Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties D. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2025 m. gegužės 2 d. nutarimu D. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 170 eurų bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad D. B. 2025 m. kovo 22 d. 00 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų perėjoje aplenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.4 punktą.

2. Institucijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė apylinkės teismui, prašydamas jį pakeisti: taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį bei panaikinti nutarimo dalį, kuria D. B. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, arba sutrumpinti šios poveikio priemonės taikymo terminą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi D. B. skundas tenkintas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 2 d. nutarimas iš dalies pakeistas – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, D. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas iki vieno mėnesio. Likusioje dalyje institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Apeliaciniame skunde D. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalį dėl specialiosios teisės vairuoti atėmimo ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, parinkti švelnesnę nuobaudą – palikti paskirtą piniginę baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba dar labiau sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki minimaliai būtino (laikyti atėmimo terminą įvykdytu). Skunde D. B. nurodo dirbantis dviejuose darbuose, kuriuose vairavimas yra tiesioginė ir nuolatinė funkcija. Netekus teisės vairuoti, darbdaviai neturės galimybės jam pasiūlyti alternatyvių pareigų, todėl jis neteks abiejų darbų. Anot nubaustojo, tai teismų praktikoje vertinama kaip ypatinga pasekmė, kuri rodo, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas šiuo atveju akivaizdžiai viršija būtino poveikio ribas ir neatitinka siekiamo eismo saugumo tikslo. Netekęs pajamų, jis negalės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos sudaro būsto paskola (346,30 Eur per mėnesį), vartojimo paskola (296,71 Eur per mėnesį), alimentai (580 Eur per mėnesį), „(duomenys neskelbtini)“ automobilio nuoma (550 Eur per mėnesį), kiti būtini mokesčiai. Šios išlaidos yra nuolatinės ir privalomos, jų nevykdymas sukeltų papildomų neigiamų teisinių pasekmių (skolos, išieškojimas, nepilnamečių vaikų išlaikymo rizika). Tokia akivaizdi socialinė ir ekonominė žala rodo, kad baudos visiškai pakaktų prevenciniam tikslui pasiekti, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų neproporcingas. Taip pat apeliantas skunde pažymi, jog pažeidimas buvo padarytas naktį, miesto pakraštyje, eismas buvo labai mažas, pėsčiųjų nebuvo, todėl reali žalos visuomenės saugumui tikimybė buvo itin menka, padaryto pažeidimo pavojingumas – mažas. Tai laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir pagrindu taikyti švelnesnę priemonę. Taip pat skunde D. B. akcentuoja ir tai, kad per 27 metus vairavimo stažo niekada nebuvo praradęs vairuotojo pažymėjimo. Tai rodo, kad jis yra atsakingas eismo dalyvis, kuriam prevencijai pakanka baudos be papildomo teisės ribojimo. Be to, yra prisipažinęs, gailisi ir bendradarbiavo su pareigūnais.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja Vita Švaikauskienė prašo D. B. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog pažeidėjo skunde nėra pateikta jokių naujų aplinkybių, įrodymų ar argumentų, susijusių su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Visi jo argumentai buvo išnagrinėti ir aptarti skundžiamoje nutartyje, todėl institucija pasilieka prie savo ankstesniame, apylinkės teismui pateiktame atsiliepime pateiktų argumentų ir prašo priimant sprendimą vadovautis jo turiniu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

D. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nėra ginčijama jo kaltė padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliaciniu skundu nekvestionuojama ir D. B. už šį pažeidimą paskirta 170 Eur dydžio bauda. Jame keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Apeliantas prašo neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliacinės instancijos teismui, patikrinusiam byloje esančius įrodymus, abejonių pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą taip pat nekyla. Įvertinęs aplinkybes, reikšmingas administracinės nuobaudos skyrimui, apygardos teismas taip pat nenustatė, jog skiriant D. B. administracinę nuobaudą (170 Eur baudą), būtų pažeistos ANK 34 straipsnio nuostatos. Todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

6. ANK 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės, tame tarpe ir teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. Neabejotina, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą D. B. padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. ANK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

7. Kaip matyti iš aukščiau aptarto reglamentavimo, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi, tenkintas apelianto prašymas neskirti jam ANK 28 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės, reikštų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenumato.

8. Pagal teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

9. Vertindamas pateikto apeliacinio skundo argumentus ir motyvus, apygardos teismas visų pirma pastebi, jog institucijos 2025 m. gegužės 2 d. nutarimu D. B. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo nustatytas minimaliam ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui, t. y. trims mėnesiams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi šis terminas buvo sutrumpintas iki vieno mėnesio, taikant jau aptartas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tokį savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, jog D. B. yra baustas tik už nesunkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjęs, jis pripažįsta padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis nurodė padaręs išvadas dėl savo elgesio ir pasižada būti atsakingas. Tokį sprendimą žemesnės instancijos teismas motyvavo ir tuo, kad pažeidėjui teisė vairuoti reikalinga darbinėms funkcijoms vykdyti, kitaip netektų darbo ir negalėtų vykdyti finansinių įsipareigojimų, teikti išlaikymo vaikams.

10. Prašydamas dar labiau sušvelninti jo atsakomybę, apeliantas nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvę žinomos žemesnės instancijos teismui, ar būtų teismo įvertintos netinkamai bei sudarytų pagrindą apskritai neskirti jam administracinio poveikio priemonės. Apylinkės teismas išsamiau nepasisakė tik dėl skundo argumentų, kuriais bandoma įrodyti, jog D. B. padarytas administracinis nusižengimas turėtų būti vertinamas kaip mažiau pavojingas. Tačiau tik tai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį neteisėta ir nepagrįsta bei ją keisti ar naikinti. Priešingai nei apeliantas, apygardos teismas nelaiko jo padaryto administracinio nusižengimo mažiau pavojingu. Nors šiuo atveju Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo įvykdytas nakties metu, kuomet eismo intensyvumas įprastai būna mažesnis, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog šis pažeidimas buvo padarytas miesto teritorijoje, kur netoliese gausu gyvenamųjų pastatų, dėl ko pėsčiojo įžengimo į perėją tikimybė vis tiek išliko pakankamai didelė. Pažymėtina ir tai, jog tamsiu paros metu aplinkos objektus, tame tarpe ir pėsčiuosius, pastebėti tampa sudėtingiau, dėl ko vairuotojai prieš pavojingą zoną – pėsčiųjų perėją – turi būti dar labiau atsargūs, dar labiau sumažinti vairavimo greitį ir įsitikinti, jog netoliese nėra žmonių, kurie galėtų kirsti važiuojamąją kelio dalį, o nagrinėjamu atveju apeliantas ne tik, kad nesumažino važiavimo greičio, bet dar ir prieš pat pėsčiųjų perėją nusprendė lenkti priešais jį lėčiau važiuojančią transporto priemonę, tuo pademonstruodamas visišką savo neatsakingumą. Tokiais savo veiksmais D. B. padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurio pasekmės galėjo būti itin sunkios ar netgi negrįžtamos. Ir nors šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad pažeidimo padarymo vietoje ar aplink ją buvo pėsčiųjų, reali žala nekilo, tačiau tai padaryto nusižengimo pavojingumo iš esmės nemažina. Juo labiau, kad tokiai žalai kilus, jo veiksmai būtų kvalifikuoti pagal kitą ANK ar netgi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį. Esant tokioms išvadoms, konstatuoti, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienam mėnesiui yra neproporcingas pažeidėjo padarytam nusižengimui, nėra jokio pagrindo.

11. Tai, kad per ilgą vairavimo stažą D. B. tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonė anksčiau nebuvo taikyta, taip pat nelaikytina aplinkybe, leidžiančia dar labiau švelninti apelianto atsakomybę. Tiek šioje byloje jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, tiek tas faktas, kad pažeidėjas yra ne kartą baustas ANK nustatyta tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neleidžia vertinti D. B. atsakingu eismo dalyviu, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo registro išrašo, apeliantas vien per paskutinius penkerius metus buvo daugiau nei dešimt kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, juos sistemingai įvykdo bent keletą kartų per metus. Nors anksčiau jo padaryti pažeidimai (leistino nustatyto greičio viršijimas, posūkio signalo neparodymas, transporto priemonės palikimas vietose, kuriose draudžiama tai daryti, transporto priemonės, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, vairavimas), laikytini mažiau pavojingais, vis tik, pats faktas, kad anksčiau jis yra baustas už teisės aktais įtvirtintų su eismo dalyvių elgesiu susijusių, privalomų elgesio taisyklių nesilaikymą, apelianto neleidžia vertinti kaip drausmingo vairuotojo bei manyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienam mėnesiui šiuo atveju būtų perteklinė poveikio priemonė, suvaržanti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Tokią išvadą tik patvirtina tai, jog už ankstesnius Kelių eismo taisyklių pažeidimus D. B. skirtos baudos savo tikslo taip ir nepasiekė – sumokėjęs baudas jis ir toliau nesilaikė Kelių eismo taisyklių pažeidimų, šiuo atveju įvykdydamas netgi sunkesnį savo pobūdžiu nusižengimą.

12. Tiek skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, tiek skunde dėl apylinkės teismo priimtos nutarties apeliantas akcentuoja tai, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas labai neigiamai atsilieptų jo socialinei bei ekonominei padėčiai, nes abu jo turimi darbai yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Susipažinus su bylos medžiaga bei kartu su apeliaciniu skundu pateiktais dokumentais, nustatyta, kad pažeidėjo vykdoma darbinė veikla iš tiesų yra neatsiejamai susijusi su teisės vairuoti transporto priemonės turėjimu. Tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad D. B. dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga atliekant darbines funkcijas, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Asmeniniai pažeidėjo, jo šeimos narių (nepilnamečių vaikų) poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose. Skiriant administracines nuobaudas, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą interesams. Be to, kaip jau minėta, šiuo atveju apylinkės teismas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino vos iki vieno mėnesio. Apeliantas, norėdamas neprarasti turimų darbo santykių bei pajamų, gali prašyti darbdavio šiuo laikotarpiu suteikti jam kasmetines apmokamas atostogas. Taip pat pažymėtina, jog paskirtos administracinės nuobaudos taikymas pažeidėjui netrukdo bent jau laikinai dirbti kitokio pobūdžio darbą, t. y. darbą, kuriame jo tiesioginės užimamos pareigos nebūtų tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, ir tokiu būdu gauti pajamų, reikalingų būtiniausiems poreikiams tenkinti ir turimiems finansiniams įsipareigojimams dengti. Apygardos teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios D. B. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti, juolab įvertinus tai, kad jam buvo nustatytas minimalus galimos skirti baudos dydis.

13. Remiantis visu, kas išdėstyta, konstatuojama, kad šiuo atveju nenustačius jokių papildomų aplinkybių, kurių skundžiamoje nutartyje dar nebuvo aptaręs pirmosios instancijos teismas, apskritai neskirti kvestionuojamos administracinio poveikio priemonės, nėra jokio pagrindo. D. B. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas vienam mėnesiui, yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti pažeidėjo asmenybę, administracinei atsakomybei taikyti reikšmingus kriterijus bei teisingumo ir protingumo principus. Skunde pažeidėjas formuoja ir alternatyvų prašymą – dar labiau sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki minimaliai būtino (laikyti atėmimo terminą įvykdytu). ANK 28 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatyta, jog specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais, taigi, šiuo atveju apeliantui aptariama poveikio priemonė buvo nustatyta ir taip trumpiausiam įmanomam laikotarpiui. Remiantis bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad D. B. administracinio nusižengimo tyrimo metu teisė vairuoti transporto priemones nebuvo sustabdyta, tam nesant ANK 602 straipsnyje nustatytų pagrindų. Taigi, institucijos 2025 m. gegužės 2 d. nutarimu apeliantui paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) atėmimas, kurios terminas buvo sutrumpintas apylinkės teismo nutartimi, iki šios dienos faktiškai nebuvo vykdoma, dėl ko pripažinti ją įvykdyta taip pat nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį nepakeistą ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.