšto ieškinio reikalavimų, kad su ieškiniu sutinka. Savo pajamų dydžio neįrodinėjo. Atsakovas turi dar du vaikus: A. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. R., gim. (duomenys neskelbtini).

Tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, todėl ne tik vaikų tėvas, bet ir jų motina turi teikti išlaikymą vaikams, nes ieškovė gali dirbti ir taip pagerinti savo turtinę padėtį. Iš įrodymų visumos, spręstina, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis po 2016 m. iš esmės nepasikeitė, abu augina ir daugiau vaikų ((duomenys neskelbtini), 185 str.).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir vaiko poreikių

2016 m. išlaikymas vaikui buvo nustatytas po 70 Eur iš kiekvieno tėvo. Ieškovė prašo priteisti po 200 Eur. Ginčo dėl to tarp šalių nėra.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (ar formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja galutinio teismo sprendimo galios ((duomenys neskelbtini) 5 d.). Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Nors vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaikų poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Pagal teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (šiuo atveju 533 Eur), tačiau koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar iš esmės yra pasikeitę vaiko poreikiai ir būtų pagrindas padidinti išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikius.

Ieškovė teigia, kad sūnaus (duomenys neskelbtini) poreikiai išaugo, žymiai pakilo prekių, paslaugų kainos, todėl prašo padidinti priteistą išlaikymą. Atsakovas sutinka. Vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui nuo euro įvedimo įtakos turi ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri lėmė maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų paslaugų kainų augimą. Išlaikymas vaikui po 70 Eur iš tėvų yra skurdus ir pažeidžia vaiko interesus ((duomenys neskelbtini) str.). Ieškinį dėl padidėjusių vaiko poreikių ieškovė pagrindžia rašytiniais įrodymais ((duomenys neskelbtini) str.).

Teismas vertina į bylą pateiktus įrodymus ir sprendžia, jos atsakovas nėra nusišalinęs nuo sūnaus (duomenys neskelbtini) išlaikymo, sutinka su išlaikymo suma, teikia priteistą laikiną išlaikymą. P. I. vaikui įstatymą visiems vaikams iki 18 metų, valstybė kas mėnesį moka nuo 2022 m. sausio mėn. 73,50 Eur vaiko pinigus. Pagal minėtą įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Kadangi tarp šalių ginčo dėl išlaikymo nėra, o vaiko poreikiai iš esmės padidėjo, todėl ši ieškinio dalis tenkintina, pakeistinas 2016-01-26 teismo nutartimi nustatytas išlaikymo dydis nepilnamečiam M. R. ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui (duomenys neskelbtini) po 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos – 2022-06-08 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sūnaus išlaikymo lėšas pervedant į sūnaus M. R. atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke (CK 3.200, 3.201, 3.208 str., (duomenys neskelbtini), 185 str.).

Išaiškinti šalims, kad jei po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo 2022-06-09 nutartimi - atsakovas teikė sūnui M. R. išlaikymą, ieškovė turi įskaityti teiktą išlaikymą ir išlaikymo nuo kreipimosi į teismą dienos nereikalauti, o teismas šį reikalavimą sprendžia taip, kaip yra numatyta įstatyme (CK 3.200 str.).

Priteistą išlaikymą uzufrukto teise pavesti valdyti nepilnamečio M. R. motinai I. T., tuo pakeičiant nustatytą uzufrukto teisę 2016-01-26 nutartimi (CK 3.185 str., (duomenys neskelbtini) str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškinio reikalavimas buvo pareikštas ir dėl 748 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo už laikotarpį nuo 2021-07-04 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, tačiau teismo posėdyje ieškovė nepalaikė reikalavimo dėl 748 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2021-07-04 iki ieškinio pateikimo dienos, paliko jį spręsti teismo nuožiūra. Ieškovė paaiškino, jog kai sūnus (duomenys neskelbtini) gyveno su atsakovu, ji ne visada teikdavo išlaikymą vaikui, todėl jos skola vaikui gali būti apie 1000 Eur, o atsakovas tuo metu sūnų išlaikė vienas.

Iš trečiojo asmens atsiliepimo matyti, jog dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ji nesutinka, nes M. R. pas juos gyveno nuo 2016 m. iki 2021 m., viskuo buvo aprūpintas, o ieškovė tuo laikotarpiu nemokėjo išlaikymo vaikui.

Kadangi ieškovė pripažino, jog kai sūnus (duomenys neskelbtini) gyveno pas atsakovą, ji nemokėjo išlaikymo sūnui, skola gali siekti apie 1000 Eur, todėl teismas sprendžia, jog ji, išlaikydama viena sūnų Mantą nuo 2021-07-04, tokiu būdu sumoka sūnui savo išlaikymo skolą, todėl 748 Eur išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo nepriteistinas ir ši ieškinio dalis atmestina ((duomenys neskelbtini), 185 str., CK 1.5 str.).

Dėl 5 proc. metinių palūkanų

Ieškovė atsisakė 5 proc. metinių palūkanų priteisimo už išlaikymo įsiskolinimo sumą, todėl atsisakymas nuo šio ieškinio reikalavimo priimtinas ir ši bylos dalis nutrauktina (CPK 42, 140, 293 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybė už ieškovės atstovavimą patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes jai suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl valstybei bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovo. Teismui suteikta teisė nukrypti nuo Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1-3 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir įvertinus priežastis, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.). Teismas atsižvelgia į tai, kad kreiptis į teismą lėmė ne tai, kad atsakovas netinkamai rūpinosi vaiku, bet ta aplinkybė, jog ieškovė pakeitė savo gyvenimo būdą ir kad vaikas mato galimybę gyventi su motina, ko nebuvo 2016 m. Teismas vertina ir atsakovo procesinį elgesį, nes atsakovas su ieškiniu sutiko, atsižvelgia į jo sveikatos būklę, į tai, kad atsakovas turi ir daugiau nepilnamečių vaikų, kurių nevengia išlaikyti, dirba užsienyje, todėl prioritetu teismas laiko nepilnamečių vaikų interesus, jiems teikiamą išlaikymą, dėl to bylinėjimosi išlaidos už ieškovės atstovavimą, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 83, 96 str., CK 1.5 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 140, 259, 260, 263, 268, 270, 293, 307, 376 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti nepilnamečio sūnaus M. R. gyvenamąją vietą, išlaikymo ir bendravimo tvarką, uzufrukto teisę, nustatytą Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3670-362/2013, pakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1655-949/2016 ir

nustatyti nepilnamečio vaiko M. R., gimusio (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą ieškove I. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

nustatyti, kad atsakovas M. R. bendrauja su sūnumi M. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir dalyvauja jo auklėjime bendru abiejų tėvų susitarimu.

nustatyti, kad tėvas M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiria po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022-06-08) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, sūnaus išlaikymo lėšos pervedant į sūnaus M. R. atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke;

priteistą išlaikymą uzufrukto teise pavesti valdyti nepilnamečio sūnaus M. R. motinai I. T.;

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priimti ieškinio reikalavimo dėl 5 proc. metinių palūkanų už išlaikymo įsiskolinimo sumą priteisimo atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukti.

Nepriteisti iš atsakovo M. R. bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.