Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo (Vilniaus rajonas) skyriaus prokurorės N. M.-Posaškovos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis bei gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – seseriai, o būtent: jis, 2024 m. sausio 13 d., apie 16:25 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto su seserimi Ž. P. metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – seserį Ž. P., tai yra tyčia sudavė jai keptuve vieną smūgį į pakaušį bei kumščiu sudavė vieną smūgį jai į veidą. Tokiu būdu V. P. sukėlė nukentėjusiajai Ž. P. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas

2024 m. sausio 14 d. įteikus pranešimą apie įtarimą bei apklaustas kaip įtariamasis V. P.parodė, kad pareikšto įtarimo esmę suprato ir dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi konflikto metu jis seseriai Ž. P. sudavė tik vieną smūgį keptuve į pakaušį, bet antrojo smūgio kumščiu jis nesudavė. Jie su seserimi Ž. P. gyvena jų tėvų name, eančiame adresu Pašilių g. 2, Pašilių k., Riešės sen., Vilniaus r. sav. Anksčiau smurto tarp jo ir Ž. P. nebūdavo. 2024 m. sausio 13 d., vakare, kurią valandą, nežino, jis iš draugo parėjo į namus, buvo išgėręs alkoholio. Grįžęs namuose rado sesę Ž. P., kuri taip pat buvo neblaivi, o prieš tai ji nenakvojo namuose. Jam tik sugrįžus į namus, neblaivi sesuo Ž. P. pradėjo konfliktuoti, kabinėtis. Kilus konfliktui, jis atsistojo prie viryklės, sesuo Ž. P. jį pasiuntė „ant trijų raidžių“. Dėl to, jis kairėje rankoje laikydamas keptuvę, pasisuko prie sesers Ž. P. ir nestipriai sudavė jai keptuve į nugarą, ties pečiais, sakydamas „nusiramink“. Smūgį su keptuve seseriai Ž. P. sudavė ne į galvą, bet į nugarą. Po šio smūgio sesuo Ž. P. išėjo iš namų, o jis liko namuose. Antro smūgio kumščiu jai nesudavė, nes ji išėjo iš namų. Po to jis taip pat išėjo į kiemą ir matė, kad Ž. P. su kažkuo kalba telefonu, bet su kuo ji kalbėjo, nežino. Jis vėl sugrįžo į namą. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai bei medikai, kurie jo seserį išgabeno į ligoninę, o jis pareigūnų buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Daugiau nieko apie įvykio aplinkybes parodyti negali. Kol vyks tyrimas, jis gyvens pas savo dėdę M. K., adresu (duomenys neskelbtini).

2024 m. gegužės 20 d. papildomos apklausos metu įtariamasis V. P. parodė, kad kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Teisė turėti gynėją jam išaiškinta, gynėjas jam nereikalingas. Sutinka duoti parodymus. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta. Priklausomybių ligų centre nesigydė. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Parodymus duoti sutinka. 2024 m. sausio 13 d., būnant namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su seserimi Ž. P., kuri buvo neblaivi, jis paėmė nuo virykles keptuvę ir nestipriai trinktelėjo Ž. P. į pakaušį. Toliau besitęsiant konfliktui, kuria ranka neatsimena, jis sudavė vieną smūgį jai į veidą, bet kur tiksliai pataikė, neatsimena. Po įvykio su seserimi susitaikė ir daugiau nekonfliktavo. Dėl to nuoširdžiai gailisi. Padarytą žalą ligonių kasai atlygins iki birželio 1 dienos. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamojo V. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Pranešėjas: Galvą sumušė.

Pranešėja: Nežinau, nieko nežinau.

Pranešėja: (duomenys neskelbtini) (Neaiškiai kalba).

Pranešėja: Taip.

Pranešėja: Aha.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006). Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas arba prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, jog būtų sukeliami atitinkami BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje V. P. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. V. P. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis prieš savo seserį Ž. P. panaudojo fizinį smurtą. Be V. P. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios Ž. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvada, objektų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės ir kiti surinkti ir įvertinti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog V. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – seserį Ž. P., tai yra tyčia sudavė keptuve vieną smūgį į pakaušį bei kumščiu sudavė vieną smūgį Ž. P. į veidą. Tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai Ž. P. fizinį skausmą.

V. P., atlikdamas smurtinius veiksmus Ž. P. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad V. P. veikoje yra visi BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymiai.

V. P. pranešus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie tokią galimybę jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę V. P., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę. V. P. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą, neteistas, nedirba. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas, bet teistumas yra išnykęs, nebuvo baustas už administracinius nusižengimus. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elegesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai, 5 dalies 4 punktas).

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė V. P. mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina galutinė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dalyvauti elegesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai, 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 65 straipsniu ir 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas V. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. sausio 13 d. 17:20 val. iki 2024 m. sausio 14 d. 12:05 val., t. y. 1 (vieną) laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dvejoms) laisvės apribojimo dienoms.

Teismo vertinimu, nurodytos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina V. P. ikiteismino tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keptuvė, perduota saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlį, esantį A. Vivulskio g. 43, Vilniuje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 12 (dvylikos) mėnesių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elegesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniu, V. P. paskirtą 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elegesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. sausio 13 d. 17:20 val. iki 2024 m. sausio 14 d. 12:05 val., 1 (vieną) laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dvejoms) laisvės apribojimo dienoms.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keptuvę, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlį, esantį A. Vivulskio g. 43, Vilniuje.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.