Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2015-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-495-953/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-10-19
Bylos Nr.
1-495-953/2015
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-02245-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Martynas Galvičius
Kaltinamasis
R. K.
Nukentėjusysis
I. M.
Advokatai
Algirdas Zakrasas, Zoja Kastėnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-495-953/2015Teisminio proceso Nr. 1-41-1-02245-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.5.; 2.3.6.4.5.; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 19 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius,sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,kaltinamajam R. K. ir jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,nukentėjusiajai I. M. ir jos atstovei advokatei Zojai Kastėnienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas – 9 klasės, neįgalus, nedirba, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2014-12-11 apie 12 val. 50 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame automobilyje „VW Caddy“, stovėjusiame autobusų stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) esančio pastato, nesunkiai sutrikdė I. M. sveikatą, o būtent: smogė nukentėjusiajai I. M. vieną kartą kumščiu į veidą ir padarė jai nosies kaulo lūžį su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje.

Kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014 m. gruodžio 11 d. buvo nuvykęs pas nuomininkę. Tada atvykęs tvarkė dokumentus. Stotelėje buvo 12.15 val. ir nespėjo pasikeisti pinigų. Jis pamatė autobusą, bet užsikalbėjo su nuomininke telefonu ir tuomet pamatė kontrolierę. Pamatęs kontrolierę, jis išsitraukė pinigus. Kontrolierė jį tikrino, nes jis nespėjo nusipirkti bilieto. Jis kontrolierei siūlė pinigų, bet ji sakė, kad negalima taip mokėti. Kontrolierė nusivedė jį prie automobilio, o jis pamatė, kad išvažiuoja autobusas, o jis skubėjo. Jis truputį pasikarščiavo ir netyčia kontrolierei „užvožė“ į nosį, nes buvo supykęs, kadangi jam reikėjo pasiimti dokumentus. Tada jis buvo nupurkštas dujų. Jis nematė, kokius sužalojimus padarė. Jis nesutinka su civiliniais ieškiniais. Po smūgio policija atvažiavo po 2-5 min. Už važiavimą be bilieto jis nebuvo nubaustas, baudos nemokėjo, pranešimo negavo. Jis nori atsiprašyti nukentėjusiosios. Jis supranta, kad sužalojo žmogų, tačiau nukentėjusiajai sudavė netyčia iš pykčio. Jis suvokė, kad nukentėjusiajai sukėlė skausmą. Smūgį sudavė lauke. Jis gailisi dėl to, bet viskas įvyko ne dėl jo kaltės. Jis turi neįgalumą, serga epilepsija. Dabar nebebūna priepuolių, nes jis sportuoja, užsiima joga, gydosi namuose, vaistų nevartoja, nes buvo apsinuodijęs. Šiai dienai epilepsija nebeserga. Paskutinį kartą epilepsijos priepuolis buvo 1991 m., o nuo šių metų jo nebuvo, nes jis nerūko ir negeria. Jis pragyvena iš invalidumo pašalpos, t. y. 139 eurų, tačiau iš šių pinigų jam reikia sumokėti už televizorių, reikia nusipirkti drabužių. Sumokėjus mokesčius jam lieka apie 100 eurų pragyvenimui. Tačiau reikia važiuoti į Radviliškį, bilietėlių nusipirkti, reikia sumokėti už žemę. Jis gauna pinigų iš nuomininkų, tačiau reikia remontą pasidaryti ir t. t. Nuo gruodžio mėnesio jis parėmė paveldėjimą. Butą ir žemę yra išnuomojęs. Jis gauna pinigų išnuomojęs žemę, t. y. gauna per 600-700 eurų.

Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis įlipo į autobusą, bet nespėjo nusipirkti bilieto, išsitraukė pinigus mokėti, kai prie jo priėjo kontrolierė ir pakvietė eiti kartu su ja. Jis šiai pasakė, kad turi skubiai nuvežti dokumentus į kitą miestą, o ši pasakė, kad jis spės ir išlaipino jį iš autobuso. Jis ragino ją greičiau rašyti. Kontrolierė jį supykdė, dėl ko jis sudavė jai kumščiu į veidą. Jai ėmė bėgti kraujas. Kontrolierė dujų balionėliu jam papurškė dujų. Po to jį išvežė policijos pareigūnai. Jis gailisi, kad taip įvyko. Jis yra ne vietinis. Po teismus jis nežada vaikščioti, ant jokių dokumentų neketina rašytis, kur gyvena pareigūnams nenurodys, o į namus jis įsileidžia tik (duomenys neskelbtini) seniūną. Žalos nukentėjusiajai jis neatlygins, nes neturi pinigų. Jis smogė kontrolierei, kadangi ši jį gaišino. ( 1 t., b. l. 114-115, 120-121, 124-125 ).

2014-12-11 alkoholio matuoklio parodymų kvite užfiksuota, jog 13 val. 29 min. R. K. nustatytos 0,00 promilės. ( 1 t., b. l. 83 ).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 273 straipsniu (1 t., b.l. 134), įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėjas ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai, t.y. kaltinamojo gynėjas, prokurorė ir nukentėjusiosios gynėja pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nepageidavo susipažinti su baudžiamąja byla, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Iš 2014-12-11 protokolo – pareiškimo matyti, kad I. M. nurodė, kad 2014-12-11 apie 12 val. 50 min. ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontroliere. Ji tikrino autobusą Nr. 12, kuris sustojo „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje. Buvo nustatyta, kad vyras važiuoja be talonėlio. Išlaipinus vyrą iš autobuso ir rašant protokolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybiniame automobilyje „VW Caddy“, vyras smogė kumščiu jai vieną kartą į veidą ir sulaužė nosį. ( 1 t., b. l. 4 ).

Iš 2014-12-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra prie pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kur yra autobusų stovėjimo stotelė „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūros metu sudarytas planas-schema bei fotografuota. ( 1 t., b. l. 6-9 ).

Iš 2014-12-12 specialisto išvados matyti, kad I. M. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti buku kietu daiktu vienu smūgiu į nosį. Sužalojimai nėra būdingi griuvimo traumai. I. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. ( 1 t., b. l. 32 ).

Nukentėjusioji I. M. parodė, kad 2014-12-11 apie 12 val. 50 min. ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontroliere. Ji tikrino autobusą Nr. 12, kuris sustojo „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje. Buvo nustatyta, kad vyras važiuoja be talonėlio. Išlaipinus vyrą iš autobuso ir rašant protokolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybiniame automobilyje „VW Caddy“, vyras smogė kumščiu jai vieną kartą į veidą ir sulaužė nosį. Vėliau paaiškėjo, kad šis vyras yra R. K.. Įvykio metu tarnybiniame automobilyje ji buvo viena, o automobilio vairuotojas stovėjo lauke, autobusų stotelėje. Apklausiama papildomai, I. M. parodė, kad einant su R. K. į tarnybinį automobilį, šis ėmė ją skubinti, kadangi jis kažkur vėluoja. Ji viena įlipo į tarnybinį automobilį rašyti protokolo, o R. K. liko laukti prie automobilio. Jos kolegos tuo metu tikrino kito autobuso keleivius. Berašant protokolą, ji atidarė automobilio dureles, kad paklausti R. K., kur šis gyvena, tačiau jis ėmė skėsčioti rankomis ir sakyti, kad jis nieko neaiškins. Po kurio laiko ji dar kartą jo paklausė gyvenamosios vietos adreso, o šis jai smogė kumščiu į nosį. Kolegos to momento nematė. Jai ėmė bėgti kraujas iš nosies. Jai buvo nustatytas nosies kaulo lūžis. Ji reiškia 1000 eurų civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos. ( 1 t., b. l. 12, 16-17 ).

Liudytojas P. G. parodė, kad 2014-12-11 jis, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, su dviem kolegėmis I. M. ir N. P., stovėjo „(duomenys neskelbtini)“ autobuso stotelėje, kur kolegės tikrino 12 maršruto autobuso keleivius. I. po patikrinimo į jų tarnybinį automobilį nusivedė vyriškį, kuris važiavo be bilieto. Vyriškis elgėsi ramiai, jokių įtarimų nesukėlė. I. tą vyrą nusivedė surašyti protokolą už važiavimą be bilieto, o jis su kita kolege liko tikrinti kitų keleivių. Patikrinus ir einant link tarnybinio automobilio, jie pamatė šalia automobilio stovintį vyriškį, kurį I. buvo išlaipinusi iš autobuso, o I. nosis buvo kruvina. I. pasakė, kad vyriškis jai sudavė kumščiu į nosį. Smūgio sudavimo fakto jie nematė. N. iškvietė policijos pareigūnus. Kol atvyko policijos pareigūnai, vyriškis elgėsi ramiai ir klausė, ką jam dabar daryti. Atvykus policijos pareigūnams tas vyras nenorėjo su jais vykti, jiems priešinosi. ( 1 t., b. l. 27-28 ).

LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

LR BK 138 str. 1 d. dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių <...> padarė nusikaltimą. Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Baudžiamajame įstatyme tai yra įvardijama dvejomis alternatyviomis veikomis – sužalojimu ar susargdinimu. Pagal 2003 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas taisykles „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 str. numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taip pat kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas vertinami atvejai, kai nukentėjusysis praranda nedidelę dalį, tai yra daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų, savo profesinio ar bendro darbingumo.

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo R. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d. visiškai įrodyta.

Kaltinamasis R. K. nurodė, kad jis nukentėjusiajai sudavė vieną smūgį į nosį iš pykčio, kadangi nuvažiavo autobusas, o jis labai skubėjo. Jis supranta, kad sužalojo žmogų ir nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Tas pačias aplinkybes kaltinamasis R. K. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Šiuos kaltinamojo R. K. parodymus patvirtino ir nukentėjusioji I. M., kuri nurodė, kad tikrinant autobuso bilietus, buvo nustatyta, kad kaltinamasis R. K. važiuoja be bilieto. Rašant kaltinamajam protokolą bei paklausus jo gyvenamosios vietos adreso, kaltinamasis ją skubino, skėsčiojo rankomis ir sudavė jai į nosį. Šią nukentėjusiosios I. M. nurodytą aplinkybę patvirtino ir liudytojas P. G., kuris nurodė, kad nukentėjusioji I. M. nusivedė vyriškį prie tarnybinio automobilio, kuris važiavo be bilieto. Jam patikrinus keleivius ir einant link tarnybinio automobilio pamatė minėtą vyriškį ir nukentėjusiąją, kuriai nosis buvo kruvina. Šias kaltinamojo R. K., nukentėjusiosios I. M. ir liudytojo P. G. nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2014-12-12 specialisto išvada iš kurios matyti, kad I. M. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti buku kietu daiktu vienu smūgiu į nosį. Sužalojimai nėra būdingi griuvimo traumai. I. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo R. K. nusikalstamos veikos padarymo vietą patvirtina 2014-12-11 įvykio vietos apžiūros protokolas iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra prie pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kur yra autobusų stovėjimo stotelė „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūros metu sudarytas planas-schema bei fotografuota. Aukščiau teismo posėdžio metu ištirti įrodymai liudija, kad kaltinamasis R. K. kaltinime nurodytu laiku ir bei vietoje nesunkiai sutrikdė I. M. sveikatą, o būtent: smogė nukentėjusiajai I. M. vieną kartą kumščiu į veidą ir padarė jai nosies kaulo lūžį su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo R. K. kaltė, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis R. K. administracine tvarka nebaustas, neteistas ( 1 t., b. l. 91-92 ), buvo registruotas darbo biržoje nuo 2011-11-28 iki 2012-04-20, bet darbo paieška jam nutraukta paties pageidavimu ( 1 t., b. l. 94 ), nedirbantis (b.l. 93). R. K., atlikus teismo psichiatro konsultaciją, diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo, tačiau ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės jam atlikti netikslinga ( 1 t., b. l. 66 ). (duomenys neskelbtini) miesto seniūnija R. K. charakterizavo, kaip turintį psichinę negalią, konfliktuojantį su kaimynais, jam nustatytas 50% nedarbingumas, bet seniūnijoje dėl netinkamo elgesio svarstytas ir baustas nebuvo ( 1 t., b. l. 71 ). VšĮ Radviliškio PSPC Psichikos sveikatos centro stebimų ligonių grupei R. K. nepriklauso ( 1 t., b. l. 96 ), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre R. K. yra psichikos ligų registre, kuriam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su emocijų sferos nestabilumu ( 1 t., b. l. 97 ), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos R. K. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti ( 1 t., b. l. 98 ), VšĮ Dainų PSPC Psichikos sveikatos centre R. K. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti ( 1 t., b. l. 99 ). 2015-05-27 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi R. K. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (1 t., b.l. 167-168). Iš 2015-08-05 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad R. K. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio. R. K. 2014-12-11 darant baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, konstatuojamas lengvas protinis atlikimas reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio. Dėl šio psichikos sutrikimo jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus. Šiuo metu R. K. konstatuojamas lengvas protinis atlikimas reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio. Jis gali dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, atlikti bausmę. R. K. taikyti priverčiamąsias medicinines priemones nereikalinga. (1 t., b.l. 192-195)

Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad kaltinamasis tyčinį nusikaltimą padarė būdamas neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji bylą išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, be to, kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas.

Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. a., 66 str. 1 d. 2 d. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014-12-11 16.50 val. iki 2014-12-12 13.25 val. (viena para) (1 t., b.l. 86-87)

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės.

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 62,33 eurų civilinį ieškinį ( 1 t., b. l. 54-56 ) už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (Sveikatos draudimo įstatymo 4, 9, 15, 29-34 str., Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 str., CK 6.290 str.). Ieškinys tenkinamas. CK 6.283 str. l d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 62,33 Eur žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Nustatyta, kad žala nukentėjusiosios I. M. sveikatai buvo padaryta R. K. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 62,33 Eur – priteistina iš kaltinamojo R. K..

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė 262,48 eurų civilinį ieškinį ( 1 t., b. l. 43-44 ), kadangi nukentėjusiajai I. M. išmokėjo ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2014-12-11 iki 2015-01-02. LR CK 6.290 str. 3 d. nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, o šio kodekso 6.263 str. 2 d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Byloje nustatyta, kad I. M. laikinai nedarbinga tapo dėl 2014-12-11 įvykdyto nusikaltimo, kuomet jai tyčiniais smurtiniais kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. I. M. ligos pašalpa – 262,48 Eur už laikotarpį nuo 2014-12-11 iki 2015-01-02 buvo išmokėta iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus prašoma priteisti suma – 262,48 Eur yra pagrįsta dokumentais, todėl priteistina iš kaltinamojo R. K..

Nukentėjusioji I. M. pareiškė 1000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą sudaro tai, kad jai buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžis. Nors operacijos jai ir neprireikė, bet dėl patirtos traumos turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Nosis labai skaudėjo, ilgą laiką iš nosies buvo kruvinos išskyros, negalėjo prisiliesti prie veido, negalėjo net nusiprausti, visas veidas buvo ištinęs, skausmingas, buvo gėda aplinkinių. Pasekmės jaučia iki šiol: nosis rytais būna užgulusi, kaupiasi skystis. Dėl kaltininko neteisėtų veiksmų patyrė psichologinį sukrėtimą, buvo užpulta be jokios priežasties darbo metu, patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą dėl R. K. elgesio, pasidarė labai atsargi ir baugi. (1 t., b.l. 21-22).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-103/2009).

Nukentėjusioji I. M. patyrė sužalojimą dėl tyčinių kaltų kaltinamojo R. K. veiksmų. Iš specialisto išvados matyti, kad I. M. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje. I. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. ( 1 t., b. l. 32 ). Po patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo nedarbinga nuo 2014-12-12 iki 2015-01-02 (1 t., b.l. 43-44).

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiajai dėl tokio neadekvataus kaltinamojo elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, ji buvo sužalota, patyrė fizinį skausmą, diskomfortą, šoką, išgąstį, todėl asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.

Iš formuojamos teismų praktikos matyti, kad baudžiamosiose bylose dėl BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, priteisiama nuo 2000 iki 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2014, 2K-5/2014, 2K-303/2013, 2K-266/2013, 2K-263/2013, 2K-147/2013).

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę - neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra nedirbantis, į asmens sveikatos būklę, į tai, kad smurtavimas prieš nukentėjusiąją truko neilgą laiko tarpą; į nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičių, padarytus sužalojimus (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir jų lokalizaciją (veido sritis), į tai, kad dėl patirtų sužalojimų sutriko nukentėjusiosios darbinė veikla, normalus, įprastas gyvenimo ritmas, buvo taikytas gydymas, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje, teismas sprendžia, kad pareikštas I. M. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo R. K. priteistina 580 Eur neturtinė žala nukentėjusiosios I. M. naudai. (Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-20 nutartis byloje 1A-737-107/2014, Kauno apylinkės teismo 2014-11-26 nuosprendis byloje Nr. 1-2380-311/2014).

Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-07 nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. K. į AB „Šiaulių bankas“ asmeninėje sąskaitoje esančius 1330,00 eurus ( 1 t., b. l. 126, 186 ). Nuosavybės teisių apribojimas pratęstinas iki tol, kol bus galutinai išspręstas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. M. ir turtinės žalos atlyginimo civiliniams ieškovams Šiaulių teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui klausimas.

2015-10-05 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų I. M., kurios sudaro 130,28 Eur. priteisimo. Pagal LR BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi kaltinamasis R. K. yra nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, yra 50 % darbingas, turi psichinę negalią, todėl esant sunkiai kaltinamojo turtinei padėčiai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės terminą atlyginti nusikaltimų padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, R. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės terminą atlyginti nusikaltimų padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. a., 66 str. 1 d. 2 d. į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2014-12-11 16.50 val. iki 2014-12-12 13.25 val. (vieną parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms).

Priteisti iš R. K. 62,33 Eur civilinį ieškinį Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Priteisti iš R. K. 262,48 Eur civilinį ieškinį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus naudai.

Priteisti iš R. K. 580 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos nukentėjusiosios I. M. naudai.

R. K. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias AB „Šiaulių bankas“ asmeninėje sąskaitoje, taikyti iki visiško civilinių ieškinių patenkinimo.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš R. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Martynas Galvičius