Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. Ž. ieškinį atsakovui M. Ž. dėl paramos pilnamečiui asmeniui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – S. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo pilnamečiam sūnui priteista parama, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

14. Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664-916/2015; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

15. Nagrinėjamu atveju atsakovas M. Ž. (toliau –ir atsakovas arba apeliantas) ginčija paramos priteisimo faktą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl nemažinti valstybės paramos dalimi ieškovo nurodyti poreikiai; ieškovo nurodyti poreikiai 716,00 Eur sumai neatitinka deklaruotų turimų išlaidų su pajamomis; pajamomis savo poreikiams patenkinti ieškovas galėtų pasirūpinti ir pats. Taip pat nurodo, kad priteista parama neproporcinga atsakovo turtinei padėčiai ir, be to, pažeidžia prioritetinius nepilnamečio vaiko T. Ž. interesus.

16. Byloje nustatyta, kad ieškovas N. Ž. (toliau – ir ieškovas) tapo pilnamečiu (duomenys neskelbtini), tačiau ieškinio padavimo metu mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą biudžetinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Konservatorija), todėl konstatuota, kad ieškovui reikalinga parama.

17. Kaip jau minėta, vienas iš paramos pilnamečiam asmeniui priteisimo kriterijų yra paramos reikalingumas šiam asmeniui. Šiuo atveju kyla ginčas dėl ieškovui reikalingos paramos dydžio.

18. Apeliantas nurodo, jog priimtas teismo sprendimas visiškai neatitinka kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, kadangi ieškovui, gaunant valstybės paramą, nebuvo gaunama paramos dalimi mažinti ieškovo nurodyti poreikiai. Ieškovo nurodyti poreikiai neatitinka deklaruotų turimų išlaidų su pajamomis.

19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Išlaikymo būtinybė yra savaime suprantama aplinkybė, kurios įrodinėti nereikia, o, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, šiuo atveju atitinkamai nereikia įrodinėti ir aplinkybės, kad paauglio būtiniesiems poreikiams patenkinti yra reikalinga mažesnė už minimaliąja mėnesinę alga suma (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

20. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo poreikius sudaro išlaidos maistui, rūbams, būstui, interneto paslaugoms, mobiliajam telefonui, mokymosi reikmenims, sveikatai, higienai, laisvalaikiui, socialiniams poreikiams. avalynei, mokymosi priemonėms, kanceliariniams reikmenims, vaistams, transporto išlaidos ir būsto išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad teismų yra pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, jog žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo ieškovo atskirus poreikius sudarančias išlaidas ir padarė apibendrintą išvadą, kad pagal pateiktus apskaičiavimus ieškovui yra reikalinga 718,08 Eur/mėn. dydžio materialinė parama (maisto produktams ir jo gamybai 300,00 Eur/mėn. + ieškovo naudojimusi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, būstu savaitgaliais 40,00 Eur/mėn. + koncertams 27,08 Eur/mėn. + aprangai, avalynei 70,00 Eur/mėn. + mokymosi priemonėms 80,00 Eur/mėn. + transporto išlaidoms 34,00 Eur/mėn. + išlaidos medikamentinėms priemonėms ir asmens higienai 80,00 Eur/mėn. + už ryšio paslaugas, internetą, „spotify“ 47,00 Eur/mėn. + laisvalaikiui 40,00 Eur/mėn.). Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė netgi mažesnę jam būtinų išlaidų per mėnesį sumą – 716,00 Eur. Taigi kiekvienas iš tėvų turėtų skirti 358,00 Eur (716,00 Eur / 2) ieškovui, jeigu tai leistų jų turtinė padėtis.

21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad šis piniginės sumos dydis yra mažesnis nei pusė vienos minimalios mėnesio algos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, ieškovo būtinų išlaidų per mėnesį suma – 716,00 Eur, susijusi su kasdieniu pragyvenimu bei mokymusi (vidurinio ugdymo kartu su muzikiniu ugdymu), vertintina kaip reikalinga, būtina ir nereikalaujanti papildomo įrodinėjimo. Apelianto teiginiai, kad ieškovo motina slepia realias savo pajamas, arba pats ieškovas ženkliai padidino savo poreikius, yra deklaratyvūs ir nulemti jam nepalankaus teismo sprendimo priėmimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovą didžiąja dalimi finansiškai remia jo motina, nors jos turtinė padėtis nelengva. Pažymėtina, kad jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Taigi, visos abejonės dėl ieškovo motinos turtinės padėties vertinamos ieškovo interesų naudai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo motinos turtinė padėtis neleidžia vykdyti jai savo pareigos teikti paramą sūnui daliai jo egzistuojančių poreikių tenkinimui.

22. Nors byloje nustatyta, kad ieškovui valstybė moka tam tikras išmokas, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys, tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020 46 pastraipa, 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023 50 pastraipa). Pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Šios išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, prašoma priteisti paramos suma, jos net ir nesumažinus valstybės mokamų išmokų dydžiu, yra mažesnė už minimalią mėnesinę algą. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad atsakovas galėtų mokėti ieškovui po 358,00 Eur kas mėnesį periodinių išmokų, kitą dalį būtinos paramos gera valia teikia ieškovo motina. Nustatyto dydžio parama, kurią atsakovas turi teikti, nelaikoma pernelyg didelė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nustatyta ir aptarta atsakovo turtinė padėtis nelaikytina tokia bloga (dėl ko toliau bus pasisakyta plačiau), kad būtų pagrindas konstatuoti esamą poreikį pasinaudoti tėvams valstybės teikiama finansine pagalba per vaiko išmokas. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį ir/ar pilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (su tam tikrais pakeitimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023 44 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (šiuo metu galiojantis CK 3.192¹ straipsnis) įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovas turi teisę į tėvų finansinę paramą, o atsakovas turi pareigą padėti ieškovui įgyvendinti jam teisę įgyti vidurinį išsilavinimą kartu su muzikiniu ugdymu.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad dėl savo užimtumo ieškovas neturi papildomo laiko dirbti ir užsidirbti pajamų, todėl ieškovui yra reikalinga tėvų parama, kol jis baigs mokslus (duomenys neskelbtini) konservatorijoje. Bendras ieškovo pažymių vidurkis yra 9,12. Teismas sprendė, jog ieškovo mokymasis laikytinas pažangiu, jis sąžiningai vykdo pareigą mokytis ir įgyti profesiją. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškovas, siekdamas pažangiai mokytis, didžiąją laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, atlikti namų darbus, po pamokų groti, eiti į koncertus pagal sudarytą atsiskaitymo tvarką po pamokų, vakarais. Akivaizdu, jog, esant tokiam mokymosi režimui ir siekiant gerų rezultatų, ieškovo galimybės dirbti ir save išlaikyti yra ribotos. Atsakovo nuomone, sūnus gali dirbti lanksčiu grafiku savaitgaliais ir atostogų metu, tačiau pažymėtina, jog esant intensyviam mokymosi grafikui, ieškovas turi tam tikrą laiką skirti ir kokybiškam poilsiui, nes kitu atveju gali nukentėti mokymosi kokybė. Tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti išsilavinimą. Nors tam tikromis dienomis ieškovui pamokos trunka ne visą dieną, tačiau jis turi skirti laiko pasiruošti pamokoms, atsiskaitymams, savarankiškų užduočių atlikimui ir pan., o tai apsunkina galimybes dirbti bei mokytis vienu metu. Taip pat vertintina, kad uždarbis, gautas atostogų metu, nedarytų lemiamos įtakos paramos būtinumui ir jos dydžiui. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas dėl objektyvių priežasčių negali susirasti darbo ir pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, apeliacinio skundo argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovas neturi turto, pajamų, nedirba, ieškovą finansiškai remia jo motina, o sulaukus pilnametystės atsakovas neskiria reikiamos paramos, ieškovas mokosi pažangiai, kad iš tėvų priteistinos paramos nėra poreikio mažinti valstybės išmokų suma, kad nereikia įrodinėti, jog besimokančiam pilnamečiam asmeniui yra reikalingas maistas, rūbai, avalynė, higienos priemonės, vaistai, ugdymo priemonės, sveikatos priežiūros paslaugos, transporto paslaugos (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl poreikių dydžio ir materialinės paramos ieškovui reikalingumo bei būtinumo, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ieškovas neišnaudojo visų galimybių gauti pajamų atmestinos kaip neįrodytos.

27. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015 ir kt.).

28. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino jo finansinę naštą. Atsakovas be ieškovo turi ir nepilnametę dukrą T. Ž., jis vienintelis dirbantis šeimoje ir jo mėnesio pajamos apie 2 100 Eur.

29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, pagal atsakovo paaiškinimą, būstas, esantis (duomenys neskelbtini), Ukmergė, kuriame gyvena atsakovas, priklauso sutuoktinės mamai. Atsakovo tėvai padovanojo jam sodybą; jos būklė prasta, senos statybos, reikėtų nugriauti ir statyti naują, gyventi joje negalima. Atsakovas dirba MB ,, (duomenys neskelbtini)” ir jo darbo užmokesčio vidurkis už laikotarpį nuo 2025 m. sausio mėn. iki rugsėjo mėn. buvo 2 111,85 Eur. Atsakovas turi prievolę išlaikyti savo nepilnametę dukrą T. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovas 2021 m. birželio 21 d. sudarė vartojimo kredito sutartį asmeniniams poreikiams tenkinti, bendra kliento mokama suma 14 161,35 Eur, mokėjimų pradžia 2021 m. liepos 15 d., pabaiga 2026 m. sausio 15 d. Kredito davėja UAB Urbo bankas ir kredito gavėjas atsakovas 2025 m. sausio 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma: 19 797,97 Eur, 1 įmokos kredito grąžinimui suma yra 329,14 Eur (paskutinė įmoka 329,13 Eur), kredito grąžinimo pradžia 2025 m. vasario 16 d., pabaiga 2030 m. sausio 16 d. Pasak atsakovo, pirmasis 12 000 Eur kreditas automobilio pirkimui jam buvo suteiktas prieš 4 metus, automobilis jau parduotas, kreditas neišmokėtas, moka apie 257 Eur/mėn.; antrasis kreditas jam buvo suteiktas 2025 m. sausio mėn., pirko automobilį, vertė apie 16 000 Eur, moka apie 330 Eur/mėn. Atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskutinės operacijos data 2025 m. sausio 11 d. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo sutuoktinės R. Ž. turtinė padėtis nėra bloga ir ji turi galimybę ją pagerinti. Liudytoja R. Ž. parodė, kad gauna vaiko pinigus iš savivaldybės, ji gauna mažėjančias nedarbo išmokas iš VSDFV nuo 2025 m. spalio mėn., dabar 430 Eur (2025 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas).

30. Aplinkybė, kad atsakovas išlaiko nepilnametę dukrą ir sutuoktinę, nepaneigia jo pareigos rūpintis ir pilnamečio pažangiai besimokančio sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimu. Be to, atsakovo šeimoje augančios nepilnametės dukros amžius yra pakankamai didelis (12 metų), todėl aplinkybė, kad jo sutuoktinė nedirba ir taip pat yra atsakovo išlaikoma, neturi reikšmės sprendžiant paramos ieškovui priteisimo klausimą, kadangi ši aplinkybė, kaip matyti iš atsakovo pateiktų paaiškinimų, yra nulemta ne objektyvių kliūčių dirbti susiklostymo, o atsakovo šeimos pasirinkimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog tai, kad atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą dar vienai išlaikytinei – nepilnametei dukrai, nesudaro pagrindo spręsti, jog jo finansinė padėtis nėra pakankama teikti paramą ir ieškovui, nes tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį ir pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nedidelių pajamų gavimo faktas pas savaime neeliminuoja pareigos teikti paramą pilnamečiui vaikui. Aplinkybė, jog atsakovas įsigijo automobilį ir turi mokėti vartojimo kredito įmokas, yra jo asmeninis sprendimas ir ši aplinkybė neeliminuoja apelianto pareigos teikti finansinę paramą sūnui, siekiančiam įgyti vidurinį išsilavinimą kartu su muzikiniu ugdymu, be kurio jis negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo. Todėl šiuo aspektu atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apelianto turtinę padėtį, galimybę teikti išlaikymą pilnamečiui sūnui.

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas gali teikti 358,00 Eur kas mėnesį paramą, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokiose bylose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytas paramos dydis besimokančiam apelianto sūnui apelianto interesų nepažeis.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendimo priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes, taikė teisės normas ir teismų praktiką, nepažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančių nuostatų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nėra reikšmingi skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimui

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

35. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su kuriuo kartu pateikė ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2026 m. sausio 27 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą ieškovui dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimo apskundimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti apeliacinės instancijos teisme, 100 procentų atleidžiant jį nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant, be kita ko, civilines bylas, mokėjimo, tačiau pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepateikė, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas nesvarstomas.

Kauno apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.