Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Išvadą teikianti institucija byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje. Nurodė, kad įvertinęs surinktą informaciją neprieštarauja, kad nepilnametės G. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, su kuria mergaitė šiuo metu gyvena. Atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, mano, kad išlaikymo dydžio nustatymas turėtų būti vaiko interesų naudai. Atsakovas yra darbingo amžiaus, darbingas, todėl turi stengtis savo vaikui teikti tokį išlaikymą, kuris reikalingas pagal vaiko poreikius. Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoja lankėsi S. J., auginančios G. J. šeimoje, bendravo su (duomenys neskelbtini). Mergaitė norėtų, kad tėtis dažniau ją pasiimtų, aplankytų, pasiimtų pasisvečiuoti. Mergaitė pasakojo, kad anksčiau kai mama sirgo (metų pradžioje) ji gyveno pas tėtį. Jai patiko būti su tėčiu, ji gerai sutaria su tėčio drauge (duomenys neskelbtini), norėtų pas tėtį svečiuotis savaitgalį su nakvyne. Mama prieštarauja, kad mergaitė liktų nakvoti pas tėvą. Vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinęs surinktas aplinkybes neprieštarauja, kad mergaitė būtų paimama svečiuotis savaitgaliais, jei tėčio gyvenimo sąlygos tinkamos nepilnametės gyvenimui ir poilsiui (II tomas, b.l. 29).

Byloje išvadą teikianti savivaldybės institucija - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui raštą Dėl gyvenimo ir buities sąlygų patikrinimo, kuriame nurodė, kad šiuo metu ieškovas nuomojasi 3 kambarių su holu butą daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini). Butas erdvus su visais komunaliniais patogumais, baldais, būtina buitine technika, tvarkingas, švarus. Bute gyvena Ž. J., jo sugyventinė G. N. bei dvi jos dukterys – 7 metukų (duomenys neskelbtini) ir 2,5 metukų (duomenys neskelbtini). G. N. teigimu, jos ir (duomenys neskelbtini) santykiai yra draugiški, greitai bendrą kalbą rado bei gerai sutarė su (duomenys neskelbtini) ir jos dukterys. G. N. pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) labai myli savo dukrą ir nori kuo dažniau su ja matytis, juos sieja stiprus emocinis ryšys. Kadangi Vaiko teisių apsaugos skyrius neįžvelgia priežasčių, dėl kurių (duomenys neskelbtini) negalėtų likti pas tėvą visam savaitgaliui, mano, kad šiuo atveju vaiko išsakyta pozicija yra svarbiausia ir privaloma į ją atsižvelgti. Skyriaus nuomone, tėvo Ž. J. namuose gyvenimo ir buitinės sąlygos yra geros, tinkamos gyventi, būti, svečiuotis G. J. ir atitinka jos interesus ir poreikius.

Byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), turi nepilnametį vaiką G. J., gim. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 8). Ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra apie (duomenys neskelbtini) atskaičius privalomuosius mokėjimus, atsakovės vidutinės pajamos yra apie (duomenys neskelbtini), kaip patikslino atsakovė teismo posėdžio metu (I tomas, b.l. 17, 85). 2008-03-20, t.y. santuokos metu ieškovas ir atsakovė už trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų „Swedbank“, AB paskolintas lėšas, įgijo daiktines teises į pastatą-sodo namelį, pastatą-ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Šis turtas Viešajame registre yra registruotas atsakovės vardu - žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra įgytas 2007-09-18 ir nuo 2011-12-02 sklype įregistruoti pasatai – sodo namelis ir ūkinis pastatas (I tomas, b.l. 13-15, 18-27). VĮ Registrų centro duomenimis šalims priklausančio turto adresu (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2012-01-20 yra: sodo namelio 64600,00 Lt, ūkinio pastato 3209,00 Lt (I tomas, b.l. 16). Pažymėtina, kad kitų nekilnojamojo turto verčių nei ieškovas nei atsakovė nepateikė. 2010-12-07 šalys įsigijo automobilį AUDI80, kuris yra registruotas ieškovo vardu (I tomas, b.l. 10).

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 straipsnis). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.54 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo gyvena skirtingose gyvenamosiose vietose ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Dėl ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimo nutraukti su atsakove S. J. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimo nutraukti su ieškovu santuoką dėl ieškovo kaltės

Išanalizavęs šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl iširusios santuokos, o tai patvirtina vienas kitam keliami vien tik prielaidomis keliamos pretenzijos ir kaltinimai dėl neištikimybės ir sutuoktinių pareigų nevykdymo. Sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, skirtingai suprato pagarbą vienas kitam, todėl moralinė vienas kito parama nutrūko savaime, nesant trečiųjų asmenų įtakos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės, todėl atmestinas atsakovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, o ieškovo reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tenkintinas, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

Teismui atmetus atsakovės reikalavimą nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, taip pat nustačius, kad atsakovė neįrodė atsakovo neištikimybės fakto, tiesioginio ryšio tarp jos persileidimo ir ieškovo kaltės ir dėl šių faktų atsiradusios neturtinės žalos, t.y. dvasinių išgyvenimų, pažeminimo ar pan. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis), ieškovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 10 000,00 Lt neturtinės žalos yra atmestinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinės žalos priteisimo normos netaikomos, jeigu santuoka yra nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsakovė prašo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine jos nuosavybe, kadangi šis turtas yra įsigytas už asmeniškai atsakovei jos tėvų dovanotus pinigus. Ieškovas su šiuo atsakovės reikalavimu sutinka. Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus iš kurių nustatyta, kad atsakovės tėvai R. Š. ir K. Š. 2007-09-10 padovanojo asmeniškai S. J. 15000 Lt žemės sklypo pirkimui adresu (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 116). Atsakovė šią dovaną priėmė ir sutiko, kad dovanoti pinigai būtų tiesiogiai sumokėti A. D.. Į bylą pateiki mokėjimo nurodymai Nr. 18314, Nr. 18315, Nr. 18316, Nr. 18317, Nr. 18318 i,00 Lt už žemės sklypą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta pripažintina, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovės S. J. nuosavybė, šis turtas į dalintiną sutuoktinių turtą neįtrauktinas (Civilinio kodekso 3.118 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp sutuoktinių iš esmės nėra ginčo dėl santuokoje įgyto turto (žemės sklypo, sodo namelio ir ūkinio pastato esančių adresu (duomenys neskelbtini) padalijimo būdo. Ir ieškovas ir atsakovė pageidauja, kad po santuokos nutraukimo atsakovei būtų pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į žemės sklypą su sodo pastatu adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovui būtų priteista piniginė kompensacija. Ieškovas prašo teismo jam priteisti 34654,50 Lt kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį, tuo tarpu atsakovė sutinka sumokėti 20000,00 Lt prašydama teismo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, kadangi su atsakove lieka gyventi nepilnametė sutuoktinių dukra bei į tai, kad ateityje nekilnojamojo turto išlaikymu turės rūpintis tik atsakovė. Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.119 straipsnis). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis). Priimdamas sprendimus, teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 382 straipsnio 4 punktas). Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalis).VĮ Registrų centro duomenimis, šalims priklausančio turto adresu (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2012-01-20 yra: žemės sklypo – 41716,00 Lt, sodo namelio 64600,00 Lt, ūkinio pastato 3209,00 Lt (b.l. 13, 16). Kadangi žemės sklypas pripažintas asmenine atsakovės nuosavybe, šis turtas į dalintiną sutuoktinių turtą neįtrauktinas, todėl šalims priklausančio turto vertė yra 67809,00 Lt. Ieškovas prašo pripažinti šalims priklausantį turtą adresu (duomenys neskelbtini) (sodo namelį ir ūkinį pastatą) asmenine atsakovės nuosavybe jam priteisiant 34654,50 Lt kompensaciją. Tuo tarpu atsakovė prašo šį turtą taip pat pripažinti jos asmenine nuosavybe, tačiau priteisiant kompensaciją, nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir priteisti iš atsakovės ieškovui 20000,00 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį išmokant šia kompensaciją per 10 metų laikotarpį. Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuo kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Atsakovė prašo teismo sumažinti ieškovui priteistinos kompensacijos dydį iki 20000,00 Lt, kadangi su atsakove lieka gyventi nepilnametė sutuoktinių dukra bei į tai, kad ateityje nekilnojamojo turto išlaikymu turės rūpintis tik atsakovė. Iš byloje esančių aplinkybių nustatyta, kad „Swedbank“, AB šalims suteikė 53290,08 Eur (183999,99 Lt) paskolą (I tomas, b.l. 86), tuo tarpu šalims priklausančio turto vertė yra 67809,00 Lt. Iš šių duomenų preziumuojama, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise atitenkantis turtas adresu (duomenys neskelbtini) (sodo namelis ir ūkinis pastatas) yra pagerintas, kadangi paskola viršija turto vertę. Teismo sprendimu šis turtas atsakovei priklausys asmeninės nuosavybės teise, ji ir jos nepilnametė dukra (duomenys neskelbtini) turės gyvenamąją vietą. Tuo tarpu ieškovas gyvena nuomojamame bute, jo pajamos nėra didelės, jis pagal įsipareigojimus trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB lieka solidariai atsakingas su atsakove. Šalių dukrai ieškovas mokės išlaikymą, mergaitė yra sveika, normaliai besivystanti, atsakovė yra jauna, darbingo amžiaus moteris, todėl teismas konstatuoja, kad nėra nustatyta jokių svarbių aplinkybių leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta po santuokos nutraukimo turtas adresu (duomenys neskelbtini) (pastatas - sodo namelis ir pastatas - ūkinis pastatas,) pripažįstamas asmenine atsakovės nuosavybe, iš atsakovės priteisiant ieškovui 33904,50 Lt kompensaciją. Atsakovės prašymas dėl kompensacijos išdėstymo 10 metų laikotarpiui netenkintinas, kadangi šalims priklausantis turtas adresu (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovei, ieškovas netenka nuosavo būsto ir jam turi būti užtikrinama teisė į kompensaciją dėl atsakovei tenkančios didesnės turto dalies (Civilinio proceso kodekso 271 straipsnis).

Ieškovas nurodo, kad santuokos metu įsigijo keleivinį automobilį AUDI80, 1992 metų, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio kaina 1500,00 Lt vertės. Automobiliu visada naudojosi ir dabar naudojasi ieškovas, todėl automobilis priteistinas ieškovui. Atsakovė prašo jai priteisti automobilį, kadangi ji su dukra gyvena Klaipėdos rajone, o atsakovė dirba ir mergaitė mokosi Klaipėdos mieste, todėl atsakovės nuomone, jai automobilis reikalingas labiau, kadangi atsakovas ir gyvena ir dirba Klaipėdos mieste. Atsakovė turi ne tik atvykti į darbą, bet ir pasirūpinti nepilnametės dukros atvežimu į mokyklą Klaipėdos mieste. Atsakovė pateikė į bylą duomenis, kad lanko vairavimo kursus vairuotojo pažymėjimui gauti, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuo metu nėra įgijusi teisės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, automobilis AUDI80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas ieškovui, iš ieškovo atsakovei priteisiant ½ turto vertės – 750,00 Lt kompensaciją (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo teismą prievolę „Swedbank“, AB įpareigoti vykdyti atsakovę, ieškovui liekant solidariai atsakingam kreditoriui, atsakovė prašo šią prievolę įpareigoti vykdyti solidariai abu sutuoktinius. Tretysis asmuo „Swedbank“, AB nurodo, jog ieškovo ir atsakovės bendra prievolė šiam trečiajam asmeniui vykdytina solidariai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ir atsakovės prievolė trečiajam asmeniui - „Swedbank“, AB pagal 2008 m. kovo 20 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari, šioje byloje niekas neginčijo šios prezumpcijos, atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo - „Swedbank“, AB nesutinka bendros prievolės perkelti vienam iš sutuoktinių, teismas sprendžia, jog po santuokos nutraukimo ieškovo ir atsakovės prievolės trečiajam asmeniui - „Swedbank“, AB pagal 2008 m. kovo 20 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidari (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šalys teismo posėdžio metu nurodė, kad nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini) yra apdraudę AB „Lietuvos draudimas“, todėl ši sutuoktinių prievolė taip pat pripažįstama solidaria. Pasisakydamas šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K.–S. v. A. S., byla Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-410/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009; kt.).

Ieškovas prašo nepilnametės dukros G. J. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove S. J., atsakovė taip pat prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Kadangi ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, bei remiantis savivaldybių institucijų - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis G. J. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59, 3.62, 3.168, 3.169 straipsniai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti 800,00 Lt išlaikymą nepilnametei dukrai iš atsakovo, nurodydama, kad toks išlaikymo dydis patenkins bent jau minimalius nepilnametės dukros poreikius. Atsakovas yra darbingo amžiaus, jis privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra apie 1585,00 Lt atskaičius privalomuosius mokėjimus, atsakovės vidutinės pajamos apie 1400,00 Lt (I tomas, b.l. 85). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametė G. J. kokių nors išskirtinių pomėgių neturi, yra sveikas, normaliai besivystantis vaikas. Ieškovė pateikė teismui išlaidų, skiriamų nepilnamečio vaiko išlaikymui, paskaičiavimo lentelę iš kurios nustatyta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį atsakovė skiria apie 1629,00 Lt per mėnesį (I tomas, b.l. 80). Atsakovė nurodė, kad vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, vaistai, higienos reikmenys, vitaminai, atsakovė yra pasiėmusi paskolą būstui, moka komunalinius mokesčius (I tomas, b.l. 86, 87). Ieškovas tuo tarpu nurodo, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui šiuo metu gali mokėti 300 Lt. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovo patikslinto ieškinio ir atsakovės ieškinio dėl išlaikymo priteisimo reikalavimai dėl išlaikymo dydžio tenkintini iš dalies - iš ieškovo Ž. J. nepilnamečiui vaikui G. J., priteistinas 425,00 Lt išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis). Ši suma, kartu su motinos teikiamu išlaikymu, šiuo metu pakankama patenkinti vaiko poreikius.

Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė jam trukdo bendrauti su dukra, neleidžia pasiimti savaitgaliais. Jis gyvena su sugyventine (duomenys neskelbtini), jo dukra (duomenys neskelbtini) sutaria su jo sugyventine ir jos vaikais, gražiai bendrauja. Prašo teismo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką: ieškovas pasiima vaiką kas antrą šeštadienį ryte iki 10.00 val. ir grąžina ją mamai S. J. sekmadienį iki 20.00 val., apie dukters pasiėmimo laiką ieškovas informuoja atsakovę prieš 4 kalendorines dienas; pirmus metus po santuokos nutraukimo Šv.Kalėdas ir Naujuosius metus dukra sutinka su tėčiu, o Šv.Velykas su mama, sekančiais metais ši bendravimo tvarka keičiama, t.y. Šv.Kalėdas ir Naujuosius metus dukra sutinka su mama, o Šv.Velykas su tėčiu. Atsakovė tuo tarpu nesutinka, kad šalių dukra liktų pas ieškovą su nakvyne ir prašo nustatyti sekančią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką: ieškovas gali pasiimti nepilnametę dukrą (duomenys neskelbtini) du kartus per mėnesį antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 11.00 val. iki šeštadienio 20 val. ir nuo sekmadienio 11.00 val. iki sekmadienio 20 val.; keturias dienas iš eilės dukters rudens, pavasario, žeimos atostogų metu bei vieną mėnesį dukters vasaros atostogų metu nuo kiekvienos dienos 11.00 val. iki 20 val.; antrąją Šv.Kalėdų dieną, antrąją Šv.Velykų dieną, tėvo dieną nuo 11.00 val iki 20.00 val, dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos nuo 11.00 val. iki 11.30 val. ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą nuo 19.30 iki 20.00 val.; ieškovo neišnaudotas bendravimo su dukra laikas nekaupiamas ir vėliau papildomomis bendravimo dienomis nekompensuojamas; esant šalių tarpusavio sutarimui, ateityje ieškovas galėtų bendrauti su dukra ir kitu laiku, iš anksto ne vėliau kaip prieš 3 dienas tai suderinęs su atsakove; apie negalėjimą pasiimti dukrą ieškovas informuoja atsakovę prie 4 kalendorines dienas. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad dukrai geriausia miegoti namie savo lovoje, atskirame kambaryje. (duomenys neskelbtini) būdama pas tėtį ir girdėdama kaip tėvo sugyventinės vaikai vadina jį tėčiu patiria stresą. Iš byloje esančių vaikų teisių institucijų išvadų nustatyta, kad tėvo Ž. J. namuose gyvenimo ir buitinės sąlygos yra geros, tinkamos gyventi, būti, svečiuotis G. J. ir atitinka jos interesus ir poreikius. (duomenys neskelbtini) teigimu, jai patika būti su tėčiu, ji gerai sutaria su tėčio drauge (duomenys neskelbtini), norėtų pas tėtį svečiuotis savaitgalį su nakvyne. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai. Šalių dukra (duomenys neskelbtini) norėtų pas tėtį likti svečiuotis savaitgaliais, gerai sutaria su tėčio drauge (duomenys neskelbtini), todėl į vaiko interesus teismas privalo atsižvelgti. Tiek ieškovas, tiek atsakovė turi sugyventinius, todėl vaiko bendravimas su tėvu negali būti ribojamas vien tik dėl to, kad ieškovas turi sugyventinę, tuo labiau, kad mergaitė su ieškovo sugyventine (duomenys neskelbtini) sutaria gerai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis šalių paaiškinimais, Vaikų teises ginančių institucijų išvadomis bei prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu nustatoma tokia šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. J. tvarka: