Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Š. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla Nr. 2-3227-230/2011 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui S. Ž. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Š. S. dokumentinio proceso tvarka 2011 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. Ž., prašydamas priteisti iš paminėto atsakovo 344 000 Lt skolos (3-5 b. l.).

Apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakė priimti preliminarų teismo spendimą ir nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus bei primokėti trūkstamą žyminį mokestį (10 b. l.). Teisėjas 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliucija priėmė paminėtą ieškinį (14-15 b. l.) ir išsiuntė atsakovui jį kartu su priedais ir teismo pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo (23 b. l.).

Paminėti dokumentai grįžo neįteikti, pašto kurjeriui nurodžius, kad adresatas (atsakovas) yra miręs (25 b. l.). Gyventojų registro tarnybos duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovas S. Ž. 2011 m. birželio 12 d. mirė (26 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 9 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. 2-3227-230/2011 (27 b. l.). Nurodė, kad ieškinys paduotas asmeniui, kuris negalėjo būti bylos šalimi ieškinio padavimo metu, todėl nagrinėjamu atveju negalimas procesinių teisių perėmimas, o byla nutrauktina (CPK 48 str. 1 d., 293 str. 7 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas Š. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį ir sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-3227-230/2011, kol paaiškės atsakovo teisių perėmėjas (-ai) (34-35 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Ginčo teisinių santykių (dėl skolos priteisimo) atveju galimas procesinių teisių perėmimas, kadangi byloje pareikštas reikalavimas nėra neatsiejamai susijęs su atsakovu (CPK 48 str. 1 d., 293 str. 7 p.).CPK nenumato galimybės nutraukti civilinę bylą dėl to, kad ieškinys pareikštas asmeniui, kuris ieškinio priėmimo metu buvo miręs. Tokiu atveju sprendžiamas klausimas dėl procesinių teisių perėmimo, o nesant duomenų apie mirusio asmens teisių perėmėjus, bylos nagrinėjimas sustabdomas iki jie paaiškės (CPK 148 str., 163 str. ir 166 str.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.); tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą bus kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio), tarp jų – reikalavimą, kad teismui pareikštas ieškinys atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, numatytus CPK 111 straipsnyje, pagal kurio 2 dalies 2 punktą, kiekviename procesiniame dokumente turi būti nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta). Be to, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas; teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju, apygardos teismui priėmus apelianto ieškinį ir CPK nustatyta tvarka jį išsiuntus atsakovui dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, bei paaiškėjus, kad atsakovas ieškinio padavimo metu buvo miręs (4-5, 14-15, 25-26 b. l.), apygardos teismas teisingai nurodė, kad ieškinys pareikštas asmeniui (atsakovui), kuris nebegalėjo būti bylos šalimi (CK 2.2 str. 1 d., CPK 41 str. 1 d.).

Tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo nutraukė bylą pagal CPK 293 straipsnio 7 punktą. Teisėjų kolegijos nuomone, paaiškėjus, kad atsakovas mirė iki civilinės bylos iškėlimo, apygardos teismas turėjo išaiškinti ieškovui jo teisę pareikšti ieškinį mirusio asmens (atsakovo) materialinių subjektinių teisių perėmėjui (-ams) (CPK 5 str. 1 d., 41 str., 115 str., 225 str.). Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-693/2006).

Dėl pasakyto panaikintina skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, o byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam apygardos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apygardos teismui.