Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui Ž. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2012-12-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4141-642/2012 nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, padalintas sutuoktinių turtas. Nutraukdamas santuoką teismas nustatė, kad šalių prievolė grąžinti pinigus ir mokėti kitus mokėjimus AB „Swedbank“ pagal 2008-03-20 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka bendra (solidaria) ieškovės ir atsakovo prievole. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2013-01-15. Iš AB „Swedbank“ 2018-05-15 išduotos pažymos „Dėl mokėjimų pagal sutartį“ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal 2008-03-20 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimus 19 338,72 Eur sumai laikotarpiu nuo 2013-08-03 iki 2018-05-14 bankui atliko ieškovė S. J.. Pareikštu ieškiniu ieškovė, įvykdžiusi solidariąją prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį mokėti įmokas kredito, palūkanų dengimui laikotarpiu nuo 2013-08-03 iki 2018-05-14, prašo regreso tvarka priteisti iš buvusio sutuoktinio - atsakovo kaip bendraskolio pusę šios sumokėtos sumos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Pagal kasacinio teismo praktiką toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018).

Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2013-08-03 iki 2018-05-14 ieškovė savo asmeninėmis lėšomis kreditoriui sumokėjo 19 338,72 Eur paskolos, palūkanų dengimui, taip įvykdydama solidarią šalių prievolę grąžinti gautą kreditą pagal mokėjimų grafiką laikotarpiu nuo 2013-08-03 iki 2018-05-14, tuo tarpu atsakovas jokių mokėjimų neatliko (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Tai reiškia, kad 19 338,72 Eur ieškovės sumokėta suma tarp šalių (skolininkų) turi būti dalinama lygiomis dalimis, t. y. po 9 669,36 Eur (19 338,72 Eur / 2 = 9 669,36 Eur). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės regresinis reikalavimas atsakovui, įvykdžius solidariąją prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2008-03-20 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 9 669,36 Eur skola (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Nesutiktina su atsakovo pozicija, kad po santuokos nutraukimo nekilnojamajam turtui, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atitekus ieškovei, pastaroji turėtų viena vykdyti prievolę mokėti kredito įmokas kreditoriui AB „Swedbank“, nes priešingu atveju atsakovas dengtų kreditą už ne savo turtą. Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2012-12-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-4141-642/2012 matyti, kad šalių santuokoje įgytas turtas - sodo namelis ir ūkinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo padalintas lygiomis dalimis, tik šalims pageidaujant, turtas natūra priteistas ieškovei, kartu ją įpareigojant kompensuoti atsakovui jo dalį pinigais (33 904,50 Lt) (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Šalims priklausiusio turto vertė nustatyta 67 809 Lt. Pažymėtina, kad pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Iš paminėto teismo sprendimo matyti, kad atsakovas Ž. J. su tokia turto verte sutiko, pats prašė jam priteisti 34 654,50 Lt dydžio kompensaciją. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad ieškovei atiteko daugiau santuokos metu įgyto turto, dėl ko solidariosios prievolės dalys tarp šalių neva nėra lygios. Taip pat nenustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2012-12-13 sprendimu būtų modifikuoti vidiniai šalių kaip bendraskolių tarpusavio santykiai, dėl ko visą skolą ar didesnę jos dalį kreditoriui turėtų grąžinti ieškovė. Maža to, atsakovo prašymas nustatyti jam ½ dalį į turtą - pastatą – sodo namelį, ir pastatą – ūkinį pastatą, kuris 2012-12-13 teismo sprendimu natūra atiteko ieškovei, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes tai reikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo modifikavimą.

Remiantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nustatyta, kad ieškovė įstatymo pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 218 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovas prašo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų valstybei, motyvuodamas sunkia finansine padėtimi. Įvertinęs atsakovo nurodomų pajamų dydį, turimą išlaikytinį, procesinį elgesį, tai, kad ieškinys pagrįstas iš esmės tik rašytiniais įrodymais, ir jei byla būtų nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka mokėtinas žyminis mokestis sudarytų pusę nurodytos sumos, teismas mano esant teisinga ir sąžininga iš atsakovo valstybei priteisti 109 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys).

CPK 99 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Minėta, pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Pagal pateiktą 2018-11-19 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 152,75 Eur. Ieškinį patenkinus, ir nenustačius pagrindų, kurie leistų atleisti atsakovą nuo šių išlaidų atlyginimo, iš atsakovo valstybei priteistina 152,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Ž. J. 9 669,36 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 9 669,36 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-07-18) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovės S. J. naudai.

Priteisti valstybei iš atsakovo Ž. J. 109 Eur žyminio mokesčio (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660) bei 152,75 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.