Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kūrybinis žingsnis“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl žalos ir palūkanų atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Kūrybinis žingsnis“ pareiškė ieškinį atsakovui A. Š. dėl žalos ir palūkanų atlyginimo, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 116 137,13 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovo skundas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, patikra teisėtumo ir pagrįstumo aspektu.

2. Nurodytą klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

3. Sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021, 28 punktas).

4. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka.

5. Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, reiškia, kad teismo teisė priimti sprendimą už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu yra glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu, įskaitant ir tinkamą asmens informavimą apie pradėtą civilinę bylą ir joje atliekamus procesinius veiksmus. Dėl to svarbu užtikrinti, kad šalis būtų bent vieną kartą tinkamu būdu ir laiku informuota apie prieš ją pradėtą teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018, 32 punktas). Tik tokiu atveju būtų užtikrintas šalių lygiateisiškumas, o priimtas dėl ginčo baigties sprendimas atitiktų CPK įvirtintą sprendimo už akių instituto paskirtį.

6. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki šio posėdžio priežasčių svarbumą, arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taip pat nurodytinos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateiktini įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 3 dalis).

7. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad atsakovas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavė nepraleisdamas dvidešimties dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos termino.

8. Pirmiau nurodyta, kad nutartyje dėl trūkumų pašalinimo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad procesiniame dokumente apeliantas nurodė tik nesutikimo su sprendimu už akių motyvus, bet nenurodė ir nepagrindė priežasčių, kodėl negalėjo laiku pateikti atsiliepimo į ieškinį, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių sprendimo už akių nepagrįstumą ir neteisėtumą, nesumokėjo žyminio mokesčio.

9. Apeliantas neginčija, kad per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo nustatytų trūkumų, bet tvirtina, kad terminas per trumpas ir jis neturi teisinių žinių, todėl nesuprato trūkumų nepašalinimo padarinių.

10. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje iš viso negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi apeliantas pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi nurodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes arba nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių.

11. Iš apelianto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (apeliantas jį pavadino skundu) matyti, kad jis nenurodė ir nepagrindė priežasčių, kodėl negalėjo laiku pateikti atsiliepimo į ieškinį, bet nurodė argumentus, jo manymu, pagrindžiančius sprendimo už akių nepagrįstumą ir neteisėtumą. Dėl to teismas aptariamo pareiškimo priėmimo stadijoje neturėjo teisinio pagrindo vertinti, ar šie argumentai gali turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tai padaryti teismas turi peržiūrėjęs sprendimą už akių iš esmės.

12. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiavertiškai ar svarbiau negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui; kad vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo nurodyti svarbias neatvykimo į teismą priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus įvykdymas yra reikšmingas dėl CPK 288 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių taikymo – jeigu teismas nustato, kad šalies pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą, buvo nesvarbios, panaikinus sprendimą už akių šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, iš priešingos šalies negali būti priteistas žyminis mokestis už pareiškimo padavimą, ji gali gauti tik 50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris priklausytų pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, taip pat jai gali būti paskirta iki trijų šimtų eurų bauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 40 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

13. Iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos akivaizdu, kad apelianto nurodytos priežastys dėl sprendimo už akių nepagrįstumo, neturėtų būti vertinamos pareiškimo priėmimo stadijoje. Panevėžio apygardos teismas neteisingai nutarė atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikyti nepaduotu ir grąžinti atsakovui tik dėl to, kad šis pareiškime nenurodė aplinkybių, patvirtinančių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, neįvertinęs atsakovo nurodytų aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės turėtų būti vertinamos pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimo stadijoje (CPK 288 straipsnis), gavus priešingos šalies atsiliepimą į pareiškimą, bet ne jo priėmimo stadijoje.

14. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimą, todėl yra pagrindas apskųstą Panevėžio apygardos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.