- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-05
- Bylos Nr.
- e2-3995-983/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03027-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Ieškovas
- UAB „Lindorff Lietuva“
- Atsakovas
- V. R.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lindorff Lietuva“ ieškinį atsakovei V. R. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas UAB „Lindorff Lietuva“ („Lindorff Oy“ veiklos, vykdytos Lietuvoje, perėmėjas) prašo priteisti iš atsakovės 811,52 Eur skolą už negrąžintą paskolą ir paskolos mokestį, 73,04 Eur delspinigių, 23,17 Eur aptarnavimo mokesčio, 21,72 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu.
Atsakovė neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, priimamas sprendimas už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2009-05-21 atsakovė elektroniniu būdu, prisijungdamas prie parengtų standartinių sutarčių sąlygų, su pradiniu kreditoriumi UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvęs UAB „MCB Finance“) sudarė ir pasirašė Paskolos sutartį Nr. 190326 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 579,24 Eur vartojimo kreditą. Atsakovė įsipareigojo grąžinti jai suteiktą 579,24 Eur paskolą ir sumokėti 232,26 Eur paskolos administravimo mokestį mokėjimo plane numatytais terminais per 180 dienų, t. y. iki 2009-11-21. 2012-03-12 pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, perleido reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas.
Byloje nesant duomenų, kad atsakovė atsiskaitė už suteiktą paskolą pagal sudarytą paskolos sutartį ir nustačius, kad pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ perleido ieškovui savo reikalavimo teisę į atsakovės skolą, esant išdėstytoms aplinkybėms ir vadovaujantis CK 6.38, 6.200, 6.205, 6.256, 6.870, 6.872-6.874, 6.886 straipsniais, ieškovo reikalavimas dėl 811,52 Eur negrąžintos paskolos ir paskolos mokesčio priteisimo iš atsakovės pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai.
Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
Iš Sutarties 5.1. punkto matyti, kad jame įtvirtinta, kad jeigu paskolos gavėjas negrąžina paskolos ir/ar nesumoka paskolos mokesčio iki paskolos grąžinimo dienos pabaigos, jis įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėto paskolos mokesčio sumos už kiekvieną uždelstą dieną, o sutarties 5.4. punkte nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas delsia grąžinti paskolą ar jos dalį ir/ar paskolos mokestį ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo paskolos ar jos dalies grąžinimo dienos, paskolos gavėjas privalo papildomai sumokėti paskolos davėjui 75 Lt (kas sudaro 21,72 Eur) dydžio baudą. Iš šių nuostatų matyti, kad šalių sudarytoje sutartyje įtvirtintos nuostatos dėl netesybų mokėjimo (CK 6.70-6.72 straipsniai, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Tačiau šiuo atveju teismas pažymi, kad ieškovas iš esmės prašo dvigubų netesybų (delspinigių ir baudos už termino įvykdyti sutartinę prievolę praleidimą), kas reiškia dvigubos atsakomybės taikymą, o tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei sudaro prielaidas ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Nagrinėjamu atveju iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutarties sampratą atitinkanti sutartis (Civilinio kodekso 6.886 straipsnio 1 dalį). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 proc.), į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1844-619/2013; Vilniaus apygardos teismo 2017-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1221-392/2017). Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalėjo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 proc. dydžio pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, už pradelstą laiką ieškovui priteistini 73,04 Eur dydžio delspinigiai, o likusioje dalyje ieškovo reikalavimas dėl 23,17 Eur baudos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.258 str. 3 d., 6.886 str.).
Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 23,17 Eur aptarnavimo mokestį, šį reikalavimą grįsdamas Sutarties 5.3 punktu, nurodydamas, jog atsakovė liko skolingas dėl to, kad pradinis kreditorius išsiuntė du raginimus grąžinti paskolą. Pažymėtina, jog ieškovo nurodoma sutarties nuostata numato, kad jei paskolos gavėjas laiku negrąžina visos paskolos ir/ar laiku nesumoka viso paskolos mokesčio ir paskolos davėjas išsiunčia paskolos gavėjui vieną ar kelis raginimus grąžinti paskolą ar jos dalį ir/ar nesumokėtą paskolos mokestį ar jo dalį, paskolos gavėjas įsipareigoja sumokėti 40 litų (kas sudaro 11,58 Eur) dydžio aptarnavimo mokestį už pirmąjį išsiųstą raginimą ir 40 litų (kas sudaro 11,58 Eur) dydžio aptarnavimo mokestį už kiekvieną paskesnį raginimą, įskaitant ir pakartotinį raginimą, kuris siunčiamas tuo atveju, jei pirmasis raginimas paskolos gavėjui buvo neįteiktas. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas jokių įrodymų, kad raginimai (pagal reikalavimo sumą 23,17 Eur – du (kiekvienas po 40 Lt (11,58 Eur)) paskolos gavėjui – atsakovei buvo išsiųsti, į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas dėl 23,17 Eur aptarnavimo mokesčio priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas (CK 6.210 str. 1 d.) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šioje byloje ieškovas patyrė 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėtas žyminis mokestis). Pagal bendrą taisyklę, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas 20 Eur žyminis mokestis.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 EUR dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).
Kadangi atsakovei procesinių dokumentų įteikti jo gyvenamosios ir darbo vietų adresais nėra galimybės, ieškovas neprašo skirti kuratoriaus, tačiau prašo įteikti atsakovei procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, todėl teismo sprendimas už akių atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 811,52 Eur skolą, 73,04 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (884,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-10-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB „Lindorff Lietuva“, j. a. k. 304615887.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.
Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:
„Trakų rajono apylinkės teisme 2017-12-05 priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-3995-983/2017 pagal ieškovo UAB „Lindorff Lietuva“ ieškinį atsakovei V. R. dėl 929,45 Eur skolos priteisimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies. Atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl atsakovei sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą atitinkantį CPK 11 str. ir CPK 287 str. 2 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.“