Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-03-25 Radviliškio rajono apylinkės teisino nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnį 2 dalį galutine 30 parų arešto bausme;

2) 2016-04-12 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį galutine 30 parų arešto bausme;

3) 2016-10-14 Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį galutine 20 parų arešto bausme;

4) 2017-04-20 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį galutine 60 parų arešto bausme;

5) 2018-01-16 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį galutine 60 parų arešto bausme;

6) 2018-10-25 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį galutine 90 parų arešto bausme;

7) 2018-12-12 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį 30 parų arešto bausme; bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-10-25 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė;

8) 2018-12-31 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) 2019-02-04 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį galutine 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) 2019-04-08 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį galutine laisvės atėmimo 4 mėnesiams bausme; bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019-02-04 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

11) 2020-06-26 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį galutine 40 parų arešto bausme;

12) 2020-12-23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžių pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

13) 2021-10-26 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo 10 mėnesių bausme;

14) 2023-09-28 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023-12-06 nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnį (dvi veikos) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

15) 2024-03-29 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 286 straipsnį l6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, subendrinus su 2023-09-28 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atlikęs;

16) 2025-02-13 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

17) 2025-02-18 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. 2025 m. vasario 15 d., apie 18.30 val., degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), iš prekybinės salės, matant degalinės darbuotojai, atvirai pagrobė 4 vienetus skardinių energetinio gėrimo „Monster“, kurio vieneto vertė 3,25 Eur, iš viso bendrai pagrobė (duomenys neskelbtini) priklausantį 13,00 Eur vertės turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2025 m. vasario 15 d., būdamas išgėręs, nuėjo į degalinę nusipirkti kavos. Įėjo į degalinės vidų, pardavėja pradėjo ant jo šaukti ir kolioti dėl nesąmonių. Gal bijo. Prie durų buvo sudėti energetiniai gėrimai, atsisuko, paėmė dvi skardines ir išėjo. Nežino, kodėl taip padarė, negali paaiškinti, kas ten buvo. Blaivus nebūtų taip pasielgęs. Patikslina, kad pripažįsta, jog paėmė keturias skardines, gerai neatsimena. Kaltę pripažįsta visiškai. Energetinius gėrimus nusinešė pas draugą, vėliau išgėrė. Dėl savo elgesio gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Apžiūrimas failo pavadinimas "(duomenys neskelbtini)". Failo dydis: 9,97 MB. Failo tipas - vaizdo įrašas. Atidarę failą matome, jog vaizdo įrašo trukmė 00:01:19. Vaizdo įrašas yra nespalvotas, be garso, filmuojama iš stacionarios vaizdo stebėjimo kameros, kuri įrengta pastato viduje, kampe virš kasos ir nukreipta į degalinės prekybinę salę. Vaizdo įrašas darytas tamsiu paros metu, prie dirbtinio apšvietimo. Iš vaizdo įrašo matome, jog vaizdo įrašas darytas 2025-02-15 19:28:40 vaizdo stebėjimo kamera, kurios pavadinimas "(duomenys neskelbtini)". Peržiūrint vaizdo įrašą matome, jog 2025-02-15 19:29:26 pro degalinės vitrinos langus pasimato vyriškos lyties asmens siluetas (M. J.) ir eina link įėjimo į degalinę, 19:29:27 M. J. pasižiūri pro vitriną į degalinės vidų, o 19:29:26 iki įrašo pabaigos degalinės operatorė, esanti už kasos, stebi M. J.. 19:29:33 M. J. įeina pro automatines degalinės duris į degalinės prekybinę salę ir atsisukęs į degalinės operatorę sustoja. 19:29:37 M. J. pasisuka link degalinės įėjimo automatinių durų ir tiesiai žiūri prie automatinių durų esančio stovo su lentynomis, kuriose padėti energetiniai gėrimai "Monster", o tuo tarpu degalinės operatorė jį stebi priešais. 19:29:43 M. J. griebia abejomis rankomis ant stovo viršutinės lentynos esančius energetinius gėrimus ir 19:29:44 išbėga pro degalinės automatines duris link (duomenys neskelbtini) pusės. Tuo tarpu kai M. J. pagriebė energetinius gėrimus, degalinės operatorė pradėjo eiti greitu žingsniu link jo ir pamačiusi, kad M. J. išbėgo pro duris, pradeda bėgti M. J. iš paskos.

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą.

Turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama. Teismų praktikoje pateikiamuose išaiškinimuose turto pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam ir turtinę žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-228/2013, 2K-147-511/2016, 2K-244-303/2018). Taigi, vagystė kaip nusikalstama veika nuosavybei savo esme yra nukreipta į svetimo turto užvaldymą (aktyviais veiksmais), tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas, todėl būtent su tuo yra susiję ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai užvaldydamas (paimdamas ir pasisavindamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad užvaldo (paima) svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Išvada, kad svetimas turtas pagrobtas atvirai, daroma ir veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tada, kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro žinodamas, jog svetimas turtas pagrobiamas kitiems asmenims, nesantiems vagystės bendrininkais, suvokiant neteisėto turto pagrobimo faktą. Ir priešingai, išvada, kad svetimas turtas pagrobtas atvirai, negali būti daroma, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nematant, negirdint); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau apsimeta, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, jog veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2011). Taigi veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-9-628/2021).

Vagystės atveju kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas, nori jį neatlygintinai užvaldyti ir numato, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkui bus padaryta žala. Taigi, esminis veikos požymis, nulemiantis šios veikos priskyrimą prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra būtent svetimo turto pagrobimas. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-489/2018).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis tyčia, būdamas degalinėje, suprasdamas ir žinodamas, kad jį mato degalinės darbuotoja, pasiėmė 4 vnt. skardinių energetinio gėrimo „Monster“, kurio vieneto vertė 3,25 Eur, bendra vertė 13,00 Eur, išėjo nesusimokėjęs, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip atviroji vagystė, t.y. nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas,13 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam M. J. atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis teistas 17 kartų, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 73-76), niekur nedirba, užimtumo tarnyboje registruotas, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Teistas už analogišką nusikalstamą veiką. Be to, jis įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, nusikaltimas baigtas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teismo įsitikinimu, būtent tokia bausmės rūšis ir dydis kaltinamajam gali padaryti teigiamą įtaką ir pasiekti bausmės tikslus, kadangi anksčiau taikytos ir švelnesnio pobūdžio bausmės M. J. elgesiui jokios teigiamos įtakos nedaro, kaltinamasis nedaro išvadų, nesistengia keisti gyvenimo būdo, daro įvarius teisės pažeidimus bei nusikaltimus, nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio normų.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Nagrinėjamu atveju yra formalūs pagrindai taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau M. J. yra eilę kartų teistas dėl turtinių ir viešosios tvarkos nusikalstamų veikų įvykdymo, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, linkęs sistemingai daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje byloje civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo 13,00 Eur sumai (b. l. 29).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju yra neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis M. J. tyčia pagrobė (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - 4 vienetus skardinių energetinio gėrimo „Monster“, kurio vieneto vertė 3,25 Eur, dėl šios vagystės civilinė ieškovė patyrė 13,00 Eur turtinę žalą. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo duoti parodymai, liudytojos V. P. parodymai, civilinio ieškovo atstovo pareiškime nurodyti duomenys bei byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai. Esant šioms aplinkybėms, civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu, todėl tenkinamas visiškai ir iš M. J. civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai priteistina 13,00 Eur dydžio suma padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD diskas su vaizdo įrašais, esantis voke prie bylos viršelio, – paliktinas saugoti prie bylos.

Byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, gynėjas kaltinamajam buvo privalomas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kaltinamasis niekur nedirba ir artimiausiu laiku nedirbs, todėl teismas valstybės turėtų išlaidų už gynėjo dalyvavimą iš kaltinamojo nepriteisia (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam kitoje byloje yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, todėl šioje byloje skirti kardomąją priemonę netikslinga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo M. J. priteisti 13,00 Eur (trylika eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - DVD diską su vaizdo įrašais, esantį voke prie bylos viršelio, – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.