Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos R. D. 2025 m. gegužės 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8046-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2025 m. gegužės 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8046-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) D. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 170 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad D. B. 2025 m. kovo mėn. 22 d. 00 val. 45 min. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų perėjoje aplenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę. Tokiais veiksmai pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.4 punktą.

Pareiškėjas D. B., nesutikdamas su Institucijos 2025 m. gegužės 2 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo nutarimą pakeisti – neskirti specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jo terminą sutrumpinti. Skunde nurodė, kad 2025 m. kovo 22 d. apie 00.45 val. jam vairuojant nuomotą automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustabdė policijos pareigūnai. Tuo metu dirbo pavėžėju ir važiavo paimti kliento. Sustabdžius pareigūnams, šie nurodė, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. kad lenkė draudžiamoje vietoje. Jis, kadangi buvo tamsu, pareigūnams išreiškė abejones, kad spėjo grįžti prieš pėsčiųjų perėją, tačiau pareigūnai vis tiek surašė administracinio nusižengimo protokolą. Norėdamas suprasti, ar tikrai yra baudžiamas pagrįstai, pateikė prašymą susipažinti su pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo kamerų įrašais, kurie galėjo užfiksuoti aplinkybes. Gavęs ir susipažinęs su vaizdo įrašais suprato, kad klydo ir visgi pažeidė Kelių eismo taisykles, nespėdamas grįžti į eismo juostą, baigdamas lenkimo manevrą. Dėl pažeidimo gailisi ir su juo sutinka.

Taip pat paaiškino, kad jis yra išsiskyręs, dirba dviejuose darbuose, užima pareigas, kurioms tiesiogiai būtina turėti teisę vairuoti. Viena iš pagrindinių esminių funkcijų yra įmonės vairuotojų pervežimas į/iš (duomenys neskelbtini) keitimosi tikslais. Ši užduotis atliekama 1-2 kartus per savaitę darbo dienomis, nuo pirmadienio iki penktadienio, atsižvelgiant į įmonės logistikos poreikius. Netekus teisės vairuoti negalės atlikti savo tiesioginių pareigų, o tai reiškia, kad bus atleistas. Darbdavys nurodo, kad jis pasižymi nepriekaištingumu, atsakingumu ir patikimumu. Jis yra kruopštus, darbštus, atsakingas ir paslaugus žmogus. Neturi žalingų įpročių. Papildomai dirba (duomenys neskelbtini). Gaunamos pajamos iš abiejų darbinių veiklų leidžia dengti turimus finansinius įsipareigojimus (turi būsto kreditą ir vartojimo kreditą), taip pat kas mėnesi mokėti išlaikymą vaikams. Netekus teisės vairuoti, negalės dirbti abiejų savo darbų, kas reiškia, kad nebus pajėgus ir vykdyti finansinius įsipareigojimus, mokėti kasmėnesinį išlaikymą vaikams. Per visą vairavimo stažą niekada nebuvo praradęs teisės vairuoti. Nors ir turi keletą nuobaudų už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, tačiau jos niekaip neatspindi neigiamo požiūrio į nesilaikančius taisyklių. Jo turimos nuobaudos yra susijusios su vairavimu be techninės apžiūros, parkavimo taisyklių nesilaikymu, taip pat nežymaus greičio viršijimas. Mano, kad pateikiamos aplinkybės ir jį charakterizuojantys duomenys pagrindžia galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgiant į tai, jog specialioji teisė (teisė vairuoti transporto priemones) yra būtina ir jos atėmimas bus tikrai neproporcingas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pateikto skundo argumentais nesutinka. Nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jam galėtų būti taikomos ANK 34 str. 6 d. nuostatos. Asmuo teiktame skunde nurodo vairuotojo pažymėjimo svarbą jo gyvenime, teigiamas charakteristikas, gailėjimąsi dėl nusižengimo. Pabrėžtina, kad skunde nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus administracinio nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami įstatyme įvardijant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažeidėjas, žinodamas, kad vairuotojo pažymėjimas, jo gyvenime turi didelę svarbą, turėjo būti ypač suinteresuotas vairuoti atsakingai ir nedaryti pavojingų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Institucija mano, jog šioje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti poveikio priemonės arba švelninti paskirtą nuobaudą, sutrumpinant paskirtos administracinės poveikio priemonės terminą, pagrindo nėra. Nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 32 straipsnių reikalavimų nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu. Pareiškėjas akcentavo tai, kad netekus darbo nukentėtų jo vaikų išlaikymas ir jų gyvenimo kokybė, negalėtų vykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams.

Skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2025 m. gegužės 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8046-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) D. B. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 170 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad D. B. 2025 m. kovo mėn. 22 d. 00 val. 45 min. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų perėjoje aplenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę. Tokiais veiksmai pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.4 punktą.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui darant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo arba kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ši teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, kokie konkretūs KET reikalavimai pažeisti.

Kelių eismo taisyklių 140.4. punkte numatyta, kad draudžiama lenkti pėsčiųjų perėjose.

Pareiškėjas sutinka, kad jis padarė nusižengimą, gailisi.

Tai, kad Pareiškėja padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą patvirtina byloje esantys dokumentai, iš kurių matyti, kad Pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę „Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų perėjoje aplenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę. Ginčo dėl pažeidimo aplinkybių byloje nėra.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytas nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Nutarime konstatuota, kad Pareiškėjo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjui Institucijos nutarimu paskirta minimali 170 eurų bauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Pareiškėjas prašo jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimti teisės vairuoti arba jo atėmimo terminą sutrumpinti.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad Pareiškėjas padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – pavojingai vairavo transporto priemonę. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjas yra baustas tik už nesunkius KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos. Jis pripažįsta padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nurodė padaręs išvadas dėl savo elgesio ir pasižada būti atsakingas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Pareiškėjui vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinėms funkcijoms vykdyti, kitaip netektų darbo ir negalėtų vykdyti finansinių įsipareigojimų, negalėtų teikti išlaikymo vaikams. Darbdavys jį charakterizuoja teigiamai.

Teismas sutinka su Institucija, kad Pareiškėjo padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau pažymėtina, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti teisingumo ir proporcingumo reikalavimus.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarimo, Pareiškėjas nevengė atsakomybės, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tuo tarpu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pareiškėjas nusižengimo padarymo metu nuobaudų už šiurkščius pažeidimus neturėjo. Dėl savo neatsakingo elgesio jis labai gailisi ir suprato savo elgesio pasekmes, padarė išvadas dėl netinkamo savo poelgio.

Iš Pareiškėjo skundo ir paaiškinimų matyti, kad jis visiškai suvokė padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas ir į savo padarytą pažeidimą žiūri atsakingai, tuo labiau, kai jis anksčiau administracine tvarka už šiurkščius pažeidimus nebaustas, kas rodo pažeidimo išimtinumą, todėl teismas, įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, padaryto nusižengimo pavojingumą, mano, kad D. B. 2025 m. gegužės 2 d. nutarimu paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams pakeistinas į specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui.

Teismo manymu, tai padės įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus ir atgrasys D. B. nuo administracinių nusižengimų darymo bei užtikrins teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą, nesuvaržant pareiškėjo teisių labiau nei būtina.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas tenkintinas, skundžiamas Institucijos 2025 m. gegužės 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 20-ANR_N-8046-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeistinas, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, D. B. skirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams sumažinant iki 1 mėnesio. Likusioje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. B. skundą tenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2025 m. gegužės 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8046-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) iš dalies pakeisti ir, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, D. B. paskirtą administracinio poveikio priemonę teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinti iki vieno mėnesio. Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.