- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-12
- Bylos Nr.
- 2S-242-368/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Skolininkas
- M. K.
- Pareiškėjas
- M. K.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko M. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1925-632/2023 pagal pareiškėjo M. K. skundą dėl antstolės D. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Kredito unija „Baltija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. K. skundu dėl antstolės D. P. veiksmų prašo panaikinti 2023 m. sausio 3 d. patvarkymą Nr. S-23-66-253 dėl skolininko įpareigojimo dalyvauti areštuoto turto vertinimo procedūroje ir įpareigojimo aprodyti areštuotą turtą ekspertui vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad antstolių R. A. ir D. P. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) Kredito unijos „Baltija“ naudai pagal notaro vykdomąjį raštą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 3 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jo kaip skolininko įpareigojimo dalyvauti areštuotino turto vertinimo procedūroje ir įpareigojimo aprodyti areštuotą turtą ekspertui. Mano, kad toks įpareigojimas yra neteisėtas, todėl neturi būti vykdomas ir sustabdytas, kol bus aiški likusios skolos suma. Vykdomojoje byloje nurodytas skolos dydis su palūkanomis yra 116 582,70 Eur, jis pareiškėjo manymu turi būti mažesnis, nes buvo sumokėjęs 1 800 Eur ir ši suma nebuvo įskaityta į pagrindinę skolos sumą. Kreipėsi į išieškotoją su prašymu pateikti informaciją, kas sudaro skolos sumą, tačiau negavo jokio atsakymo ir detalaus paskaičiavimo. 2022 m. gruodžio 12 d. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-626-856/2022 pasisakė dėl ieškovės Kredito unijos galimybės remiantis vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 7.10 punktu, vienašališkai įvertinti skolos dengimo eiliškumą, t. y. pasirinkti pagal kurią sutartį susidariusiam įsiskolinimui dengti bus skiriamos atsakovo ieškovei pervedamos lėšos, todėl mano, kad jo sumokėtos lėšos, skirtos vartojimo paskolai (1800 Eur) turėjo būti pirmiau įskaitytos ir skolos dydis vykdomajame dokumente privalėjo būti ištaisytas skolą sumažinus.
3. Antstolė D. P. 2023 m. sausio 13 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir jį perdavė nagrinėti teismui. Antstolė nurodė, kad pareiškėjas pateikė skundą, kuris neatitiko procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus turiniu ir formai: į procesą neįtraukė visų proceso šalių; skunde nenurodė kokias teisės normas konkrečiai pažeidė antstolė, nenurodė kuo pasireiškė jos veiksmų neteisėtumas surašant procesinį dokumentą, tačiau vadovaudamasi proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principu, skundą su trūkumais nagrinėti priėmė. Patvarkyme nurodė, kad 2022 m. birželio 2 d. ji gavo Kredito unijos „Baltija“ prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, pagal 2022 m. gegužės 9 d. notaro M. K. išduotą notaro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Šio vykdomojo dokumento pagrindu užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos iš įkeisto turto išieškojimo iš skolininko M. K. Kreditoriaus unijos „Baltija“ naudai. Pareiškėjas skundžia kiekvieną jos priimtą patvarkymą ir tokiu būdu siekia vilkinti vykdymo procesą. Visi vykdymo proceso metu apskųsti patvarkymai Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimais ir peržiūrėti aukštesniojo Šiaulių apygardos teismo palikti nepakeisti, taigi priimti teisėtai, nepažeidžiant skolininko teisių ir teisėtų interesų.
4. Antstolė, siekdama kuo efektyviau ir per trumpesnį laiką atlikti vykdymo veiksmus, 2023 m. sausio 3 d., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta turto vertinimo metodika, priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko M. K. įpareigojimo dalyvauti areštuoto turto vertinimo procedūroje ir įpareigojimo aprodyti areštuotą turtą ekspertui. Patvarkymas priimtas todėl, kad turto vertintojui 2023 m. sausio 2 d. nepavyko patekti į skolininko patalpas ir jas apžiūrėti, kad būtų galima tinkamai įvertinti areštuotą turtą ekspertui, nors skolininkas buvo informuotas, kad nekilnojamasis turtas bus eksperto apžiūrimas turto buvimo vietoje ir jis buvo įpareigotas sudaryti sąlygas ekspertui patekti į patalpas. Pareiškėjas nenurodė nei vienos teisės normos, kurią pažeidė antstolė priimdama minėtą patvarkymą.
5. Dėl skolos dydžio, kurią ginčija skolininkas, antstolė nurodė, kad skolininkui buvo jau du kartus patvarkymais 2022 m. spalio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gruodžio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakyta į jo prašymus apie išieškomos skolos dydį. 2023 m. sausio 5 d. skolininkas trečią kartą kreipiasi į antstolę tuo pačiu klausimu sutikslinti skolos dydį, nors 2022 m. gruodžio 12 d. Šiaulių apygardos teismas nutartyje Nr. e2A-626-856/2022 jau pasisakė šiuo klausimu ir jam išaiškino nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl atsakovo atliktų mokėjimų eiliškumo tvarkos paskirstymo vartojimo kredito sutarties pagrindu, kad atsakovui, praleidus paskolos ir palūkanų sumokėjimo terminus, pirmiausia turėjo būti įskaitomos palūkanos bei delspinigiai, todėl jo sumokėta 1 800 Eur suma buvo teisingai įskaityta delspinigiams dengti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2023 m. vasario 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjo M. K. skundą dėl antstolės D. P. veiksmų.
7. Teismas pažymėjo, kad visos skolininko skunde nurodytos aplinkybės jau yra išnagrinėtos ankstesniais teismų sprendimais, o argumentą, kad jam iki šiol nėra žinoma tiksli likusios skolos suma ir dėl šių aplinkybių jis nevykdo 2023 m. sausio 3 d. antstolės patvarkymo, teismas atmetė kaip nepagrįstą, bes skolininkas visais įmanomais veiksmais siekia vilkinti vykdymo procesą. Skolininkas privalėjo dalyvauti patvarkyme nurodytą dieną turto apžiūroje bei turėjo leisti apžiūrėti patalpas. Į bylą nepateikta jokių duomenų, įrodančių, kad antstolės patvarkymas, kurį skundžia skolininkas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas vertino, kad skolininkas nevykdo bendradarbiavimo pareigos, nesudaro sąlygų turto apžiūrai, todėl antstolė, ėmėsi pakankamų priemonių skolininko teisėms užtikrinti, turėjo teisėtą pagrindą priimti 2022 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ekspertizės turto vertei nustatyti ir turtą įvertinti patvarkymu, kurį skolininkui apskundus teismų sprendimais pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Taip pat 2023 m. sausio 3 d. antstolės patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko įpareigojimo dalyvauti areštuoto turto vertinimo procedūroje ir įpareigojimo aprodyti areštuotą turtą ekspertui vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra priimtas teisėtai ir pagrįstai. Nors skolininkas skunde teigia, kad antstolė neteisėtai priėmė minėtą patvarkymą, jis nepateikė ir jokių tai patvirtinančių duomenų, kuo pasireiškė neteisėti antstolės veiksmai.
8. Teismas sutiko su antstolės teiginiais, kad 2023 m. sausio 5 d. skolininkas jau trečią kartą kreipiasi į antstolę tuo pačiu klausimu sutikslinti skolos dydį, nors 2022 m. gruodžio 12 d. Šiaulių apygardos teismas nutartyje Nr. e2A-626-856/2022 jau pasisakė šiuo klausimu ir jam išaiškino nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl atsakovo atliktų mokėjimų eiliškumo tvarkos paskirstymo vartojimo kredito sutarties pagrindu, kad atsakovui, praleidus paskolos ir palūkanų sumokėjimo terminus, pirmiausia turėjo būti įskaitomos palūkanos bei delspinigiai, todėl jo sumokėta 1 800 Eur suma buvo teisingai įskaityta delspinigiams dengti.
9. Nagrinėjamu atveju skolininkas nenurodo, kodėl antstolė privalo trečią kartą sutikslinti skolos dydį, jei jau yra priimti sprendimai šio klausimo atžvilgiu aukštesniojo teismo ir kodėl ji turi stabdyti vykdymo veiksmus jo atžvilgiu, jei turi būti atliekami vykdymo veiksmai taip pat neaišku, kodėl pareiškėjas šio reikalavimo neteikė antstolei skųsdamas skunde nurodytą patvarkymą. CPK nenumato, kad padavus skundą dėl antstolio veiksmų, antstolis vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje turi sustabdyti ar atidėti, išskyrus CPK 626 straipsnyje ir 627 straipsnyje numatytus atvejus. Šių atvejų pareiškėjas skunde nenurodė, todėl teismas nestabdė vykdymo veiksmų iki kol bus sutikslintas skolos dydis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2023-01-03 priimtą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir stabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas galutinis sprendimas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apelianto nuomone, teismo sprendimas nemotyvuotas, neįvertinti priimti įrodymai bei neatsižvelgta į procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Teismas net neįsigilino į pateiktus į vykdomojoje byloje esančius dokumentus, kad pareiškėjas aktyviai siekia sužinoti apie skolą. Apeliantas nurodo, kad nėra aiški skolos suma, kurią skolininkas siekia išsiaiškinti nuo pat 2022 m. liepos mėnesio. Nurodo, kad antstolė privalėjo laukti ir nevykdyti jokių skubotų vykdymo (išieškojimo) veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, kol nėra išsiaiškinta skolos suma. Teismas nevertino administratoriaus nurodomos kitokio skolos dydžio. Skubėjimas kuo greičiau realizuoti pareiškėjui priklausantį turtą, neišsiaiškinus tikrojo skolos dydžio, apelianto įsitikinimu, vertintinas kaip neteisėtas antstolio veiksmų atlikimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
12. Apeliantas kvestionuoja antstolės D. P. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą ir pagrįstumą, kuriuo skolininkas M. K. įpareigotas dalyvauti areštuoto turto vertinimo procedūroje ir aprodyti areštuotą turtą ekspertui.
Dėl įpareigojimo dalyvauti areštuoto turto vertinimo procedūroje
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo, taip pat ir parduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui, sąlyga. Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą.
14. Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. Ž. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-297/2010).
15. Pažymėtina, kad Turto vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. IK-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika, kurios 31.1 punkte nustatyta, kad vertindamas materialųjį turtą vertintojas turi jį apžiūrėti. Teisingas areštuoto turto kainos nustatymas yra viena iš svarbiausių prielaidų, nuo kurios priklauso sėkminga varžytynių eiga, tinkamas turto įkainojimas galimas tik jį apžiūrėjus tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Siekiant tinkamai įvertinti areštuotą turtą turto vertintojui būtina įeiti į šias patalpas ir apžiūrėti jas iš vidaus.
16. Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad ekspertui kilo sunkumų atlikti skolininko turto ekspertizę. Eksperto 2023 m. sausio 2 d. pranešimas antstolei patvirtina tai, kad nuo ekspertizės skyrimo, jam iki šiol nepavyko susitarti su skolininku dėl areštuoto turto apžiūros (v. b. l. 211-212). Atsižvelgdamas į tai, antstolė turto apžiūros datą (2023 m. sausio 6 d. 13.00 val.) nustatė savo nuožiūra ir apie tai 2023 m. sausio 3 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo skolininką (v. b. l. 211-212), tačiau netgi tada turto apžiūrėti minėtą dieną nepavyko, skolininkas neatsiliepė, į patalpas neįsileido, o tik 2023 m. sausio 10 d. el. paštu informavo, kad jis iki 2023 m. sausio 20 d. atostogauja, nors antstolės patvarkymą vėliausiai iki 2023 m. sausio 6 d. buvo gavęs, su juo susipažinęs ir spėjęs patvarkymo įvykdymo dieną 2023 m. sausio 6 d. parengti antstolei skundą dėl jos veiksmų neteisėtumo. Kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, nors šiuo atveju pareiškėjas 2023 m. sausio 10 d. ir pateikė antstolei informaciją (el. pranešimą), kad jis atostogauja ir patvarkymo įvykdymo dieną negali dalyvauti turto apžiūroje, tačiau nesudarė sąlygų ir nebendradarbiavo su antstole bei ekspertu dėl termino turtui apžiūrėti pratęsimo. Taip pat nepateikė antstolei jo suplanuotas atostogas patvirtinančių įrodymų, bet ir nepaaiškino, kodėl laiku gavęs patvarkymą iki 2023 m. sausio 6 d., negali dalyvauti turto apžiūroje.
17. Teismo vertinimu, pareiškėjas nei skunde antstolei, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nenurodė, kuo skolininko įpareigojimas dalyvauti areštuoto turto vertinimo procedūroje pažeidžia apelianto interesus ir kokią normą konkrečiai pažeidė antstolė. Skolininkas privalėjo dalyvauti patvarkyme nurodytą dieną turto apžiūroje bei turėjo užtikrinti galimybę ekspertui apžiūrėti patalpas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų patvirtinančių, kad antstolės patvarkymas, kurį skundžia skolininkas, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Akivaizdu, kad antstolė D. P. 2023-01-03 priimdama apelianto skundžiamą patvarkymą, jokių procesinių pažeidimų nepadarė, o siekė kuo efektyviau ir per trumpesnį laiką atlikti vykdymo veiksmus, todėl atmestini kaip teisiškai nepagrįsti apelianto argumentai dėl skundžiamo patvarkymo nepagrįstumo. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantas sąmoningai savo veiksmais apsunkina ir vilkina vykdymo procesą, ir tuo yra pažeidžiamos išieškotojo teisės.
Dėl skolos dydžio
18. Apeliantas atskirąjį skundą skundžia esminiais argumentais, kad iki šiol nėra aiški skolos suma, kurią skolininkas siekia išsiaiškinti, o skubėjimas kuo greičiau realizuoti pareiškėjui priklausantį turtą, neišsiaiškinus tikrojo skolos dydžio, lemia neteisėtą antstolio veiksmų atlikimą. Su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skolininkui jau du kartus buvo pateikta informacija apie skolos dydį (2022-10-26 ir 2022-12-28 antstolės patvarkymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip pagrįstai vertino antstolė ir bylą nagrinėjęs teismas, 2023 m. sausio 5 d. skolininkas trečią kartą kreipiasi į antstolę dėl skolos dydžio sutikslinimo, nors Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gruodžio 12 d. nutartyje Nr. e2A-626-856/2022 išaiškino nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl atsakovo atliktų mokėjimų eiliškumo tvarkos paskirstymo vartojimo kredito sutarties pagrindu, kad atsakovui, praleidus paskolos ir palūkanų sumokėjimo terminus, pirmiausia turėjo būti įskaitomos palūkanos bei delspinigiai, todėl jo sumokėta 1 800 Eur suma buvo teisingai įskaityta delspinigiams dengti. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantas, 1 800 Eur ieškovo du mokėjimai yra fiksuoti ir apskaityti, abi įmokos įskaitytos kaip delspinigiai nurodant, jog apmokami delspinigiai delspinigių sąskaitoje (duomenys neskelbtini), todėl apelianto sumokėta 1800 Eur suma buvo įskaityta delspinigiams dengti, o skolos dydis yra aiškus.
Dėl vykdymo veiksmų stabdymo
20. Apeliantas tiek atsiliepime, tiek atskirajame skunde prašo stabdyti vykdymo veiksmus iki kol bus sutikslintas skolos dydis. Pažymėtina, kad pagal CPK 510 straipsnio 8 dalies reglamentavimą, skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo. Taigi vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimo faktas nesudaro pagrindo takyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese nėra absoliuti ir turi būti pagrįsta pakankamu pagrindu konkrečiomis aplinkybėmis imtis vykdymo veiksmų sustabdymo kaip laikinosios apsaugos priemonės. Šiuo atveju apeliantas nepaneigė antstolės skundžiamo patvarkymo dėl įpareigojimo dalyvauti areštuoto turto vertinimo procedūroje teisėtumo ir išieškomos skolos dydžio, todėl nėra pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus iki kol bus sutikslintas skolos dydis.
Dėl nutarties netinkamo motyvavimo ir netinkamo įrodymų vertinimo
21. Apelianto nuomone, teismo sprendimas nemotyvuotas, neįvertinti priimti įrodymai ir teismas net neįsigilino į pateiktus į vykdomojoje byloje esančius dokumentus, kad pareiškėjas aktyviai siekia sužinoti apie skolą.
22. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
23. Teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neatskleidė bylos esmės. Teismo vertinimu, įvertindamas įrodymus teismas nusprendė dėl byloje surinktų faktinių duomenų sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, patikimumo, įrodomosios reikšmės, pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Byloje nustatytos bylos aplinkybės atitinka surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o padarytos išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus skolininkui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai.
24. Kiti apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės įtakos teisingam procesinio sprendimo priėmimui. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams.
25. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.