- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-23
- Bylos Nr.
- e2-3715-1157/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25321-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Ieškovas
- B. F.
- Atsakovas
- M. S.
- Advokatai
- Arūnas Petrauskas, Agnija Frejerė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. F. ieškinį atsakovui M. S. (M. S.) dėl išlaikymo padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė B. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. S. (toliau – ir atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui D. S. (D. S.) po 360 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės bei priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
2. Ieškinyje nurodo, kad šalys turi nepilnametį vaiką – sūnų D. S. (toliau – ir sūnus), gimusį (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28377-1044/2018 nusprendė nutraukti santuoką tarp B. S. ir M. S. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys susitarė, jog nepilnamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina B. S.. B. S. įsipareigojo užtikrinti sūnui geras, saugias ir sveikas gyvenimo, mokymosi ir vystymosi sąlygas Šalys susitarė, jog nepilnamečio vaiko auklėjime tėvai dalyvaus šalių susitarimu. M. S. įsipareigojo mokėti sūnaus išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.208 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Ieškovė nurodo, kad 2018 metais, kai buvo priteistas išlaikymas, šalių sūnui i buvo suėję (duomenys neskelbtini) metai. Tačiau dabar situacija yra kardinaliai pasikeitusi. Per šį laikotarpį iš esmės padidėjo sūnaus poreikiai, ypatingai brangstant pragyvenimui, didėjant infliacijai, tiek maisto, tiek kitos kainos labai smarkiai išaugo. Augant vaikui, jam lankant mokyklą, lankant įvairius būrelius, užklasines veiklas, vaikas pradėjo viskuo domėtis, jo poreikiai akivaizdžiai padidėjo, tačiau atsakovas visiškai neatsižvelgia į paaugusio sūnaus pasikeitusius poreikius bei pats gera valia nedidina vaikui reikalingo išlaikymo, šiuo klausimu net nebendradarbiauja.
4. Ieškovės teigimu, ji dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), jos atlyginimas atskaičius mokesčius yra apie 1700-1800 Eur. Tačiau jos gaunamų pajamų ir atsakovo mokamo 200 Eur išlaikymo nebeužtenka išlaikyti nepilnametį vaiką.
5. Ieškovė nurodo, kad dėl metinės infliacijos, išaugusių kainų, jai nebeužtenka gaunamo darbo užmokesčio ir nepilnamečiui vaikui skiriamo išlaikymo, kadangi pragyvenimas dėl susidariusių geopolitinių situacijų Lietuvoje pabrango kelis kartus, o atsakovas visiškai nerodo noro, gera valia didinti vaikui tenkančio išlaikymo, todėl ieškovė išnaudojusi visas įmanomas galimybes, teikia teismui ieškinį dėl išlaikymo padidinimo.
6. Ieškovės teigimu, kiekvienas vaikas turi teisę turėti gyvenimo sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti sūnaus D. S. poreikiai būstui, maistui, aprangai ir avalynei, sveikatai, higienai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė nurodo, kad iš atsakovo kas mėnesį gauna po 200 Eur, o visomis kitomis išlaidomis, tenkančiomis sūnaus poreikiams tenkinti, rūpinasi ieškovė. Ieškovė moka už komunalines paslaugas, maistą, sūnaus drabužius ir avalynę, žaislus, vitaminus, mokyklą, būrelius, laisvalaikio pramogas ir kitas būtinas prekes vaikui. Ieškovės skiriama sūnaus išlaikymui suma šiai dienai yra nei didesnė nei 200 Eur per mėnesį. Pasak ieškovės, ženkliai Lietuvoje išaugus kainoms, nepilnamečiui vaikui tenkanti išlaikymo suma per mėnesį susidaro apie 800 Eur. Be to, ieškovei papildomai kainuoja ir vaiką leisti į teatrą (į vaikiškus spektaklius), kartais savaitgaliais apsilanko ir kavinėje, išleidžia vaiką į draugų gimtadienius, taip pat ieškovė pati organizuoja savo sūnaus šventes. Taip pat, kiekvienais metais, savaitei ar dviem sūnus atostogauja ir užsienyje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje, ar kitose kurortinėse šalyse. Be to, sūnui buvo įrengtas atskiras vaiko kambarys su naujais baldais naujame bute, kai ieškovė su sūnumi persikraustė po santuokos nutraukimo. Visos šios papildomos išlaidos tenka vienai ieškovei. Kita vertus atsižvelgiant į vaiko amžių, spartų jo augimą ir vystymąsi, tokios išlaidos yra visiškai atitinkančios vaiko poreikius, tačiau būtinas ir vaiko tėvo atitinkamas išlaikymo skyrimas.
7. Ieškovė neneigia, jog vaiko tėvas moka išlaikymą, tačiau mokama 200 Eur suma per mėnesį tikrai nėra pakankamas išlaikymas šiai dienai. Tokio išlaikymo jau ilgą laiką nebeužtenka būtiniems sūnaus poreikiams tenkinti. Ieškovė iš savo pusės prie vaiko išlaikymo, jau ilgą laiką prisideda akivaizdžiai didesne dalimi.
8. Be to, pasak ieškovės, nepilnamečiui vaikui yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), todėl jam būtina sportuoti. Dėl šių priežasčių sūnus lanko tinklinio būrelį. Taip pat turi sunkumų su anglų kalba, šias pamokas lanko papildomai. Domisi kompiuteriais, programavimu, todėl lanko informatikos būrelį. Papildomi būreliai ieškovei per mėnesį papildomai kainuoja 218 Eur. Kita vertus ieškovei kiekvieną mėnesį yra pervedami vaiko pinigai, todėl iš vaiko tenkančio 800 Eur išlaikymo atėmus vaiko pinigus ir gautą sumą padalinus į dvi lygias dalis, gaunama suma yra 360 Eur. Būtent tokią pinigų sumą, ieškovės nuomone, atsakovas ir turėtų skirti nepilnamečiui vaikui kiekvieną mėnesį.
Atsiliepimas
9. Atsakovas M. S. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti.
10. Atsakovas nurodo, kad ieškovė turėjo įrodyti aplinkybes, kad iš esmės padidėjo sūnaus poreikiai, kad atsakovas neprisideda prie papildomų išlaidų išlaikant sūnų, o infliacijos rodikliai neįeina į įrodinėjimo dalyką, nes infliacija negali būti pagrindu išlaikymo padidinimui pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnį.
Šalies argumentai
11. Pasak atsakovo, ieškovė ieškinyje keletą kartų nurodė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, t. y. atsakovas vaiko išlaikymui moka ne 200 Eur, bet indeksuotą sumą, kuri ieškinio pateikimo dieną sudarė 240 Eur. Be to atsakovas mokėjo ne tik periodinės išmokas, bet ir padengdavo papildomas išlaidas, pavyzdžiui, 100 Eur suma vaiko mokykliniams reikmenims, 300 Eur ir 190 Eur sumos vaiko stovykloms, 30 Eur sumą vaiko vaistams.
12. Taip pat atsakovas moka už vaikui nupirktą telefoną ir už ryšio paslaugas, todėl ieškovė be pagrindo reikalauja po 10 Eur kas mėnesį už ryšio priemones bei ryšio paslaugas įtraukti į priteistiną iš atsakovo sumą. Be to, 2022 m. vasarį atsakovas sūnaus pageidavimu (duomenys neskelbtini) sumokėjo 60 Eur už kartingų būrelio lankymą, už 95 Eur nupirko sūnui šalmą. Deja, vaikas negalėjo ilgesnį laiką lankyti treniruotes, nes padidėjęs atsakovo darbo krūvis nebeleido jį nuvežti į treniruotes, o ieškovė sūnaus taipogi nevežiojo.
13. Taip pat atsakovas pažymi, kad sūnus kas antrą savaitgalį praleidžia pas jį, taip pat būna pas atsakovą atostogų ir švenčių metu. Per 2020 m. ir 2021 m. vasaros atostogas atsakovas leido vaiką į skautų stovyklas, už kurias sumokėjo 140 Eur. Be to, kiekvieną vasarą atsakovas pasiima sūnų plaukdamas baidarėmis, vežėsi sūnų atostogauti į užsienį. Be to, atsakovas vaikui mokytis nupirko nešiojamą kompiuterį už 707 Eur, perka mokyklines priemones, drabužius ir kitus reikalingus vaikui daiktus. Taip pat atsakovas užsakė ir perdavė sūnui Revolut kortelę, į kurią, esant reikalui, perveda pinigų vaiko poreikiams tenkinti. Taigi, neatitinka tikrovės ieškinio teiginiai, neva atsakovas neatsižvelgia į paaugusio sūnaus pasikeitusius poreikius bei pats gera valia nedidina vaikui reikalingo išlaikymo ir šiuo klausimu net nebendradarbiauja.
14. Atsakovas pažymi, kad sūnui bendraujant su tėvu, gyvenant pas tėvą, ar kelionių su tėvu metu išlaidas patiria ir šalių sūnus, nors realiai jas apmoka atsakovas. Tiesiogiai bendraudamas su sūnumi, atsakovas tenkina ir kitus sūnaus poreikius, kuriems tenkinti gali būti naudojama abiejų sutuoktinių vaikui skirta (teismo patvirtinta) pinigų suma, tačiau ieškovė niekada nėra kompensavusi (pervedusi) šių išlaidų atsakovui.
15. Taip pat atsakovas nurodė, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, bendravo su nepilnamečiu D., kuris nurodė, jog gyvena kartu su mama ir A.. Pasak berniuko, su tėčiu jis susiskambina kasdien, o susitinka kas antrą savaitgalį, tuomet lieka tėčio namuose nakvoti. D. pasakojo, kad su tėčiu jie dažnai eina į kiną, artimiausiu metu planuoja vykti į Lenkiją slidinėti. Pasak paauglio, kartais jis paprašo tėčio pinigų ir tėtis jam perveda (po 10-15 Eur). Berniuko teigimu, su tėčiu jam norėtųsi matytis dažniau, tačiau tokios galimybės nėra, kadangi tėtis dirba. Su mama, pasak D., jie eina pasivaikščioti, eina į kiną, į teatrą. Su ja, anot berniuko, jis kartais pykstasi dėl pažymių, pasak D., kartais jo ir mamos nuomonės nesutampa. D. nurodė, jog rūbus jis perka tiek su mama, tiek su tėčiu, o jeigu reikia kažko mokyklai (pvz., kanceliarijos), jis dažniau kreipiasi į tėtį. Šie specialistų užfiksuoti duomenys taipogi paneigia ieškovės nurodytą aplinkybę, neva atsakovas pats gera valia neprisideda prie papildomų išlaidų išlaikant sūnų.
Šalies argumentai
16. Ieškovė savo teiginio, kad prie vaiko išlaikymo jau ilgą laiką prisideda akivaizdžiai didesne dalimi, nepagrindė leistinais įrodymais. Atsakovas nesutinka su tokiu abstrakčiu teiginiu bei su ieškinyje pateiktomis sumomis, kadangi jos nėra pagrįstos pridedamais buhalteriniais dokumentais (kasos kvitais, sąskaitomis faktūromis, mokėjimo nurodymais). Kadangi atsakovas skiria ir kitas sumas vaiko išlaikymui, tai vertintinas kaip nelogiškas ieškovės reikalavimas tas pačias papildomas sumas priteisti ieškovei valdyti uzufrukto teise.
17. Taip pat atsakovas pažymi, kad yra sudaręs naują santuoką ir su dabartine sutuoktine R. S. (V.) išlaiko du nepilnamečius vaikus: E. V. ir G. V. (gimimo liudijimai pridedami). Atsakovas gyvena žmonai priklausančiame bute, už kurį mokama paskola bankui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į ieškovės akcentuojamą infliaciją, dėl kurios padidėjo atsakovo išlaidos, bei į atsakovo darbo užmokestį, galima konstatuoti kad atsakovo finansinės galimybės yra sumažėjusios. Kita vertus, ieškovė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau bute negyvena, butą išnuomojo, taigi pradėjo gauti naujas pajamas, nuomos pajamų dalis galėtų būti skirta vaikui, todėl aptariami duomenys gali turėti reikšmės sprendžiant dėl vaiko išlaikymo.
18. Atsakovo vertinimu, ieškovė neįrodė esminio vaiko poreikių pasikeitimo (dėl ligos, sužalojimo, slaugymo, nuolatinės priežiūros, ar pan.), kaip reiškiamo reikalavimo dėl išlaikymo dydžio keitimo pagrindo, todėl nėra pagrindo spręsti dėl vaiko išlaikymo dydžio padidinimo.
19. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja vaiko poreikių pasikeitimą iš esmės ta aplinkybe, kad vaikas užaugo ir pradėjo lankyti būrelius. Prašydama padidinti išlaikymo vaikui dydį, ieškovė remiasi orientacine minimalios algos dydžio suma. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad valstybės patvirtinta minimali alga nuo 2023 m. sausio mėn. sudaro 633 Eur „į rankas“. Taigi, valstybė nustatė, kad suaugęs asmuo, dirbdamas pilnu etatu ir gaudamas kas mėnesį 633 Eur, už šią sumą turi išsilaikyti pats, išlaikyti šeimą, būstą ir t.t. Nagrinėjamu atveju ieškovės pageidavimas kas mėnesį valdyti uzufrukto teise po 800 Eur vieno vaiko išlaikymui neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nedera su valstybės politika šioje srityje. Be to, neišlaiko kritikos ieškinyje pateiktas vaiko išlaikymo išlaidų paskaičiavimo būdas, prie minimaliosios mėnesinės algos dydžio pridedant išlaidas būreliams, kuriuos ieškovė nurodo kaip papildomus. Taigi, pateikta teisiškai nepagrįsta interpretacija, kad į orientacinį minimalios algos dydžio išlaikymą neįeina papildomų būrelių kaina. Paneigiant tokią interpretaciją pažymėtina, kad sportavimas, užsienio kalbos ar kompiuterinio raštingumo mokymasis įeina į mokyklines programas. Vadinasi taip tenkinami standartiniai vaikų poreikiai, į kuriuos atsižvelgiant ir buvo konstatuota orientacinė vaiko išlaikymo suma. Išlaidų didinimui būtų pagrindas, jeigu vaikui atsirastų papildomi poreikiai išlaidoms, tokioms kaip vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra. Akivaizdu, kad būrelių lankymas nepatenka į įstatyme nurodytų papildomų išlaidų kategoriją, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo ieškinio tenkinimui. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės išlaidos būreliams prasidėjo tik nuo 2022 m. rudens, kai ieškovė pradėjo ruoštis bylai, kuria siekia iš atsakovo prisiteisti padidintas sumas. Toks trumpalaikis vaiko būrelių apmokėjimas savaime nelemia išvados, kad vaikas juos lankys iki pilnametystės, tad trumpalaikės išlaidos nesudaro pagrindo priteisti ilgalaikius reguliarius mokėjimus iš atsakovo.
20. Kita vertus, remdamasis kasacinio teismo praktika, atsakovas nurodo, jog kadangi jis pats papildomai prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, tai nėra pagrindo (būtinybės) papildomų sumų priteisimui. Jeigu ieškovė papildomai moka už vaiko anglų kalbos ar kompiuterinio raštingumo ugdymą, tai atsakovas papildomai moka už kompiuterį, kitus daiktus ar pomėgius, ir nereikalauja išlaidų dalinti ir priteisti. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovei kiekvieną mėnesį yra pervedami vaiko pinigai.
21. Ieškinio argumentai dėl augančios infliacijos, kaip išlaikymo vaikui didinimo pagrindo, yra teisiškai nepagrįsti, nes įstatymas numato kitokį infliacijos kompensavimo mechanizmą – išlaikymo sumų indeksavimą (CK 3.208 straipsnis). Pažymi, kad atsakovas vaiko išlaikymui skirtas sumas indeksuoja. Kartu atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovė nenuosekli ir pasisakydama dėl infliacijos dydžio.
22. Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį, kad vaiko poreikių keitimasis, keičiantis jo amžiui, yra objektyviai prognozuojamas ir šalių įvertinamas pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Įstatymų leidėjas vaiko išlaikymo institutą suformulavo taip, kad vaiko išlaikymas (vidurkis, dėl kurio sutaria šalys, arba nustato teismas) priteisiamas už visą laikotarpį nuo santuokos nutraukimo iki vaiko pilnametystės ir gali būti keičiamas priklausomai ne nuo vaiko amžiaus, bet esmingai pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams (CK 3.201 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė nei esminio tėvų turtinės padėties pasikeitimo, nei esminio vaiko poreikių padidėjimo po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovės akcentuojamas sūnaus (duomenys neskelbtini) ar lankymasis tinklinio būrelyje, nėra pagrindas papildomų sumų priteisimui iš atsakovo, juo labiau, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, kuri teismo patvirtintoje sutartyje įsipareigojo sudaryti vaikui sveikas gyvenimo sąlygas. Taigi, būtent ieškovė turėtų labiau rūpintis sveikesniu maistu sūnui, mankštos su sūnumi darymu, judėjimu, bėgiojimu ir pan., taip pat nuolat padėti sūnui ir kontroliuoti, kad jis laiku paruoštų pamokas, bet ne perkelti savo pareigų tretiesiems asmenims, o tada reikalauti, jog už paslaugas mokėtų atsakovas.
23. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje pažymėjo, kad atsižvelgiant į bylos medžiagą, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, pareikštas nepilnamečio D. interesais, o prašomas išlaikymo dydis, galimai patenkintų vaiko poreikius.
24. Tarnyba nurodė, jog lankytasi ieškovės gyvenamojoje vietoje, nustatyta, kad ieškovė su sutuoktiniu ir sūnumi gyvena 4 kambarių, su visais patogumais bute, kuris pasak moters, priklauso jai ir sutuoktiniui. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru, namuose palaikoma aplinkos higiena. Sūnus turi atskirą kambarį, namuose yra visi reikalingi baldai, buitinė technika ir namų apyvokos daiktai. Pasak ieškovės, su atsakovu skyriumi gyvena apie 5 metus, atsakovas su vaiku susitinka kas antrą savaitgalį ir per šventes. Atsakovas sūnui teikia išlaikymą 232 Eur/mėn., prie papildomų išlaidų prisidėti nesutinka.
25. Taip pat bendrauta su atsakovu, vyras nurodė, jog su vaiku susitinka kas antrą savaitgalį bei per atostogas, kartu su sūnumi vasarą jie dažnai keliauja. Atsakovas teigė, kad jis teikia išlaikymą vaikui 240 Eur/mėn., nuo šio mėnesio pagal indeksaciją turėtų mokėti po 282 Eur/mėn.
26. Pasak atsakovo, ieškovės prašoma nustatyti išlaikymo suma yra per didelė. Anot vyro, jeigu jis mokėtų prašomą sumą kas mėnesį, negalėtų skirti papildomų pajamų vaikui, pavyzdžiui, kelionėms.
27. Tarnyba nurodė, kad nepilnametis mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje. Papildomai lanko tinklinio (70 Eur/mėn.), anglų k. (108 Eur/mėn.) ir informatikos (40 Eur/mėn.) užsiėmimus.
28. Motinos teigimu, vaikui yra nustatytas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), reikalingi kineziterapijos užsiėmimai. Sveikatos priežiūra atliekama (duomenys neskelbtini).
29. Bendraujant su nepilnamečiu, jis nurodė, jog gyvena kartu su mama ir A.. Pasak berniuko, su tėčiu jis susiskambina kasdien, o susitinka kas antrą savaitgalį, tuomet lieka tėčio namuose nakvoti. Anot nepilnamečio, tėtis gyvena su žmona ir vaiku. Su jais paauglys sutaria gerai, su mamos vyru A. – taip pat gerai. Vaikas pasakojo, kad su tėčiu jie dažnai eina į kiną, artimiausiu metu planuoja vykti į Lenkiją slidinėti. Pasak paauglio, kartais jis paprašo tėčio pinigų ir tėtis jam perveda (po 10-15 Eur). Berniuko teigimu, su tėčiu jam norėtųsi matytis dažniau, tačiau tokios galimybės nėra, kadangi tėtis dirba. Su mama jie eina pasivaikščioti, į kiną, į teatrą. Su ja, anot berniuko, jis kartais pykstasi dėl pažymių, kartais jo ir mamos nuomonės nesutampa. Vaiko teigimu, rūbus jis perka tiek su mama, tiek su tėčiu, o jeigu reikia kažko mokyklai (pvz., kanceliarijos), jis dažniau kreipiasi į tėtį.
30. Tarnyba informavo, jog šeima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų Tarnybai nėra žinoma.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
31. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes bei prašė ieškinį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad skyrybų su atsakovu metu atskaitos tašku ėmė minimalią mėnesinę algą (toliau – ir MMA), žodžiu susitarė, kad kylant MMA, kels ir išlaikymą. Ieškovės teigimu, per pastaruosius 1,5 metų vaiko poreikiai labai išaugo – vaikas jau (duomenys neskelbtini) ūgio, (duomenys neskelbtini) svorio, avi (duomenys neskelbtini) dydžio batus, taigi poreikiai – kaip suaugusio asmens.
32. Taip pat pasak ieškovės, 2022 m. rugsėjį vaikas pradėjo skųstis (duomenys neskelbtini), nustatyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Poliklinikoje siuntimas buvo tik sausio mėnesiui, tačiau vaiko situacija blogėjo, todėl gydytojai pasiūlė vesti į užsiėmimus privačiai. Poliklinikoje gavo 10 nemokamų mankštų su rekomendacija tęsti privačiai 2-3 kartus per savaitę. 1 kartas kainuoja 38 Eur. Gydytojo teigimu, užsiimant su vaiku dabar, situaciją galima sutvarkyti, nieko nedarant bus rūpesčių. Reabilitaciją (10 kartų) gauna 1 kartą per metus, trunka apie 2 savaites, jos metu skiriami individualūs užsiėmimai. Taip pat paaiškino, kad poliklinikoje kineziterapijos užsiėmimai trunka 30 minučių, o dėl vaiko amžiaus ir ūgio, jo į vaikų grupes nenorima jungti, tuo tarpu suaugusiųjų kineziterapija vyksta didelėje salėje, kur daug žmonių, trūksta individualios priežiūros. Privačioje kineziterapijoje užsiėmimas vyksta mažoje patalpoje, vienas kineziterapeutas vienam pacientui, teikiama kokybiška paslauga. Be to, poliklinikoje pasiūlytas laikas 12-14 val., teko atsiprašinėti iš darbo, vaiką paimti iš 1,5 pamokos. Ieškovė sutinka derinti su atsakovu ir rasti kitą kliniką, svarbu, kad būtų kokybiška paslauga. Vaikui taip pat padėtų baseinas, vasarą tiktų dviračiai, plaukimas, vaikščiojimas. Ieškovės teigimu, tėvo pagalba reikalinga sveikatos klausimu.
33. Taip pat ieškovė paaiškino, kad pavyzdžiui, su vaiku buvo pas dantistą, išleido 60 Eur; ant vaiko nagų kažkas atsirado, poliklinikoje eilės laukti reikėjo 2 mėnesius, todėl kreipėsi privačiai, konsultacija kainavo 85 Eur ir vaistai 20 Eur. Be to, su atsakovu galvojo, kad vaikui reikia psichologo, kaina už 5 kartus – apie 200 Eur. Pasak ieškovės, vaiką vežiodavo ji, todėl sumokėjo tik ji, atsakovas taip ir neprisidėjo. Be to, vaiką skiepijo nuo erkinio encefalito, kuris kainavo.
Šalies argumentai
34. Ieškovė paaiškino, kad vaikas lanko būrelius, kad mažiau laiko leistų prie kompiuterio, bandė daug sporto šakų. Su vaiku galioja susitarimas dėl 3 būrelių, nuo skyrybų pasikeitė būrelių kainos (buvo po 20-25 Eur/mėn., dabar – po maždaug 60 Eur/mėn.). Taip pat ieškovės teigimu vaikas lanko skautų būrelį (metinis mokestis 24 Eur, taip pat papildomai – ekskursijos). Be to, vaikas nori skautų marškinėlių (60 Eur). Skautus lanko nuo mažens. Šiuo metu taip pat lanko tinklinio būrelį, planuoja lankyti ir toliau. Skyrybų metu vaikas taip pat važinėdavo į stovyklas.
35. Vaiko (duomenys neskelbtini) atsirado po skyrybų ((duomenys neskelbtini) gydytojai domėjosi šeimos emociniu fonu, rekomendavo sveiką mitybą ir emocinę sveikatą). Pasak ieškovės, gaminti sveiką maistą brangu, tačiau vaiko sveikata svarbesnė. Pas dietologą buvo prieš maždaug 3 metus, nuo to laiko labai pabrango maistas.
Šalies argumentai
36. Ieškovė paaiškino, kad pietūs mokykloje anksčiau kainavo 2,50 Eur, dabar – 3,50-3,70 Eur/dienai. Pradžioje maitinimas mokykloje buvo nemokamas. Pusryčius vaikas valgo namuose. Maistui ir kišenpinigiams ieškovė išleidžia apie 100 Eur/mėnesiui.
37. Pasak ieškovės, žiemai ji pirko 2 poras batų, pavasariui / vasarai – 2 poras sportbačių, nes su viena neišsiverčia. Kojai augant, batai kitam sezonui nebetinka. Uniformos sūnui nėra, tačiau reikia sportinės aprangos. Atsakovas yra 2 kartus po 100 Eur parėmęs pasirengimą mokyklai. Be to, kas mėnesį eina į edukacinius renginius. Vaikui duoda po 5 Eur/savaitei kišenpinigių. Draudimas – nuo 2015 metų. Vitaminus vaikui perka visada, išskyrus vasarą.
38. Ieškinyje nurodydama sveikatos išlaidoms reikalingą 30 Eur/mėn. sumą, ieškovė vertino tik vitaminus, kuriuos vaikas nuolat vartoja. Kai sūnus suserga, reikia daugiau. Mankštos taip pat į poreikių lentelę neįtrauktos.
39. Ieškovė patikslino, kad nuo rugsėjo iki sausio mėnesio atsakovas mokėjo 232 Eur/mėn., nuo vasario mėnesio su indeksacija atsakovas moka 282 Eur/mėn. išlaikymą. Pasak ieškovės, realiai vaiko poreikiams teismo priteistos sumos neužtenka nuo pat pradžių. Taip pat paaiškino, jog ji neįtraukia išlaidų, kuomet su vaiku keliauja, kambario remonto išlaidų. Ieškovė sutinka, kad atsakovas taip pat vežėsi vaiką atostogauti, be to 2 kartus prisidėjo po 100 Eur.
40. Taip pat ieškovės teigimu, atsakovas su ja nebendradarbiauja vaiko klausimais: prašė imtis priemonių dėl telefono, pakeisti planą (iš neriboto į minimalų internetą), atsakymo nesulaukė; kreipėsi dėl vaikui pasiūlytos kelionės į Stokholmą, atsakymo taip pat nesulaukė.
41. Ieškovės nuomone, su vaiko specialiais poreikiais susijusias padidėjusias išlaidas šalys turi dalintis.
42. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kiek papildomai jis išleidžia vaikui. Be to, atsižvelgiant į atsakovo nebendradarbiavimą, geriau priteisti didesnę sumą, kad nebūtų perkami pertekliniai, nereikalingi daiktai, kadangi vaiko poreikius geriausiai žino ieškovė. Taip pat nurodė, kad pas tėvą vaiko auklėjimas ir priežiūra ne visuomet tinkami. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė neprašo priteisti patirtų išlaidų, o prašo padidinti išlaikymo sumą į ateitį. Taip pat nurodo, jog atsakovas neturi pareigos išlaikyti ne biologinius vaikus, o biologinį sūnų – privalo.
Šalies argumentai
43. Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad šiuo metu vaikui moka 282 Eur/mėn. dydžio išlaikymą. Taip pat moka po 20 Eur/mėn. už vaiko telefoną, be to, vaikui kas mėnesį duoda po 40 Eur kišenpinigių (duoda nuo maždaug 2022 m. rugsėjo), be to, vaiko kelionių metu pervedinėja jam pinigų. Taip pat pradžioje dengė skautų būrelio išlaidas (metinius mokesčius, stovyklas), vėliau kurį laiką buvo nutraukęs, tačiau dabar vėl kuruoja šį vaiko būrelį, sutinka prisidėti prie jo išlaidų. Kurį laiką prisidėjo prie futbolo būrelio. Tačiau, atsakovo nuomone, vaikui įgijus (duomenys neskelbtini), futbolas jam galėjo pakenkti. Be to, vaiką buvo užrašęs į kartingų būrelį, nupirko šalmą, vaikas palankė 2 kartus, bet mama nevežiojo ir metė. Atsakovas paaiškino, kad iki skyrybų vaikas taip pat lankė 2-3 būrelius, po skyrybų atsakovas tam taip pat neprieštaravo. Tačiau vaikas palanko 1-2 mėnesius ir jam nusibosta. Be to, pavyzdžiui, tinklinis yra mokykloje nemokamai. Karate būrelį atsakovas apmokėjo. Taip pat, atsakovo teigimu, jo sutuoktinė galėtų sūnų nuvežti į būrelius, tačiau ieškovė su tuo nesutinka.
44. Pasak atsakovo, jis vaikui taip pat bent kas 2 mėnesius perka rūbus, avalynę, pvz., vasarą vaikas atvažiavo be šlepečių, šortų, važiavo į Slovakiją, vaikui nupirkta striukė, kedai, vaikui atsakovas pinigų negaili.
45. Atsakovo nuomone, ieškovė vaikui daiktus perka neracionaliai – 2 marškinėliai už 60 Eur, kai už tą sumą galima nupirkti 2 džemperius ir 2 marškinėlius. Ieškovė pasirenka žinomus, brangius prekės ženklus.
Atsiliepimas
46. Atsakovas nesutinka didinti išlaikymo, kadangi realiai ir taip vaikui išleidžia po 360 Eur/mėn. (282 Eur/mėn. išlaikymas, 20 Eur/mėn. – telefonas, 40 Eur/mėn. – kišenpinigiai). Atsakovo teigimu, pinigus kišenpinigiams jis nori duoti vaikui pats, kad ne tik mama atrodytų gera.
47. Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovė su juo taip pat nebendradarbiauja, pavyzdžiui, išvažiuodama su vyru savaitgaliui, vaiką palieka namie, o jam nepraneša. Kai reikia rimtų sprendimų, rašo elektroninį laišką ir tikisi, kad atsakovas nepamatys. Dėl kineziterapijos sūnui pateikė alternatyvias kainas, mano, jog poliklinikoje galima susiderinti ir palankesnį laiką.
48. Atsakovas papildomai nurodė, jog jo sutuoktinės vaikų tėvas 2 vaikams moka iš viso 400 Eur/mėn. ir šios sumos užtenka.
49. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildė, kad sveikatos priežiūros paslaugas vaikas gali gauti nemokamai. Vaiko ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta tęsti išmoktus pratimus namuose ar 2-3 kartus su kineziterapeutu, kas rodo, jog galimas pasirinkimas. Be to, atsakovo pateikti įkainiai iš sveikatos priežiūros įstaigų, esančių šalia namų rodo, kad kainuoja keletą kartų pigiau. Duomenų, kad kokybė būtų netinkama, nepateikta. Pasak atstovo, šios išlaidos nebuvo suderintos su tėvu, nebuvo privalomos, be to, neprotingos kainos.
50. Taip pat atstovas atkreipia dėmesį, kad MMA šiuo metu 663 Eur „į rankas“, už šią sumą net suaugęs žmogus turi ne tik pats išsilaikyti, bet ir vaikus, būstą išlaikyti. Nurodo, kad ieškovė nepateikė tinkamų įrodymų apie patiriamas išlaidas. Be to, matyti, kad išlaidos didėja tendencingai, ruošiantis bylai.
51. .Atstovo teigimu, byloje neįrodytas nei esminis turtinės padėties pasikeitimas, nei esminis vaiko poreikių pasikeitimas. Atsakovo atlyginimas auga tik tiek, kiek didėja infliacija, todėl tai nereiškia esminio turtinės padėties pasikeitimo. Be to, atsakovas turi naują šeimą, nors vaikai ne jo, tačiau jis turi jais rūpintis.
Šalies argumentai
52. Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, buvo pateiktas teismui prašymas dėl bylos nagrinėjimo išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
53. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).
54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
55. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
56. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-341/2006). Taigi bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai.
57. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė B. F. ir atsakovas M. S. turi nepilnametį sūnų D. S., gim. (duomenys neskelbtini) Šalių santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28377-1044/2018, kuriuo patvirtinta šalių rengta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje šalys susitarė, kad nepilnamečio sūnaus D. S. nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina B. S. (3 punktas). Taip pat šalys susitarė, jog M. S. įsipareigoja mokėti sūnaus išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; šią sumą M. S. įsipareigojo pervesti į B. S. atsiskaitomąją sąskaitą už einamąjį mėnesį iki 25 dienos, o B. S. įsipareigojo šias lėšas skirti išimtinai vaiko poreikiams tenkinti. Be to, susitarta, jog išlaikymo suma indeksuojama CK 3.208 straipsnyje nustatyta tvarka (6, 7 punktai). Nuo šio teismo sprendimo praėjo beveik 5 metai, per šį laikotarpį išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui nebuvo keistas.
58. Vykdydami prievolę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
59. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, ir tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
60. Ieškovė šioje byloje argumentavo, kad po 2018 m. rugpjūčio 23 d. teismo sprendimo pasikeitė pragyvenimo šalyje lygis, išaugo paslaugų ir prekių kainos, paaugusio šalių nepilnamečio vaiko poreikiai, todėl prašo padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki 360 Eur per mėnesį. Ieškovė, grįsdama savo argumentus, pateikė dokumentus, pagrindžiančius išlaidas maistui, rūbams, avalynei, kultūros renginiams, būreliams. Taip pat pažymėtina, jog šalys, teikdamos paaiškinimus teismo posėdžių metu, patvirtino, jog sūnus tiek šiuo metu, tiek ir iki šalių santuokos nutraukimo lankydavo po 3 būrelius.
61. Teismo vertinimu, šios ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti dėl pasikeitusių sūnaus poreikių. Vien dėl infliacijos padidėję prekių ir paslaugų kainos nereiškia, jog vaiko poreikiai šiuo aspektu pakito. Įstatymų leidėjas, CK 3.208 straipsnyje įtvirtinęs imperatyvią nuostatą dėl priteistų išlaikymo sumų indeksavimo, būtent ir siekė padengti išlaikymą turinčio gauti asmens praradimus dėl šalyje vykstančių ekonominių pokyčių.
62. Pažymėtina, kad CK 3.208 straipsniu Vyriausybei pavesta nustatyti tvarką, kuria turi būti indeksuojamos priteisto periodinio išlaikymo išmokos. Vykdydama šią įstatyme įtvirtintą pareigą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. spalio 16 d.), kuriame nurodyta, jog indeksavimas – periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Aprašo 2 punktas). Periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 punktas).
63. Taip pat, teismo vertinimu, nereikšmingu vaiko poreikių pokyčių aspektu laikytinas ieškovės argumentas, kad vaikas savo ūgiu ir svoriu jau yra kaip suaugęs vyras ir dėl to išlaidos rūbams, avalynei yra didesnės. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, tiek nustatydamas minimalią mėnesinę algą, tiek, pavyzdžiui, įtvirtindamas minimalią mokamą rentą (CK 6.461 straipsnio 2 dalis), numatė, jog suaugusio asmens poreikių tenkinimui pakankama suma yra minimali mėnesinė alga.
64. Kiti šalių nurodyti argumentai (atsakovo apmokamos vaiko telefono sąskaitos, nereguliarūs prisidėjimai prie papildomų išlaidų, stovyklų ir pan.) taip pat nesudaro pagrindo keisti nustatyto dydžio išlaikymo. Pažymėtina, jog remiantis kasacinio teismo praktika, tėvams nedraudžiama prie vaikų išlaikymo prisidėti ir didesnėmis sumomis, nei nustatyta teismo sprendime.
65. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį.
66. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad po santuokos nutraukimo vaikui nustatyti sveikatos sutrikimai ((duomenys neskelbtini) ir kt.), dėl ko vaikui rekomenduota inter alia kineziterapija. 2023 m. sausio 6 d. apsilankymo metu gydytoja šalių sūnui rekomendavo: tęsti išmoktus kineziterapijos pratimus namuose ar tęsti individualų darbą su kineziterapeutu 2-3 kartus per savaitę. Taip pat ieškovė patvirtino, jog sūnui skiriama nemokamų 10 užsiėmimų (reabilitacija) (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. V-1630 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros paslaugų (išskyrus aktyviojo gydymo), apmokamų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo 14.4.2 p.). Taip pat ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog už vieną individualų kineziterapijos užsiėmimą pas privačią paslaugą teikiantį kineziterapeutą ji moka 38 Eur. Atsakovas pateikė informaciją iš valstybinių gydymo įstaigų ((duomenys neskelbtini)), kurios taip pat teikia kineziterapijos paslaugas. Vieno individualaus kineziterapijos užsiėmimo kaina svyruoja nuo 8,31 Eur iki 14,26 Eur, t. y. vidutiniškai apie 11,30 Eur.
67. Taip pat remiantis ieškovės paaiškinimais ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-1034 patvirtinto Kineziterapijos paslaugų teikimo reikalavimų aprašo 15.2.10 punktu, individuali kineziterapijos paslauga asmens sveikatos priežiūros įstaigoje trunka 30 minučių. Tuo tarpu šalių sūnui lankantis pas privatų kineziterapeutą, paslauga trunka 1 valandą, t. y. du kartus ilgiau. Taigi, atitinkamai tokios pat trukmės kineziterapijos individualus užsiėmimas valstybinėje poliklinikoje kainuotų vidutiniškai 22,60 Eur.
68. Ieškovė, argumentuodama privataus kineziterapeuto pasirinkimą, nurodė valstybinių poliklinikų pasiūlytus nepatogius laikus (vaikui tektų praleisti po 1,5 pamokos), ilgas eiles ir pan. Kita vertus, ieškovė nepateikė įrodymų, jog būtų ieškojusi kitų privačių kineziterapeutų alternatyvų, duomenų apie kitų kineziterapeutų teikiamų paslaugų kainas ir pan. Atsižvelgiant į tai, išvestinas ieškovės ir atsakovo pateiktų 1 valandos paslaugos kainų vidurkis ir darytina išvada, jog vaiko sveikatos poreikių tenkinimui papildomai reikia 30,30 Eur/1 val. lėšų.
69. Dėl vaikui reikalingų procedūrų kiekio pažymėtina, jog vaiką konsultavusi gydytoja rekomendavo alternatyvą: tęsti išmoktus pratimus namuose arba tęsti individualų darbą su kineziterapeutu 2-3 kartus per savaitę.
70. Atsižvelgiant į vaiko amžių (šiuo metu vaikui (duomenys neskelbtini) metų), darytina išvada, jog vaikas dar nėra tiek brandus, kad visiškai savarankiškai, be tos srities specialisto priežiūros galėtų taisyklingai, nepakenkdamas sau daryti kineziterapijos pratimus. Kita vertus, atsižvelgiant į gydytojos rekomendacijas, manytina, jog dalis užsiėmimų tikrai gali būti pakeista pratimų darymu namie, o ne su kineziterapeutu. Be to, kaip minėta, 10 užsiėmimų per metus (taigi, beveik po 1 kartą arba po 25 minutes per mėnesį) kompensuoja valstybė kaip reabilitaciją. Taigi, sistemiškai įvertinus poliklinikoje ir privačiame kineziterapeuto užsiėmime teikiamų paslaugų trukmę, vaiko amžių, gydytojo rekomendaciją, valstybės kompensuojamus užsiėmimus, darytina išvada, jog šalių sūnui papildomai per mėnesį reikalinga 3,6 valandos individualių užsiėmimų (1 val./sav. = 4 val./mėn. – 25 min. valstybės kompensuojama reabilitacija).
71. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinė valandos kaina yra 30,30 Eur (žr. sprendimo 68 punktą), darytina išvada, jog papildomai šalių sūnaus poreikių tenkinimui reikalinga suma – 109 Eur. Dalinant šią sumą abiem tėvams, vieno tėvo mokama suma sudaro vidutiniškai 55 Eur. Taigi, atsakovo mokama išlaikymo sūnui suma turi būti padidinta būtent šiuo dydžiu ir, įvertinus tai, kad atsakovo teikiama suma buvo indeksuota ir skyrėsi bylos eigoje, nuo ieškinio padavimo dienos iki 2023 m. sausio 31 d. priteisiama 295 Eur suma (240 Eur +55 Eur), o nuo 2023 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės priteisiama 337 Eur suma (282 Eur + 55 Eur). Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, jog vaiko sveikatos sutrikimas būtų trumpalaikis, vienkartinis, priešingai – trunka metus ir ilgiau. Todėl nagrinėjamu atvejo šio vaiko poreikio susiejimas su konkrečiu terminu neatitiktų prioritetinio vaiko interesų principo užtikrinimo. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pasikeitus aplinkybėms (pvz., vaikui visiškai pasveikus, nebereikiant papildomų mokamų paslaugų ir pan.), darytina išvada, kad toks teismo sprendimas nepažeidžia ir išlaikymą privalančio teikti tėvo teisių.
72. Taip pat pažymėtina, jog vien tai, kad ieškovė, teikdama ieškinį aiškiai neįvardijo, jog būtent šio poreikio tenkinimui reikalingos papildomos lėšos, nesudaro pagrindo tokio reikalavimo netenkinti. Atkreiptinas dėmesys, jog jau prie pradinio ieškinio buvo pridėti dokumentai, patvirtinantys sūnaus sveikatos problemas, be to, teismo posėdžių metu šalys aktyviai reiškė pozicijas būtent dėl sūnui reikalingo gydymo. Galiausiai, teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, yra aktyvus (CPK 376 straipsnio 1, 3 dalys), be to, sprendžiant su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus, visų pirma yra vadovaujamasi geriausių vaiko interesų užtikrinimo principu. Todėl, teismo vertimu, šiuo atveju nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimui yra būtinas teismo nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimas.
73. Dėl kitos išlaikymo dydžio pakeitimui reikšmingos sąlygos – tėvų turtinės padėties – teismas vertina, jog po santuokos nutraukimo šalių turtinė padėtis esmingai nesikeitė. Neženkliai padidėjęs darbo užmokestis, įvertinant metinės infliacijos dydžius, neleidžia vertinti šio pokyčio kaip esminio turtinės padėties pasikeitimo.
74. Nereikšmingu laikytinas atsakovo argumentas dėl kartu su juo gyvenančių sutuoktinės vaikų. Pažymėtina, jog pareiga išlaikyti vaikus kyla būtent vaikų tėvams, o ne tėvų sutuoktiniams, kurie nėra tų vaikų tėvai. Taigi įstatyme įtvirtintos pareigos išlaikyti sutuoktinės vaikus atsakovas neturi. Taip pat nėra reikšminga aplinkybė, susijusi su atsakovo sutuoktinės vaikų tėvo teikiamo išlaikymo jų vaikams dydžiu. Pažymėtina, kad visų pirma, šioje byloje yra sprendžiamas išlaikymo ieškovės ir atsakovo sūnui klausimas, vertinami būtent šio nepilnamečio poreikiai. Be to, atsakovo sutuoktinės vaikų tėvo teikiamo išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimas nėra šios bylos dalykas. Todėl tai nedaro jokios įtakos šioje byloje vertinamų aplinkybių pagrindu padarytoms išvadoms.
75. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies – pakeičiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28377-1044/2018 patvirtintas išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui D. S., priteisiant iš atsakovo M. S. nepilnamečio vaiko D. S. naudai išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos iki 2023 m. sausio 31 d. po 295 Eur, o nuo 2023 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės po 337 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į B. F. sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti (palikti) motiną (ieškovę) B. F. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
76. Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pažymėtina, kad indeksacija skaičiuojama nuo naujo sprendimo priėmimo datos.
77. Padidintas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (šiuo atveju – 2022 m. gruodžio 22 d.) (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1083-567/2019). Byloje įrodyta, kad teisė į padidintą išlaikymą atsirado nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos.
78. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdomas skubiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
79. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
80. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui dokumentus, pagrindžiančius, jog ji patyrė 1 270,50 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovas pateikė dokumentus, pagrindžiančius, jog jis patyrė 1 210 Eur atstovavimo išlaidų. Pažymėtina, kad šalių išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių.
81. Galutiniu teismo sprendimu ieškinio reikalavimai tenkinti apie 70 procentų (ieškovė prašė padidinti atsakovo iki indeksavimo 2023 m. vasario 1 d. mokėtą sumą 120 Eur, po indeksavimo (praėjus vos šiek tiek daugiau nei 1 mėnesiui) – 78 Eur, padidinta 55 Eur). Taigi ieškovei iš atsakovo iš viso priteistina 889,35 Eur.
82. Atsižvelgiant į tai, kad 30 procentų ieškinio reikalavimų buvo atmesta, atsakovui iš ieškovės priteistina 363 Eur atstovavimo išlaidų.
83. Atlikus priešpriešinį įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 526,35 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
84. Taip pat, už reikalavimus priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šios išlaidos, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos valstybei iš priešingos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo padidinimo (už patenkintą dalį) mokėtinas 22 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
85. Taip pat šioje byloje patirta 6,64 Eur pašto išlaidų (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos dalintinos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Tenkinus 70 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo priteistina pašto išlaidų dalis sudaro 4,65 Eur, taigi iš viso valstybei iš atsakovo priteistina 26,65 Eur. Ieškovei tenkanti atlyginti pašto išlaidų dalis sudaro 1,99 Eur. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tenkančios atlyginti ieškovei, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos iš ieškovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28377-1044/2018 nustatytą nepilnamečio vaiko D. S. (D. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo M. S. (M. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. S. (D. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) po 295 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. gruodžio 22 d.) iki 2023 m. sausio 31 d., ir po 337 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis eurus) nuo 2023 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės, lėšas pervedant į motinos B. F., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Indeksacija skaičiuojama nuo šio sprendimo priėmimo datos.
Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama (paliekama) ieškovė B. F., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo M. S. (M. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės B. F., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 526,35 Eur (penkis šimtus dvidešimt šešis eurus 35 ct) išlaidų už advokato pagalbą ir sumokėtą žyminio mokesčio dalį.
Priteisti iš atsakovo M. S. (M. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 26,65 Eur (dvidešimt šešis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį ir pašto išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.