Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirminink? ir pranešėj?), Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių skyriaus apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių skyriaus ieškinį atsakovei I. B. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo I. S.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Skųsdamas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą, apeliantas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių skyrius prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą - neterminuotai apriboti motinos valdžią I. B. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

5.1. Teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus dokumentus ir visas aplinkybes bei nepagrįstai pasisakė, kad nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo neterminuotai riboti atsakovės motinos valdžią sūnaus atžvilgiu. Į bylą pateikti dokumentai pagrindžia, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo sūnaus priežiūros, auklėjimo bei nėra duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti. Atsakovė visiškai nesirūpina savo sūnumi: kartu su juo negyvena jau ilgą laiką, nesirūpina kasdieniais jo poreikiais, sveikata, ugdymu, jo neauklėja, nesudaro sąlygų ir galimybių grįžti į šeimą ir gyventi kartu su mama. Be to, atsakovė sutinka su ieškiniu pilna apimtimi.

5.2. Vien tai, kad atsakovė epizodiškai bendrauja su sūnumi, kad jų ryšiai nėra visiškai nutrūkę, negali būti laikoma tinkamu motinos valdžios įgyvendinimu. Atsakovė palaiko tik minimalų ryšį su sūnumi, nesidomi jo ugdymu, sveikata, negerina gyvenimo sąlygų, nesprendžia savo alkoholio vartojimo problemos. Atsakovė gyvena tenkindama tik savo poreikius ir interesus, ir nėra suinteresuota motinos valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo nepilnamečiui sūnui, kuris jau keturis metus yra globojamas artimųjų giminaičių. Atsakovės šeimai jau daug metų teikiamos socialinės paslaugos ir užtikrinta socialinių darbuotojų pagalba, tačiau padėtis nesikeičia, stabilių, ilgalaikių pokyčių nestebima, todėl pagrindo tikėtis, kad situacija artimiausiu metu kardinaliai galėtų pasikeisti nėra. Teismas, atmesdamas ieškinį, nesivadovavo prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principu, priėmė sprendimą atsižvelgdamas ne į nepilnamečio vaiko N. N., tačiau į jo motinos - atsakovės I. B. interesus.

6. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Byloje nustatyta, kad N. N., gim. (data neskelbtina), mama yra I. B. (atsakovė), tėvas – Ž. N. Iš Telšių apylinės teismo 2019-04-10 sprendimo (civilinės bylos Nr. e2-39-1048/2019) matyti, kad šiuo sprendimu neterminuotai apribota tėvo valdžia Ž. N. jo nepilnamečio sūnaus N. N. atžvilgiu; laikinai apribota motinos valdžia I. B. jos nepilnamečio sūnaus N. N. atžvilgiu; iš Ž. N. priteistas išlaikymas sūnui N. N. po 150 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės; iš I. B. priteistas išlaikymas sūnui N. N. po 100 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. (rajono) savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015-09-10 įsakymu I. B. šeima dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir socialinių įgūdžių stokos įrašyta į Savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai 2015-10-12 buvo paskirtos ir teikiamos socialinės paslaugos. Dėl I. B. piktnaudžiavimo alkoholiu ir konfliktų su M. B. 2017-02-13 N. N. paimtas iš I. B. šeimos, (rajono) savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017-02-13 įsakymu N. N. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta A. Š. (močiutė). I. B. laikinai apribota motinos valdžia.

10. Telšių apylinkės teismo 2019-05-16 nutartimi (civilinė bylos Nr. e2YT-2582-1048/2019) nepilnamečiui N. N. nustatyta nuolatinė globa, nepilnamečio nuolatine globėja paskirta A. Š., nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. (data neskelbtina) mirus nepilnamečio N. N. globėjai A. Š., Telšių apylinkė teismo 2020-08-04 nutartimi (civilinės bylos Nr. e2YT-3935-1112/2020) nepilnamečio N. N. globėja paskirta I. S., nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. I. B. dėl diagnozių nuo (data neskelbtina) iki (data neskelbtina) 2033-07-10 nustatytas 40 procentų darbingumas.

11. I. B. nuo 2018-12-10 iki 2019-06-11 (rajono) savivaldybės administracija taikė atvejo vadybą, 2019-04-11 skirtos socialinės paslaugos, 2019-06-10 nutarta neskirti socialinių paslaugų, kadangi I. B. šeima išsikėlė iš (rajono) savivaldybės, kurioje pradėtas atvejo vadybos procesas. BĮ (miesto) šeimos ir vaiko gerovės centras nuo 2019-06-12 skyrė I. B. atvejo vadybą, kuri 2019-06-26 buvo užbaigta, kadangi išsiaiškina, jog pagal 2019-05-16 teismo nutartį I. B. sūnui N. N. nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta A. Š., gyvenanti (vieta neskelbtina). Nuo 2020-01-20 iki 2020-07-28 I. B. buvo taikoma atvejo vadyba (rajono) savivaldybėje, tačiau 2020-07-28 atvejo vadyba (rajone) buvo užbaigta I. B. šeimai išsikėlus į (kitą miestą), informacija apie I. B. šeimą ir pradėtą atvejo vadybos procesą perduota (miesto) savivaldybės administracijai ir BĮ (miesto) šeimos ir vaiko gerovės centrui.

12. Iš 2020-02-03 vykusio atvejo vadybos posėdžio medžiagos matyti, jog I. B. teigimu, norint susigrąžinti vaiką pirmiausia reikia susirasti darbą, ji registruojasi Užimtumo tarnyboje, svarsto galimybę vykti atgal dirbti į (miestą) arba į užsienį, darbas (mieste) netiko dėl jos neįgalumo, ji norėtų dirbti lankomosios priežiūros srityje, ji darbo ieškosi savarankiškai, (mieste) taip pat bandė ieškotis darbo, tačiau negavo, ji sutiko dalyvauti savipagalbos grupės užsiėmimuose, alkoholio prie sūnus ji niekada nevartoja. (rajono) PK informavo, kad adresu (duomenys neskelbtini) policija kviesta paskutinį kartą 2018-05-08, I. B. administracine tvarka metų laikotarpyje nebausta. Nutarta I. B. šeimai taikyti atvejo vadybą, teikti bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas.

13. Iš 2020-07-21 vykusio antrojo atvejo vadybos posėdžio medžiagos matyti, jog prieita prie bendros išvados, kad I. B. pagalbos plane numatytus tikslus vykdė vangiai, teigiamų pokyčių nepasiekta, moteris neturi motyvacijos spręsti šeimos problemas, priimti specialistų pagalbą. I. B. išsakė nuomonę, kad šiuo metu neturi finansinių galimybių išlaikyti sūnų, todėl mano, kad jam būtų geriau augti pas seserį I. S. I. B. teigimu, ji susirado neoficialų darbą (mieste), prižiūri močiutę, kurios namuose ir gyvena, į (miestą) grįžta retai, išlaikymą sūnui teikia, su juo kiekvieną dieną bendrauja nuotoliniu būdu, sūnaus pasiekimus stebi elektroniniame dienyne, ji potraukio alkoholiui nejaučia, kartais išgeria, bet saikingai, (miestelyje) likti neplanuoja, čia nebėra artimųjų, čia mažos galimybės rasti darbą. Pagrindinę priežastį, dėl kurios ji negali auginti sūnaus, I. B. įvardijo sunkią finansinę padėtį. Pasak I. B., sūnui gyvenant pas seserį, jai sudaromos visos sąlygos matytis su sūnumi.

14. Iš 2020-07-08 (rajono) PK informacijos matyti, kad nuo 2020-01-01 iki šiol nėra duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai būtų kviesti I. B. šeimos gyvenamosios vietos adresu, taip pat nėra duomenų, kad I. B. būtų taikytos administracinio poveikio priemonės. 2020-07-21 atvejo vadybos posėdžio metu priimtas sprendimas atvejo vadybos procesą (rajone) I. B. šeimai užbaigti, informaciją apie I. B. šeimą ir pradėtą atvejo vadybos procesą perduoti (miesto) savivaldybės administracijai ir BĮ (miesto) šeimos ir vaiko gerovės centrui.

15. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo poziciją grindžia tuo, kad teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus dokumentus ir visas aplinkybes bei nepagrįstai pasisakė, kad nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo neterminuotai riboti atsakovės motinos valdžią sūnaus atžvilgiu. Apeliantas nurodo, jog atsakovės šeimai jau daug metų teikiamos socialinės paslaugos ir užtikrinta socialinių darbuotojų pagalba, tačiau padėtis nesikeičia, stabilių, ilgalaikių pokyčių nestebima, todėl pagrindo tikėtis, kad situacija artimiausiu metu kardinaliai galėtų pasikeisti nėra. Apelianto teigimu, teismas, atmesdamas ieškinį, nesivadovavo prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principu, priėmė sprendimą atsižvelgdamas ne į nepilnamečio vaiko N. Navicko, tačiau į jo motinos - atsakovės I. B. interesus. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

16. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.180 straipsnį, tėvų valdžia neterminuotai gali būti apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne prieš kelis mėnesius, pusę ar daugiau metų, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Be to, tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys.

18. Apeliantas nurodo, kad atsakovės šeimai jau daug metų teikiamos socialinės paslaugos ir užtikrinta socialinių darbuotojų pagalba, tačiau padėtis nesikeičia, stabilių, ilgalaikių pokyčių nestebima, todėl pagrindo tikėtis, kad situacija artimiausiu metu kardinaliai galėtų pasikeisti nėra. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors atsakovės šeima ieškovui yra žinoma nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, tačiau laikinai apribojus atsakovei motinos valdžią (2019-04-10), tų pačių metų pabaigoje, atsakovė kitame mieste susirado darbą ir nėra duomenų apie tai, kad atsakovė vartotų alkoholį kaip prieš tai, kas jau laikytina teigiamu pokyčiu. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei nustatytas tik 40 procentų darbingumas, bet atsakovė iš (vieno miesto) važinėja į (kitą miestą), kur netgi, turėdama ribotą darbingumą, dirba, gauna pajamas ir stabiliai moka išlaikymą po 100 Eur nepilnamečiui sūnui. Byloje nustatyta ir tai, kad tarp sūnaus ir atsakovės yra stiprus emocinis ryšis, atsakovė ir toliau su sūnumi juo bendrauja kiekvieną dieną nuotoliniu būdu, sūnaus pasiekimus stebi elektroniniame dienyne. Pati atsakovė pagrindinę priežastį, dėl kurios ji negali auginti sūnaus, įvardija ne nenorą auginti sūnų, o sunkią finansinę padėtį. Tokios šiai dienai esamos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, sudaro pagrindą tikėtis, kad situacija galėtų pasikeisti. Be to, socialinės paslaugos atsakovei buvo teikiamos iki tol, kol pastaroji gyveno (mieste). 2020-07-28 atvejo vadyba (rajone) buvo užbaigta atsakovei išsikėlus į (kitą miestą), informacija apie I. B. šeimą ir pradėtą atvejo vadybos procesą perduota (miesto) savivaldybės administracijai ir BĮ (miesto) šeimos ir vaiko gerovės centrui. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kaip nuo 2020-07-28 dienos atsakovės šeimai taikoma atvejo vadyba (mieste), kokios socialinės paslaugos teikiamos atsakovei, kaip vykdomas sudarytas pagalbos planas atsakovės šeimai.

19. Minėta, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nenustatyta, kad atsakovė darytų ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpintų, ar nebūtų duomenų, jog padėtis gali pasikeisti. Priešingai, nei teigia ieškovas, nuo 2019 metų galo yra pozityvus pokytis – atsakovė dirba ir teikia stabilų išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Galbūt pozityvus pokytis nėra toks ženklus kaip tikisi ir pageidautų ieškovas, tačiau visgi, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju turi būti atsižvelgta ir į pačios atsakovės sveikatos būklę, jos šeimyninę padėtį (atsakovė gyvena viena) bei šių dienų ekonomines realijas šalyje.

20. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tėvų valdžios apribojimą, apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo naikinti priimtą teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Dėl nurodyto apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą nepakeistą.