Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-04-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-578-1072/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-07
Bylos Nr.
1-578-1072/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
I. D.
Nukentėjusysis
K. K., V. K.
Advokatai
Zbignevas Jankovskis, Antonas Kviatkovskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-578-1072/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31455-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.4; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Karolinai Mikalauskaitei,dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei,kaltinamajam I. D., jo gynėjui advokatui Zbignevui Jankovskiui (Zbignev Jankovski),

nukentėjusiajai ir nukentėjusiųjų K. K. ir V. K. įstatyminei atstovei O. K., jų atstovui advokatui Antonui Kviatkovskiui (Anton Kviatkovski),

vertėjaujant Giedriui Račkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. D. 2022 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.26 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį motociklą „Aprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas <...> kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. <...>.“, t. y. (duomenys neskelbtini), šviesoforu reguliuojamoje, sankryžoje, tamsiu paros metu važiavo (duomenys neskelbtini), kryptimi link Molėtų pl., antra eismo juosta (greitėjimo/lėtėjimo eismo juostą skaitant kaip pirmą), apie 95 km/h greičiu, viršydamas maksimalų leistiną 60 km/h greitį, dėl to prarado techninę galimybę laiku stabdydamas išvengti susidūrimo ir partrenkė per kelią, degant raudonam šviesoforo signalui, jo atžvilgiu iš kairės į dešinę judėjusį pėsčiąjį V. K., kuris nuo patirtų sužalojimų eismo įvykio vietoje mirė.

I. D.

šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis I. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltę pilnai pripažįsta ir gailisi, kad savo neatsargiais veiksmais sukėlė negrįžtamas pasekmes, autoįvykyje žuvo žmogus. Bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo jam priklausantį motociklą „Aprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo namo, buvo tamsus paros metas. Greičio neviršijo, važiavo 60 km/h iki tol, kol nepradėjo lenkti dešinėje važiavusio automobilio. Lenkdamas padidino greitį, nežiūrėjo, kiek rodė greičio matavimo prietaisas, suprato, kad viršija leistiną. Prieš atliekant manevrą matė, kad priekyje sankryžoje jam dega žalias šviesoforas, iš kairės automobilių nėra, taigi manė, kad kliūčių nėra. Pėsčiojo nematė iki kol įvyko susidūrimas, kaip supranta, jis bėgo iš kairės per kelią, jam jį užstojo automobilis iš dešinės. Labai gailisi, kad viršijęs greitį prarado galimybę išvengti susidūrimo. Po įvykio apie mėnesį gulėjo komoje, liko neįgalus, (duomenys neskelbtini), atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, galimybių vairuoti dėl sveikatos nebeturi. Nukentėjusiosios atsiprašė, kai atsigavo iš komos ir per tyrėją apklausos metu gavo elektroninio pašto adresą. Šiuo metu nedirba, nes jam nustatytas neįgalumas, po širdies operacijos praėjo savaitė.

Kaltinamasis I. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pagal jam pateiktą įtarimą savo kaltę pripažįsta pilnai. 2022 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.20 val., vairuodamas jam priklausantį motociklą „Aprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link Molėtų pusės. Važiavo antra eismo juosta. Kelias buvo sausas asfaltas, kelyje apšvietimas įrengtas, apšvietimas įrengtas prie pėsčiųjų perėjos dešinėje pusėje. Prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini) leidžiamoje vietoje, aplenkdamas antra eismo juosta važiuojančius automobilius, išvažiavo į trečią eismo juostą ir ja važiavo. Kokiu greičiu važiavo, tiksliai neatsimena, į spidometrą nežiūrėjo, iki lenkimo važiavo apie 60 km/h greičiu, o kokiu greičiu važiavo lenkimo metu, nurodyti negali, bet greitis buvo didesnis. Matė, kad jam dega žalias šviesoforo signalas. Aplenkęs transporto priemones, rikiavosi atgal į antrą eismo juostą. Staiga pamatė jam iš kairės į kelią per pėsčiųjų perėją išbėgantį žmogų. Jis stabdė motociklą, jau tada buvo antroje eismo juostoje. Atstumas iki pėsčiojo buvo labai mažas, todėl partrenkimo išvengti nepavyko. Kaip įvyko susidūrimas, jis konkrečiai nurodyti negali, kaip nukrito, taip pat negali tiksliai pasakyti, bet nukrito. Buvo praradęs sąmonę. Įvykio vietoje buvo atgavęs sąmonę. Jį greitosios medicinos pagalbos medikai išvežė į (duomenys neskelbtini). Važiuojant greitosios medicinos pagalbos automobilyje vėl prarado sąmonę. Ligoninėje gulėjo reanimacijos skyriuje, ligoninėje gydėsi apie mėnesį laiko. Patyrė kūno sužalojimus, dėl kurių iki šiol gydosi. Dėl eismo įvykio pasekmių labai gailisi, nenorėjo, kad jos įvyktų (1 t., b. l. 169–170).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, gynėjui sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji O. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. kelių eismo įvykio metu žuvo jos vyras V. K.. Apie eismo įvykį jai pranešė vyro draugas ir bendradarbis S. H.. Jos vyras Lietuvoje dirbo (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini). Vyras gyveno bendrabutyje su bendradarbiais, kur tiksliai, nežino. Apie kelių eismo įvykį, kuriame žuvo jos vyras, nieko paaiškinti negali. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja ir leisti paimti vyro daiktus. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Ji su vyru augina (duomenys neskelbtini). Ji (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 101–102).

Nukentėjusioji O. K. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl eismo įvykio metu žuvusio vyro yra pripažinta nukentėjusiąja. Be tėvo ir šeimos maitintojo liko (duomenys neskelbtini). Vaikų gimimo liudijimus su vertimais į lietuvių kalbą pateikia prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Prašo vaikus pripažinti nukentėjusiais, o ją jų atstove pagal įstatymą, kad būtų tinkamai ginami jų interesai. Jai išaiškinta teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę (1 t., b. l. 107–108).

Liudytojas S. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.26 val., (duomenys neskelbtini), kelių eismo įvykyje dalyvavo jo sūnus I. D., kuris po eismo įvykio buvo išvežtas ir paguldytas į (duomenys neskelbtini) kliniką. Sūnus yra gydomas (duomenys neskelbtini). Prašo leisti atsiimti jo sūnui I. D. priklausantį motociklą „Aprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš mokamos saugojimo aikštelės. Pasižada motociklą saugoti ir nekeisti jo būklės iki procesinio sprendimo priėmimo. Taip pat prašo leisti paimti sūnui priklausančius daiktus, kurie buvo paimti iš įvykio vietos (1 t., b. l. 84).

Liudytojas M. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.25 val., vairuodamas žmonos automobilį „Subaru Tripeca“, valstybinio numerio neprisimena, važiavo iš krepšinio varžybų (duomenys neskelbtini). Važiavo (duomenys neskelbtini). Jis planavo sukti į (duomenys neskelbtini). Važiavo antra eismo juosta. Prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo apie 60 km/ h greičiu. Buvo tamsu, kelias apšviestas. Važiavo su įjungtomis artimosiomis šviesomis. Artėjant link minėtos sankryžos, transporto priemonėms degė žalias šviesoforo signalas. Kai jo automobilis buvo iki pėsčiųjų perėjos apie 30 m atstumu, trečia, t. y. kaire eismo juosta jį aplenkė motociklo vairuotojas, tuo pat metu pamatė kaip jam iš kairės per pėsčiųjų perėją greitu tempu ėjo ar galėjo bėgti ristele vyras. Susidarė toks įspūdis, kad vyras juda su „tapkėmis“. Jam pėsčiasis buvo puikiai matomas ir iki šio buvo toks atstumas, kad jis būtų spėjęs kirsti šio, t. y. antrą eismo juostą, jam net nelėtinant greičio ir nestabdant. Kai pamatė pėsčiąjį jis buvo tarp trečios ir antros eismo juostų, jau buvo kirtęs trečią eismo juostą. Motociklas važiavęs trečia eismo juosta su juo prasilenkė. Pėsčiajam tuo metu degė raudonas šviesoforo signalas. Jis tuo metu pro kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad jam iš paskos trečia eismo juosta artėja motociklas, šis buvo prie pat jo automobilio, jis suprato, kad šis jį lenks. Motociklas jį aplenkė pro kairę pusę ir grįžinėjo iš trečios eismo juostos į antrą. Lenkimo metu motociklas galėjo važiuoti apie 100 km/h greičiu. Motociklo vairuotojas, persirikiavęs į antrą eismo juostą prieš pat pėsčiąjį, galimai pamatė pėsčiąjį, tačiau nebeturėjo jokios galimybės padaryti kokį manevrą ir trenkėsi tiesiai į žmogų. Nuo smūgio pėsčiąjį išmetė į viršų, šis ore keletą kartų apsisuko ir nukrito pirmoje eismo juostoje. Motociklas judėjo toliau. Jis buvo dėmesį sukoncentravęs į pėsčiąjį, todėl, kaip nukrito ir kur, motociklininkas bei motociklas, nematė. Ar pėsčiais kirsdamas kelią žvalgėsi, jis nematė. Jis, pamatęs partrenkimą, sulėtino greitį ir sustojo dešinėje kelio pusėje, pirmoje eismo juostoje, už sankryžos, kad iš paskos važiuojantys automobiliai neužvažiuotų ant partrenkto pėsčiojo. Iš paskos važiavo automobilių srautas dar gan ilgai. Jis sustojęs įjungė avarinio sustojimo šviesas. Sustojęs priekyje važiavęs trečia eismo juosta motociklininkas kvietė pagalbą, skambindamas pagalbos telefonu. Pirmi įvykio vietoje sustojo pro šalį važiavę greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie pirma priėjo prie partrenkto pėsčiojo, šis buvo miręs, tada – prie motociklo vairuotojo. Tada dar atvažiavo antras greitosios medicinos pagalbos ekipažas, tada policija. Policijos pareigūnai užsirašė jo duomenis. Dar padėjo greitosios medicinos pagalbos medikams nusegti motociklininko šalmą (1 t., b. l. 87).

Liudytojas V. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.30 val., vairuodamas automobilį „BMW I3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini), trečia eismo juosta. Jo eismo juostoje ir antroje eismo juostoje važiavo automobiliai. Kai baigėsi kelio ženklas „Ribotas greitis 50 km/h“ galiojimas, jį pro dešinę pusę aplenkė didesniu greičiu važiuojantys du motociklai, kurie nuvažiavo manevruodami tarp automobilių. Kai baigėsi greičio ribojimo zona, jis padidino greitį iki 80 km/h. Jam, t. y. transporto priemonėms, visą laiką degė žalias šviesoforo signalas. Kai jis priartėjo prie sankryžos su (duomenys neskelbtini), pamatė, kad už pėsčiųjų perėjos ant kelio važiuojamosios dalies mėtėsi įvairios šukės, pirmoje eismo juostoje, t. y. dešinėje kelio pusėje, ant važiuojamosios dalies gulėjo žmogus, toliau už šio, gal už 20–30 m, antroje eismo juostoje, gulėjo kitas žmogus su motociklininko apranga ir šalmu. Jis, važiuodamas trečia eismo juosta, tai pamatęs sustojo savo eismo juostoje. Priekyje jo jau buvo sustojęs kitas automobilis, kurio markės neprisimena. Jo vairuotoja moteris išlipo iš automobilio ir bėgo link gulinčio motociklininko. Jis taip pat ėjo link šio. Šalia šių stovėjo motociklas, kurio vairuotojas kvietė mobilaus ryšio telefonu medikus. Jis šio paklausė, ar šie važiavo kartu, šis atsakė, kad ne. Ant kelio gulintis motociklininkas gulėjo ant pilvo, veidu į asfaltą, pastarojo viena ranka atrodė išsukta. Šis buvo be sąmonės. Moteris, kuri tikrino motociklininko pulsą, pasakė, kad kitas vyras, gulintis kelyje, t. y. pėsčiasis, yra miręs. Jis vis tiek nuėjo iki kelyje gulinčio pėsčiojo. Vyras buvo apsirengęs su šortais ir „maikute“, be batų, gulėjo taip pat veidu į asfaltą. Šiam matėsi išlindęs kojos kaulas, ant asfalto, kur buvo vyro galva, buvo kraujo bala. Vyras buvo be gyvybės ženklų, jis šio pulso nematavo. Po 5 min. įvykio vietoje sustojo pro šalį važiavęs greitosios pagalbos ekipažas. Šie iš karto ėjo prie gulinčio motociklininko ir pradėjo suteikinėti pagalbą, tuoj atvyko kitas greitosios pagalbos ekipažas, kuris išvežė nukentėjusį motociklininką į ligoninę. Atvykę policijos pareigūnai užtvėrė kelią. Nori dar kartą paminėti, kad artėjant prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) transporto priemonėms degė žalias šviesoforo signalas, automobiliai važiavo sraute nesustodami. Pėsčiajam negalėjo degti leidžiamas signalas. Jis paties pėsčiojo partrenkimo momento nematė, iš kur ėjo pėsčiasis, nežino. Įvykio vietoje yra įrengtas apšvietimas, tačiau matomumas buvo nelabai geras. Tą vakarą oro sąlygos buvo geros, kelio danga – sausas asfaltas (1 t., b. l. 92).

Liudytojas J. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.30 val., vairuodamas motociklą „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Jis važiavo nuo Smolensko gatvės. (duomenys neskelbtini) važiavo trečia eismo juosta. Priartėjęs prie sankryžos su (duomenys neskelbtini), matė kaip per perėją jam iš kairės ristele išbėgo vyras. Jis tuo metu galėjo būti iki perėjos apie 15 m atstumu. Jis tuo metu važiavo apie 60–80 km/h greičiu. Transporto priemonėms tuo metu degė žalias šviesoforo signalas. Vyras spėjo prabėgti trečią, t. y. jo eismo juostą. Jis su šiuo prasilenkė ir važiavo toliau. Artėjant prie perėjos pro galinio vaizdo veidrodėlį matė kaip antra eismo juosta jo kryptimi link perėjos artėja kitas motociklas. Jam prasilenkus su per perėją bėgusiu vyru, jis išgirdo smūgio garsą. Jis suprato, kas atsitiko ir pradėjo lėtinti greitį. Jį pasivijo ir pralenkė antra eismo juosta važiavęs motociklas. Kaip nukrito partrenktas pėsčiasis, jis nematė. Motociklininkas dar važiavo ant motociklo ir matė kaip šis nukrito ant asfalto antroje eismo juostoje ir vertėsi porą kartų šonu bei liko gulėti antroje eismo juostoje. Motociklininkui nukritus nuo motociklo, motociklas dar važiavo savo eiga toliau. Kaip ir kur nukrito motociklas, jis nematė. Jis persirikiavo į pirmą eismo juostą ir sustojo šalikelėje, dešinėje kelio pusėje. Prieš jį sustojo pilkos spalvos lengvasis automobilis, iš kurio išlipo moteris. Jis sustojęs nusiėmė šalmą ir iškart skambino pagalbos telefonu Nr. 112, pranešė apie įvykį. Sakė, kad nukentėjo du asmenys. Sustojo daugiau automobilių. Trečia eismo juosta automobiliai važiavo toliau. Pirmi atvyko policijos pareigūnai, kurie užtvėrė eismą. Pro šalį važiavęs greitosios medicinos pagalbos ekipažas sustojo. Policijos pareigūnai pasakė šiems, kad gaivintų motociklininką, nes pėsčiajam jau nebereikalinga pagalba. Kol pirmosios greitosios medicinos pagalbos medikai suteikinėjo pagalbą motociklininkui, atvyko antras greitosios medicinos pagalbos ekipažas, kurio medikai išvežė nukentėjusį į ligoninę. Motociklininkas ant asfalto gulėjo be gyvybės ženklų, veidu į asfaltą. Jis buvo su pilna motociklininko apranga ir šalmu. Prieš atvykstant medikams motociklininkas pajudėjo ir suprato, kad šis gyvas. Įvykio metu, prieš partrenkimą, pėsčiasis bėgo per perėją link (duomenys neskelbtini), t. y. iš kairės į dešinę. Jam ir kitų transporto priemonių vairuotojams tuo metu degė žalia šviesoforo šviesa. Pėsčiasis į kelią išbėgo staiga, prieš tai šis jam nebuvo matomas, kadangi toje vietoje auga krūmai. Buvo tamsus paros metas, apšvietimas yra įrengtas, tačiau pėsčiasis buvo sunkiai matomas. Jis visada ties minėta perėja stengiasi važiuoti atidžiau dėl prasto matomumo ir dėl galimo didesnio leistino greičio. Kelio danga buvo sausas asfaltas. Jis pareigūnams pateikė savo duomenis, pasakė, kad matė eismo įvykį. Įvykio vietoje iš policijos pareigūnų suprato, kad pėsčiasis yra miręs. Jis, pranešinėdamas Bendrajam pagalbos centrui, sakė, kad abu nukentėję yra be gyvybės ženklų. Vėliau buvo nuėjęs prie partrenkto pėsčiojo, kuris gulėjo pirmoje eismo juostoje ant pilvo. Buvo apsirengęs su šortais, bet basas. Šio batų nematė. Labai arti priėjęs nebuvo (1 t., b. l. 96).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2022 m. rugpjūčio 18 d. 22.26 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), važiuojant link (duomenys neskelbtini), motociklininkas galimai partrenkė pėsčiąjį, abu be sąmonės (1 t., b. l. 10).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio M. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. apie 22.26 val., dirbant kartu su vyresniuoju specialistu, buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie „Iki“ parduotuvės motociklininkas partrenkė pėsčiąjį, abu be gyvybės ženklų, pranešė praeivis, laukia vietoje, greitoji medicinos pagalba, policija informuota. Atvykus nurodytu adresu paaiškėjo, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) sankryžoje pėsčiųjų perėjoje, kai motociklas, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo kryptimi link (duomenys neskelbtini), o tuo metu per reguliuojamą pėsčiųjų perėją, tačiau, pagal liudininkus, per draudžiamą šviesoforo signalą ėjo pėsčiasis. Įvykio vietoje jau buvo GMP 5302 (Utena), kurie važiavo pro šalį, todėl pirmieji pradėjo gaivinimą. Pamatė kaip maždaug keliasdešimt metrų už perėjos gulėjo vyriškis, prie kurio priėjus medikai sušaukė, kad tas vyriškis jau nebegyvas, jie tuo metu buvo prie motociklo vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo iš jo žodžių, tai – I. D. Motociklo vairuotojas buvo sąmoningas, rėkė, kad jam labai skauda nugarą, šiek tiek šnekėjo. Taip pat į vietą atvyko dar dvi GMP brigados 0802 bei 0833. Suteikus pirmąją pagalbą motociklo vairuotojui I. D. vietoje, jis skubiai buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini). Vietoje buvo trys liudytojai: M. J., J. B. ir V. G.. Vieno iš jų teigimu, motociklo vairuotojas važiavo labai dideliu greičiu, o pėsčiasis įėjo per draudžiamą – raudonos spalvos šviesoforo signalą. Apžiūrėjus vietoje gulintį mirusįjį pėsčiąjį, jo šortų dešinėje kišenėje pastebėjo piniginę, kurią paėmė nupjovęs šortų tinklelį. Piniginėje asmens dokumento nebuvo, banko kortelių taip pat, tačiau buvo (duomenys neskelbtini) kortelė, ant kurios buvo parašytas kambario numeris (duomenys neskelbtini), taip pat parašytas vardas ir pavardė – V. K.. Vėliau paaiškėjo tikslūs asmens duomenys, jis gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apie tai sužinojo atvykęs ekipažas, kuris nuvyko iki (duomenys neskelbtini) kambario, kuriame buvo du kambariokai S. H. ir A. P., kurie paaiškino, kad su jais gyveno žuvęs V. K. Kambariokai ekipažui V1721 perdavė jo (duomenys neskelbtini) pasą, kuris buvo perduotas vietoje dirbančiam tyrėjų ekipažui V1743 (1 t., b. l. 11).

2022 m. rugpjūčio 19 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, kuriuo apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) sankryžoje, ir nurodyta apžiūros atlikimo eiga: Tiesus horizontalus kelio ruožas. (duomenys neskelbtini) reguliuojama sankryža. Leistinas važiavimo greitis – 60 km/h (motociklo „Aprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo kryptimi link (duomenys neskelbtini)). Eismo įvykio vieta ir išmatavimai kelio ir vienas kito atžvilgiu užfiksuoti nuotraukose, plane bei matavimo duomenų lentelėje. Matuota naudojant bazinės linijos matavimo metodą. X0 taškas, kuris buvo pažymėtas ties reguliuojama pėsčiųjų perėja, kertančia (duomenys neskelbtini), ir nutiestas palei kairįjį kelio važiuojamosios dalies bortą link (duomenys neskelbtini). Bazinės linijos ilgis 92 m. Matuota pliusinėje ir minusinėje zonoje. Motociklo „Aprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptis: nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Matosi reguliuojama pėsčiųjų perėja, esanti (duomenys neskelbtini), kuri kerta (duomenys neskelbtini). Pėsčiojo ėjimo kryptimi matosi (duomenys neskelbtini) ir reguliuojama pėsčiųjų perėja. Vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje nepastebėta. Kelio ženklai galiojimo zonoje: Nr. 533 ir Nr. 534 Pėsčiųjų perėja; Nr. 332 Sustoti draudžiama; Nr. 201 Pagrindinis kelias; Nr. 203 Duoti kelią; Nr. 402 Važiuoti į dešinę; Nr. 407 Apvažiuoti iš dešinės; Nr. 413 Pėsčiųjų ir dviračių takas; Nr. 329 Ribotas greitis. Duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą, transporto priemonių išdėstymas eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas: Motociklas nuvažiavęs nuo kelio važiojamosios dalies ir guli ant skiriamosios juostos, kuri skiria priešingų krypčių eismo juostas, guli ant kairiojo šono. Motociklo priekinis ratas nukreiptas kryptimi link (duomenys neskelbtini), galinis ratas nukreiptas link (duomenys neskelbtini) reguliuojamos sankryžos. Motociklas eismo įvykio aplinkybių bei eismo įvykio aplinkybių plane pažymėtas Nr. 19. Motociklo priekinis ratas nukreiptas kryptimi link (duomenys neskelbtini) ir eismo įvykio plane bei eismo įvykio aplinkybių plane pažymėtas 19.1, galinis ratas pažymėtas 19.2. Transporto priemonės judėjimo krypties žymės: (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), antroje eismo juostoje, ant važiuojamosios kelio dalies matomos slydimo (braukimo) žymės, kurių pradžia eismo įvykio plane bei eismo įvykio aplinkybių plane pažymėta Nr. 23, pabaiga 23.1. (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), antroje eismo juostoje, ant važiuojamosios kelio dalies matomos slydimo (braukimo) žymės, kurių pradžia eismo įvykio plane bei eismo įvykio aplinkybių plane pažymėta Nr. 24, 25, 26; 26.1; 27. (duomenys neskelbtini) kairiame kelio krašte matosi motociklo atsitrenkimo ir rato pėdsako į kelio bortą žymė eismo įvykio plane bei eismo įvykio aplinkybių plane pažymėta Nr. 17, pėdsakas nueina į skiriamąją juostą, jo pabaiga pažymėta Nr. 17.1. Pagrindiniai duomenys apibūdinantys transporto priemonių susidūrimo vietą: Per visą (duomenys neskelbtini) važiuojamąjį kelio dalį išsibarsčiusios šukės, šukės eismo įvykio plane bei eismo įvykio aplinkybių plane pažymėtos Nr. 22 ir 22.1, šukių pabaiga 22.3. (duomenys neskelbtini) antroje eismo juostoje guli motociklininko šalmas, kuris eismo įvykio plane bei eismo įvykio aplinkybių plane pažymėtas Nr. 3, prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) guli plastmasinė apdailos detalė, eismo įvykio plane bei eismo įvykio aplinkybių plane pažymėtas Nr. 4, antroje eismo juostoje guli motociklininko šalmo stikliukas nuo saulės, eismo įvykio plane bei eismo įvykio aplinkybių plane pažymėtas Nr. 5, įvažiavime į (duomenys neskelbtini) guli motociklo skysčio talpos bakelis, eismo įvykio plane bei eismo įvykio aplinkybių plane pažymėtas Nr. 6, (duomenys neskelbtini) išsimėčiusios motociklo kėbulo apdailos detalės, kurios eismo įvykio plane bei eismo įvykio aplinkybių plane pažymėtos Nr. 8; 9; 10; 11; 13; 18. (duomenys neskelbtini), antroje eismo įvykio juostoje, guli motociklo spidometras, eismo įvykio plane bei eismo įvykio aplinkybių plane pažymėtas Nr. 15. (duomenys neskelbtini) pirmoje eismo juostoje guli motociklo dešinės ir kairės pusės galinio vaizdo veidrodėliai, kurie eismo įvykio plane bei eismo įvykio aplinkybių plane pažymėti Nr. 16; Nr. 20. Kelių eismo dalyvių rasti daiktai, pėdsakai: (duomenys neskelbtini), antroje eismo juostoje, guli kepurė, įvykio aplinkybių bei eismo įvykio matavimo lentelėje pažymėta Nr. 1, (duomenys neskelbtini), antroje eismo juostoje, guli kairės kojos šlepetė įvykio aplinkybių bei eismo įvykio matavimo lentelėje pažymėta Nr. 2, trečioje eismo juostoje dešinės kojos šlepetė, įvykio aplinkybių bei eismo įvykio matavimo lentelėje pažymėta Nr. 22, išvažiavime iš (duomenys neskelbtini), įvažiavime į (duomenys neskelbtini), guli mobiliojo ryšio telefonas, kuris pažymėtas įvykio aplinkybių bei eismo įvykio matavimo lentelėje Nr. 7, dešiniame (duomenys neskelbtini) kelkraštyje nuo (duomenys neskelbtini) guli motociklininko šalmas, kuris įvykio aplinkybių bei eismo įvykio matavimo lentelėje pažymėtas Nr. 14. Rastas lavonas: V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), vyriškos lyties lavonas įvykio aplinkybių bei eismo įvykio matavimo lentelėje pažymėtas Nr. 12. Galva nukreipta į važiuojamąjį dalį, įvykio aplinkybių bei eismo įvykio matavimo lentelėje pažymėta Nr. 12.1, kojos įvykio aplinkybių bei eismo įvykio matavimo lentelėje pažymėtos Nr. 12.2. Vyriškio V. K. lavonas guli ant pilvo, pasviręs ant dešinio šono, apsirengęs pilkos spalvos marškinėliais bei geltonos spalvos šortais. Lavono kairė ranka per alkūnę sulenkta ir padėta ant važiuojamosios kelio dalies, delnu į viršų. Dešinė ranka per alkūnę sulenkta ir padėta ant važiuojamosios kelio dalies, dešinės rankos delnas ištiestas į viršų, kairė koja ištiesta, ant jos matomas atviras kaulo lūžis, dešinė koja ištiesta, veidas guli ant dešinės pusės skruostikaulio, nosies sritimi į žemę, dešiniojo antakio srityje matoma žaizda, kruvinas veidas. Pilvo srityje matomi įbrėžimai. Jokių papuošalų ar aksesuarų nėra (1 t., b. l. 12–40).

2022 m. rugpjūčio 18 d. apžiūros protokole su priedais, kuriuo apžiūrėtas motociklas „Aprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Motociklas apžiūrėtas įvykio vietoje, nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies ir guli ant skiriamosios juostos, kuri skiria priešingų krypčių eismo juostas, motociklas eismo įvykio plane pažymėtas Nr. 19.1. Motociklo priekinis ratas pažymėtas Nr. 19.2. Motociklo apgadinimai: priekinis žibintas, spidometras, vairo mechanizmas, stabdžių talpos skysčio talpa, dešinio bei kairiojo šono kėbulo defektai (sulaužytos plastmasės), kairės ir dešinės pusės užpakalinio matymo veidrodėliai, priekiniai kairės ir dešinės pusės posūkiai, degalų bakas deformuotas. Vairo mechanizmo būklė nukreipta į kairįjį šoną, spaudžiant stabdžio priekines rankenas, sistema neveikia. Padangos atitinka KET reikalavimus (1 t., b. l. 41–51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1037/2022 (01) nurodyta, kad, remiantis V. K., gim. (duomenys neskelbtini), lavono teismo medicinos tyrimu, papildomų tyrimų duomenimis ir atsižvelgiant į mirties aplinkybes, konstatuojama:

1. V. K. nustatyta: daugybiniai odos nubrozdinimai ir kraujosruvos kūne, muštinė žaizda dešinio antakio išoriniame krašte, plėštinė žaizda ir I odos nudegimas kairėje blauzdoje, kaklo I slankstelio lūžis su pilnu nugaros smegenų nutraukimu, krūtininių I ir IX slankstelių kūnų lūžiai, krūtininių VII-IX slankstelių keterinių ataugų lūžiai, krūtinkaulio lūžis, daugybiniai šonkaulių lūžiai abipus su krūtinplėvės pažeidimu, prikraujavimu į jos ertmę (600 ml skysto kraujo) ir daugybiniais plaučių sumušimo židiniais, daugybiniai dubens žiedo lūžiai, galvos skliauto lūžis, nusitęsiantis per pamatą su galvos smegenų didžiosios jungties plyšimu ir kraujavimu į galvos smegenų skilvelius, dešinio blauzdikaulio skeveldrinis lūžis, dešinio šeivikaulio artimo galo, intrasąnarinis lūžis, kairio blauzdikaulio išnirimas per kelio sąnarį, širdiplėvės ir širdies plyšimas su prikraujavimu į tarpuplautį, daugybiniai blužnies ir kepenų plyšimai su pakraujavimu į pilvaplėvės ertmę (100 ml skysto kraujo), dešinio inksto plyšimas su nukraujavimu į užpilvaplėvinį tarpą.

Šie sužalojimai, remiantis sveiktos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1., 6.6.5, 6.6.11,6.6.14, punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

2. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), kelių-keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties, labiausiai tikėtina aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu, nukentėjusiajam esant pėsčiajam.

3. V. K. mirė nuo kūno sumušimo su vidaus organų sužalojimais. Į tai nurodo: daugybiniai odos nubrozdinimai ir kraujosruvos kūne, muštinė žaizda dešinio antakio išoriniame krašte, plėštinė žaizda ir I odos nudegimas kairėje blauzdoje, kaklo I slankstelio lūžis su pilnu nugaros smegenų nutraukimu, krūtininių I ir IX slankstelių kūnų lūžiai, krūtininių VII-IX slankstelių keterinių ataugų lūžiai, krūtinkaulio lūžis, daugybiniai šonkaulių lūžiai abipus su krūtinplėvės pažeidimu, prikraujavimu į jos ertmę (600 ml skysto kraujo) ir daugybiniais plaučių sumušimo židiniais, daugybiniai dubens žiedo lūžiai, galvos skliauto lūžis, nusitęsiantis per pamatą su galvos smegenų didžiosios jungties plyšimu ir kraujavimu į galvos smegenų skilvelius, dešinio blauzdikaulio skeveldrinis lūžis, dešinio šeivikaulio artimo galo, intrasąnarinis lūžis, kairio blauzdikaulio išnirimas per kelio sąnarį, širdiplėvės ir širdies plyšimas su prikraujavimu į tarpuplautį, daugybiniai blužnies ir kepenų plyšimai su pakraujavimu į pilvaplėvės ertmę (100 ml skysto kraujo), dešinio inksto plyšimas su nukraujavimu į užpilvaplėvinį tarpą.

4. V. K. lavone nustatytos šios somatinės patologinės būklės, neturėjusios tiesioginio ryšio su mirties priežastimi: (duomenys neskelbtini).

5. V. K. mirė nuo kūno sumušimo, labiausiai tikėtina patirto aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu, nukentėjusiajam esant pėsčiajam, kai jį partrenkė motociklas.

6. V. K. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,5 ‰ etilo alkoholio. Tyrimo objektas (-ai) bus sunaikintas (-i) 2023 m. rugpjūčio 31 d. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį.

7. V. K. lavono kraujyje amfetaminų, amitriptilinų, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų nerasta. Tyrimo objektas (-ai) bus sunaikintas (-i) 2023 m. rugpjūčio 31 d.

8. Objektyvių duomenų apie smūgį automobiliu nėra. Labiausiai tikėtina, kad pirmas smūgis pėsčiajam V. K. buvo motociklu į dešinės blauzdos vidinį paviršių ir kairės blauzdos vidinį-nugarinį paviršių iš kairės nugarinės pusės.

9. Labiausiai tikėtina, kad pirmas smūgis pėsčiajam V. K. pirminio kontakto su motociklu metu buvo vertikalioje padėtyje.

10. V. K. mirė nuo kūno sumušimo su vidaus organų sužalojimais, padaryto, labiausiai tikėtina, aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu (1 t., b. l. 55–60).

2022 m. lapkričio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis, susipažinęs su pateiktais I. D. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, konstatuoja, jog I. D. (duomenys neskelbtini) nustatyta daugybiniai kūno sužalojimai: (duomenys neskelbtini). Sužalojimas visumoje atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 p.). Sužalojimai padaryti dešine galvos krūtinės ląstos, dešinio peties sritis smūginiai paveikiant kietu buku daiktu, suduodant juo arba atsimušant į jį, kas galėjo būti padaryta aptariamo eismo įvykio metu (1 t., b. l. 76).

2022 m. lapkričio 22 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas „Body“ kameros Nr. 1732 vaizdo įrašas (1 t., b. l. 138–139).

2022 m. lapkričio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi „Body“ kameros Nr. BOF1EC60E510 vaizdo įrašas (1 t., b. l. 140–141).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1933 (22) konstatuota, kad:

1. Motociklas „Aprilia“, vairuojamas I. D., važiavo apie 95 km/h greičiu pirma eismo juosta, apie 6,0 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto, reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ribose partrenkė pėsčiąjį, 19,6 m atstumu už pėsčiųjų perėjos ir apie 5,6 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto, nuvirtęs ant šono slydo smailiu kampu į kairę, už 77,5 m atsitrenkė į kairės pusės gatvės bordiūrą, vėliau slydo skiriamosios juostos žole įsirausdamas į veją ir sustojo skiriamojoje juostoje, gulėdamas ant kairiojo šono.

2. Tikėtina, kad pėsčiasis V. K. per (duomenys neskelbtini) reguliuojamą perėją judėjo iš kairės į dešinę, žiūrint (duomenys neskelbtini). Nustatyti tikslesnės pėsčiojo V. K. judėjimo trajektorijos iki jo partrenkimo, negalima.

3. Tikėtina, kad motociklas, vairuojamas I. D., pėsčiąjį V. K. partrenkė reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ribose, apie 6,0 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto.

4. Motociklo vairuotojas I. D., važiuodamas maksimaliu leistinu 60 km/h greičiu bei laiku stabdydamas savo vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę išvengti įžengusio į (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį, skirtą važiuoti (duomenys neskelbtini) link, pėsčiojo V. K. partrenkimo. Motociklo vairuotojas I. D., važiuodamas apskaičiuotu 95 km/h greičiu bei laiku stabdydamas savo vairuojamą transporto priemonę, neturėjo techninės galimybės išvengti įžengusio į (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį, skirtą važiuoti (duomenys neskelbtini) link, pėsčiojo V. K. partrenkimo.

5. Šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: motociklas, vairuojamas I. D., važiavo (duomenys neskelbtini) apie 95 km/h greičiu. Reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ribose, apie 6,0 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto, motociklas partrenkė jam iš kairės į dešinę judėjusį pėsčiąjį V. K.. Po kontakto pėsčiasis buvo nublokštas į priekį ir į dešinę, o motociklas „Aprilia“ nuvirto ant šono, slydo antra eismo juosta į priekį ir smailiu kampu į kairę iki kairės pusės bordiūro, atsitrenkė į jį, dar slydo žole į priekį ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.

6. Pėsčiojo V. K. veiksmai, – bėgo per sankryžą, degant raudonam šviesoforo signalui, dėl ko sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį jam iš dešinės atvažiavusiam motociklui, – techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga.

Motociklo „Aprilia“ vairuotojo I. D. veiksmai, – važiavo viršydamas maksimalų leistiną greitį, dėl to prarado techninę galimybę laiku stabdant išvengti susidūrimo ir partrenkė kelyje buvusį pėsčiąjį V. K., – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (1 t., b. l. 146–150).

2022 m. gruodžio 1 d. specialisto paaiškinimų protokole, kuriame Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas L. A. į užduotus klausimus paaiškino:

1. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. rugsėjo 23 d. Specialisto išvados Nr. 11-1933 (22) baigiamosios dalies 2 punkte rašoma: „tikėtina, kad pėsčiasis V. K. per (duomenys neskelbtini) nereguliuojamą perėją judėjo...“, kai kituose punktuose ta pati perėja įvardijama kaip reguliuojama. Kodėl?“ Atsakymas: Tai techninė spausdinimo klaida. Reikia skaityti kaip „reguliuojama“.

2. Pirmame išvados punkte nurodoma, kad „Motociklas „Aprilia“, vairuojamas I. D., važiavo apie 95 km/h greičiu pirma eismo juosta...“. Įvykio vietoje, ties sankryža, (duomenys neskelbtini), įvykio plane, matomos trys eismo juostos. Kurią eismo juosta įvardijate kaip pirmą? Atsakymas: Kraštinė dešinėje kelio pusėje esanti juosta yra lėtėjimo juosta, skirta sukti tik į dešinę, o vidurinė eismo juosta skaitoma, kaip pirma (1 t., b. l. 152).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4262/2022(01) nurodyta, kad, I. D. kraujyje, paimtame 2022 m. rugpjūčio 18 d., 22.50 val., etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 173).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281 straipsnio 5 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (nukentėjusiojo asmens mirtį) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, autoįvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai esant analogiškai situacijai šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Taip pat būtina nustatyti ir tai, ar kilę padariniai yra dėsningi, ar atsitiktiniai. Be to, tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2005, 2K-19/2007, 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017 ir kt.).

Pagal KET 127 punkto reikalavimus, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Pirmiausia pažymėtina, jog nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.26 val., kilo BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, t. y. įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo pėsčiasis V. K., t. y. I. D., vairuodamas motociklą „Aprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šviesoforu reguliuojamoje, sankryžoje, tamsiu paros metu važiavo (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta (greitėjimo/lėtėjimo eismo juostą skaitant kaip pirmą), apie 95 km/h greičiu, viršydamas maksimalų leistiną 60 km/h greitį, dėl to prarado techninę galimybę laiku stabdydamas išvengti susidūrimo ir partrenkė per kelią, degant raudonam šviesoforo signalui, jo atžvilgiu iš kairės į dešinę judėjusį pėsčiąjį, kuris nuo patirtų sužalojimų eismo įvykio vietoje mirė. Tokias aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Pirmiausia to neneigė ir pats kaltinamasis I. D., kuris parodė, kad savo vairuojamu motociklu važiavo leistino greičio viršutine riba, o lenkdamas pirma juosta važiavusį automobilį greitį padidino, įsitikino, kad kliūčių lenkimo manevrui iš kairės nėra, o priekyje degė žalias šviesoforo signalas, pėsčiojo nepamatė iki įvyko susidūrimas.

Tokias kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes patvirtina bei detalizuoja tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo M. J., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, duoti parodymai apie tai, kad artėjant link sankryžos, jį aplenkęs motociklas, trenkėsi į žmogų, kuris nuo smūgio buvo išmestas į viršų, ore keletą kartų apsisuko ir nukrito pirmoje eismo juostoje. Taip pat per galinį savo vairuojamo motociklo veidrodėlį įvykį pastebėjusio, ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo J. B. parodymai, kuris parodė, kad jam prasilenkus su per perėją bėgusiu vyru, jis išgirdo smūgio garsą ir supratęs, kas atsitiko ir pradėjo lėtinti greitį. Jį pasivijęs ir pralenkęs antra eismo juosta važiavęs motociklas, dar važiavo, tačiau nukrito ant asfalto antroje eismo juostoje ir vertėsi porą kartų šonu bei liko gulėti antroje eismo juostoje. Jau po aptariamo įvykio sustojusio automobilio vairuotojo, liudytojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuris paaiškino, kad artėdamas prie sankryžos su (duomenys neskelbtini), pamatė, kad už pėsčiųjų perėjos ant kelio važiuojamosios dalies mėtėsi įvairios šukės, pirmoje eismo juostoje, t. y. dešinėje kelio pusėje, ant važiuojamosios dalies gulėjo žmogus, toliau už šio, gal už 20–30 m, antroje eismo juostoje, gulėjo kitas žmogus su motociklininko apranga ir šalmu. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtų liudytojų tarpusavyje sutampančiais parodymais, kadangi juos, o kartu ir kaltinamojo I. D. kaltę, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio M. M. B. tarnybiniame pranešime ir 2022 m. rugpjūčio 19 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais, fotonuotraukomis užfiksuoti duomenys, 2022 m. rugpjūčio 18 d. apžiūros protokole su priedais, apžiūrėjus kaltinamojo vairuojamą motociklą, 2022 m. lapkričio 22 d. apžiūros ir tos pačios dienos kitų objektų apžiūros protokoluose, apžiūrėjus „Body“ kameromis užfiksuotus vaizdo įrašus, nurodyti duomenys, kuriuos sugretinus su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1037/2022 (01) nurodytomis aplinkybėmis apie galimus V. K. patirtus sužalojimus, sukėlusius jo mirtį.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, turėjo važiuoti neviršydamas leistino greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Nors Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1933 (22) konstatuota, kad pėsčiojo V. K. veiksmai, – bėgo per sankryžą, degant raudonam šviesoforo signalui, dėl ko sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį jam iš dešinės atvažiavusiam motociklui, – techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga, tačiau I. D. važiavo viršydamas maksimalų leistiną greitį, dėl to prarado techninę galimybę laiku stabdant išvengti susidūrimo ir partrenkė kelyje buvusį pėsčiąjį V. K., kas ir buvo sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Tokie kaltinamojo veiksmai lėmė minėtą KET 127 punkto pažeidimą bei sukėlė V. K. mirtį.

Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose, net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). BK 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta neatsargios kaltės rūšis – nusikalstamas pasitikėjimas. Esant nusikalstamam pasitikėjimui asmuo supranta, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti t. y. tokio pobūdžio bylose nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. BK 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta kita neatsargios kaltės rūšis – nusikalstamas nerūpestingumas. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Teismų praktikoje galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą, numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai (kasacinės nutartys Nr. 2K-472/2014, 2K-160/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. D. KET 127 punkto reikalavimų pažeidimą ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis). Tokią išvadą leidžia daryti jo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad jis žinojo, jog motociklas yra nesaugi transporto priemonė, ja manevruoti pavojinga, taigi suvokė, kad viršijant leistiną greitį kyla pavojingų padarinių tikimybė. Kaltinamasis nepateisinamai ir nepagrįstai rizikavo, priimdamas sprendimą atlikti lenkimo manevrą, viršijant leistiną greitį, neįvertindamas nenumatytų kliūčių atsiradimo tikimybės, neatsižvelgdamas į blogą matomumą tamsiu paros metu, (duomenys neskelbtini) esančią perėją, ką turėjo įvertinti darydamas veiką, taigi lengvabūdiškai tikėjosi išvengti padarinių.

Pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai bei paties kaltinamojo I. D. parodymai patvirtina, kad jis, 2022 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.26 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį motociklą „Aprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas <...> kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. <...>.“, t. y. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šviesoforu reguliuojamoje, sankryžoje, tamsiu paros metu važiavo (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta (greitėjimo/lėtėjimo eismo juostą skaitant kaip pirmą), apie 95 km/h greičiu, viršydamas maksimalų leistiną 60 km/h greitį, dėl to prarado techninę galimybę laiku stabdydamas išvengti susidūrimo ir partrenkė per kelią, degant raudonam šviesoforo signalui, jo atžvilgiu iš kairės į dešinę judėjusį pėsčiąjį V. K., kuris nuo patirtų sužalojimų eismo įvykio vietoje mirė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis I. D. prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui pateiktas prašymas perduoti I. D. D. D. atsakomybėn pagal laidavimą.

Žemesnės instancijos teismas

I. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvertino savo neatsargų elgesį kaip neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, jo elgesio nepateisina ir mama, kuri ir anksčiau už kelis padarytus pažeidimus už greičio viršijimą jam nuolat primindavo būtinybę vairuoti atsargiai, laikytis taisyklių. Dėl jo padarytos nusikalstamos veikos žuvo žmogus, o jis pats gali būti, kad niekada nevairuos, nes (duomenys neskelbtini), turi ir kitų sunkių pasekmių sveikatai. Užsiimdamas bet kokia veikla pažada ateity elgtis pagal įstatymų reikalavimus. Mama jam autoritetas, sutinka už jį laiduoti, nes juo pasitiki, kartu gyvena, rūpinasi ir palaiko morališkai, pati elgiasi pagal visuomenei priimtinus elgesio standartus ir įstatymų reikalavimus.

Galima laiduotoja D. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sūnaus elgesio nepateisina, labai pergyvena dėl nagrinėjamo įvykio padarinių, kaip ir jis pats, tai skaudi pamoka, atsirado negrįžtamos pasekmės, nes žuvo žmogus, o jis pats tapo neįgalus visam gyvenimui, (duomenys neskelbtini), atlikta (duomenys neskelbtini) operacija. Kad sūnus laikysis ateity teisės aktų reikalavimų tiki, nes jį pažįsta kaip atsakingą žmogų, yra artimi, ji pati stengiasi būti jam pavyzdžiu, dabar bendrauja ypač dažnai, nes sūnus gyvena kartu, jam reikalinga nuolatinė pagalba dėl sveikatos sutrikimų. Prašo neskirti užstato, nes yra išsiskyrusi, viena išlaiko save ir dabar padeda sūnui, nes jis prarado apie (duomenys neskelbtini) darbingumo, reikalinga papildoma reabilitacija, galimai ir intervencinės procedūros, kad kuo labiau sugrąžinti į visuomeninį gyvenimą, o tam reikalingos ir lėšos.

BK 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti I. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad I. D. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, kuri priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 281 straipsnio 7 dalis). Antra, nusikalstamą veiką I. D. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas (1 t., b. l. 174) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis I. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad jo gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iš jo elgesio viso proceso metu. Ketvirta, dėl I. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, buvo sukelti negrįžtami padariniai – V. K. mirtis. I. D. vairuojamas motociklas buvo apdraustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo kompanijoje ADB „Gjensidige“ (2 t., b. l. 6). Byloje esančiame 2023 m. kovo 28 d. draudimo kompanijos ADB „Gjensidige“ prašyme patvirtinti taikos sutartį ir šioje dalyje bylą nutraukti nurodyta, kad draudimo išmokos gavėjams ADB „Gjensidige“ įsipareigoja – V. K. atlyginti 20 645,63 Eur negautų pajamų dėl tėvo žūties ir 4 902 Eur neturtinės žalos, taip pat K. K. – 11 646,25 Eur negautų pajamų dėl tėvo žūties ir 4 902 Eur neturtinės žalos, O. K. – 3 413,73 Eur laidojimo išlaidų ir 4 902 Eur (2 t., b. l. 159-164). Minėtas sumas bendrovė įsipareigoja atlyginti per 20 kalendorinių dienų nuo nuosprendžio, kuria patvirtinta taikos sutartis, dienos. Šiame kontekste pažymėtina, kad sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatymų reglamentuojamas šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudimo, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką, kaip vieną iš dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį. Taigi kaip matyti, nors I. D. pats padarytos turtinės ir neturtinės žalos neatlygino, tačiau jo vairuota transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jo padarytą žalą nukentėjusiajam įsipareigoja taikos sutartimi atlyginti draudimo bendrovė, todėl jis atitinka ir šią sąlygą, kad įsipareigojo atlyginti žalą, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), be to, kartu yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytinos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. D. padaryta veika yra neatsargi, jis yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas ir jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (1 t., b. l. 174), per pastaruosius 5 metus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 175–177), dirbantis ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 14), N. V. bendruomenės pirmininkės charakterizuojamas taip pat teigiamai (2 t., b. l. 15), be to, duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip netinkamą poelgį, jog būdamas neatidus sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo asmuo. Iš jo elgesio teismo posėdyje taip pat matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo mamą, su kuria kaltinamasis kartu ir gyvena. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad I. D. su mama sieja artimi ryšiai, mama jam yra autoritetas. Iš teismui pateikto prašymo matyti, kad D. D. yra dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 48), aukštojo išsilavinimo (2 t., b. l. 37–38), aktyviai dalyvaujanti su specialybe kvalifikaciją keliančiuose mokymuose bei kursuose (2 t., b. l. 39–76), neteista (2 t., b. l. 49), per pastaruosius 5 metus vos vieną kartą, t. y. 2020 m. lapkričio 5 d. bausta administracine tvarka, tačiau už kitokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą, paskirtas įspėjimas (2 t., b. l. 51). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad D. D. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima I. D., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką I. D., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, I. D., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. D. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2011, Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-85/2010).

Prokurorė prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – specialios teisės atėmimą - uždrausti asmeniui naudotis specialia teise- teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 metams ir šešiems mėnesiams.

Nagrinėjamu atveju padarytas KET pažeidimas savo esme, nors ir lėmęs atitinkamus negrįžtamus padarinius – kito asmens mirtį, vis gi nelaikytinas cinišku, nėra konstatuoti kaltinamojo šiurkštūs sąmoningi veiksmai (pvz., vairavimas neblaiviam ir pan.), nulėmę eismo įvykio kilimą. Kaltinamasis nėra teistas, tačiau kaip teisingai pažymėjo prokurorė, baustas administracine tvarka keliskart už greičio viršijimą, o būtent toks pažeidimas ir yra nagrinėjamo įvykio priežastis. Vis gi teismo vertinimu, I. D. pats baudžiamasis procesas turėjo teigiamos įtakos, teismas linkęs tikėti I. D. pasižadėjimu ateityje būti atsakingu kelių eismo dalyviu, jeigu pasveiks ir galės (duomenys neskelbtini), be kita ko, iš medicininių dokumentų matyti, kad artimiausiais metais tai daryti nepavyks, todėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nagrinėjamu atveju netikslingas.

VI. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Kaip minėta, kaltinamojo vairuojamas motociklas buvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje ADB „Gjensidige“ (2 t., b. l. 6). Minėtas TPVCAPDĮ nustato draudiko atsakomybės ribas – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, iš kurių 5000 Eur – dėl neturtinės žalos, bei 1 000 000 Eur dėl žalos turtui (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Draudimo bendrovė šioje byloje įtraukta civiliniu atsakovu. Tiek pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 ir 2 dalis, tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.254 straipsnio 2 dalį, 6.987 straipsnį, po draudiminio įvykio nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko ar draudėjo. Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Nagrinėjamu atveju civiliniu atsakovu pripažinti draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ – draudikas ir kaltinamasis I. D. – draudėjas. Vadovaujantis CK 6.987 straipsniu draudikas prisiėmė pareigą, įvykį pripažinus draudžiamuoju, išmokėti įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, taip atlyginti įvykio metu nukentėjusiųjų asmenų patirtą žalą.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad tarp civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ ir civilinių ieškovų O. K., V. K. ir K. K. buvo sudaryta 2023 m. kovo 28 d. taikos sutartis (2 t., b. l. 159-164). Šioje sutartyje nurodyta, kad:

1. ADB „Gjensidige“ įsipareigoja atlyginti V. K. 20 645,63 Eur (dvidešimt tūkstančių šeši šimtai keturiasdešimt penkti eurai 63 centai) negautų pajamų dėl tėvo žūties ir 4 902 Eur (keturi tūkstančiai devyni šimtai du eurai) neturtinės žalos, pervesdama lėšas į motinos O. K. sąskaitą per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo Teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo patvirtinama ši taikos sutartis, priėmimo dienos. Visi šiame punkte nurodyti mokėjimai atliekami lėšų pervedimu į O. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Bankas (duomenys neskelbtini)).

2. V. K. ir jo motina O. K., atstovaujami advokato A. K., patvirtina, kad sutinka su šios Taikos sutarties 1 punkte nurodytos žalos atlyginimu ir nuo reikalavimų atlyginti likusią aukščiau šioje Taikos sutartyje nurodytą žalos dalį ADB „Gjensidige“ ir I. D. atžvilgiu atsisako.

3. ADB „Gjensidige“ įsipareigoja atlyginti K. K. 11 646,25 Eur (vienuolika tūkstančių šeši šimtai keturiasdešimt šeši eurai 25 centai) negautų pajamų dėl tėvo žūties ir 4 902 Eur (keturi tūkstančiai devyni šimtai du eurai) neturtinės žalos atlyginimui, pervesdama lėšas į motinos O. K. sąskaitą per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo Teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo patvirtinama ši taikos sutartis, priėmimo dienos. Visi šiame punkte nurodyti mokėjimai atliekami lėšų pervedimu į O. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Bankas (duomenys neskelbtini)).

3. K. K. ir jos motina O. K., atstovaujami advokato A. K., patvirtina, kad sutinka su šios Taikos sutarties 3 punkte nurodytos žalos atlyginimu ir nuo reikalavimo atlyginti likusią aukščiau šioje Taikos sutartyje nurodytą žalos dalį ADB „Gjensidige“ ir I. D. atžvilgiu atsisako.

4. ADB „Gjensidige“ įsipareigoja atlyginti O. K. 3 413,73 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai trylika eurų 73 centai) laidojimo išlaidų ir 4 902 Eur (keturi tūkstančiai devyni šimtai du eurai), pervesdama O. K. sąskaitą per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo Teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo patvirtinama ši taikos sutartis, priėmimo dienos. Visi šiame punkte nurodyti mokėjimai atliekami lėšų pervedimu į O. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Bankas (duomenys neskelbtini)).

5. O. K., atstovaujama advokato A. K., patvirtina, kad sutinka su šios Taikos sutarties 5 punkte nurodytos žalos atlyginimu ir nuo reikalavimo atlyginti likusią aukščiau šioje Taikos sutartyje nurodytą žalos dalį ADB „Gjensidige“ ir I. D. atžvilgiu atsisako.

CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CK 6.985 straipsnis imperatyviai nustato, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis savo esme yra civilinė sutartis, todėl jai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas, t. y. šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Taigi, tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas, todėl teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015). Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra išreikšta visų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, be to, šalims žinomos ir suprantamos teismo patvirtintos taikos sutarties galia ir pasekmės (CK 1.80, 1.81, 6.983–6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis, CPK 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas), daro išvadą, kad šalių 2023 m. kovo 28 d. sudaryta taikos sutartis tvirtintina joje nustatytomis sąlygomis ir procesas dėl civilinių ieškovų V. K., K. K. ir O. K. pateikto civilinio ieškinio nutrauktinas.

VI. Kiti klausimai

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, vokus su skaitmeninėmis laikmenomis (3 vnt. CD), prisegtus prie bylos pirmo viršelio, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, motociklą „Aprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį su pakabuku, motociklininko šalmą su iškritusiais skydeliais, 2022 m. rugsėjo 13 d. pagal pakvitavimą perduotus saugoti S. D., kol baigsis procesas (t. 1., b. l. 70-74), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti I. D..

Kaltinamajam kardomosios priemonės netaikytos, jis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

I. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos D. D. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą I. D. atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti 2023 m. kovo 28 d. sudarytą taikos sutartį tarp civilinių ieškovų V. K., K. K., O. K. ir civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ tokiomis sąlygomis:

1. ADB „Gjensidige“ įsipareigoja atlyginti V. K. 20 645,63 Eur (dvidešimt tūkstančių šeši šimtai keturiasdešimt penkti eurai 63 centai) negautų pajamų dėl tėvo žūties ir 4 902 Eur (keturi tūkstančiai devyni šimtai du eurai) neturtinės žalos, pervesdama lėšas į motinos O. K. sąskaitą per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo Teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo patvirtinama ši taikos sutartis, priėmimo dienos. Visi šiame punkte nurodyti mokėjimai atliekami lėšų pervedimu į O. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Bankas (duomenys neskelbtini)).

2. ADB „Gjensidige“ įsipareigoja atlyginti K. K. 11 646,25 Eur (vienuolika tūkstančių šeši šimtai keturiasdešimt šeši eurai 25 centai) negautų pajamų dėl tėvo žūties ir 4 902 Eur (keturi tūkstančiai devyni šimtai du eurai) neturtinės žalos atlyginimui, pervesdama lėšas į motinos O. K. sąskaitą per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo Teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo patvirtinama ši taikos sutartis, priėmimo dienos. Visi šiame punkte nurodyti mokėjimai atliekami lėšų pervedimu į O. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Bankas (duomenys neskelbtini)).

3. ADB „Gjensidige“ įsipareigoja atlyginti O. K. 3 413,73 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai trylika eurų 73 centai) laidojimo išlaidų ir 4 902 Eur (keturi tūkstančiai devyni šimtai du eurai), pervesdama O. K. sąskaitą per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo Teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo patvirtinama ši taikos sutartis, priėmimo dienos. Visi šiame punkte nurodyti mokėjimai atliekami lėšų pervedimu į O. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Bankas (duomenys neskelbtini)).

Baudžiamąją bylą dalyje dėl civilinių ieškovų V. K., K. K., O. K. civilinio ieškinio nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, skaitmenines laikmenas (3 vnt. CD), esančias byloje, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, motociklą „Aprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį su pakabuku, motociklininko šalmą su iškritusiais skydeliais, 2022 m. rugsėjo 13 d. pagal pakvitavimą perduotus saugoti S. D., kol baigsis procesas, grąžinti I. D..

Išaiškinti I. D., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti D. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Venckienė