Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovams J. N., V. N., A. N., ieškovės J. N. atstovui advokatui V. D., atsakovo V. N. atstovui advokato padėjėjui E. B., institucijos teikiančios išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. E., nedalyvaujant atsakovui V. N., uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo

pagal atsakovo V. N. priešieškinį ieškovei J. N. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo kitam sutuoktiniui priteisimo,

institucija teikianti išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. N. prašė teismo (t. 1, b. l. 3-8): 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp J. N. ir V. N., nutraukti dėl atsakovo V. N. kaltės; 2) nepilnamečio sūnaus A. N. gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. N.; 3) nepilnamečiui vaikui A. N. iš atsakovo V. N. priteisti 300,00 Lt dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki A. N. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti A. N. motiną J. N.; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013 m. vasario mėn. iki ieškinio pateikimo – 3300,00 Lt; 5) nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką; 6) po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise tris transporto priemones.

Ieškovė J. N., būdama įstatymine nepilnamečio sūnaus V. N. atstove, 2014 m. sausio 29 d. ieškiniu taip pat teikė reikalavimus priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui V. N.. Šalių sūnus V. N. bylos nagrinėjimo metu sulaukė pilnametystės ir nuo to momento savarankiškai vedė civilinę bylą. Ieškovas V. N. šioje byloje palaikė du ieškinio reikalavimus: 1) priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013 m. vasario mėn. – 3300,00 Lt; 2) priteisti išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo iki ieškovo pilnametystės (300,00 Lt x 3 mėn. ir 24 d. (nuo 2014-02-03 iki 2014-05-27)).

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai.

Atsakovas V. N. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko (t. 1, b. l. 125-127), pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė (t. 1, b. l. 182-185): 1) V. N. ir J. N. santuoką nutraukti dėl ieškovės J. N. kaltės; 2) nepilnamečio sūnaus A. N. gyvenamą vietą nustatyti su vaiko motina J. N.; 3) vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nenustatyti; 4) nepilnamečiui sūnui A. N. iš tėvo V. N. priteisti po 180,00 Lt dydžio kasmėnesinį materialinį išlaikymą, mokamą nuo priešieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti vaiko motinai J. N.; 5) iš ieškovės J. N. atsakovui V. N. priteisti 200,00 Lt dydžio kasmėnesinį materialinį periodinį išlaikymą, mokamą nuo priešieškinio pateikimo iki kol sutuoktiniui bus pripažįstamas invalidumas.

Atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patikslintą priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, atsakydamas į teismo klausimą, kodėl į teismo posėdį neatvyko jo atstovaujamasis, advokato padėjėjas nurodė nežinantis, dėl kokių priežasčių į teismo posėdį neatvyko nei atsakovas, nei jo kviesti liudytojai.

Išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Z. E. teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Atstovė taip pat pateikė išvadą, kad atsakovo nurodomas vaiko išlaikymo dydis yra per mažas, neatitinkantis vaiko poreikių, atstovės paaiškinimu, vaiko interesų neatitiktų ir ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma (300,00 Lt per mėn.), tačiau atsižvelgus į labai sunkią abiejų tėvų turtinę padėtį, tokio dydžio išlaikymo teikimas atitiktų tėvų turtines galimybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė J. N. ir atsakovas V. N. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi du vaikus: V. N., gimusį (duomenys neskelbtini), ir A. N., gimusį (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai santuokos nutraukimo momentu nekilnojamojo turto neturi (t. 1, b. l. 16, 17). Iš VĮ „Regitra“ pažymos nustatyta, kad atsakovo vardu yra registruotos trys transporto priemonės (t. 1, b. l. 20), ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (t. 1, b. l. 18).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad nuo 1998 metų atsakovas nuolat girtavo ir į piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais įtraukė ieškovę, išgėręs atsakovas tapdavo agresyvus: priekaištaudavo, ieškodavo priekabių, neleisdavo miegoti, tyčiojosi, stumdydavo, mušdavo. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo girtavimo, psichologinio ir fizinio smurto ji psichologiškai palūžo ir pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Ieškovė paaiškino, kad 2002 m. kovo 2 d., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu ji sudavė atsakovui vieną smūgį peiliu į pilvą, tokiu būdu padarydama durtinę - pjautinę žaizdą pilvo srityje, t. y. sunkų kūno sužalojimą. Dėl to Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu ieškovė buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 111 straipsnio 1 dalyje, nubausta laisvės atėmimo bausme. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartimi ieškovė buvo paleista iš pataisos namų, sutrumpinus Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Ieškovė nurodė, kad po bausmės atlikimo tapo rūpestinga, nepiktnaudžiauja alkoholiu, susigrąžino vaikų globą, turi nuolatinį darbą, prižiūri vaikus, tuo tarpu atsakovas visiškai nepasikeitė, toliau vartoja alkoholį ir šeima visiškai nesirūpina.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.

Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė vien tik atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, atsakovas taip pat neįrodė vien tik ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo. Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovės žodiniai paaiškinimai, nepilnamečių vaikų apklausa, taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad labiausiai tikėtina, jog šalys santuokoje nesugyveno dėl nuolatinių konfliktų, smurtavimo vienas kito atžvilgiu, girtavimo, dėl ko sutuoktiniai nutolo vienas nuo kito ir tokiu būdu santuoka tarp šalių nutrūko (aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais (prejudiciniai faktai), patvirtina, kad ieškovė netinkamai vykdė savo, kaip motinos pareigas, šeimoje, smurtavo prieš sutuoktinį, byloje pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina aplinkybę, kad atsakovas šeimoje piktnaudžiavo alkoholiu, netinkamai rūpinosi savo nepilnamečiais sūnumis (t. 1, b. l. 167). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis), todėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimai nutraukti santuoką tik dėl vieno sutuoktinio kaltės yra atmestini.

Dėl buvusių sutuoktinių pavardžių.

Santuoką nutraukus, ieškovei, jos pageidavimu, ir nesant dėl to ginčui, paliktina santuokinė pavardė „N.“, atsakovui paliktina pavardė „N.“ (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokos metu įgyto turto dalinimo ir prievolių vykdymo.

Byloje nustatyta, kas santuokos nutraukimo metu sutuoktiniai neturi nekilnojamojo turto. Iš VĮ „Regitra“ pažymos nustatyta, kad atsakovo vardu yra registruotos trys transporto priemonės: Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ford Sierra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė prašė šias transporto priemones po santuokos nutraukimo palikti atsakovo asmenine nuosavybe, atsakovas dėl tokio santuokos metu įgyto turto padalijimo neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas, nurodytos transporto priemonės po santuokos nutraukimo priteistinos atsakovui.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalavo. Atsakovas prašo priteisti 200,00 Lt dydžio kasmėnesinį materialinį periodinį išlaikymą iš ieškovės, mokamą nuo priešieškinio pateikimo iki kol sutuoktiniui bus pripažįstamas invalidumas.

Civilinio kodekso 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas yra iš dalies darbingas, jo pajamas sudaro netekto darbingumo pensija, iš šių pajamų jis taip pat privalo išlaikyti savo nepilnametį sūnų, teikti paramą mokykloje besimokančiam pilnamečiui sūnui.

Teismas, vertindamas ieškovės turtinę padėtį, nustatė, kad ieškovė neturi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto. Ieškovės pajamos per mėnesį vidutiniškai siekia 936,00 Lt sumą (b. l. 23). Ieškovė turi du išlaikytinius: nepilnametį sūnų ir pilnametį sūnų, kuriam reikalinga tėvų parama.

Byloje esant duomenims, kad abiejų sutuoktinių turtinė padėtis yra labai sunki, taip pat atsižvelgus į tai, kad santuoka yra nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o tai savo ruožtu lemia, kad sutuoktinis netenka teisės į išlaikymą pagal Civilinio kodekso 3.72 straipsnio 4 dalį, konstatuotina, kad atsakovo reikalavimas dėl išlaikymo jam priteisimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra atmestinas.

Dėl nepilnamečio vaiko A. N. gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą praktiką, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Ieškovė ieškiniu prašė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (bylos nagrinėjimo metu šalių sūnus V. N. sulaukė pilnametystės, todėl jo gyvenamosios vietos klausimas nutraukiant santuoką nėra nagrinėtinas). Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus A. N. gyvenamąją vietą su ieškove. Ginčo tarp bylos šalių dėl nepilnamečio sūnaus A. N. gyvenamosios vietos nėra. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, tokių duomenų nepateikė ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės ir atsakovo reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove yra tenkintini.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui A. N. priteisimo.

Šalių pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi ir šią pareigą turi vykdyti abu tėvai. Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal kito tėvo (motinos) gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad tėvui (motinai), su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko radai ir ugdymui užtikrinti.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, pripažįsta, kad ieškovės nurodyta vaiko išlaikymo suma (600,00 Lt) per mėnesį yra reali ir pagrįsta, įvertinus, kad vaikas yra mokyklinio amžiaus, vaikui reikalingas maistas, rūbai, mokymosi priemonės, išlaidos laisvalaikiui.

Išanalizavus vaiko A. N. poreikių duomenis ir bylos šalių paaiškinimus, konstatuotina, kad nurodyti poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese (maistas, apranga, higiena, sveikata, laisvalaikio poreikiai, būstas, kitos išlaidos).

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir jų materialinė išraiška yra pagrįsti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Darytina išvada, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią įrodinėjimą naštą, t. y. įrodė, kad kiekvieną mėnesį vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga apytiksliai 600,00 Lt suma.

Vertinant atsakovo finansines galimybes, nustatyta, jog atsakovas nedirba, yra neįgalus, jo oficialias pajamas sudaro gaunama 898,19 Lt invalidumo / netekto darbingumo pensija (t. 1, b. l. 23). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo paaiškinimus, kad jis jokio vertingo turto neturi.

Atsižvelgęs į šias aplinkybes, įvertinęs šalių turtinę padėtį (ieškovė neturi nekilnojamojo bei registruotino kilnojamojo turto, jos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 936,00 Lt), teismas daro išvadą, kad ieškovė prie išlaikymo turi prisidėti šiek tiek didesne dalimi, nes ieškovė, priešingai negu atsakovas, nėra praradusi darbingumo, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies (tenkintina 90 procentų reikalavimo). Iš atsakovo nepilnamečiui sūnui A. N. priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 270,00 Lt per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2014-02-03) iki jo pilnametystės. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina motina J. N. (Civilinio kodekso 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis).

Šioje byloje atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėnesio iki ieškinio padavimo teismui dienos teikė savo nepilnamečiui sūnui išlaikymą. Atsakovas nurodė, kad išlaikė vaikus, kol ieškovė atliko laisvės atėmimo bausmę, tačiau nepateikė įrodymų, kad išlaikymą teikė vaikui gyvenant su ieškove. Darytina išvada, kad atsakovas neteikė išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėnesio iki ieškinio padavimo teismui dienos (už 11 mėnesių), tačiau išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina, atsižvelgiant į priteistino kasmėnesinio išlaikymo dydį – 270,00 Lt (byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo turtinė padėtis tuo metu buvo geresnė ir kad vaiko poreikiai tuo laikotarpiu buvo didesni). Taigi, iš atsakovo nepilnamečiui sūnui A. N. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas – 2970,00 Lt (270,00 Lt x 11 mėn.).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo A. N. priteisimo.

Pažymėtina, kad ši byla 2014 m. vasario 3 d. buvo iškelta pagal ieškovės J. N. ieškinį, kuri, būdama įstatymine savo sūnų atstove, reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą ir nepilnamečiui sūnui V. N.. Šalių sūnus V. N. (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės, įgijo visišką veiksnumą ir šioje byloje palaikė du savarankiškus reikalavimus: 1) priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013 m. vasario mėn. – 3300,00 Lt; 2) priteisti išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo iki ieškovo pilnametystės (300,00 Lt x 3 mėn. ir 24 d. (nuo 2014-02-03 iki (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgus į tai, kad atsakovas V. N. neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, kad nurodytu laikotarpiu (11 mėn. nuo 2013 m. vasario mėn.) išlaikymą skyrium gyvenančiam sūnui V. N. teikė, taip pat atsižvelgus į tai, kad nepilnamečiu buvusio V. N. poreikiai nurodytu laikotarpiu buvo tokie patys kaip ir jo jaunesniojo brolio A. N., taip pat įvertinus abiejų bylos šalių (ieškovo motinos ir tėvo) turtinę padėtį laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėn., ieškovo V. N. reikalavimai yra tenkintini iš dalies: iš atsakovo ieškovui priteistinas išlaikymo įsiskolinimas - 2970,00 Lt (270,00 Lt x 11 mėn.) ir išlaikymo įsiskolinimas už 3 mėn. ir 24 d. laikotarpį (nuo 2014-02-03 iki 2014-05-27) – 1026,00 Lt (270,00 Lt x (3 mėn. ir 24 d.)).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams V. N. ir A. N. po 300,00 Lt nuo 2014 m. vasario 7 d. iki sprendimo priėmimo šioje byloje. Laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, priėmus sprendimą. Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t. y. nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo suma nuo kreipimosi į teismą dienos sumažintina išmokėto laikinojo išlaikymo suma.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo.

Spręsdamas prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teismas atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus bei abiejų tėvų lygias teises bendrauti su savo vaiku. Pažymėtina, kad šeimos teisinių santykių reglamentavimo vienas pagrindinių principų yra prioritetinė vaiko teisių apsauga ir gynimas (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tiek tarptautinėje teisėje, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principas (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos aiškinant, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas pažymi, kad tas tėvas, su kurio gyvena vaikas, turi sudaryti sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui ir vaikui bendrauti.

Ieškovė prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, tuo tarpu atsakovas prašė nenustatyti bendravimo su vaiku tvarkos, nors atsiliepime nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka yra per siaura ir riboja tėvo galimybes bendrauti su vaiku. Bylos šalių vaikui V. N. sulaukus pilnametystės, jo gyvenamosios vietos klausimas nespręstinas. Nors atsakovas prašo nenustatyti bendravimo su vaiku A. N. tvarkos, teismo vertinimu, toks atsakovo prašymas negali būti tenkintinas, nes pažeidžia vaiko teisę bendrauti su tėvu. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, nes joje yra numatyta galimybė vaikui praleisti savaitgalį, dalį atostogų bei tėvo gimtadienį su tėvu. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra pakankama palaikyti tėvo ir sūnaus emocinį ryšį, neapriboja tėvo teisės bendrauti su vaiku bei apsaugo vaiką nuo bendravimo su tėvu jam esant neblaiviam. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas atmestinas, nustatytina ieškovės prašoma atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka:

1. Tėvas turi teisę kartą per mėnesį praleisti su vaiku, paimdamas juos penktadienį iš ugdymo įstaigos po pamokų arba iš namų 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į namus šeštadienį 15.00 val.

2. Abu tėvai turi teisę praleisti su vaiku nepertraukiamai po 14 dienų per metus per jų kasmetines atostogas.

3. Tėvo gimimo dieną, taip pat tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu.

4. Motinos gimimo dieną, taip pat motinos dieną vaikas praleidžia kartu su motina.

5. Abu tėvai turi derinti bendravimą su vaiku, atsižvelgus į vaiko ugdymo grafiką bei poilsio režimą.

6. Galima nukrypti nuo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos abiejų tėvų bendru sutarimu.

7. Sprendžiant dėl vaiko bendravimo su bet kuriuo iš tėvų turi būti atsižvelgiama į vaiko valią ir norus.

8.Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymo grafikui bei poilsio režimui.

9. Motina turi teisę neleisti vaikui bendrauti, o vaikas turi teisę atsisakyti bendrauti su

tėvu, jeigu jis yra neblaivus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė šioje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 143,00 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 9), 800,00 Lt už advokato teisinę pagalbą.

Atsakovui Kauno valstybinės garantuojamos pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, jis 50 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 128). 2014 m. spalio 7 d. nutartimi teismas iki sprendimo priėmimo atidėjo 72,50 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimą atsakovo prašymu (t. 1, b. l. 187). Valstybė, teikdama atsakovui antrinę teisinę pagalbą, patyrė 839,11 Lt išlaidų.

Teismo sprendimu ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinta 90 procentų ieškinio reikalavimų), 90 procentų ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų priteistina iš atsakovo – 848,70 Lt ((143,00 Lt + 800,00 Lt) x 90 proc.)

Atsakovo priešieškinį atmetus (patenkintas tik vienas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl kurio ginčo tarp šalių nebuvo), atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Iš atsakovo valstybei priteistina atidėta žyminio mokesčio dalis – 72,50 Lt.

Valstybė šioje byloje patyrė 29,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus 90 procentų, priešieškinio reikalavimus atmetus (patenkintas tik vienas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl kurio ginčo tarp šalių nebuvo), šios išlaidos valstybės naudai nepriteistinos iš abiejų bylos šalių atitinkamomis dalimis, nes šias išlaidas proporcingai padalinus, taip pat atsižvelgus į tai, kad atsakovas yra 50 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, priteistinų išlaidų dalis būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendž i a:

ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (registracijos vieta: (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei J. N. santuokinę pavardę „N.“.

Po santuokos nutraukimo palikti atsakovui V. N. pavardę „N.“.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), po 270,00 Lt (du šimtus septyniasdešimt Lt) (nuo 2015-01-01 – 78,20 EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. vasario 3 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymas indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam 1998 m. vasario 26 d., 2970,00 Lt (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt Lt) (nuo 2015-01-01 – 860,17 EUR) išlaikymo įsiskolinimą už 11 mėn. (nuo 2013 m. vasario mėn.).

A. N. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną J. N..

Priteisti iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą sūnui V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam 1996 m. gegužės 27 d., 1026,00 Lt (vieną tūkstantį dvidešimt šešis Lt) (nuo 2015-01-01 – 297,15 EUR) išlaikymą už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 3 d. iki (duomenys neskelbtini), 2970,00 Lt (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt Lt) (nuo 2015-01-01 – 860,17 EUR) išlaikymo įsiskolinimą už 11 mėn. (nuo 2013 m. vasario mėn.).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

1. Tėvas turi teisę kartą per mėnesį praleisti su vaiku, paimdamas juos penktadienį iš ugdymo įstaigos po pamokų arba iš namų 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į namus šeštadienį 15.00 val.

2. Abu tėvai turi teisę praleisti su vaiku nepertraukiamai po 14 dienų per metus per jų kasmetines atostogas.

3. Tėvo gimimo dieną, taip pat tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu.

4. Motinos gimimo dieną, taip pat motinos dieną vaikas praleidžia kartu su motina.

5. Abu tėvai turi derinti bendravimą su vaiku, atsižvelgus į vaiko ugdymo grafiką bei poilsio režimą.

6. Galima nukrypti nuo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos abiejų tėvų bendru sutarimu.

7. Sprendžiant dėl vaiko bendravimo su bet kuriuo iš tėvų turi būti atsižvelgiama į vaiko valią ir norus.

8.Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymo grafikui bei poilsio režimui.

9. Motina turi teisę neleisti vaikui bendrauti, o vaikas turi teisę atsisakyti bendrauti su

tėvu, jeigu jis yra neblaivus.

Atsakovui V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemones:

Mazda 626, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Audi 100, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Ford Sierra, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti ieškovei J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 848,70 Lt (aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis Lt 70 ct) (nuo 2015-01-01 - 245,80 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 72,50 Lt (septyniasdešimt du Lt 50 ct) (nuo 2015-01-01 – 20,99 EUR) žyminio mokesčio Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.