Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 11 d. nutarties, kuria teismas sustabdė civilinę bylą Nr. 2-71-390/2006 pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto fondo, ieškinį atsakovams S. S., V. M., A. P., G. P., V. V., R. P., kontroliuojančiai investicinei bendrovei „Centro investicija“, I. L., A. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

civilinės bylos, iškeltos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto fondo, ieškinį atsakovams S. S., V. M., A. P., G. P., V. V., R. P. kontroliuojančiai investicinei bendrovei „Centro investicija“, I. L., A. V. dėl skolos priteisimo, nagrinėjimo metu, atsakovai S. S., V. M., A. P., G. P., V. V., R. P. pateikė prašymą sustabdyti bylą, kol Vilniaus apygardos teismas išnagrinės jų pateiktą ieškinį Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tretieji asmenys KIB „Centro investicija“, I. L., A. V. dėl prievolės, iš kurios ieškovas nagrinėjamoje byloje kildina savo reikalavimą, pripažinimo įvykdyta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismas 2003 m. gegužės 21 d. preliminariu sprendimu iš atsakovų (tarp jų – E. V.) solidariai priteisė 17 006 919,11 Lt (t. 1, b.l. 121-122). Nepavykus teismo procesinių dokumentų nuorašų įteikti E. V., paaiškėjo, kad jis mirė prieš septynerius metus, o dukterys A. V. ir E. V. (pavardė po santuokos – L.) paveldėjo mirusio tėvo turtą (t. 1, b.l. 146, 182, t. 2, b.l. 147-148). Sužinojusios apie mirusiam tėvui pareikštus reikalavimus, atsakovo įpėdinės 2003 m. gruodžio 30 d. su advokato padėjėju A. G. sudarė atstovavimo sutartį, pavesdamos jam atstovauti jų interesus nagrinėjamoje byloje (t. 3, b.l. 4-5). Teismas 2004 m. vasario 10 d. protokoline nutartimi tenkino advokato padėjėjo prašymą ir mirusį E. V. nuo 2003 m. lapkričio 28 d. pakeitė jo teisių perėmėjomis A. V. ir I. V. (t. 3, b.l. 21-23). Šios atsakovės 2006 m. vasario 27 d. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo ir ieškovo ieškinyje pareikštų reikalavimų (t. 3, b.l. 25-29). Atsakovams kitame teisme pareiškus ieškinį dėl prievolės, iš kurios ieškovas kildina savo reikalavimus, įvykdymo, Kauno apygardos teismas 2006 m. spalio 11 d. nutartimi sustabdė šios bylos nagrinėjimą iki kitos prejudiciniu ryšiu susijusios civilinės bylos Vilniaus apygardos teisme išnagrinėjimo (t. 4, b.l. 89-90, CPK 163 str. 3 p.).

Taigi, nagrinėjamoje byloje apeliantė pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla, esant CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytam privalomajam bylos sustabdymo pagrindui (kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka). Tačiau atskirajame skunde apeliantė įrodinėja ne tai, jog nėra prejudicinio ryšio tarp nagrinėjamos bylos ir kitos civilinės bylos, o ginčija dokumentinio proceso teisėtumą jos atžvilgiu (nes ji gyvena užsienyje – CPK 424 str. 4 d., t. 4 , b.l. 92-93). Apeliantė iš esmės vadovaujasi nuostata, jog „neteisėti veiksmai negali sukelti teisėtų pasekmių“, todėl teisėjų kolegija, siekdama teisingai išspręsti nagrinėjamą klausimą, turi pagrindo išnagrinėti visą su atskiruoju skundu susijusią bylos medžiagą ir pasisakyti ne tik dėl konkretaus bylos sustabdymo pagrindo teisėtumo, bet ir dėl byloje vykusio dokumentinio proceso teisėtumo bei šiame procese dalyvaujančių asmenų teisių užtikrinimo.

Prieš pradėdama nagrinėti atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija nurodo, jog bet kuri pažeista teisė gali būti ginama per protingą terminą paaiškėjus apie jos pažeidimą. Apeliantės atstovas apie tai, kad jo klientė gyvena užsienyje turėjo žinoti dar 2003 m. gruodžio 30 d., kuomet sudarė atstovavimo sutartį, jis turėjo galimybę šia aplinkybe remtis 2004 m. vasario 27 d. pateiktuose prieštaravimuose, taip pat galėjo skųsti anksčiau priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį sustabdyti bylą esant analogiškoms aplinkybėms, tačiau skundų neteikė, pretenzijų nereiškė. Dar daugiau, 2006 m. kovo 16 d. įvykusiame teismo posėdyje, taip pat 2006 m. spalio 11 d. posėdžio, kuriame pirmosios instancijos teismas ir priėmė skundžiamą nutartį sustabdyti bylą, metu apeliantės advokatas palaikė kitų atsakovų prašymą sustabdyti bylą (t. 3, b.l. 77, t. 4, b.l. 88). Nurodytos aplinkybės leidžia susidaryti nuomonę, kad apeliantės atstovo atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo, pareikšti praėjus daugiau kaip dvejiems metams po nurodytų aplinkybių paaiškėjimo pažeidžia proceso koncentracijos, ekonomiškumo principus (CPK 7 str. 2 d.). Tačiau teisė į apeliaciją yra ne tik svarbi asmens pažeistų teisių gynybos garantija, bet ir sudėtinė teisingumo vykdymo dalis, suteikianti galimybę aukštesnės instancijos teismui patikrinti žemesnės instancijos teismo išspręsto klausimo teisėtumą ir pagrįstumą bei vykstančio proceso teisėtumą, tokiu būdu sudarant prielaidas teisingai išspręsti bylą. Apeliantės atstovas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė nepažeisdamas proceso teisės normų reikalavimų, todėl yra pagrindas nagrinėti jį iš esmės.

Byloje esančios medžiagos analizė leidžia daryti išvadą, kad teismo veiksmai, kuriais protokoline nutartimi išspręstas klausimas dėl mirusio E. V. procesinių teisių perėmimo, neatitinka procesinių teisių perėmimo instituto esmės ir tikslo. Materialinių subjektinių teisių perėmimas yra procesinių teisių ir pareigų civiliname procese perėmimo pagrindas, t.y. procesinių teisių perėmimas įmanomas tik tuomet, kai galimas materialinių subjektinių teisių perėmimas (CPK 48 str. 1 d.). Procesinės teisės gali būti perimtos, kai juridinis faktas, kurio pagrindu perimtos materialinės subjektinės teisės, įvyksta nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo procesinio sprendimo, kuriuo byla išspręsta iš esmės, visiško įvykdymo. Nagrinėjamoje byloje apeliantė vienašaliu sandoriu beveik prieš septynerius metus iki šios bylos nagrinėjimo pradžios priėmė mirusio atsakovo palikimą, todėl procesinis teisių perėmimas byloje nebuvo galimas. Paaiškėjus, jog atsakovas yra miręs iki civilinės bylos iškėlimo, teismas turėjo vadovautis ne CPK 48 straipsnio nuostatomis ir spręsti klausimą dėl procesinių teisių perėmimo, o konstatuoti, jog prieš mirusį atsakovą prasidėjęs civilinis procesas yra neteisėtas, nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti ir išaiškinti ieškovui teisę pareikšti ieškinį mirusio asmens materialinių subjektinių teisių perėmėjui, jeigu jis mano, kad toks perėmimas galimas (CPK 3 str. 7 d., 5 str. 1 d., 41 str., 115 str., 138 str.). Tokiu atveju teismas ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumą materialines teises perėmusiam atsakovui išsprendžia tik išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 265 str., CK 2.2 str. 1 d.).

Tačiau ieškinys dokumentinio proceso tvarka gali būti nagrinėjamas tik tokiu atveju, jeigu atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (CPK 424 str. 4 d.). Apeliantė įrodinėja, jog dokumentinis procesas jos atžvilgiu negalimas, nes ji gyvena užsienyje. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija sutinka. Teismas, neturėdamas pareigos tikrinti duomenų apie šalies gyvenamąją vietą, teisingumo, šioje byloje pagrįstai vadovavosi registruose, kurių apeliantė neinformavo apie savo pasikeitusią gyvenamąją vietą, esančiais duomenimis (CK 1.8 str. 1 d., 2.17 str. 3 d.). Tačiau tai, kad apeliantės gyvenamoji vieta Šveicarijoje, teismui tapo žinoma priėmus preliminarų sprendimą ir 2004 m. vasario 27 d. apeliantei pareiškus prieštaravimus (t. 3, 25-29). Paaiškėjus aplinkybei, kuriai esant dokumentinis procesas negalimas (CPK 424 str. 4 d.), teismas turėjo išaiškinti ieškovui teisę mirusio asmens materialinių subjektinių teisių perėmėjams pareikšti ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir iškelti atskirą civilinę bylą pagal tokį ieškinį, arba, manydamas, kad yra tikslinga, visiems atsakovams pareikštus reikalavimus nagrinėti vienoje byloje, juos visus spręsdamas pagal ginčo teisenos taisykles (CPK 136 str.).

Pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepaisė, nepagrįstai procesą pradėjo prieš mirusį asmenį, o paaiškėjus šiai aplinkybei, nepagrįstai sprendė klausimą dėl procesinių teisių perėmimo, apeliantę pripažino mirusio atsakovo procesinių teisių perėmėja, o nekonstatavo, kad pradėtas procesas neteisėtas ir nenustatė termino ieškinio trūkumams šalinti, taip pat nepagrįstai nesprendė klausimo dėl dokumentinio proceso teisėtumo, kai paaiškėjo, jog apeliantės gyvenamoji vieta yra užsienyje (CPK 5 str. 1 d., 135 str., 424 str. 4 d.).

Byloje esantys duomenys įrodo, kad atsakovai gynė pažeistas subjektines teises, bylos nagrinėjimo metu kitame teisme pareikšdami ieškinį nagrinėjamoje byloje esančiam ieškovui (t. 3, b.l. 35-47). Atsakovų pareikštas reikalavimas kildinamas iš tų pačių teisinių santykių (1995 m. vasario 10 d. sutarties), atsakovai siekia įrodyti, jog tenkinti ieškinio nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo, nes jie sutartines prievoles ieškovui įvykdė tinkamai, t. y. atsakovų pareikštas ieškinys kitoje byloje pagal turinį galėtų būti prilygintas priešieškiniui nagrinėjamoje byloje (CPK 145 str. 2 d., 430 str. 4 d.). Šios aplinkybės neabejotinai įrodo, jog egzistuoja prejudicinis ryšys tarp šios bylos ir kitos civiline tvarka Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos. Proceso teisės normos nustato bendrus bylos sustabdymo pagrindus tiek ginčo teisenoje, tiek ir dokumentiniame procese, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai išspręsti dokumentinio proceso būdu nagrinėjamą bylą, teisėtai ją sustabdė iki tol, kol teismas išnagrinės kitą civilinę bylą (CPK 163 str. 3 p.).

Dėl kitų apeliantės argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra susiję su nagrinėjamu klausimu (CPK 312 str. ).

Šioje nutartyje nurodyti pirmosios instancijos teismo pažeidimai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teisėtai sustabdyta byla (CPK 337 str. 1 p.). Tačiau pirmosios instancijos teismas įpareigotinas iškart po bylos atnaujinimo išspręsti šioje nutartyje nurodytus klausimus ir ištaisyti nagrinėjant bylą padarytus pažeidimus (CPK 115, 136, 138, 167 str., 424 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.