Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio D. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys M. S., P. T., K. D., Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Pareiškėjas prašė skirti skolininkui M. S. 50 Eur baudą už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną. Pareiškėjas nurodė, kad M. S. 2016 m. vasario 23 d. įteiktas antstolio reikalavimas (pakartotinis) pristatyti į Ginklų fondą įkainojimui ir realizavimui jam priklausantį ginklą, tačiau skolininkas šio patvarkymo neįvykdė ir tokiais veiksmais apsunkina vykdomųjų dokumentų vykdymą.

Iš pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 32-1025/2012, Nr. 32-1233/2012 ir Nr. 32-154/2013 matyti, kad antstolis D. S. vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2546-341/2012 dėl tam tikros skolos išieškojimo išieškotojui P. T. iš skolininko M. S. (vykdomosios bylos Nr. 32-1025/2012 l. 6, 8); Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-17940-465/2012 dėl baudos išieškojimo valstybei iš skolininko M. S. (vykdomosios bylos Nr. 32-1233/2012 l. 1-2, 8); Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-876-819/2012 dėl tam tikros skolos išieškojimo išieškotojui K. D. iš skolininko M. S. (vykdomosios bylos Nr. 32-152/2013 l. 1, 16).

Vykdydamas nurodytus vykdomuosius dokumentus, antstolis 2012 m. spalio 22 d. turto arešto aktu areštavo, be kita ko, skolininkui priklausantį ginklą – lygiavamzdį šautuvą IŽ 27EM 1S, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. 32-1025/2012 l. 40-41). Antstolis 2012 m. gruodžio 6 d. ir 2015 m. lapkričio 3 d. reikalavimais įpareigojo skolininką iki nustatytos datos pristatyti nurodytą ginklą į Ginklų fondą (v. b. l. 79, 104), tačiau skolininkas šių įpareigojimų neįvykdė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-52894-937/2015, M. S. skirta 50 Eur dydžio bauda už antstolio 2015 m. lapkričio 3 d. reikalavimo nevykdymą (v. b. l. 207-208). Antstolis 2016 m. vasario 8 d. reikalavimu pakartotinai įpareigojo skolininką iki 2016 m. vasario 23 d. pristatyti nurodytą ginklą į Ginklų fondą bei informuoti apie tai antstolį (v. b. l. 211); nurodytas reikalavimas skolininkui įteiktas asmeniškai 2016 m. vasario 23 d. (v. b. l. 212), tačiau byloje nėra duomenų, kad skolininkas įvykdė nurodytą antstolio patvarkymą.

Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną.

Antstolio pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad antstolio 2016 m. vasario 8 d. reikalavimas nevykdomas. Ginčo dėl antstolio nustatyto įpareigojimo teisėtumo nėra, vadinasi, reikalavime nurodytas įpareigojimas yra galiojantis, teisėtas ir vykdytinas (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad skolininkui M. S. žinomas antstolio 2016 m. vasario 8 d. reikalavimo turinys, t. y. reikalavime nustatyti atitinkami įpareigojimai, jų vykdymo tvarka ir nevykdymo teisiniai padariniai. Teismas neturi duomenų, dėl kokių konkrečių (finansinių, organizacinių, nenugalimos jėgos ar kt.) priežasčių skolininkas nevykdo antstolio reikalavimo, t. y. nepristato nurodyto ginklo Ginklų fondui. Atsižvelgdamas į antstolio pateiktą medžiagą, teismas sprendžia, kad antstolio pareiškimas gali būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 3 dalis), nes teismui pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių antstolio 2016 m. vasario 8 d. reikalavimo nevykdymo faktą, kaip pagrindą skolininko M. S. atsakomybei dėl antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymo (CPK 585 straipsnio 1, 2 dalys).

Skirtinos baudos konkretaus dydžio nustatymas priskirtinas teismo nuožiūrai. CPK 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Pirmiau nurodytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismo vertinimu, atitiktų teisės analogijos taikymas, kuris, beje, expressis verbis numatytas ir CPK 3 straipsnio 6 dalyje. Kadangi Civilinio proceso teisė, kaip reglamentuojanti valstybės teisminės valdžios įgyvendinimą, yra labiau viešosios negu privatinės teisės šaka, tai nagrinėjamu atveju būtų teisinga, protinga ir sąžininga pagal analogiją vadovautis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio 1-3 dalių nuostatomis, t. y. skiriamos baudos dydį nustatyti pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

Spręsdamas dėl šiuo atveju skirtinos baudos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad skiriamos baudos, kaip procesinės sankcijos, vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti asmenį. Atsižvelgdamas į tai, teismas prioritetiniu kriterijumi laiko būtent sudrausminantį baudos poveikį. Svarbu ir tai, kad teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymas iš esmės reiškia ir teismo procesinio sprendimo, kaip valstybės teisminės valdžios akto, nevykdymą ir tam tikru mastu lemia viešojo intereso pažeidimą. Dėl to, teismo vertinimu, netoleruotina tokia situacija, kai asmuo, kuriam taikoma procesinė bauda, sumoka paskirtą baudą ir toliau sąmoningai nevykdo teisėtų antstolio reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas nenustatinėja ir nesprendžia dėl tokio baudos dydžio, kuris dar leistų asmeniui „rinktis“ paskirtos baudos sumokėjimą ir sąmoningą antstolio teisėtų reikalavimų tolesnį nevykdymą.

Jau nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-52894-937/2015, M. S. paskirta 50 Eur bauda už antstolio 2015 m. lapkričio 3 d. reikalavimo nevykdymą, t. y. už analogiško reikalavimo nevykdymą. Akivaizdu, kad nurodytos baudos tikslas (sudrausminti asmenį) liko nepasiektas. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad antstolio pareiškimas tenkintinas iš dalies ir M. S. skirtina fiksuota 300 Eur dydžio bauda. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bauda, kuri didesnė negu 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi paskirta 50 Eur bauda, tačiau gerokai mažesnė negu išieškomų sumų bendras dydis, iš esmės atitinka pažeidimo pobūdį; paskiriant mažesnę baudą, nurodyti baudos tikslai nebūtų pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1, 2 dalimis, 593 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalimis,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Skirti M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 (trijų šimtų) Eur baudą už antstolio 2016 m. vasario 8 d. reikalavimo nevykdymą.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.