- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- 1-1676-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50916-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- D. R.
- Nukentėjusysis
- J. G.
- Kategorijos
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. R. 2019 m. lapkričio 30 d. apie 2.50 val. lauke, prie kavinės-baro „Plus Plus Plus“, esančio Vilniuje, Viršuliškių g. 40, konflikto metu dešine ranka į krūtinės sritį tyčia pastūmė J. G., stovėjusį netoli pakilos, dėl to jis nugriuvo ant grindinio, taip padarė nukentėjusiajam šiuos kūno sužalojimus: nosies kaulų lūžį su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir poodines kraujosruvas akių vokuose, dešinio kulnakaulio lūžį, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, dešinės akies vokų išoriniame kampe, viršutinėje lūpoje su nubrozdinimu lūpos gleivinėje, dešinėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kaklo kairėje, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
D. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis D. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2019 m. lapkričio mėn. apie 24 val. bare „Plus Plus Plus“, esančiame prekybos centre „Mada“, šventė bendradarbės gimtadienį. Kaltinamasis bare gėrė alų. Išėjus į lauką parūkyti, priėjo J. G., su kuriuo kaltinamasis apsižodžiavo. Konfliktas kilo dėl to, kad kolega yra homoseksualus, o tai nepatiko J. G., kuris jį išvadino necenzūriniais žodžiais, grasino numesti nuo laiptų. Kaltinamasis nenorėjo sužaloti žmogaus, tačiau manė, kad taip pasielgti būtina. Matė, jog pakyla maždaug dviejų metrų, tačiau bijojo nukentėjusiojo, todėl jį atstūmė. Nukentėjusysis stovėjo priešais kaltinamąjį ir nedarė jokių fizinių veiksmų, o D. R. jį stūmė į krūtinę. Kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį ir toliau nematė, kas įvyko, aplinkybę, kad nukentėjusysis nukrito, sužinojo tik vėliau. Mano, kad nagrinėjamu atveju jam gintis nuo nukentėjusiojo buvo būtina.
Nukentėjusysis J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į barą „Plus Plus Plus“ atvyko maždaug 23 val. su draugu, vakaro metu išgėrė maždaug keturis bokalus alaus. Būnant lauke, kaltinamasis jį iš šono nustūmė ir jis nukrito nuo rampos. Nurodė, kad nėra piktybinis ir agresyvus, neturėjo reikalų su teisėsauga. Pripažįsta, kad galėjo žodžiais įžeisti kaltinamąjį ar jo draugę, bet nesmurtavo. Įvykio metu stovėjo nuo D. R. dviejų metrų atstumu, nebuvo jo palietęs. Kaltinamasis pirmas jį stvėrė už gerklės ir numetė. Krito šonu veidu į žemę. Nežino, kodėl kaltinamasis jį pastūmė. Pamena, kad gulėjo, paskui vėl užlipo ant rampos, o kaltinamasis šypsojosi. Netrukus kilo sąmyšis, išbėgo daug žmonių, todėl nukentėjusysis išvyko namo taksi automobiliu. Kitą dieną nukentėjusysis nuvyko pas medicinos darbuotojus, kur jam buvo nustatytas nosies kaulo lūžis ir kulnikaulio lūžis. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, parodė, kad buvo su juoda striuke.
Liudytojas G. K. (G. K.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra matęs J. G.. Tarnybos metu buvo gautas pranešimas, kad bare „Plus Plus Plus“, esančiame prekybos centre „Mada“, paryčiais buvo sumuštas ir į ligoninę pristatytas pacientas, kuriam diagnozuotas kulno lūžis. Jis laukė adresu Ševčenkos g. 26. Liudytojas aiškinosi aplinkybes, o į įvykio vietą važiavo tik patruliai. Jį informavo, kad neblaivų asmenį išvežė į Lazdynų ligoninę ir iš jo pareiškimo negavo. Taip pat buvo paminėta, kad apsaugos darbuotojas nurodė smurtavusio asmens vardą ir telefono numerį, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir J. G. pripažintas nukentėjusiuoju. Nuvykus į barą, bendravo su barmenėmis, išsiuntė reikalavimą dėl vaizdo medžiagos. Prisiskambinti įtariamam asmeniui nepavyko. Nukentėjusysis nurodė vietą, kur jis buvo nustumtas nuo laiptų. Atvykęs pateikti pareiškimo nukentėjusysis buvo su ramentais.
Liudytoja M. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta D. R., su juo kartu maždaug 23–24 val. atvyko į barą, po to, išėjo į lauką parūkyti ir pamatė J. G., kuris pradėjo kabinėtis (žodžiais), elgėsi neadekvačiai, buvo neblaivus. Mergina pasiūlė jam iškviesti taksi, nes jis vos pastovėjo ant kojų. Ji grįžo atgal į vidų, tada ir įvyko konfliktas, kurio pabaigoje pamatė nukentėjusįjį kruvina nosimi. Bare ji išgėrė keturis ar penkis bokalus alaus, todėl ne viską tiksliai atsimena. Buvo lauke, kai atėjo apsauginis o nukentėjusysis pasakojo, kas atsitiko. D. R. pasakojo, kad, išėjus liudytojai, nukentėjusysis ir toliau kabinėjosi, elgėsi agresyviai, todėl jis nustūmė J. G.. Nepasakytų, kad D. R. agresyvus, jis linksmas, draugiškas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, parodė, kad buvo su mėlyna striuke.
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta laikmena su vaizdo įrašu 2019 m. lapkričio 30 d., iš kurio matyti, kad prie kavinės-baro „Plus Plus Plus“ lauke stovi du vyrai ir kalbasi. Vienas iš jų tamsių trumpai kirptų plaukų, apsirengęs pilkšvos spalvos pusilge striuke, juodomis kelnėmis, avi juodos spalvos sportbačius su baltomis juostomis; kitas – šviesesnių, trumpai kirptų plaukų, apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos pusilge striuke, mėlynais džinsais, avi šviesiai rudos spalvos batus. Vaikinas pilkšva striuke ranka kimba į striukės atlapus vaikinui, apsirengusiam tamsiai mėlyna striuke, pastumia jį, vaikinas tamsiai mėlyna striuke rankomis bando apsiginti, tačiau vaikinas pilkšva striuke jį stipriai pastumia nuo pakylos, po to, vaikinas tamsiai mėlyna striuke nukrenta nuo pakylos ant asfalto. Vaikino veidas ir antakiai kruvini. Iš esmės tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiame vaizdo įraše (1 t., b. l. 81–84).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 18 d. specialisto išvadoje Nr. G 910/2020 (01) nurodyta, kad J. G. nustatytas nosies kaulų lūžis su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, dešinio kulnakaulio lūžis, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešinės akies vokų išoriniame kampe, viršutinėje lūpoje su nubrozdinimu lūpos gleivinėje, dešinėje plaštakoje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kaklo kairėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio epizodo metu, kontaktuojant minėtoms kūno sritims su kietais, bukais paviršiais, kurie galėjo būti padaryti nurodyti laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 108–111).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra terasa prie kavinės-baro „Plus Plus Plus“, esančio Vilniuje, Viršuliškių g. 40. Matyti apie 170 cm pakyla, kurios apačioje yra asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė (1 t., b. l. 21–27).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam J. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (nosies kaulų lūžis su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, dešinio kulnakaulio lūžis, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešinės akies vokų išoriniame kampe, viršutinėje lūpoje su nubrozdinimu lūpos gleivinėje, dešinėje plaštakoje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kaklo kairėje). Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 18 d. specialisto išvada Nr. G 910/2020 (01) (1 t., b. l. 108–111). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusios teismo medicinos ekspertės R. G., turinčios ekspertinio darbo stažą nuo 2007 m., kompetencija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusysis patyrė minėtus sužalojimus kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu.
Bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis D. R. pripažino, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje pastūmė nukentėjusįjį ir jis nukrito nuo pakylos. Jis parodė, kad bare kilo konfliktas dėl to, kad kolega yra homoseksualus, o tai nepatiko J. G., kuris jį išvadino necenzūriniais žodžiais, grasino numesti nuo laiptų. Kita vertus, D. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nenurodė tokios konflikto priežasties. Priešingai, pasak kaltinamojo, nukentėjusysis norėjo bendrauti su liudytoja M. G., tačiau ji nenorėjo to daryti. J. G. šis pasakymas nepatiko, jis pradėjo elgtis agresyviai, rėkė, ką tiksliai negali pasakyti. Todėl kaltinamasis, bijodamas nukentėjusiojo, atsistūmė nukentėjusįjį nuo savęs (1 t., b. l. 132–134, 142–144). Taigi D. R. nebuvo nuoseklus nurodydamas konflikto priežastį.
D. R. teisiamojo posėdžio metu taip pat teigė, kad jis nenorėjo sužaloti J. G., tačiau manė, kad taip pasielgti būtina. Matė, jog pakyla maždaug dviejų metrų, tačiau bijojo nukentėjusiojo, todėl jį atstūmė. Taigi kaltinamasis teigė, kad neturėjo tyčios nustumti nukentėjusiojo nuo pakylos ir taip sukelti jam sužalojimus. Sprendžiant dėl D. R. kaltės formos, svarbią reikšmę turi byloje esantis vaizdo įrašas. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad J. G. gana nemažą laiką bendrauja su kaltinamuoju ir jo draugais (iš jų kompanijoje buvo ir liudytoja M. G.). D. R. reiškia nepasitenkinimą J. G. išsakytais žodžiais visai arti nukentėjusiojo. J. G. išskėčia rankas į šonus (įrašo 1.58 min), toliau šneka, o tuo metu kaltinamasis stveria nukentėjusiajam už striukės ir padaro didesnį atstumą nuo savęs eidamas į priekį (įrašo apie 2.03 min). Tuo metu J. G. bando ištrūkti iš D. R. sugriebimo, jie pasisuka, D. R. patraukia dešinę ranką, kuria buvo sugriebęs nukentėjusįjį, ir abiem rankomis pastumia jį (įrašo 2.04–2.07 min). Kaltinamasis, stumdamas J. G., net pasisuka į kairę pusę. Taigi nėra abejonių, kad D. R. gana stipriai pastūmė nukentėjusįjį. Kaltinamasis, siekdamas panaudoti didesnę fizinę jėgą, pastūmė nukentėjusįjį ne viena, o abiem rankomis. Svarbu ir tai, kad kaltinamajam buvo žinomos aplinkybės, jog nukentėjusysis buvo arti pakylos krašto, jie abu yra gana aukštai. Be to, po J. G. nukritimo D. R. nepriėjo prie nukentėjusiojo, nesiėmė jokių veiksmų padėti sužalotam J. G., t. y. jis buvo abejingas kilusioms pasekmėms dėl padarytų veiksmų. Atsižvelgiant į D. R. elgesį konflikto su J. G. metu ir po jo, nagrinėjamo įvykio vietos ypatumus, darytina išvada, kad D. R. veikė netiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti padariniai, ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Teigti, kad jis netyčia sužalojo J. G., nėra pagrindo.
Įvertinus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 18 d. specialisto išvadą Nr. G 910/2020 (01), kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų G. K., M. G. parodymus, vaizdo įrašą, nėra abejonių, kad D. R. savo veiksmais nustūmė nukentėjusįjį nuo pakylos, dėl to jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam atsiradusių nusikalstamų padarinių (padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastis ryšys.
Kadangi J. G. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl D. R. nusikalstama veika atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį.
Teismas taip pat atmeta D. R. parodymus, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis naudojo kokius nors fizinius veiksmus prieš kaltinamąjį. J. G. iš tiesų buvo arti priėjęs prie kaltinamojo ir aiškinosi santykius, tačiau tai neleidžia teigti, kad nukentėjusiojo veiksmai buvo tokie pavojingi, kad D. R. turėjo teisę panaudoti fizinį smurtą prieš J. G.. Vien kaltinamojo subjektyvus manymas, kad nukentėjusysis gali panaudoti fizinį smurtą prieš jį, nelaikytinas pakankamu pagrindu D. R. daryti byloje įrodytus veiksmus. Tokio išvados nepaneigia ir tai, kad, pasak kaltinamojo, nukentėjusysis rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas D. R. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. R. padarė vieną tyčinę (netiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis smurtavo esant konfliktui su nukentėjusiuoju.
D. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino vartojęs alkoholį, o nagrinėjamo įvykio aplinkybės neleidžia abejoti, kad jo apsvaigimas turėjo įtakos nusikalsti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis neteistas (ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius pagal BK 38 straipsnį) (1 t., b. l. 120–121), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 122–125), dirba (1 t., b. l. 126). Byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. R. paskyrus už BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės apribojimo bausmę 1 metams (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų).
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, 6 dalimi, paskirti D. R. įpareigojimus:
1) bausmės atlikimo laikotarpiu būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi;
2) bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje;
3) per 9 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam J. G. bent 50 procentų priteistos turtinės žalos.
V. Civiliniai ieškiniai
Šioje byloje nukentėjusysis J. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur turtinės ir 17 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 36), jis taip pat pateikė patikslintą civilinį ieškinį prašydamas priteisti 2100 Eur turtinės žalos dėl patirtos nosies traumos (lūžio). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 493,18 Eur sumai už J. G. gydymą (1 t., b. l. 36–37), o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 2234,80 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam J. G. išmokėtą draudžiamojo įvykio išmoką dėl ligos (1 t., b. l. 48–57, 63–64).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
J. G. pareikštame civiliniame ieškinyje prašymas priteisti 5000 Eur turtinę žalą yra motyvuojamas tuo, kad dėl D. R. smurtinių veiksmų nukentėjusysis patyrė su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas, negavo darbo užmokesčio ir jam reikalinga nosies operacija. Grindžiant civilinį ieškinį byloje yra pateikti medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad J. G. nustatytas galvos srities paviršinis nubrozdinimas, peties ir žasto sumušimas, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, nosies kaulų lūžis, kulnakaulio lūžis (1 t., b. l. 198–200). Taip pat pateikti receptai bei vaistų pirkimo kvitai, pagal kuriuos nukentėjusysis vaistams išleido 130,68 Eur. Taip pat jis nurodė, kad išleido 74 Eur už kurą vykstant į gydymo įstaigas ir 30 Eur sumokėjo už ramentų nuomą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis pateikė susirašinėjimą su klinika UAB „Art Medica“, pagal kurį nosies operacijos kaina yra 2100 Eur (2 t., b. l. 3–5). Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis pradiniame civiliniame ieškinyje neprašė priteisti turtinę žalą už būsimą nosies operaciją, t. y. 2100 Eur. Kita vertus, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo interesus išsprendžiant visos patirtos žalos priteisimo klausimą, tikslinga išnagrinėti papildomą reikalavimą, juolab J. G. pateikė patikslintą civilinį ieškinį.
Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusysis J. G. palaikė pareikštą civilinį ieškinį. Paaiškino, kad 5000 Eur turtinę žalą sudaro: atlyginimo negavimas ir išlaidos vaistams. Papildomai prašo atlyginti nosies operacijos išlaidas. Buvo stresinėje būklėje, todėl teikdamas civilinį ieškinį nenurodė išlaidų dėl nosies operacijos. Prašo priteisti 5000 Eur. Visas pajamas iš „Sodros“ gavo į SEB banko sąskaitą. Kiek žiūrėjo, tarp lapkričio ir vasario mėnesių yra nurodyta ta suma, kurią jis pateikė. Nedarbingume buvo ir gruodžio mėnesį. Tikėtina, kad vieną mėnesį negavo išmokos, o vėliau gavo dvigubai. Nukentėjusiajam liko tam tikri defektai ant veido, kurie kelia neigiamas pasekmes, nes jis lankosi pas klientus. Norėtų susitvarkyti nosį, o operacija kainuoja nuo 2000 Eur (konkrečių dokumentų neturi). Nukentėjusiojo pareigos – pardavimų projektų vadovas. Neturėjo galimybės pridėti čekių, tačiau pirko vaistus, šeimos nariams, kurie vežė jį į gydymo įstaigas, kompensuodavo kuro išlaidas (maždaug 70–80 Eur) Kuro sąnaudas apskaičiavo pagal nuvažiuotus kilometrus. Dažniausiai vykdavo į Lazdynus, Pašilaičių centrinę ligoninę ir atgal į namus. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad patyrė skausmą ir traumas, t. y. sužalota dešinė veido pusė, išnarintas petys, lūžo nosis ir kojos kaulas. Sužalojimai buvo matomi po įvykio. Nedarbingume buvo du mėnesius ir vieną dieną, po to, jautė skausmą kelyje, vaikščiojo su vienu ramentu, matėsi nosies defektai, kas jam kėlė diskomfortą bendraujant su klientais. Šiuo metu jaučiasi gerai, tačiau nori atsistatyti nosį ant kurios matosi likęs iškilimas. Nukentėjusiajam buvo sunku susikaupti, užmigti, jautėsi nestabiliai vairuodamas. Jaučia nerimą stovėdamas tokioje vietoje, kaip įvykio metu, bijo vietų, kur nėra turėklų ir kurios yra aukštai. Nesaugumo jausmą patiria iki šiol, tačiau savo emocinę sveikatą vertina gerai. Dėl nosies operacijos pas gydytojus dar nesikreipė.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ką kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Tai reiškia, kad, be kita ko, vadovaujantis šia nuostata mažinant priteistinos žalos atlyginimo dydį, turi būti konstatuotas priežastinis ryšys tarp paties nukentėjusiojo veiksmų ir žalos atsiradimo ar jos padidėjimo.
Paprastai civilinė atsakomybė taikoma jau už padarytą žalą, tačiau ji gali būti taikoma ir už būsimą žalą, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. Minėta norma nustato, kad būsimos žalos dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti, remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama ir į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios ir būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).
Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad dėl D. R. tyčinių veiksmų nukentėjusysis nukrito nuo pakylos ir nugriuvo ant grindinio, dėl to jis patyrė sužalojimus: nosies kaulų lūžį su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir poodines kraujosruvas akių vokuose, dešinio kulnakaulio lūžį, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, dešinės akies vokų išoriniame kampe, viršutinėje lūpoje su nubrozdinimu lūpos gleivinėje, dešinėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kaklo kairėje pusėje. Tą patvirtina Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 18 d. specialisto išvada Nr. G 910/2020 (01) (1 t., b. l. 108–111). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti specialisto išvados turinio teisingumu. Nukentėjusysis pageidauja darytis nosies operaciją. Nosies operacija nukentėjusiajam dar nėra atlikta, tačiau J. G. susilaužė nosį dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų. Šiuo atveju nosies atstatymas po lūžio yra neišvengiama pasekmė, nes nukentėjusysis jaučia didelį diskomfortą ir nerimą dėl to. Iš nukentėjusiojo pateikto UAB „Art Medica“ informacinio rašto matyti, kad nosies plastikos operacija kainuotų 2100 Eur. Visgi, teismas įpareigojo nukentėjusįjį pateikti nosies operacijos kainas iš kitų klinikų. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nosies operacijos kaina svyruoja nuo 1800 Eur iki 5000 Eur (2 t., b. l. 16–25). Teismas nenustatė priežasčių, kurios keltų abejones dėl skirtingų klinikų pateiktų konkrečių nosies operacijos kainų. Taigi, esant objektyviems įrodymams, pagrindžiantiems realų būsimą turtinės žalos dydį dėl būsimos nosies operacijos, laikytina, kad J. G. patirtų 1800 Eur turtinę žalą. Tokia suma nustatoma atsižvelgiant į vienos iš klinikų nurodytą mažiausią nosies operacijos kainą, kurią turėtų sumokėti nukentėjusysis.
J. G. civiliniame ieškinyje taip pat prašo priteisti iš viso 234,68 Eur sveikatos atstatymo ir kitų išlaidų (130,68 Eur už vaistus, 74 Eur už kurą dėl važiavimo į gydymo įstaigas ir 30 Eur už ramentų nuomą).
Byloje nustatyta, kad nuo D. R. pastūmimo nukentėjusysis krito ant grindinio, dėl to patyrė sužalojimus, po to buvo išvežtas į ligoninė, jam paskirtas gydymas. Gydymo išlaidas patvirtina byloje esantys gydytojų receptai bei vaistų pirkimo kvitai (1 t., b. l. 201–207). Teismas taip pat mano, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo reikalingi ramentai (jis buvo susilaužęs kulnakaulį), kurių nuomos kaina yra 30 Eur (nors nėra pateiktas kvitas, patvirtinantis ramentų nuomos kainą, tačiau 30 Eur nelaikytina neproporcinga ir neprotinga pinigų suma). Nukentėjusysis prašo priteisti 74 Eur už kurą vykstant į gydymo įstaigas. Kita vertus, byloje nėra tikslių duomenų, pagrindžiančių, kiek kuro buvo sunaudota važiuojant, kokia buvo kuro kaina ir rūšis. Atsižvelgiant į tai, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė 30 Eur už kurą vykstant į gydymo įstaigas. Taip pat jis patyrė 30 Eur už gydytojo konsultaciją (2 t., b. l. 5).
J. G. civiliniame ieškinyje, be kita ko, prašo priteisti iš viso 5123,61 Eur už netektą darbo užmokestį. Tai, kad negautos pajamos yra laikomos turtine žala ir priteisiamos, pripažįstama ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-303/2019). Nukentėjusysis pateikė UAB (duomenys neskelbtini) aiškinamąjį raštą, pagal kurį J. G. nedarbingumo laiku nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 3 d. imtinai negavo darbo užmokesčio pajamų iš viso 5123,61 Eur (2 t., b. l. 7). Šiuo atveju nėra abejonių, kad nukentėjusysis negalėjo dirbti dėl patirtų sužalojimų. Byloje taip pat pateiktas banko išrašas, kuriame nurodyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos J. G. išmokėjo iš viso 1768,98 Eur ligos išmoką (2 t., b. l. 6). Taigi minėta suma minusuojama iš nurodyto J. G. negauto darbo užmokesčio, ir laikytina, kad nukentėjusysis negavo 3354,63 Eur pajamų laikino nedarbingumo laikotarpiu dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų.
Taigi nukentėjusiojo turtinė žala iš viso yra 5375,31 Eur (3354,63+1800+130,68+30+30+30 Eur).
Teismas taip pat pažymi, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti ir nukentėjusiojo elgesį nagrinėjamo įvykio metu. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis buvo aktyvus nagrinėjamo įvykio dalyvis. Jis intensyviai bendravo su kompanija, kurioje buvo D. R.. Kaltinamajam toks nukentėjusiojo elgesys nepatiko. Vienas iš D. R. kompanijos draugų išskyrė abu asmenis, tačiau nukentėjusysis nepasitraukė nuo kompanijos ir toliau liko būti ten pat. Nukentėjusysis net nestipriai stumtelėjo D. R. kompanijos draugą (vaizdo įrašo 1.08 – 1.10 min). J. G. ir toliau aiškinosi santykius su kompanija. Dėl tokių veiksmų priėjo D. R. ir po tam tikro laiko padarė byloje įrodytus veiksmus. Liudytoja M. G. nurodė, kad nukentėjusysis elgėsi neadekvačiai. Pats J. G. teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad jis galėjo įžeisti žodžiu. Taigi darytina išvada, kad prie visos konfliktinės situacijos, kuri vėliau lėmė nusikalstamos veikos padarymą prieš jį, prisidėjo ir pats nukentėjusysis. Tai vertintina J. G. dideliu neatsargumu. Todėl jam iš kaltinamojo priteistinos turtinės žalos dydis mažinamas iki 2500 Eur.
J. G. pareikštame civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti jam 17 000 Eur neturtinės žalos.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. R. nusikalstama veika nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis konflikto metu pastūmė nukentėjusįjį, jis nukrito nuo rampos ant grindinio ir patyrė sužalojimus: nosies kaulų lūžį su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir poodines kraujosruvas akių vokuose, dešinio kulnakaulio lūžį, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, dešinės akies vokų išoriniame kampe, viršutinėje lūpoje su nubrozdinimu lūpos gleivinėje, dešinėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kaklo kairėje. Minėti sužalojimai nukentėjusiajam nustatyti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 18 d. specialisto išvada Nr. G 910/2020 (01) (1 t., b. l. 108–111). Liudytojai G. K. ir M. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad po kritimo nukentėjusiojo nosis buvo kruvina, jis išvežtas į ligoninę. Taigi nėra abejonių, kad dėl D. R. neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. J. G. paaiškino, kad patyrė skausmą ir traumas, t. y. sužalota dešinė veido pusė, išnarintas petys, lūžo nosis ir kojos kaulas. Sužalojimai buvo matomi po įvykio. Nedarbingume buvo du mėnesius ir vieną dieną, po to jautė skausmą kelyje, vaikščiojo su vienu ramentu, matėsi nosies defektai, kas jam kėlė diskomfortą bendraujant su klientais. Šiuo metu jaučiasi gerai, tačiau nori atsistatyti nosį ant kurios matosi likęs iškilimas. Nukentėjusiajam buvo sunku susikaupti, užmigti, jautėsi nestabiliai vairuodamas. Jaučia nerimą stovėdamas tokioje vietoje, kaip įvykio metu, bijo vietų, kur nėra turėklų ir kurios yra aukštai. Nesaugumo jausmą patiria iki šiol, tačiau savo emocinę sveikatą vertina gerai. Akivaizdu, kad nukentėjusysis patiria diskomfortą dėl atsiradusių padarinių, tačiau jie nelaikytini itin sunkiais ar išskirtinio pobūdžio sužalojimais, dėl kurių asmens gyvenimas būtų itin apsunkintas.
Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. G. dėl D. R. tyčiniais veiksmais sukeltų sužalojimų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir dvasinį sukrėtimą. Kaip minėta, kaltinamojo nusikalstamais veiksmais J. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo. Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos įvairaus dydžio pinigų sumos (289,62 Eur, 579 Eur, 1000 Eur, 1448 Eur, 2606,58 Eur ir didesnės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-200/2013, 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017).
Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad prašomas priteisti iš D. R. neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. J. G. iš D. R. priteistinas 800 Eur neturtinės žalos dydis. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog J. G. dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo būtų pagrindas priteisti prašomą 17 000 Eur neturtinę žalą, kuri gerokai viršija teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius už tokio masto sveikatos sutrikdymą. Be to, teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiojo aptartą didelį neatsargumą konflikto metu.
Byloje taip pat pareikštas civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 493,18 Eur išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo J. G. gydymu, priteisimo, taip pat 5 metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 66–71, 75-76). Kaip minėta, D. R. savo nusikalstamais veiksmais pastūmė J. G. nuo pakylos, dėl to jam buvo padaryti sužalojimai. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl to nukentėjusiajam buvo suteiktos gydymo paslaugos (1 t., b. l. 69–70). Tarp D. R. nusikalstamos veikos ir J. G. gydymo paslaugų suteikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 2234,80 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam J. G. išmokėtą draudžiamojo įvykio išmoką dėl ligos. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam buvo paskirta iš viso 2234,80 Eur ligos išmoka už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. vasario 3 d. (1 t., b. l. 52–57). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. G. 2019 m. lapkričio 30 d. patyrė sužalojimus, dėl kurių laikinai buvo nedarbingas. Tarp D. R. smurtinių veiksmų ir nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei tolesnio laikino nedarbingumo yra priežastinis ryšys, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2234,80 Eur civilinis ieškinys tenkintinas.
VI. Kiti klausimai
D. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 135–136). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. voką su kompaktiniu disku, esantį bylos medžiagoje, palikti prie bylos medžiagos.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, 6 dalimi, paskirti D. R. įpareigojimus:
1) bausmės atlikimo laikotarpiu būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi;
2) bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje;
3) per 9 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam J. G. bent 50 procentų priteistos turtinės žalos.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1) nukentėjusiajam J. G. padarytą 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) turtinę žalą ir 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) neturtinę žalą;
2) civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 493,18 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir aštuoniolika euro centų), susijusių su nukentėjusiojo J. G. gydymo išlaidomis, taip pat 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo;
3) civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 2234,80 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt keturis eurus ir aštuoniasdešimt euro centų), kurie buvo išmokėti kaip ligos išmoka nukentėjusiajam J. G..
D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantį voką su kompaktiniu disku palikti prie bylos medžiagos.
1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.