Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-19 · Civilinė byla Nr. 2S-2426-343/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-11-14Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-11-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-19
Bylos Nr.
2S-2426-343/2014
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00936-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
valstybės įmonės Kaišiadorių miškų urėdija
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2426-343/2014Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00936-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 110.4; 122.2; 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovės valstybės įmonės Kaišiadorių miškų urėdija atstovo advokato R. R. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1391-753/2014 pagal ieškovės valstybės įmonės Kaišiadorių miškų urėdija ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Nilma“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė VĮ Kaišiadorių miškų urėdija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R UAB „Nilma“ prašydama priteisti 39 537,01 Lt skolą, 534,43 Lt delspinigių, 1 729,55 Lt baudą už nenupirktą pagal sutartį medieną, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1254,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovei priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus 41 800,99 Lt sumai, uždraudė atsakovei areštuotus daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliko atsakovei teisę jais naudotis ir valdyti, neužtenkant (ar nesant) šio turto, areštavo atsakovės pinigines lėšas ne didesnei kaip 41 800,99 Lt sumai, uždraudė atsakovei jomis disponuoti, leido atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei.

Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį. Nurodė, kad atsakovė turi turto, kurio vertė yra akivaizdžiai didesnė negu ieškovės pareikšto reikalavimo suma, todėl nėra rizikos, jog galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo principo, nes dėl šių priemonių taikymo yra nepagrįstai apribota atsakovės veikla bei galimybės įgyvendinti restruktūrizavimo planą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, sutikdamas su atsakovės atskiruoju skundu, panaikino 2014 m. rugpjūčio 19 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei ir grąžino atsakovei 100 Lt žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kuriais remiantis paneigtos ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. didelė ieškinio suma ir tai, jog atsakovė gali bandyti slėpti, perleisti kitiems asmenims įmonės turtą. Teismas iš pateikto atsakovės 2014 m. pirmojo pusmečio balanso nustatė, kad atsakovės turimo turto vertė sudaro akivaizdžiai didesnę sumą negu ieškovės pareikšto reikalavimo suma (reikalavimas sudaro tik 0,13 % nuo viso turto vertės), debitorinių įsiskolinimų atsakovei suma 176 394 Lt taip pat ženkliai viršija ieškovės reikalavimo sumą. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė kokiu nors būdu jai priklausantį turtą, lėšas slėps, perleis tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkins savo turtinę padėtį siekdama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendė, kad atsakovė yra pajėgi įvykdyti ieškovės reikalavimą ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neatitiktų ekonomiškumo principo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde ieškovės atstovas prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį, ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuoti atsakovei priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ne didesnei kaip 41 800,99 Lt sumai, uždraudžiant atsakovei nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant atsakovei teisę nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais, neužtenkant (ar nesant) šio turto, areštuoti atsakovės pinigines lėšas ne didesnei kaip 41 800,99 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti atsakovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau iš areštuotų piniginių lėšų leisti atsakovei atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei. Atskirajame skunde nurodė tokius motyvus:

1. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad nėra grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, netinkamai įvertino atsakovės 2014 m. pirmojo pusmečio balanso duomenis. Atsakovės turto vertė – 30 439 705 Lt, tačiau mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 35 894 789 Lt dydžio, t. y. atsakovės įsipareigojimai viršija atsakovės turtą 5 455 084 Lt dydžio suma. Atsakovės debitorių įsiskolinimas 176 394 Lt sumai taip pat negali būti vertinamas kaip geros atsakovės finansinės būklės rodiklis, nes 2014 m. pirmojo pusmečio balanse nurodyta, kad atsakovės įsiskolinimas tiekėjams yra 977 471 Lt, t. y. viršija debitorių įsiskolinimą kelis kartus, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro dar didesnę sumą – 4 317 450 Lt. Atsakovė per 2014 m. pirmą pusmetį patyrė 2 101 559 Lt nuostolį;

2. Tai, kad atsakovė yra restruktūrizuojama bendrovė, nekliudo teismui taikyti jos atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Tokios nuostatos laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartis c. b. Nr. 2-35/2011, 2011 m. balandžio 7 d. nutartis c. b. Nr. 2-903/2011, 2010 m. liepos 22 d. nutartis c. b. Nr. 2-1324/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis c. b. Nr. 2-297/2012, 2011 m. sausio 6 d. nutartis c. b. Nr. 2-35/2011 ir t. t.). Atsakovė nepagrįstai savo poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo restruktūrizuojamai įmonei negalimumo grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi c. b. Nr. 3K-3-16/2014, kadangi šioje nutartyje pasiakyta visai kitu klausimu - dėl įmonės likvidavimo, kai bankrutuojančiai įmonei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios išieškojimo veiksmus iš bankrutuojančios įmonės turto;

3. Aplinkybę, kad atsakovė nepajėgi atsiskaityti patvirtina 2014 m. rugpjūčio 22 d. paskelbta informacija naujienų portale „15 min“, kur nurodyta, kad „Įmonė jau pusmetį vykdo derybas su potencialiu investuotoju dėl įmonės pardavimo - kreditorių susirinkime „Nilmai“ duotas terminas iki metų pabaigos susitarti su investuotojais, o jei derybos nepavyks, anot bendrovės restruktūrizavimo bylos administratoriaus A. V., „Nilmai“ tektų bankrutuoti.“

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:

1. Atsakovė neneigia, kad turi finansinių sunkumų, tačiau toliau vykdo veiklą ir mažina įsipareigojimų dydį, vykdydama patvirtintą restruktūrizavimo planą;

Šalies argumentai

2. Ieškovės nurodyta informacija iš naujienų portalo „15min“ yra subjektyvi nuomonė, kuri negali būti laikoma įrodymu, vertinant atsakovės finansinę padėtį. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė ketina perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, jį slėpti, ar atlikti kitus nesąžiningus veiksmus;

3. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė negalės vykdyti restruktūrizavimo plano bei jo nustatyta tvarka tenkinti kitų kreditorių finansinius reikalavimus, tokiu būdu iš esmės pažeidžiant kitų kreditorių proporcingumo ir lygiateisiškumo principus, nes vieno kreditoriaus reikalavimai bus iškelti aukščiau kitų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.

Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei, restruktūrizuojamai įmonei, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla, o 2013 m. spalio 7 d. nutartimi patvirtintas atsakovės restruktūrizavimo planas ketverių metų laikotarpiui iki 2017 m. balandžio mėnesio imtinai (c. b. Nr. B2-716-436/2014). Ieškovės reikalavimas atsakovei reiškiamas dėl skolos priteisimo, susidariusios po restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nuostatos nenumato išimčių, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kai įmonei, kuriai iškėlus restruktūrizavimo bylą, yra pareikšti ieškiniai dėl turtinių reikalavimų, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis bendrosiomis CPK normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 1 str. 1 d., 144-145 str., Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 str. 5 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis c. b. Nr. 2-297/2012, 2011 m. sausio 6 d. nutartis c. b. Nr. 2-35/2011 ir t.t.). Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 144 str. 2 d.). Teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų taikymu būtų pažeistas viešasis interesas. Teismų praktikoje yra susiklosčiusi nuostata, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindu taikyti minėtas priemones yra grėsmė, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismų praktikoje vadovaujamasi prezumpcija, kad didelė reikalavimo suma, neturint duomenų apie skolininko turtinę padėtį, didina grėsmę galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga, jog gali kelti grėsmę galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Pagal 2014 m. pirmojo pusmečio balanso duomenis, ieškovės reikalavimas sudaro tik 0,13 % nuo atsakovės turto vertės. Atsakovės turimo materialaus turto vertė yra 23 744 292 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos (4 317 450 Lt) sudaro tik 18 % nuo atsakovės turimo turto vertės (30 439 705 Lt). Nors atsakovės bendra įsipareigojimų suma (35 894 789 Lt) ir viršija jos turimo turto vertę , tačiau šių įsipareigojimų įvykdymas yra išdėstytas restruktūrizavimo plane iki 2017 metų. Byloje pateiktas atsakovės debitorių sąrašas patvirtina, kad debitoriai yra skolingi atsakovei 176 394 Lt. Byloje nėra pateikta duomenų, kad kokiu nors būdu atsakovė jai priklausantį turtą ar lėšas slėps, perleis tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkins savo turtinę padėtį, siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Be to, ĮRĮ 9 straipsnyje yra nustatyti apribojimai restruktūrizuojamos įmonės turto valdymui, įmonės turtas valdomas vadovaujantis restruktūrizavimo planu, įmonės valdymo organų veiklą restruktūrizavimo metu prižiūri teismo paskirtas restruktūrizavimo administratorius. Apelianto nurodyta informacija apie atsakovę naujienų portale „15min“ nelaikytina pagrįstu įrodymu vertinant atsakovės turtinę padėtį, nes tai yra subjektyvi tam tikrų asmenų nuomonė, kuriai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog restruktūrizuojamos įmonės turtui pritaikyti apribojimai kitose bylose trukdo įgyvendinti restruktūrizavimo tikslus, dėl turto arešto kyla sunkumai vykdant ūkinę komercinę veiklą ir restruktūrizavimo plano nustatyta tvarka tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Tokiu būdu iš esmės pažeidžiami proporcingumo bei kreditorių lygiateisiškumo principai, kadangi vieno kreditoriaus reikalavimas iškeliamas aukščiau kitų kreditorių reikalavimų. Juo labiau, kai šio kreditoriaus reikalavimas dar nėra patvirtintas restruktūrizavimo byloje. Vieno kreditoriaus interesas, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, negali turėti viršenybės kitų kreditorių interesų atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1036/2014).

Apibendrindamas anksčiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu nėra dėl dviejų priežasčių: pirma, ieškovės reikalavimo suma atsakovei nelaikytina didele bei nenustatyta kitų aplinkybių, kurios keltų grėsmę būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui; antra, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų ekonomiškumo reikalavimų ir pažeistų proporcingumo bei kitų atsakovės kreditorių interesus. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovės turto areštą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė