Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2023-06-08 · Civilinė byla Nr. e2-130-838/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-08
Bylos Nr.
e2-130-838/2023
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00413-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Giedrė
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos Klaipėdos miesto savivaldybėje
Atsakovas
D. L., T. V.
Trečiasis asmuo
R. V.
Advokatai
Giedrė Striaukienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-130-838/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00413-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 2.3.4.7; 3.1.7.6; 3.2.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Lina Giedrė,sekretoriaujant Jolantai Palčiauskienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos Klaipėdos miesto savivaldybėje atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

atsakovės D. L. ir jos atstovei advokatei Giedrei Striaukienei,atsakovui T. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos Klaipėdos miesto savivaldybėje ieškinį atsakovams D. L., T. V., tretysis asmuo R. V., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos vaikui nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos vaikui nustatymo bei išlaikymo vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1.ieškovė ieškiniu prašo neterminuotai apriboti D. L. motinos valdžią į vaiką F. V., gimusią (duomenys neskelbtini). Neterminuotai apriboti T. V. tėvo valdžią į vaiką F. V.. Nustatyti vaikui F. V. nuolatinę globą, nuolatine jos globėja paskiriant R. V.. Vaiko F. V. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su nuolatine globėja R. V. globėjos gyvenamojoje vietoje. Priteisti vaikui F. V. išlaikymą iš motinos D. L. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui F. V., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti nuolatinę globėją R. V.. Pakeisti F. V. priteisto išlaikymo dydį iki 220 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pakeičiant 2016 m. rugpjūčio 8 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi, civilinėje byloje 2-1672-204/2017, patvirtintos taikos sutarties 1 punktą, kur T. V. įsipareigojo mokėti dukrai F. V. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kiekvieną mėnesį iki 30 dienos pervesdamas į ieškovės asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pakeisti 2016 m. rugpjūčio 8 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi, civilinėje byloje 2-1672- 204/2017, patvirtintos taikos sutarties 3 punktą, nurodant, jog iš T. V. priteistas vaikui F. V. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys ir tvarkys nuolatinė vaiko F. V. globėja R. V..

Nurodo, kad šeima Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau - Skyrius) yra žinoma nuo 2020 m. birželio 28 d., kai iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo gautas pranešimas apie konfliktą atsakovės D. P. (šiuo metu L., ištekėjo 2021 m. birželio 30 d.) ir jos sugyventinio A. L. (šiuo metu sutuoktinis) šeimoje, įvykus smurtui artimoje aplinkoje. Laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2022 m. sausio 14 d. D. L. šeimai buvo organizuoti septyni atvejo vadybos posėdžiai. Šeimoje ne kartą buvo nustatyti vaiko F. V. teisių pažeidimai, t. y. fiksuotas galimas smurtas prieš vaiką, fiksuoti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2021 m. balandžio 28 d. ŠVGC atvejo vadybininkas pateikė Skyriui Motyvuotą siūlymą, kuriame nurodė, jog D. L. Pagalbos planuose nurodytų reikalavimų laikosi tik iš dalies, ir tai tik todėl, kad to nori socialiniai darbuotojai ir specialistai, o ne ji pati. Moteris galimai turi alkoholio vartojimo priklausomybę. Ji psichologo konsultacijų ir pozityvios tėvystės įgūdžių užsiėmimų nelankė. Moters sugyventinis A. L. visiškai jokių pagalbos planuose nustatytų rekomendacijų nevykdė, nuolat vartoja alkoholį bei galimai vartoja psichotropines medžiagas. A. L. prieš D. L. naudoja psichologinį ir fizinį smurtą. Motyvuotame atvejo vadybininko siūlyme taip pat nurodyta, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko įstatyminiai atstovai (tėvai) nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, todėl ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei, yra pavojus galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, todėl siūloma inicijuoti vaiko laikinosios globos nustatymą. Skyriuje iš ŠVGC atvejo vadybininko buvo gautas dar vienas Motyvuotas ir argumentuotas siūlymas, kuriame nurodyta, jog D. L. sistemingai neįgyvendina Pagalbos planuose numatytų pagalbos priemonių arba tai atlieka tik iš dalies, negeba identifikuoti šeimoje vyraujančių problemų, nėra sprendžiamos pagrindinės šeimos problemos dėl kurių kenčia vaiko F. V. ugdymosi procesas bei fizinė, psichinė sveikata, saugumas. Atvejo vadybininko nuomone, vaiko motina negeba tinkamai užtikrinti vaiko priežiūros, poreikių, užtikrinti tinkamą vystymąsi. Tėvas T. V. - nusišalinęs nuo dukters auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo. Nepareiškė noro pats auginti dukrą, ja rūpintis. Nurodė, jog ilgai dirba ir neturės galimybių bei negebės pats rūpintis dukra. Skyriaus turimais duomenimis, kitų asmenų galinčių tinkamai pasirūpinti mergaite nėra, Laikinoji globėja atitinka įstatyme keliamus reikalavimus globėjams. Ji stengiasi labai gerai atlikti savo pareigas, tinkamai užtikrina vaiko poreikius, geras ir saugias gyvenimo sąlygas bei visapusiškai juo rūpinasi. T. F. ir globėjos užsimezgė stiprus emocinis ryšys. Nuo 2021 m. gegužės mėnesio iki dabar mergaitė gyvena laikinosios globėjos R. V. šeimoje. R. V. sutinka ir prašo paskirti ją nuolatine vaiko globėja.

Nurodo, jog atsižvelgdami į D. L. nustatytą darbingumo lygį (45 proc.) bei sunkią materialinę padėtį, prašo iš D. L. dukrai F. V. priteisti po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. 2016 m. rugpjūčio 8 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi, civilinėje byloje 2-1672-204/2017, patvirtintoje taikos sutartyje atsakovas T. V. įsipareigojo mokėti dukrai išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Skyriaus nuomone, per 5 metus mergaitė gerokai paaugo, pasikeitė jos poreikiai. Be to, F. tėvas T. V. - jaunas, darbingas ir neturintis daugiau nepilnamečių vaikų asmuo. Mano, jog priteisto išlaikymo dydis nebeatitinka vaiko interesų bei poreikių ir turi būti padidintas iki 220 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovė D. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad sunkumai, iškylantys jai rūpinantis dukra, yra kilę dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl diagnozuotos įgimtos proto negalios. Tačiau pagal savo įmanomą supratimą turi galimybę auklėti ir rūpintis savo dukra. Jeigu jai būtų teikiama pagalba, gebėtų patenkinti pagrindinius dukters poreikius: fizinius (maistas, bustas), emocinius, sveikatos, saugumo, vystymosi, socialinius (santykiai su artimaisiais, draugais, ir kitais asmenimis susijusiais su vaiko gyvenimu ir vystymusi). Dukrą labai myli ir visada stengiasi ja rūpintis. Su dukra F., jai gyvenant pas globėją, yra problematiška pasimatyti, kadangi pasimatymams nuolat keliamos visokios sąlygos. Netiesa, kad nesiima priemonių situacijai pakeisti. Nurodė, jog 2021 m. spalio- gruodžio mėnesiais dalyvavo tėvystės įgūdžių programoje. Mano, jog tėvystės įgūdžiai yra įgyjami. Jiems įgyti reikalinga pagalba, ypač turint omenyje mano pačios gyvenimo ir formavimosi aplinkybes (ją užaugino močiutė), negalią. Mano, kad yra pajėgi savarankiškai auginti ir tinkamai atstovauti dukters F. interesus, nepaisant sveikatos būklės. Turi būstą (nuomojamą), gauna pajamas (šiuo metu - nedarbo draudimo išmoką), gali gauti socialinę pagalbą - šeimai gali būti paskirtos socialinės priežiūros, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos asmens namuose. Darbe yra charakterizuojama teigiamai. Nurodo, jog sutiktų apsigyventi kartu su dukra F. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, kad ir be sutuoktinio A. L.. Dukra galėtų pasirūpinti padedant centro socialinėms darbuotojoms. Su laiku, įtvirtinus motinystės įgūdžius, dukra galėtų pasirūpinti ir viena pati. Nurodo, jog suvokia teikiamos šeimai pagalbos auginant dukrą svarbą, tačiau dėl negalios fone padidėjusio jautrumo kai kada sureikšmina stresines situacijas, be to, turi ribotus gebėjimus konfliktų sprendimui. Žino dukters poreikius - emocinius, ugdymo, saugumo, sveikatos ir kt. vaikui šeimoje grėsmė nekyla, nes šeimoje nebesmurtaujama nei fiziškai, nei psichologiškai, nuo alkoholio susilaiko ir ji, ir jos sutuoktinis. Tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad atsakovė neturi galimybės savarankiškai dukrą auginti pati ar naudojantis kitų asmenų ar socialinių priemonių pagalba pasirūpinti dukra F., įmanomas būtų tik vaiko atskyrimas nuo jos, netaikant neterminuoto valdžios apribojimo. Reikalavimas neterminuotai apriboti jos kaip motinos valdžią dukters F. atžvilgiu yra nepagrįstas aukščiau išdėstytu argumentų pagrindu. Mano, kad vaikas turėtų būti jai grąžintas, kad dukrą galėtų pati auginti.

Dėl išlaikymo dydžio priteisimo nurodė, kad dėl savo skurdžios materialinės padėties neturi galimybės mokėti dukrai po 100 Eur kas mėnesį, kadangi jos pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 180 Eur ir neįgalumo pensija 180 Eur, viso apie 360 Eur per mėnesį. Iš šios sumos turi pragyventi (prisidėti prie būsto išlaidų, prasimaitinti, apsirengti) ir pati. Jokio turto nėra įgijusi. Dirbti dėl neįgalumo (55 proc. netektas darbingumas) visą darbo dieną negali, rasti darbo sumažintu krūviu nepavyksta. Sveikatos būklė (darbingumo lygis 45 proc.) patvirtina esant ribotas galimybes papildomai dirbti, pagerinti turtinę padėtį ir/ar surasti kitą pajamų šaltinį. Darbą rasti sudėtinga net ir visiškai darbingiems asmenims, o esant neįgaliai darbo paieškos būna nerezultatyvios dėl darbdavių nenoro įdarbinti asmenį su negalia. Be to, turi vykdymo procese išieškomų skolų. Tad pagal savo turtinę padėtį galėtų mokėti dukrai tik 50 Eur išlaikymą kas mėnesį. Nesutinka, jog visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo. D. F., kaip ir visiems vaikams, yra mokama ir išmoka vaikui iš savivaldybės.

3.Atsakovas T. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Tretysis asmuo R. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, papildomai parodė, jog situacija šeimoje nepasikeitė. Be specialisto palikti vaiko vieno su mama negalima. Jokio ryšio su vaiku mama neturi. Ekspertų išvadoje akivaizdu, jog mama negali pasirūpinti ne tik savo dukra, bet ir šiuo metu gimusiu vaiku.

Atsiliepimas

6. Teismo posėdžio metu atsakovė D. L. ir jos atstovė advokatė Giedrė Striaukienė su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Atsakovė nurodė, kad dukra rūpinasi ir santykis su dukra yra geras. Prašo netenkinti ieškinio. Turėtų būti taikomas tik atskyrimas.

Šalies argumentai

7. Teismo posėdžio metu atsakovas T. V. su ieškiniu sutiko prašė jį tenkinti. Su dukra susiskambina leidus globėjai, kadangi yra užsiėmęs, dirba.

Žemesnės instancijos teismas

8. 2022 m. birželio 16 d. teismo posėdžio metu liudytoja Sonata Bondzinskienė, atvejo vadybininkė, nurodė, kad dirba su atsakovų šeima, teikia socialinių įgūdžių palaikymo ir atkūrimo paslaugas. Paslaugas teikia abiem atsakovams. Informuoja, konsultuoja atsakovus, lankosi namuose, stebi jų situacija, palaikant švarą tvarką, žiūri kaip bendrauja su vaiku. Su šeima dirba apie metus. D. teigimu, kai jos vyras geria alkoholį, tada namie kyla konfliktai, smurtas. Šeimai siūloma pagalba, teikiamos rekomendacijos dėl pagalbos priėmimo, tačiau D. ne visuomet pasinaudoja rekomendacijomis, ne visada jų išklauso ir priima pagalbą. D. buityje nuolat pastebima nešvara, netvarka, namie yra pelėsis. Dėl atsakovo T. V. nurodo, kad su juo yra sudėtinga bendradarbiauti, nes vyras nebendrauja, vaiko gyvenime pasirodo epizodiškai, realiai yra nusišalinęs nuo bendravimo su vaiku. K. D. nebegalėjo tylėti, kreipėsi pagalbos dėl A. L. smurto prieš ją, jai buvo pasiūlyta išsikraustyti į instituciją teikiančia pagalbą nuo smurto nuketėjusioms moterims arba apsigyventi pas mamą, tačiau ji to nepadarė, šiai dienai gyvena su A. L., pateisina vyro veiksmus ir nesiima jokių priemonių. Teikiant pagalbą D., jokių postūmių nėra, tik tiek, kad ji būna blaivi. Bet bendravimo su vaiku įgūdžių trūksta, ji nereaguoja į pastabas, rekomendacijas, nereaguoja į vaiko emocinę ir psichologinę būseną, susitikimų metu teikia vaikui neigiamą informaciją. Dėl pasimatymu su vaiku stebimas regresas, anksčiau vaikas į susitikimus atvykdavo džiugiai, tačiau pastaruoju metui vaikas atvyksta be džiugesio, atsisako fizinio kontakto. Nors atsakovei nuolat yra primenamos taisyklės apie ką nederėtų kalbėti su vaiku, o apie ką derėtų, kaip reaguoti į vaiko emocijas ir poreikius, tačiau realiai kiekvieno susitikimo metu atsakovei yra išreiškiamos pastabos dėl nederamo pokalbio. Tėtis su vaiku bendrauja epizodiškai, kai nustatyta vaikui globa, su tėčiu įvyko tik 7 susitikimai, tačiau dukra su tėčiu jaučiasi atvira, laisva, geros emocijos, jei susitikime būna abu tėvai, kontaktą labiau mezga su tėčiu ir jų tarpusavio ryšys geresnis, kai tėvas neateina, ji klausinėja apie jį. Pastebėta, jog bendravimas su tėčiu yra natūralus, nes matosi vaiko emocijos su tėčiu. Buvo organizuojami du susitikimai per savaitę ir po 1 vaizdo skambutį su kiekvienu iš tėvų. Vėliau liko tik vienas susitikimas per savaitę ir atsisakyta vaizdo skambučių ,nes D. L. vaikui rodydavo netinkamus gestus, kalbėdavo necenzūriniais žodžiais, didesnį dėmesį kreipdavo į A. L.. Susitikimai buvo sumažinti ir dėl to, jog po susitikimų globėja nuolat turėdavo konsultuotis su psichologais kaip atstatyti vaiko emocinę būseną, nes po susitikimų vaikas išsiderindavo, sapnuodavo košmarus, negalėdavo būti viena, vaiko elgesys pasikeisdavo į neigiamą pusę. Atsakovei buvo siūlyta kreiptis į pagalbos moterims padalinį, buvo organizuojamas atvejo vadybos posėdis, socialinis darbuotojas motyvavo apsigyventi skyrium nuo A. L., tačiau atsakovė atsisakydavo vykti į padalinį, vis sakydama kad palauks kol vaiką grąžins arba kai baigsis nuomos sutartis. Atsakovė pagalbos nepriėmė ir pastaruoju metu, nereagavo į pastabas tvarkytis buitį, pastebėta priklausomybė telefonui. A. L. teigė kad D. L. nuolat įnikus į telefono žaidimus. D. L. užsiregistravo į Užimtumo tarnybą, A. L. niekur nedirba, naudojasi D. gaunama pašalpa. Nurodė, jog 2022 gegužės 3 dieną po apsilankymo pas D. L. jos nerado, D. L. pati paskambino ir pasakė kad A. L. ją muša, jai buvo pasiūlytą kreiptis pagalbos į instituciją ir į policijos pareigūnus. Kitą dieną buvo organizuotas atvejo vadybos posėdis, kur buvo D. L. vėl buvo motyvuojama kreiptis dėl smurto artimoje aplinkoje. Tačiau šiai dienai D. L. ir toliau gyvena su smurtaujančiu sutuoktiniu. D. L. šeimai buvo siūlyta kreiptis pagalbos į porų psichologus, mediatorius. Kaip D. L. liga įtakoja jos elgesį su vaiku, pasakyti negali.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

6.1. atsakovai D. L. ir T. V. turi nepilnametę dukrą – F. V., gimusią (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 17 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5641-1149/2021 priėmė nutartį, kuria davė leidimą paimti vaiką F. V. iš jos tėvų. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. AD2-884 F. V. buvo nustatyta laikinoji globa. Globėja paskirta R. V., gimusi (duomenys neskelbtini).

6.2. Iš 2021 m. lapkričio 26 d. biudžetinės įstaigos „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ motyvuoto ir argumentuoto siūlymo pateikimo nustatyta, kad D. L. ir A. L. šeimai organizuoti 6 atvejo vadybos posėdžiai: 2020 m. liepos 27 d.; 2020 m. spalio 30 d.; 2021 m. vasario 25 d.; 2021 m. balandžio 13 d.; 2021 m. gegužės 19 d.; 2021 m. spalio 30 d.. Inicijavus atvejo vadybos procesą, D. L. ir A. L. šeimai, pagrindinės problemos, kurios buvo identifikuotos - netinkama vaiko priežiūra, socialinių, tėvystės, bendravimo įgūdžių stoka, nepakankamas finansinis raštingumas, įsiskolinimai antstoliams, nedarbas, smurtas artimoje aplinkoje. F. V. 2017 m. vasario 21 d. Šilutės r. savivaldybėje nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, o 2020 m. birželio 28 d., 2021 m. vasario 12 d., 2021 m. balandžio 7 d., 2021 m. balandžio 23 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai Klaipėdos miesto savivaldybėje. Atvejo vadybos procese rekomenduota intensyvinti socialinių paslaugų teikimą D. L. ir A. L. šeimai, taip pat teikti socialines paslaugas T. V., rekomenduota paslaugų gavėjai reguliariai lankyti psichologo konsultacijas, siekiant užtikrinti moters emocinės būsenos stabilumą, reguliariai lankytis gydytojo psichiatro konsultacijose, rekomenduota D. L. pasinaudoti Centro Pagalbos moterims padalinyje teikiamomis psichosocialinėmis paslaugomis dėl galimai patirto smurto iš vyro, A. L. gydytis nuo priklausomybės alkoholiu, D. L. ir T. V. lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus bei teikti išlaikymą dukrai, pagal poreikį numatyti kitas pagalbos priemones, kurios padėtų D. L. užtikrinti saugią aplinką šeimoje. Nepasiekus pagalbos plane numatytų rekomendacijų tikslų, pateikta išvada, jog D. L. sistemingai neįgyvendina pagalbos planuose numatytų pagalbos priemonių arba tai atlieka tik iš dalies, negeba identifikuoti šeimoje vyraujančių problemų, nėra sprendžiamos pagrindinės šeimos problemos, dėl kurių kenčia vaiko F. V. ugdymosi procesas bei psichinė, fizinė sveikata, saugumas. Nurodoma, jog D. L. dėl savo sveikatos būklės, dažnai elgiasi netinkamai ir neadekvačiai, kas trukdo tinkamai užtikrinti dukters F. V. priežiūrą, visokeriopų poreikių tenkinimą, prieštarauja geriausiems vaiko interesams, negeba sudaryti saugių gyvenimo sąlygų, užtikrinti tinkamą vystymąsi, atitinkantį dukters fizines, protines galias. Atkreiptas dėmesys, kad T. V. yra nusišalinęs nuo dukters auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo, nepareiškė noro pats rūpintis dukters priežiūra, neturi tinkamų gyvenimo sąlygų.

6.3. Byloje pateiktas 2020 m. birželio 28 d., 2021 m. vasario 12 d., 2021 m. balandžio 7 d., 2021 m. balandžio 23 d. policijos pranešimai, vaiko laikino apgyvendinimo aktai, 2020 m. liepos 27 d., 2020 m. spalio 30 d., 2021 m. vasario 25 d., 2021 m. balandžio 13 d. pagalbos šeimai planai, 2021 m. vasario 18 d., 2021 m. balandžio 15 d. administracinio nusižengimo protokolų D. P. dėl tėvų valdžios priešingos vaiko interesams panaudojimo, patvirtina aplinkybes, jog šeimoje nustatyti dukters F. V. teisių pažeidimai.

6.6. Iš byloje pateiktų duomenų apie globėją R. V. nustatyta, jog 2022 m. sausio 3 d. pateiktas sutikimas tapti F. V. globėja.

6.7. Byloje pateikti R. V. medicininiai dokumentai patvirtina, kad R. V. gali globoti F. V..

6.8. 2020 m. gruodžio 31 d. d. biudžetinės įstaigos „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ išvadoje Nr. GIMK-29 Dėl pasirengimo globoti nurodyta, jog baigus globėjų/įtėvių GIMK mokymus pagal Pagrindinę globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą, įvertinus pareiškėjos aktyvumą grupinių susitikimų metu ir gautą informaciją individualių pokalbių metu, darytina išvada, kad R. V. turi ir pademonstravo visas būtinas kompetencijas, reikalingas norint tapti vaiko, netekusio tėvų globos, globėja. Pareiškėja pasirengusi į savo šeimą priimti moteriškos lyties vaiką iki 6 metu amžiaus su nežymiais sveikatos sutrikimais. Negalėtų globoti vaiko su fizine arba proto negalia.

Žemesnės instancijos teismas

6.9. 2022 m. gruodžio 13 d. – gruodžio 21 d. Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-268/2022 išvados 11 punkte nurodyta, kad atlikus F. V. psichologinę ekspertizę, nustatyta, jog šeimos smurtinė aplinka ir vaiko nepriežiūra yra vaiko patiriamo smurto formos, trikdančios bazinių vaiko poreikių tenkinimą, saugaus prieraišumo formavimąsi, psichologinę gerovę, socialinę adaptaciją bei turi ilgalaikių neigiamų pasekmių tolimesnei vaiko pažintinei ir asmenybės raidai bei santykiams.

6.10. Byloje pateiktas 2023 m. kovo 27 d. biudžetinės įstaigos „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ raštas, kuriame nurodoma, jog D. L. susilaukė sūnaus ir yra laikinai apgyvendinta institucijoje.

6.11. Byloje pateiktoje 2023 m. gegužės 4 d. biudžetinės įstaigos „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ išvadoje apie D. L. ir A. L. šeimą nurodyta, kad inicijavus atvejo vadybos procesą, D. L. ir A. L. šeimoje buvo identifikuotos pagrindinės problemos: netinkama vaiko priežiūra, socialinių, tėvystės, bendravimo įgūdžių stoka, nepakankamas finansinis raštingumas, įsiskolinimai antstoliams, nedarbas, smurtas artimoje aplinkoje. D. L. nustatytas neįgalumas F70.1 (lengvas protinis atsilikimas). Pasimatymų metu pastebėta, kad tarp mamos ir dukros emocinio ryšio nėra. Po susitikimų grįžusi namo, mergaitė dar ilgą laiką jaučia nerimą dėl broliuko, todėl globėjai tenka įdėti daug pastangų, siekiant ją nuraminti. Tėvas T. V. susitikimuose su dukra nedalyvauja, telefonu su vaiku bendrauja epizodiškai, pagarbiai. Su socialiniu darbuotoju T. V. nebendradarbiauja, į telefono skambučius neatsiliepia, neperskambina. Vyriškis nesudaro galimybių socialiniam darbuotojui apsilankyti jo gyvenamojoje vietoje. Nuo 2023 m. vasario 27 d. D. L. su naujagimiu V. L. apgyvendinta BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos vaikams padalinio Socialinės priežiūros ir globos skyriuje. Per šį laikotarpį buvo stebimas itin neatsargus elgesys su naujagimiu, impulsyvumas, negebėjimas susikoncentruoti, išlaikyti dėmesį, nuosekliai ir taisyklingai atlikti pasikartojančių veiksmų, susijusių su naujagimio priežiūra. D. L. negeba suprasti jai pateikiamos informacijos, vengia prisiimti atsakomybę dėl savo neatsakingo elgesio, yra linkusi kaltinti aplinką, negeba tinkamai susiplanuoti pasivaikščiojimų su kūdikiu ar išėjimų asmeniniais reikalais, laikantis kūdikio maitinimo intervalų, linkusi meluoti apie atliktus namų ruošos darbus. D. L. priima pagalbą, tačiau yra dalykų, kurių ji dėl jai nustatyto neįgalumo nesupranta ir negeba išmokti, negeba laikytis susitarimų, yra nenuosekli. Moters emocinė būklė nuolat kinta, ji dažnai nevaldo emocijų, kalba neadekvačius dalykus. Moteris be nuolatinės priežiūros ir pagalbos negeba savarankiškai rūpintis sūnumi bei užtikrinti jam saugią aplinką. Rūpintis kūdikiu moteriai intensyviai padeda ir moko Skyriaus darbuotojai.

6.12. Byloje pateiktas 2021 m. gegužės 12 d. Respublikinės priklausomybės ligų centro pažyma, kurioje nurodyta, kad D. L. nuo 2021 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. gegužės 12 d. gydėsi minėto centro stacionaro skyriuje.

Žemesnės instancijos teismas

6.13. 2021 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos pažymoje nurodyta, jog D. L. 2021 m. spalio – gruodžio mėnesiais dalyvavo 20 val. trukmės edukacinėje tėvystės įgūdžių programoje „Mokykla tėvams ir auklėtojams“.

6.14. 2021 m. rugsėjo 29 d. pateikta UAB „e“ charakteristika, kurioje nurodyta, kad D. L. nuo 2020 m. lapkričio 6 d. dirba patalpų ūkio darbuotoja, charakterizuojama teigiamai.

6.15. Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 2145 patvirtina, kad D. L. nustatytas 45 proc. darbingumo lygis iki 2060 m. gegužės 30 d. dėl ligos arba būklės atsiradusios nuo vaikystės.

7. Esant nurodytoms aplinkybėms, pateiktais rašytiniais įrodymais bei ieškovo atstovės ir liudytojos teiktais paaiškinimais teismo posėdžio metu konstatuotina, kad atsakovai yra nepajėgūs/nesugeba/nenori rūpintis dukra F. V.. Atsakovai nekeičia gyvenimo būdo ir nesugeba užtikrinti vaikams materialinės gerovės, jo ugdyti bei rūpintis jais. Pažymėtina, kad atsakovė D. L. yra administracine tvarka bausta, nededa pastangų ir nekeičia savo elgesio nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Duomenų, kad atsakovai teiktų išlaikymą vaikams, byloje nėra. Atsakovai neįrodė, kad stengėsi atkurti tėvų ir vaikų santykį.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

9. Tėvai neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios ribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (ar motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu, laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.

10. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus teisinius kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovams D. L. ir T. V. tėvų valdžią į jų nepilnametę dukrą F. V..

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas T. V. yra visiškai nusišalinęs nuo savo nepilnametės dukters auklėjimo ir priežiūros, pasimatymuose su dukra pasirodo epizodiškai, išlaikymo jai neteikia, nesidomi dukra ir nesiekia susigrąžinti į šeimą. Nustatyta, jog atsakovės D. L. šeimoje laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2022 m. sausio 14 d. organizuoti net septyni atvejo vadybos posėdžiai, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2021 m. balandžio 3 d. nustatyti F. V. teisių pažeidimai, iš kurių vienas galimai smurtinis, kiti nesmurtiniai, atsakovė pati pripažino, jog ne kartą vyko smurtas artimoje aplinkoje. Pagalbos teikimo metu nustatyta, jog šeimoje netinkamai vykdoma vaiko priežiūra, socialinių tėvystės bei bendravimo įgūdžių stoka, menkas finansinis raštingumas, įsiskolinimas antstoliams, smurtas artimoje aplinkoje, nedarbas, skurdas, girtuokliavimas, netvarka namuose. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti duomenys, teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja, atvejo vadybininkė, kuri betarpiškai dirba su atsakovės šeima beveik metus. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, atsakovei sistemingai siūloma socialinė pagalba, teikiamos rekomendacijos dėl bendravimo su nepilnamete dukra, siūlomas apgyvendinimas prižiūrint specialistams, tačiau atsakovė siūloma pagalba nesinaudojo arba naudojosi vangiai. Nors atsakovė nurodė, kad yra pajėgi savarankiškai auginti ir tinkamai atstovauti dukters F. interesus, nepaisant savo sveikatos būklės, nurodė, jog vaikui šeimoje grėsmė nekyla, nes šeimoje nebesmurtaujama nei fiziškai, nei psichologiškai, nuo alkoholio susilaiko ir ji, ir jos sutuoktinis, pateikė į bylą duomenis, jog gydėsi nuo priklausomybės, lankė tėvystės įgūdžių programą, tačiau byloje surinkti įrodymai to nepatvirtina. Priešingai, kaip nurodė liudininkė, atsakovės dukros F. V. po pasimatymų su mama, emocinė būsena pasikeičia į neigiamą pusę, lyginant su pirmaisiais pasimatymais, prireikia laiko ir specialistų pagalbos, kol F. emocinė būklė pagerėja. Eksperto pateiktoje išvadoje nurodyta, jog atsakovė stokoja autoritetingos tėvystės įgūdžių, žinių apie vaiko emocinius poreikius, supratimo apie dukters išgyvenamus prieštaringus jausmus, nekritiškai ir paviršutiniškai vertina tiek vaiko paėmimo iš šeimos priežastis, savo elgesį su vaiku anksčiau, konstatuota, jog smurtinė aplinka ir vaiko nepriežiūra yra vaiko patiriam smurto formos bei turi ilgalaikių pasekmių tolimesnei vaiko pažintinei ir asmenybės raidai bei santykiams. Pažymėtina, jog teismo psichologijos ekspertizė F. V. buvo atliekama 2022 m. gruodžio 13-21 d., t.y. praėjus metams po atsakovės pateiktos pateiktų duomenų apie dalyvavimą edukacinėje tėvystės įgūdžių programoje. Įvertinus tai, kad šiuo metu situacija atsakovės šeimoje yra pasikeitusi, atsakovė susilaukė sūnaus, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, nenustatyta duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad atsakovės šeimoje padėtis gali iš esmės pasikeisti. Teismo vertinimu, šiuo metu bloginti F. V. turimas gyvenimo sąlygas, prieštarautų geriausiems vaiko interesams. Todėl atsakovų neterminuotas tėvo valdžios apribojimas jų nepilnamečio vaiko atžvilgiu yra teisėta ir teisingiausia priemonė, nes užtikrina vaiko teises ir interesus augti bei vystytis saugioje aplinkoje, turėti galimybę būti įvaikintam ir augti šeimoje. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas.

11. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai D. L. ir T. V. nevykdo įstatymo numatytų tėvų pareigų savo vaikams ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos miesto savivaldybėje reikalavimas tenkinamas ir atsakovams D. L. ir T. V. neterminuotai apribojama tėvų valdžia.

12. Apribojus tėvų valdžią, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jų teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, t. y. pasikeitus situacijai ir atsakovams pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį, doru elgesiu siekiant nepilnamečio vaiko palankumo savo atžvilgiu, priimant Tarnybos pagalbą, vykdant rekomendacijas ir galimą veiksmų planą, atsakovai gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Kartu atsakovams išaiškintina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai pakeitė savo elgesį; 2) tėvai gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tačiau tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

Dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo ir nuolatinio globėjo vaikui paskyrimo

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio nustatyta tvarka teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Šioje byloje ieškovė savo ieškinyje prašo paskirti R. V. nepilnametės F. V. globėja. Ieškovė ieškinyje yra pateikusi duomenis ir pareiškusi savo nuomonę dėl globos nustatymo ir vaiko globėjo reikalingumo ir tinkamumo, byloje yra pateikti duomenys apie trečiojo asmens R. V. pasirengimą būti globėja.

14. Nepilnametei F. V. likus be tėvų globos (rūpybos), atsižvelgiant į tai, kad mergaitė yra septynių metų amžiaus, jai yra nustatytina nuolatinė globa (CK 3.251 ir 3.256 straipsniai, 3.257 straipsnio 6 punktas).

15. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. AD2-884 F. V. nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja paskirta R. V.. Nustatyta F. V. gyvenamoji vieta kartu su globėja.

16. Iš surinktos informacijos apie šeimą matyti, kad laikinoji globėja R. V. atitinka įstatyme keliamus reikalavimus globėjams. BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ išvadoje dėl pasirengimo globoti konstatuota, jog R. V. gali užtikrinti globojamo vaiko poreikius bei kompensuoti raidos sunkumus. Tarp F. V. ir R. V. užsimezgė stiprus emocinis ryšys. Įvertinus turimus R. V. gebėjimus, pasirengimą bei jau turimą vaiko globos patirtį, ji yra tinkama globoti F. V. nuolatinėje globoje. 2021 m. gruodžio 31 d. medicininiu pažymėjimu Nr. 000295 nustatyta, kad R. V. gali globoti F. V..

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos institucijos prašymą teismas sprendžia, kad R. V. atitinka globėjai keliamus reikalavimus, ji faktiškai rūpinasi ir turi galimybę ateityje tinkamai pasirūpinti F. V., todėl R. V. skirtina vaiko F. V. globėja, vaiko gyvenamąją (globos) vietą nustatant globėjos gyvenamosios vietos adresu (CK 3.264 straipsnis, 3.265 straipsnio 1 punktas). Kitų fizinių ar juridinių asmenų, norinčių globoti F. V. nėra.

18. Globėjai išaiškintina, kad ji privalo vykdyti pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje, turi CK 3.272 straipsnyje numatytas teises, už globotinio padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Taip pat išaiškintina, kad globotinis neįgyja turtinių teisių į savo globėjo turtą, o globėjas neįgyja turtinių teisių į globotiniui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

18. Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagal civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 išaiškino, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas.

13. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 100 Eur išlaikymą bei pakeisti F. V. priteisto išlaikymo dydį iki 220 Eur pakeičiant 2016 m. rugpjūčio 8 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi, civilinėje byloje 2-1672-204/2017, patvirtintos taikos sutarties 1 punktą, kuriuo T. V. įsipareigojo mokėti dukrai F. V. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

14. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.

15. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovei yra nustatytas 45 proc. nedarbingumo lygis, šiuo metu augina mažametį vaiką, jai yra paskirta nedarbo draudimo įmoka bei neįgalumo pensija, kuri sudaro 360 Eur. Atsakovės dukra gyvena globėjos namuose ir yra išlaikoma globėjos, atsakovė prie dukters išlaikymo neprisideda. Įvertinus į atsakovei nustatyto nedarbingumo lygį (45 proc.), sunkią materialinę padėtį bei į vaiko amžių, jo poreikius bei interesus (specialūs poreikiai nenustatyti), teismas konstatuoja, kad iš atsakovės yra pagrindas priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai F. V. po 100,00 Eur (indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui momento 2022 m. sausio 24 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko globėjas ar kitas įstatyminis atstovas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

16. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. rugpjūčio 8 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi, civilinėje byloje 2-1672-204/2017, patvirtintos taikos sutarties 1 punktu T. V. įsipareigojo mokėti dukrai F. V. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo vertinimu, pasikeitus ekonominei situacijai bei išaugus infliacijai, priteistas 150 Eur dydžio išlaikymas neatitinka minimalių vaiko poreikių, todėl yra didintinas. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, nurodė, jog yra dirbantis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą, iš atsakovo priteistas išlaikymas didintas iki 220 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 24 d.) iki F. V. pilnametystės. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko globėjas ar kitas įstatyminis atstovas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

18. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

19. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Atsakovei D. L. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2022 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. Nr. (8.3Mr)TP-21-T-1210-127 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų pagalbos teikimo išlaidų. Šioje byloje abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

21. Teismas patyrė 46,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2023 m. gegužės 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus ieškinį, lygi dalis šių išlaidų, t.y. 23,16 Eur į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo T. V. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 400-406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į dukrą F. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į dukrą F. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti F. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą, nuolatine jos globėja paskiriant R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

F. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su nuolatine globėja R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti F. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą iš motinos D. L. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kiekvieną mėnesį iki 30 d. pervedant į nuolatinės globėjos R. V. nurodytą sąskaitą, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka. Priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui F. V., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti nuolatinę globėją R. V..

Padidinti F. V. priteisto išlaikymo iš T. V. dydį iki 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, pakeičiant 2016 m. rugpjūčio 8 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi, civilinėje byloje 2-1672-204/2017, patvirtintos taikos sutarties 1 punktą dalyje dėl T. V. išlaikymo 150 Eur dukrai F. V. ir pavesti padidintą išlaikymo sumą 220 Eur kiekvieną mėnesį iki 30 d. pervesti į nuolatinės globėjos R. V. nurodytą sąskaitą, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka. Priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui F. V., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti nuolatinę globėją R. V..

Priteisti iš atsakovo T. V. 23,16 Eur pašto išlaidų (gavėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5662).

F. V. medicininę dokumentaciją, t.y. ambulatorinę asmens sveikatos istoriją grąžinti UAB „Baltic medics“.

Sprendimo dalis dėl tėvų neterminuoto valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Lina Giedrė