Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. R. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, pensininkė, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 str. 1 d., 155 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji N. R. Ž. 2013-12-12 apie 14 val. kieme (duomenys neskelbtini), tyčia mažiausiai vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajai N. L. į nosį, tuo padarydama odos nubrozdinimus nosyje ir nosies kaulų lūžį, kas sukėlė N. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.

Be to, kaltinamoji N. R. Ž. buvo kaltinama tuo, kad tuo pačiu metu toje pačioje vietoje viešai, kitų asmenų – kaimynų akivaizdoje, tyčia, koneveikė N. L. įvairiais necenzūriniais žodžiais, įžeidžiančiais, žeminančiais žodžiais, kaip „vagilka, šliundra ir pan.“, tuo nukentėjusiąją N. L. viešai žodžiu užgauliai pažemino, t.y. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 155 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji N. R. Ž. kalta prisipažino iš dalies, patvirtino, kad kaimynas G., remontuodamas savo namą, jai ir jos sutuoktiniui atidavė senas duris. Įvykio dieną apie 14 val. jie nuėjo pasiimti tų durų, tačiau pamatė, kad tas duris jau ima kaimynė N. L.. Tuomet ji L. paklausė, kas jai tas duris davė. Ši pasakė, kad duris jai atidavė G.. N.R. Ž. priėjo prie tų durų, norėdama jas pasiimti, tačiau N. L. jas paleido ir pasakė: „dabar, akla kurva, gausi“ ir trenkė jai ranka į galvą du kartus. N.R. Ž. trenkė N. L. atgal du kartus, pataikydama į dešinę smakro pusę ir dešinės pusės smilkinį. Ji nežino, kokiu būdu buvo sužalota nukentėjusiosios nosis. Tuo metu jos vyras Ž. stovėjo netoliese. Po šių smūgių N. L. apsisuko ir nuėjo, pasakiusi, kad eina kviesti policiją. Nors N.L. rašo, kad jai N.R. Ž. sudavė su stakta, tačiau iš tikrųjų ji tos staktos net į rankas nebuvo paėmusi. Tuo momentu daug ką galėjo pasakyti. Šiuo metu tiksliai negali pasakyti, ką pasakė. Po tų smūgių N. L. nenukrito, ji tik nuėjo namo. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pas ją į kiemą net nėjo. L. pasakojo, kad gruodžio 14 d. N. L. neblaivią parvežė ir ši namuose krito bei susimušė nosį. Kai nukentėjusioji būna išgėrusi, ji būna drąsi. Kai vyko konfliktas, N. L. buvo išgėrusi. Patį įvykį matė jos vyras Ž. ir L.. Su nukentėjusiąja taikytis ji nenori. Ji N. L. nesužalojo, ši pati susižalojo. Atlyginti N. L. pareikštą civilinį ieškinį nesutinka, nes nieko nukentėjusiajai nepadarė. Be to, L. dar dieną prieš mirtį N.R. Ž. atsiprašė. Jis sakė: „N., atleisk man už tai, ką aš tau padariau“. Ji dėl nieko nesigaili. Su Ligonių kasos civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nors kaltinamoji N. R. Ž. kalta prisipažino tik iš dalies, tačiau jos kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje surinktais ir ištirtais duomenimis.

Nukentėjusioji N. L. parodė, kad kaltinamojo Ž. meluoja. Paaiškino, kad Ž. iš jų kiemo vežė plyteles, ten laužė. Jie atėjo tų durų. Jie iškasė griovį ir pasakė, kad jie uždėtų ant to griovio duris. Tada ji pasakė S., kad paimtų tuos pagalius ir duris. Tada Ž. pradėjo ją vadinti visokiais žodžiais, pagriebė pagalį ir trenkę jai. Jos vyras šaukė „duok kurvai“. Ji jai trenkė su pagaliu. Ž. jai pagaliu trenkė per koją. Ž. jai trenkė pagaliu. Be to, Ž. jai iš ausų išplėšė auskarus. Ji buvo tokia įpykusi. Ir dabar Ž. ją įžeidinėja. G. matė ją sumuštą. Ž. ją puolė, nes manė, kad ji ketina pavogti tas duris. Ji šaukė, kad ji yra vagilka. Po smūgio ji susmuko, net nespėjo nieko pasakyti. Pirmas smūgis buvo pagaliu į nosį. Po to dar kartą trenkė ir galiausiai puolė smūgiuoti kumščiais į galvą. Pasipylė kraujas. Per grumtynes auskarai nukrito. Po to ji vieną rado. Taip pat buvo nuplėšta kepurė. Ją Ž. daužė tol, kol pabėgo. Ž. visame tame dalyvavo – jis trenkė pagaliu S. per nugarą ir šaukė bjauriais žodžiais. Taip pat Ž. ir jai trenkė pagaliu į kojas. Dar ligi šiol jai skauda nariukus. S. paskambino į policiją. Ji atrodė baisiai sudaužyta. Pareigūnai sakė, kad važiuotų rašyti pareiškimą. Nuvežus į policiją, jai buvo iškviesta greitoji pagalba. Spaudimas buvo 240 ir ją išvežė į Klinikas. Ji sakė kaimynėms, kas ją sumušė. Ją vertė gultis į Klinikas, tačiau, kadangi jos sūnus gulėjo Klinikose, tai ji nesutiko. Draugė ją parvežė iš Klinikų. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį. Auskarai kainavo 500 Lt, advokatui mokėjo 300 Lt ir 1000 Lt. Be to, dar mokėjo 37 Lt ir 48 Lt už abdukciją. Pas ekspertę jai niekas neliepė nusirengti. Įvykis buvo ketvirtadienį, o pas ekspertę nuvyko antradienį. Po įvykio jai reikalinga atlikti operaciją, nes negali kvėpuoti per vieną pusę.

Liudytoja O. Ž. parodė, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji yra jos kaimynės. 2013-12-12 ji grįžo iš parduotuvės ir sutiko Ž.. Jie vežė malkas. Po kiek laiko pro langą pamatė stovintį policijos automobilį, į kurį įlipo N. ir išvažiavo. Po 20 min. ji jai paskambino ir N. paaiškino, kad randasi policijoje, kad ją Ž. sumušė. Sekmadienį ji pati nuėjo pas nukentėjusiąją į namus ir ją rado gulinčią. Jos nosis buvo sutinusi. Ji jai pasakė, kad persišviestų nosį, nes ji yra sulūžusi. Aplink akis buvo nedidelės mėlynės. N. jai sakė, kad Ž. ją sužalojo dėl durų. Paties konflikto ji nematė. Žino, kad nauji šeimininkai pirko pusę namo, o keisdamas duris naujas šeimininkas atidavė duris Ž., o jo sūnus – N.. Tos durys nieko nevertos. Nukentėjusioji minėjo, kad Ž. jai sudavė lazda, o po to ir rankom, o Ž. stovėjo ir keikėsi. Vieną jos auskarą rado, o kitą – ne.

Liudytoja V. S. parodė, kad auklėtoją pažįsta seniai. Ž. – jos kaimynė. Auklėtoja visą laiką sakydavo, kad ji nesutaria su Ž.. Tą dieną ji (liudytoja) važiavo pas savo bendradarbę. Ji pamatė, kad prie auklėtojos namų kažkas vyksta. Išlipo prie draugės namo, girdėjo triukšmą. Kai ėjo iš draugės, auklėtoja jau sėdėjo policijos automobilyje. Vėliau jai mama sakė, kad veža auklėtoją iš ligoninės. Kolionės girdėjosi visoje gatvėje. Ž. vartojo necenzūrinius žodžius. Ji koliojo auklėtoją. Nematė, kad ji būtų sudavusi smūgius. Matė, kad visi – auklėtoja, Ž., S. ir Ž. skėsčiojo rankomis. Matė, kad auklėtoja buvo užspausta. Ji sakė, kad jaučiasi blogai, po akim matėsi mėlynės, sakė, kad skauda nosį. Nosis buvo ištinusi. Sakė, kad Ž. su pagaliu sakė: “Tylėk, kurva, nes užmušiu“, o Ž. trenkė su pagaliu. Nesakė, kelis kartus.

Liudytoja M. S. parodė, kad pažįsta kaltinamąją Ž.. Ji (liudytoja) yra L. šeimos draugė. Ž. žino iš matymo. Jau seniai tarp jų santykiai yra į blogą pusę. 2013-12-12 ji parvežė L. iš ligoninės. 22 val. jai paskambino L. ir paprašė, kad ją parvežtų iš ligoninės. Jos sūnus buvo ligoninėje, todėl ji ten nenorėjo likti. Jos akys buvo pradėję mėlynuoti. Kitą dieną dar daugiau mėlynavo. Lažpinskienė papasakojo, kad įvyko konfliktas dėl durų. Jai kaimynas pasiūlė pasiimti duris. Ji pasakė, kad kai sugyventinis grįš iš parduotuvės, tai tas duris pasiims. Nukentėjusiąją sumušė Ž.. Gal tik po dienos L. sužinojo, kad jai kažkas yra rimčiau. Tada šeimos gydytoja ją nusiuntė peršviesti nosį.

Liudytojas N. P. Ž. parodė, kad kaltinamoji yra jo žmona, sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad 2013-12-12 konfliktas įvyko dėl durų tarp jų ir L.. Naujas namo šeimininkas atidavė jiems duris. Jie grįžo 12 d. ir pamatė, kad durys jau išimtos. Tada nuvažiavo su vežimėliu jų pasiimti. L. norėjo paimti tas duris. Žmona pasakė, kad ji nepaims tų durų. Tada L. pasakė „dabar aš tau, akla kurva, duosiu“ ir smogė žmonai. Tada žmona jai davė atgal kelis kartus. Po to L. pasakė, kad eina skambinti policijai. Jai joks kraujas nebėgo, tik ant veido buvo truputį raustelėję. Jie tas duris parsivežė namo. Policija atvažiavo gal po valandos. Pareigūnai pastovėjo prie vartų, su ja pakalbėjo ir atėjo pas juos. Pareigūnai užsirašė jų telefonus ir išvažiavo. Kartu su jais išvažiavo ir L.. Jis jokių smūgių nesudavė. Daugiau nieko ten aplink nebuvo. L. pastovėjo ir nuėjo jie abudu. Paaiškino, kad dar lapkričio pabaigoje S. G. jiems pažadėjo tas duris atiduoti, kai įsistatys naujas duris. O nukentėjusioji sako, kad jai G. sūnus atidavė tas duris. Pastarasis sakė, kad jis nežinojo, kad tos durys jau buvo jiems atiduotos. Jis tas duris buvo pagaminęs senutei, kuri ankščiau ten gyveno. Durys pagamintos prieš 25 metus. Jos buvo dabar reikalingos prakūroms. Jis pats nei L., nei L. nemušė. Ž. pavartojo smurtą L. atžvilgiu. Be to, ten jos gal ir apsižodžiavo. Tiksliai žodžių neprisimena.

Ekspertė M. K. parodė, kad L. apžiūrėjo du kartus. Be rentgenogramos nosies lūžis nebus matomas. Gali būti patinimas, gali jo ir nebūti. Pirminės apžiūros metu matė nosies nugarėlės nubrozdinimą. Vėliau jai nukentėjusioji pristatė med. pažymą, kurioje buvo rentgenograma įvertinta. Antra specialisto išvada yra patikslinta. Nėra tokių duomenų, kad po įvykio nukentėjusi buvo sužalota. Pateikdama išvadą ji rėmėsi tuo, ką turėjo, t.y. duomenimis, kad trauma įvyko 2013-12-12. Matėsi tik odos nubrozdinimai nosyje. Nukentėjusioji nenusirengė, motyvuodama, kad daugiau sužalojimų nėra. Žmogus ateina pas juos su policijos užduotim, arba asmeniniu prašymu, sumokėjęs pašte už paslaugas. Šiuo atveju moteris atėjo be med. dokumentų. Vėliau ji apsilankė pas gydytoją, pasidarė rentgenogramą. Nukentėjusi po to vėl atėjo pas ją ir pateikė med. dokumentus.

Liudytoja B. R. J. parodė, kad pažįsta Ž. ir nukentėjusiąją, kuri gyveno su jos broliu kaip sugyventiniai. Ji (liudytoja) gyvena Vilijampolėje. Ji nei karto pas brolį ir L. nėra buvusi. O brolis pas ją dažnai būdavo, skambindavo. Jai Ž. paskambindavo, kai kokia nelaimė būdavo ir veždavo brolį į ligoninę. Vežė kartą brolį į ligoninę, kai jis buvo sumuštas L. dukros ir sūnaus. Brolis jai minėjo, kad Ž. su L. neismušė, jos tik susistumdė. Ji pati ten buvo. Brolis matė visą įvykį. Jis sakė, kad tos lentos turėjo Ž. priklausyti, o po to L. užsimanė tų lentų. Be to, brolis pasakojo, kad 2013 m. gruodžio 13 ar 14 d. nukentėjusioji parvežė draugę. Ji buvo girta. Kieme buvo plytelės sudėtos. Ten nukentėjusioji nugriuvo. Po to ji kitą dieną nuvyko į ligoninę ir ten buvo 10 dienų. Kai nuėjo pas tyrėją, tai pamatė, kad brolis ten nesąmonių buvo prikalbėjęs. Mano, kad jį privertė taip kalbėti L.. Brolis sakė, kad ji jam sakė, kad jei jis nekalbės taip, kaip ji liepia, tai jis turės išeiti iš jos. Brolis labai staigiai mirė. Gaila, kad jam nepadarė ekspertizės. Ji pati brolio neprašė, kad šis liudytų už Ž.. Tyrėja sakė, kad brolis buvo priverstas taip kalbėti, kad taip rašyti jį privertė jo sugyventinė.

Liudytojas S. G. parodė, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji yra jo kaimynės. Paaiškino, kad pusė namo priklauso jam su žmona. Vieni kaimynai sakė, kad jiems durys yra reikalingos. Jam tos durys nereikalingos. Nežino, ar viskas buvo prieš durų keitimą, ar keitimo metu. Ž. paprašė jo durų. Jis paklausė liudytojo, ar tos durys jam dar bus reikalingos. Jis jam pasakė, kad šis šlamštas jam nebebus reikalingas. Jo draugas išiminėjo tas duris. L. dėl durų su juo nekalbėjo. Jau kai viskas įvyko, jam sūnus pasakė, kad L. atidavė duris. Sūnus gyvena kartu su juo. Šiuo metu jo sūnus yra sulaikytas. Jis pats (liudytojas) įvykio nematė. Kiek buvo girdėjęs, tos kaimynės nesutaria. Matė L. su mėlyne po akim. Jis pats ten būna labai trumpai. Negali pasakyti, ar L. buvo su mėlyne prieš įvykį, ar po jo.

Liudytoja N. M. parodė, kad liudytoja J. buvo kviečiama apklausai, kadangi buvo iškelta kaltinamosios versija, jog nukentėjusioji griūdama pati galėjo susižaloti. J. aiškino, kad jai taip sakė L.. L. apklausus, ši versija atkrito, nes jis sakė, kad nukentėjusioji nekrito. Laurinaitienei buvo užduoti klausimai, ar ji bendrauja su Ž., ar nukentėjusioji krito. Apie parodymų (L.) garsinimą jai negali būti kalbos. L. buvo atvykęs du kartus, bet jį apklausė vieną kartą, kadangi pirmą kartą jis atvyko neįspėjęs. Jis rodė didžiulę iniciatyvą duodamas parodymus, nuoširdžiai aiškino viską. Klausė, ar tikrai taip parašė, kaip jis sakė. Tvirtino, kad nematė L. krentant. Nekilo abejonių dėl L. parodymų.

Iš 2014-07-16 Įvykio vietos apžiūros protokolo su nuotraukomis matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 6-10).

Iš akistatų tarp nukentėjusiosios ir N. R. Ž. bei N.P. Ž. matyti, kad prieštaravimų parodymuose pašalinti nepavyko, visi liko prie savo ankščiau duotų parodymų (1 t., b.l. 85-86, 100-101).

Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. L. konstatuotas odos nubrozdinimas nosyje, padarytas kietu buku daiktu. Duomenų, prieštaraujančių tiriamosios nurodytoms aplinkybėms ir nurodytam traumos laikui nėra. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b.l. 5).

Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. L. konstatuota odos nubrozdinimai nosyje, nosies kaulų lūžis, padaryti kietu buku daiktu vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Duomenų prieštaraujančių tiriamosios nurodytam traumos laikui, nėra. Dėl nosies kaulų lūžio N. L. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 11).

Dėl kaltinamosios N. R. Ž. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d.

Pagal BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Pagal BK 155 str. 1 d. atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų.

Nesunkiu sveikatos sutrikdymu pripažįstami smulkiųjų kaulų lūžiai ar skilimai, smulkiųjų sąnarių išnirimai, vienos pusės kelių šonkaulių lūžiai, vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimai, gilios žaizdos, dėl ko nukentėjęs asmuo serga ilgiau nei 10 dienų. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Šio nusikaltimo objektu gali būti pakaltinamas 16 metų amžiaus sulaukęs asmuo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamoji N. R. Ž. 2013-12-12 apie 14 val. kieme (duomenys neskelbtini), tyčia, mažiausiai vieną kartą, kumščiu smogė nukentėjusiajai N. L. į nosį, tuo padarydama odos nubrozdinimus nosyje ir nosies kaulų lūžį, ir sukėlė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

N. R. Ž. dėl padaryto sužalojimo kalta prisipažino iš dalies, t.y. prisipažino, kad įvyko konfliktas, kurio metu ji susistumdė su nukentėjusiąją, sudavė jai į smakrą. Tačiau paaiškino,, kad nukentėjusioji pirma ją užsipuolė, o ji tik po to sudavė nukentėjusiajai. Kur nukentėjusioji susilaužė nosį, ji nežino, bet tai galėjo įvykti gruodžio 14 d., kai nukentėjusioji grįžo namo girta ir nukrito ant grindinio.

Tai, kad nukentėjusiajai N. L. sužalojimai buvo padaryti kaltinime nurodytoje kūno vietoje, patvirtina specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Vien ta aplinkybė, kad minėtose išvadose yra nurodomi skirtingos sužalojimo pasekmės (nežymus sveikatos sutrikdymas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas) negali sudaryti pagrindo abejoti šių išvadų įrodomąja galia. Ta aplinkybė, jog nukentėjusiajai N. L. iš pradžių nebuvo nustatyta nosies lūžimo, nepaneigia kaltinamosios N. R. Ž. kaltės dėl jai inkriminuoto nusikaltimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš pradžių nukentėjusioji buvo apžiūrėta išoriškai, nebuvo darytas rentgenologinis tyrimas, o tik antros apžiūros metu, padarius rentgenologinį tyrimą buvo nustatytas nosies lūžis, todėl ir sveikatos sužalojimo mastas pakeistas. Kaltinamosios parodymus, kad nukentėjusioji nosį susilaužė krisdama ant žemės, paneigia ekspertės M. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad nukentėjusiajai N. R. Ž. konstatuotas nosies kaulų lūžis yra nebūdingas griuvimui ant lygaus paviršiaus griūnant iš savo ūgio aukščio. Todėl šiuo atveju tokius kaltinamosios N.R. Ž. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip atmestini kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jos gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Nukentėjusiosios N. L. teisminio nagrinėjimo metu ir liudytojo S. A. L. (mirusio) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai abejonių nekelia, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie viską susieja į vieną bendrą grandinę, iš kurios susidaro išsamus nusikalstamos veikos vaizdas, t.y. kad būtent kaltinamoji N.R. Ž. sumušė nukentėjusiąją N. L., padarydama jai konstatuotus kūno sužalojimus. Teismo nuomone, nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, kad tai N. R. Ž. ją sumušė. Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir akistatų metu. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad nukentėjusioji norėtų pakenkti kaltinamajai.

Be kita ko, byloje apklausti liudytojai O. Ž., V. S., M. S. ir S. G. nurodė, kad matė N. L. sumuštą. Be to, ir kaltinamosios vyras liudytojas N. P. Ž., kuris buvo įvykio vietoje ir matė konfliktą, nurodė, kad jo žmona sudavė nukentėjusiajai kelis kartus, taip pat nurodė, kad matė, jog pastarosios veidas raustelėjo. Netikėti šių liudytojų parodymais teismui nėra jokio pagrindo.

Teismas kritiškai vertintina liudytojos B. R. J. parodymus, nes jie visiškai neatitinka teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Be to, ši liudytoja nematė pačio konflikto, jame nedalyvavo, o apie patį konfliktą girdėjo tik iš aplinkinių. Šios liudytojos parodymus, kad jos brolis S. A. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, buvo priverstas duoti tokius parodymus, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius ir nepagrįstus. Be to, jie prieštarauja tiek liudytojos N. M. parodymams, kad S. A. L. pats savo iniciatyva davė išsamius ir konkrečius parodymus, tiek paties S. A. L. parodymams, kuris pats nurodė, kad jo sesuo B. R. J. nurodė jam liudyti Ž. naudai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas laiko, kad N. R. Ž. nusikalstama veika visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d.

Kaltinamoji N. R. Ž. yra kalta ir baustina.

Dėl kaltinamosios N. R. Ž. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 155 str. 1 d.

BK 155 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų.

Įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22 str.). Pagal objektyviuosius požymius įžeidimu (BK 155 str. 1 d.) laikomas viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Įžeidimas žodžiu (ar raštu) – tai žodžiai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, t.y. užgauliai atsiliepiama apie jo asmenybę, jos savybes. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškoms moralės normoms. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Kadangi įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl kaltininkas turi suvokti, užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, o būtent kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios konfliktinė situacija susidariusi jau seniai.

Byloje apklausta liudytoja V. S. nurodė, kad tuo metu, kai vyko konfliktas ji važiavo pas bendradarbę ir girdėjo, kad prie N. L. namų koliojasi žmonės, buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, matė, kaip Ž. koliojo auklėtoją (N. L.). Be to, ir liudytojas N. P. Ž. nurodė, kad konflikto metu kaltinamoji su nukentėjusiąja apsižodžiavo, tačiau konkrečiai kokius žodžius išsakė, jis neprisimena.

Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje tarp šalių įvyko konfliktas ir nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinamoji pavartojo necenzūrinius žodžius, keikė nukentėjusiąją. Tačiau šiuo atveju, teismas turi vertinti ir tai, ar minėta veika atitinka BK 11 ir 12 str. nurodytus nusikaltimo ir nusižengimo apibūdinimus. BK 11 str. nusikaltimą apibūdina kaip pavojingą ir BK uždraustą veiką, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti iš pateikto nusikaltimo apibūdinimo, kiekviena veika tam, kad būtų pripažinta nusikaltimu, turi būti pripažinta pavojinga.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir Lietuvos Respublikoje egzistuojančioje teismų praktikoje veikos pavojingumas suprantamas kaip objektyvi nusikaltimo savybė, nepriklausanti nei nuo įstatymo leidėjo, nei nuo asmenų, taikančių baudžiamąsias teisines normas, valios. Nusikalstamos veikos pavojingumas pasireiškia žalos, padaromos baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams, dydžiu ir apibūdinamas dviem rodikliais – pavojingumo pobūdžiu, t.y. objekto, kuriam padaroma žala, vertingumu, ir pavojingumo laipsniu, t.y. kokio dydžio žala yra padaryta tam tikram įstatymo saugomam teisiniam gėriui. Tik pavojinga veika gali būti pripažinta nusikaltimu.

Vertinant kaltinamosios N. R. Ž. veiksmus, teismas daro išvadą, kad jos išsakyti žodžiai nepasiekė tokio pavojingumo lygio, kad juos būtų galima pripažinti nusikaltimu. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė (ultima ratio) ginant pažeistas teises.

Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamą situaciją, kurios metu kaltinamoji išsakė apie nukentėjusiąją neigiamą savo nuomonę, vertina, kad pasakytos frazės nukentėjusiajai nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad už tai turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Dėl to, kaltinamosios veikoje nenustačius tiesioginės tyčios įžeisti nukentėjusiąją, nėra ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 1 d., sudėties, kadangi pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 str. 4 d.).

Dėl bausmės paskyrimo

Kaltinamosios N. R. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis LR BK 54-61 str. nuostatomis.

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai, kad neteista (b.l. 62), nedirbanti (b.l. 64), pensininkė, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesigydė (b.l. 66), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b.l. 70). Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamosios asmenybę, jos turtinę, socialinę padėtį, duoda pagrindą manyti, kad LR BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant lengviausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės apribojimą (BK 48 str.).

N. R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (b.l. 87, 88).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusioji N. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos ir 1889 Lt turtinės žalos atlyginimo (b.l. 27-28).

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str. 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos matyti, kad baudžiamosiose bylose dėl BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, priteisiama nuo 2000 iki 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2014, 2K-5/2014, 2K-303/2013, 2K-266/2013, 2K-263/2013, 2K-147/2013).

Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad N. R. Ž. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios N. L. sveikatą. Teismo nuomone, nukentėjusioji neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, depresiją, t.y. jai buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala.

Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad N. R. Ž. nedirba, yra pensininkė, jokių duomenų apie jos nekilnojamąjį turtą byloje nepateikta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, esančius padarinius, nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, kaltės rūšį ir formą, kitas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, teismas padarytą neturtinę žalą vertina 2000 Lt ir mano, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka veikos pavojingumą ir yra adekvatus nukentėjusiosios patirtiems neigiamiems išgyvenimams, neprieštarauja įstatymams, atitinka teismų praktiką bei teisingumo principą.

Žala yra asmens turto neteikimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Nuostolius gali sudaryti negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Šiuo atveju nukentėjusioji prašė priteisti 1889 Lt turtinės žalos, kurią sudaro: 500 Lt už auskarus, kurie konflikto metu buvo išplėšti iš nukentėjusiosios ausų, 47 Lt (byla Nr. PK-665-667/2014, b.l. 7) ir 38 Lt (b.l. 31) išlaidos už ekspertizes, bei 1300 Lt (byla Nr. PK-665-667/2014, b.l. 4; b.l. 30) išlaidų teisinei pagalbai. Teismas, įvertinęs visus pateiktus dokumentus, sprendžia, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 361,11 Lt žalos atlyginimo (b.l. 37). Bylos duomenimis nustatyta, kad N. L. 2013-12-12 LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikose buvo atlikta kompiuterinė tomografija bei suteikta ambulatorinė gydytojo specialisto konsultacija dėl sukrėtimo. Vėliau 2014-01-02 minėtoje įstaigoje suteikta radiologo konsultacija dėl nosies kaulų lūžio. VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje pacientei 2014-01-03 ir 2014-03-03 tęsiant gydymą taip pat suteiktos ambulatorinės gydytojų specialistų konsultacijos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 361,11 Lt.

Teismo nuomone, visos šios gydymo įstaigų paslaugos, suteiktos nukentėjusiajai, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įvykio metu nukentėjusiosios patirtomis traumomis, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3-6 d., 6 d., 307 str. 4-7 d., 308 str., 313 str., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

N. R. Ž. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d. ir nuteisti ją laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

N. R. Ž., kaltintą padarius nusikalstamą veiką numatyt BK 155 str. 1 d., išteisinti, nes ji nepadarė veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

N. R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios N. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš N. R. Ž. 2000 (du tūkstančius) Lt (579,24 Eur) neturtinės ir 1889 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis) Lt (547,09 Eur) turtinės žalos atlyginimo N. L. naudai.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš N. R. Ž. 361,11 Lt (tris šimtus šešiasdešimt vieną litą 11 ct) žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai (žala mokama į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, nurodant juridinio asmens kodą 191351679, banką – AB „Swedbank“).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.