- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- eI3-664-809/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01505-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
- Atsakovas
- Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra
- Advokatai
- Valentinas Mitrauskas
dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovui advokatui Valentinui Mitrauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinė projektų valdymo agentūra dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – ir Agentūra) 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimus Nr. IT05, Nr. IT06 Nr. IT08 ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. IT07 bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-74/07-2021).
Pažymėdama ginčo faktines aplinkybes nurodo, kad pareiškėja ir atsakovė 2018 m. sausio 26 d. sudarė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 02.2.2-CPVA-V-524-01-0001 „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“ (toliau – ir Projektas) sutartį (toliau – ir Sutartis). Siekiant tinkamai įgyvendinti Sutartį, pareiškėja Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje („CVP IS“) paskelbė ir vykdė šiuos viešuosius pirkimus: 2018 m. liepos 12 d. buvo paskelbtas pirkimas Nr. 377522 „Techninės priežiūros paslaugų įsigijimas“ (Pirkimas Nr. 1); 2018 m. rugsėjo 17 d. buvo paskelbtas pirkimas Nr. 400208 „Filmuotos mokymo medžiagos parengimo ir tiesioginių transliacijų vykdymo paslaugų pirkimas“ (Pirkimas Nr. 2); 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo paskelbtas pirkimas Nr. 396864 „Vartotojų statistikos ir registravimo sistemos (VRSS) modernizavimo paslaugos“ (Pirkimas Nr. 3); 2018 m. rugsėjo 3 d. buvo paskelbtas pirkimas Nr. 384581 „Gaisrinė ir apsauginė signalizacija su montavimu“ (Pirkimas Nr. 4), kuris buvo padalintas į 10 dalių pagal Lietuvos Respublikos apskritis.
Pareiškėja, laikydamasi visų galiojančių ir taikytinų teisės aktų reikalavimų, nustatė viešųjų pirkimų laimėtojus ir sudarė viešųjų pirkimų sutartis: 2018 m. spalio 1 d. su Pirkimo Nr. 1 laimėtoja UAB „Orbitis“ buvo sudaryta sutartis Nr. TR-316 (Pirkimo Nr. 1 sutartis); 2018 m. spalio 5 d. su Pirkimo Nr. 3 laimėtoja UAB „Atea“ buvo sudaryta sutartis Nr. TR-331 (Pirkimo Nr. 3 sutartis); 2018 m. gruodžio 10 d. su Pirkimo Nr. 2 laimėtoja UAB „Mokomieji filmai“ buvo sudaryta sutartis Nr. TR476 (Pirkimo Nr. 2 sutartis); 2019 m. vasario 6 d. su Pirkimo Nr. 4 visų 10 dalių laimėtoja UAB saugos tarnyba „Argus“ buvo sudaryta sutartis Nr. TR-50 (Pirkimo Nr. 4 sutartis). Sudarius viešųjų pirkimų sutartis visų nurodytų pirkimų dokumentai buvo pateikti atsakovei paskesnei patikrai ir atsakovės buvo įvertinti kaip atlikti tinkamai – jokie pažeidimai nebuvo nustatyti.
Praėjus beveik 2 metams nuo nurodytų viešųjų pirkimų pabaigos, atsakovė, gavusi Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės audito išvadas, nutarė dar kartą patikrinti nurodytų pirkimų dokumentus ir informavo pareiškėją apie pradėtus pažeidimų tyrimus bei pasiūlė per 2 darbo dienas pateikti paaiškinimus. Pareiškėja atsakovei pateikė 2020 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. SD20-1464 „Dėl įtariamų pažeidimų projekte Nr. 02.2.2-CPVA-V-524-01-0001“, kuriame nurodė, kad jokie pažeidimai patikrinimo metu nebuvo nustatyti. Tačiau 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovė priėmė sprendimus, kuriuose nepagrįstai konstatavo tariamai pareiškėjos padarytus Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) pažeidimus.
Nurodo, jog Sprendimas Nr. 1 yra deklaratyvus, grindžiamas hipotetinėmis prielaidomis, nesant (ir nenurodant) atsakovės poziciją pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė Sprendimą Nr. 1 priėmė tik konstatuodamas faktą, jog Pirkimo Nr. 1 objektas turėjo būti skaidomas, nepateikiant atsakovės poziciją pagrindžiančių argumentų ir nenurodant aplinkybių, lėmusių tokį sprendimą. Sprendime Nr. 1 kvestionuotinas ir kitas atsakovės sprendimas dėl tariamai neaiškių Pirkimo Nr. 1 dokumentų, konkrečiai nenurodant, kokiu būdu pasireiškė minimas pažeidimas, kurios Pirkimo Nr. 1 sąlygos yra neaiškios. Atsakovė tariamą pažeidimą sieja su tuo, kad neaišku, kaip paslaugos turėjo būti teikiamos, o ne su aplinkybe, kad nėra aišku, kokios paslaugos turės būti atliekamos, kokia jų apimtis, todėl atsakovė Sprendime Nr. 1 visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai teigia, kad buvo nustatytas VPĮ 35 straipsnio pažeidimas. Pažymi, kad Pirkimo Nr. 1 sąlygose perkamų paslaugų apimtis yra aiškiai bei nedviprasmiškai apibrėžta ir išdėstyta, todėl neegzistuoja pagrindas teigti, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 35 straipsnio 4 dalies nuostatas. Be to, Pirkimas Nr. 1 buvo tarptautinis, prie jo galėjo jungtis visi suinteresuoti tiekėjai, teikti paklausimus dėl Pirkimo Nr. 1 sąlygų, įskaitant paslaugų apimtį ir jų teikimą, tačiau tokių nebuvo gauta. Atkreipia dėmesį, kad Pirkimo Nr. 1 metu nei vienas tiekėjas jokiu įmanomu būdu nesikreipė į pareiškėją dėl tariamai neaiškių Pirkimo Nr. 1 dokumentų ar sąlygų.
Dėl atsakovės Sprendimo Nr. 2 dėl Pirkimo Nr. 2 tariamo pažeidimo nurodo, kad šis sprendimas taip pat nėra pagrįstas visapusiškais objektyviais duomenimis ir tėra tik deklaratyvus, kas sudaro pagrindą Sprendimą Nr. 2 panaikinti. Atsakovė nevertino, ar Pirkimo Nr. 2 dokumentuose numatytas neproporcingas kvalifikacijos reikalavimas pagal savo esmę galėjo kam nors sutrukdyti dalyvauti Pirkime, taip pat nepateikė jokios informacijos ir dokumentų, jog buvo atliktas rinkos tyrimas ar kiti veiksmai, kuriais būtų nustatyta, kad buvo potencialių tiekėjų, kurie norėtų ir galėtų dalyvauti Pirkime Nr. 2, tačiau dėl nustatyto dirbtinai tiekėjų konkurenciją ribojančio minimalaus kvalifikacinio reikalavimo negalėjo jame dalyvauti. Be to, nebuvo pateikta paskaičiavimų ar kitų duomenų, kaip toks kvalifikacinis reikalavimas darė įtaką tiekėjų pasiūlymų kainai. Pažymi, jog atsakovė Sprendime Nr. 2 apsiribojo tik hipotetiniais pasvarstymais, jog konkurencija galimai buvo apribota, konkrečiai nenurodant, koks konkretus skaičius tiekėjų negalėjo dalyvauti Pirkime Nr. 2.
Dėl Sprendimo Nr. 3 pagrįstumo nurodo, kad atsakovė, atlikusi pakartotinį Pirkimo Nr. 3 tyrimą, taip pat rėmėsi tik teorinėmis ir deklaratyviomis prielaidomis. Atsakovė neįvertino pareiškėjos paaiškinimuose išdėstytų aplinkybių bei fakto, jog Projekto veiklos ir Projekto įgyvendinimo procesas vis dar nėra pasibaigę. Todėl tai sudaro pagrindą panaikinti ir Sprendimą Nr. 3.
Kaip neteisėtą ir naikintiną įvertino ir atsakovės Sprendimą Nr. 4. Pažymi, kad Sprendimas Nr. 4 neatitinka imperatyvių administraciniams aktams keliamų reikalavimų, yra priimtas pažeidžiant atsakovės turimą pareigą priimti visapusiškai motyvuotus sprendimus, atsižvelgti į visas faktines aplinkybes. Atsakovė Sprendime Nr. 4 nurodydama, kad Pirkimu Nr. 4 įsigyta apsaugos sistema nėra reikalinga, nedetalizavo savo pozicijos. Pareiškėjos įsitikinimu, Sprendime Nr. 4 nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs ir nemotyvuoti, priimti visapusiškai neįvertinus atsakovei pareiškėjos pateikiamų duomenų ir įrodymų. Pareiškėja, teikdama paaiškinimus atsakovei, nurodė, kad viešosios bibliotekos patvirtina pareiškėjos teiginius dėl skirtingo darbo laiko režimo pastate (viešųjų bibliotekų darbo laikai skiriasi nuo pastato darbo laiko), dėl signalizacijos būtinumo, reikalingumo ir jos naudojimo (kai kurios viešosios bibliotekos buvo saugomos sargų, todėl signalizacija buvo būtina) ir negalėjimo naudotis bendra apsaugos sistema bei pateikė tai įrodančius dokumentus. Tačiau nei į pareiškėjos nurodomą poziciją, nei į pateikiamus įrodančius dokumentus atsižvelgta nebuvo. Pareiškėja užtikrino, kad Projekto metu nupirkta gaisrinė ir apsaugos signalizacija yra (būtų) naudojama.
Pabrėžia, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama didelė diskrecija, formuluojant technines pirkimo specifikacijas, nes būtent jos geriausiai žino objektus, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai. Kita vertus, tiekėjų sąžininga konkurencija negali būti garantuojama tik kiekybiniu tiekėjų dalyvavimo pirkimo procedūrose kriterijumi (kuo daugiau atitinkamos srities tiekėjų), neatsižvelgiant į kokybinius kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Nesutinka, kad atsakovės ir Komisijos sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies bei Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų. Iš sprendimų turinio matyti, kad jie grindžiami teisės aktų nuostatomis, pateikti pakankami motyvai, aiškus jų pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys.
Atkreipia dėmesį, kad kalbant apie konkurenciją pirkimuose turi būti vertinama potencialių dalyvių potenciali galimybė. Tai reiškia, kad nebūtina kiekvienu atveju įvertinti, kiek konkrečiai dalyvių dėl vienokių ar kitokių pirkimo sąlygų galėjo ar negalėjo pateikti pasiūlymus, tačiau reikia vertinti, ar esant/nesant tam tikroms pirkimo sąlygoms ir reikalavimams yra tikimybė, kad pasiūlymus pateiks ir pirkime sudalyvaus didesnis kiekis tiekėjų arba kitokie tiekėjai, t. y. pasikeis potencialių tiekėjų ratas. Pažymi, kad negalima remtis konkrečiu tiekėjų skaičiumi, kurie pateikė pasiūlymus pirkime, nes nėra žinoma, kiek konkrečiai tiekėjų pasiūlymų pateikti negalėjo dėl atitinkamų pirkimo reikalavimų. Nurodo, kad Agentūra neturi pareigos įrodinėti, kaip pirkimuose nustatyti pažeidimai apribojo potencialių tiekėjų galimybes dalyvauti juose, taip pat neturi pareigos atlikinėti rinkos tyrimų. Agentūra, būdama įgyvendinančioji institucija, privalo vadovautis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis (PAFT). PAFT, be kita ko, numato galimybę įgyvendinančioms institucijoms pasirinkti vykdyti išankstinę pirkimo patikrą tik pirkimo dokumentų projekto, kuris dar nėra paskelbtas arba vykdyti išankstinę pirkimo patikrą prieš sudarant pirkimo sutartį, kas reiškia, kad atitinkami pirkimo dokumentai jau yra paskelbti ir įvykdytas pasiūlymų įvertinimo etapas, arba paskesnę pirkimo dokumentų patikrą, kai pirkimas jau yra įvykęs ir laimėtojas nustatytas. Taigi, galimas pažeidimas gali būti nustatytas net ir po projekto įgyvendinimo, kai visi pirkimai ir kiti Projekto vykdytojo projekto įgyvendinimo metu atlikti veiksmai jau buvo įvertinti įgyvendinančios institucijos ir pripažinti galimai tinkamais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginius, kad po Valstybės kontrolės audito išvados atsakovė pakeitė savo poziciją, vertino nepagrįstais. Pabrėžia, kad objektyviai egzistuojant pažeidimui, pareiškėja negali turėti jokių lūkesčių, kad pažeidimas nebus nustatytas ar, kad dėl nustatyto pažeidimo jai nebus pritaikyta finansinė korekcija ir nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos.
Dėl argumentų, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama didelė diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas, nurodo, kad kiekviena perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti perkamų prekių savybes, tačiau, nustatydama jas apibūdinančius kriterijus, turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, nepažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pabrėžia, kad neneigia perkančiųjų organizacijų diskrecijos teisės nustatyti pirkimų ir techninių specifikacijų reikalavimus, tačiau pažymi, kad ši teisė privalomai turi būti derinama su pareiga laikytis esminių viešųjų pirkimų principų ir kiekvienas konkurenciją apribojantis pirkimo reikalavimas galimas tik išimtinėmis sąlygomis ir turint konkrečius bei aiškius tokio ribojimo pagrindimus, kad mažiau varžančiomis priemonėmis negalima būtų pasiekti to paties tikslo. Atsakovės teigimu, pareiškėja skunde nenurodo aplinkybių ir nepateikia jokių konkrečių įrodymų, kodėl būtent tokie reikalavimai buvo reikalingi, norint pasiekti vykdomų Pirkimų tikslą ir kodėl mažiau varžančiomis priemonėmis, t. y. nesusiaurinant tiekėjų, galinčių teikti konkurencingus pasiūlymus, rato, Projekto vykdytojas nebūtų galėjęs pasiekti Pirkimų tikslo.
Nesutinka su pareiškėjos pozicija ir pažymi, kad paslaugų suteikimo būdas ir vieta yra itin aktualūs elementai kiekvienam tiekėjui įsivertinant ne tik savo resursus, galimybes ir vietos pasiekimo kaštus, bet ir skaičiuojant pasiūlymo kainą, o ypatingai atsižvelgiant į tai, kad paslaugos teikiamos visoje Lietuvos teritorijoje, t. y. 1200 įstaigų, iš kurių 1000 yra kaimo vietovėse. Būtent tiekėjas yra atsakingas už operatyvų ir kokybišką pirkimo sutarties įgyvendinimą, todėl jam yra itin svarbu žinoti visas pirkimu siekiamos sudaryti sutarties aplinkybes, įtakojančias jo darbų organizavimą.
Dėl kitų atsakovės sprendimų teisėtumo nurodo, kad pareiškėja jų neteisėtumą ginčija iš esmės tik deklaratyviais pasisakymais, kurie teisiškai nėra reikšmingi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimų Nr. IT05, Nr. IT06 Nr. IT08 ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. IT07 bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 21R-(AG-74/07-2021) teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja, įgyvendindamas Projektą, atliko sekančius pirkimus: „Filmuotos mokymo medžiagos parengimo ir tiesioginių transliacijų vykdymo paslaugų pirkimas“ Nr. 400208, su kurio laimėtoju UAB „Mokomieji filmai“ pareiškėja 2018 m. gruodžio 10 d. sudarė sutartį Nr. TR-476, kurios vertė – 42.350,00 Eur; „Vartotojų statistikos ir registravimo sistemos (VRSS) modernizavimo paslaugos” Nr. 396864, su kurio laimėtoja UAB „Atea“ pareiškėja 2018 m. spalio 5 d. sudarė sutartį Nr. TR-331, kurios vertė – 54.450,00 Eur; „Projekto „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje” Nr. 377522, su kurio laimėtoja UAB „Orbitis“ pareiškėja 2018 m. spalio 1 d. sudarė sutartį Nr. TR-316, kurios vertė – 146.410,00 Eur; „Gaisrinė ir apsauginė signalizacija su montavimu” (Pirkimo objektas buvo skaidomas į 10 atskirų Pirkimo dalių) su kurio laimėtoja UAB „Argus“ pareiškėja 2019 m. vasario 6 d. sudarė sutartį Nr. TR-50, kurios vertė – 94.714,25 Eur.
Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėmis“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės), Valstybės kontrolė, būdama audito institucija, atliko Pirkimų auditą. Valstybės kontrolė 2020 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. SD-(80-9.4.2-E-6047)-1009 Agentūrai pateikė audito pastebėjimus ir rekomendacijas, susijusius su Projekto vykdytojos įgyvendinamu Projektu.
Agentūra Pirkimus įvertino pakartotinai. Atlikto patikrinimo rezultatai buvo fiksuoti 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimuose Nr. IT05, Nr. IT06 Nr. IT08 ir 2020 m. gruodžio 29 d. sprendime Nr. IT07.
Pareiškėja, nesutikdama su sprendimais, priimtais atlikus pakartotinį patikrinimą, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 21R-(AG-74/07-2021) pareiškėjos skundo netenkino.
Pareiškėja nesutikdama su Komisijos ir Agentūros sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.
Nustatyta, kad pareiškėja skundžiamų Agentūros sprendimų ir Komisijos sprendimo neteisėtumą grindžia individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų nesilaikymu, taip pat nesutinka su Agentūros sprendimuose konstatuotais pareiškėjos padarytais pažeidimais iš esmės.
Dėl Agentūros 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. IT05 teisėtumo
Byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, tačiau ginčo šalių pozicijos išsiskyrė dėl skirtingai vertinamo Pirkimo dokumentų Kvalifikacinių reikalavimų lentelės 2 priede nustatyto reikalavimo, kad „tiekėjas turi pasiūlyti ne mažiau kaip 5 lektorius“ proporcingumo pirkimo objektui aspektu. Analogiškas reikalavimas – „temoms pristatyti turi būti parinkti ne mažiau kaip 5 skirtingi lektoriai 11-ai transliacijų“ buvo atkartotas ir Techninėje specifikacijoje (3.2.11 papunktis). Atsakovė dėl šio kvalifikacinio reikalavimo sprendė, kad pareiškėja, nepagrįstai nustatydama minimalų specialistų kiekį, tokiu būdu apribojo tiekėjų galimybes optimaliai išnaudoti savo vidinius resursus/specialistus bei tuo dirbtinai apribojo mažesnes ekspertų komandas turinčių įmonių dalyvavimą. Tuo tarpu pareiškėja šiuo aspektų nurodė, kad atsakovė iš esmės nevertino, ar pagal savo esmę toks reikalavimas galėjo kam nors sutrukdyti dalyvauti Pirkime, taip pat nenustatė, ar realiai buvo potencialių tiekėjų, kurie būtų norėję dalyvauti Pirkime, tačiau dėl nustatyto reikalavimo negalėjo to padaryti. Pareiškėjos teigimu, atsakovės teiginiai, šiuo aspektu, tik hipotetiški, nepagrįsti jokiais faktais.
Taigi, nagrinėjamu atveju, esminga nustatyti, ar pagrįsta atsakovės Sprendime Nr. IT05 priimta išvada, kad pareiškėjos tiekėjams nustatytas reikalavimas – pasiūlyti ne mažiau kaip 5 lektorius, kuris vėliau atkartotas ir Techninėje specifikacijoje, pagrįstai pripažintas kaip neproporcinga priemonė Pirkimo objektui pasiekti.
Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ (atsižvelgus į pirkimo paskelbimo datą ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), kurio 17 straipsnio 1 dalyje numatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog vykdant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų; būtų pasiekti tokių pirkimų tikslai, numatyti šio straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai.
Taigi, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenio „Teismų praktika“ Nr. 38, skirto viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgai, skyrių „Viešųjų pirkimų principai ir tikslas“).
Su tiekėjo kvalifikacijos patikrinimu susijusios pirkimo sąlygos turi būti vertinamos VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos perkančiosios organizacijos pareigos išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, kontekste. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs.
Pažymėtina, kad nors perkančioji organizacija ir turi diskrecijos teisę, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, konkretaus pirkimo atveju nustatyti konkrečius minimalius kvalifikacinius reikalavimus, tačiau, kita vertus, tai savaime nereiškia, kad perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė šiuo aspektu yra neribota. Pirkimo sąlygos turi būti tokios, kad jas atitiktų tik kompetentingi, patikimi ir pajėgūs įvykdyti pirkimo sąlygas tiekėjai, tačiau kartu turi būti siekiama ir kuo didesnės tiekėjų konkurencijos tam, jog būtų gaunama ekonomiškai kuo racionalesnė kaina. Perkančioji organizacija tam, kad įsitikintų, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, turi nustatyti minimalius, o ne maksimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2017). Taigi, akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio ir nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekė įsigyti filmuotos mokymo medžiagos parengimo ir tiesioginių transliacijų vykdymo paslaugas. Pareiškėja (Projekto vykdytojas), įvertinusi šio pirkimo objekto specifiškumą, kvalifikaciniuose reikalavimuose nustatė minimalų 5 lektorių skaičių. Kaip teigia pareiškėja, visos 11 mokomųjų transliacijų skirtos skirtingoms temoms, kurioms būtini su tam tikra įranga specializuojantys specialistai. Be to, kiekviena tema yra siaura, kuomet mokoma naudotis inovatyvia, nesenai rinkoje pasirodžiusia įranga.
Nagrinėjamo Pirkimo tikslo kontekste įvertinus nustatytų kvalifikacinių reikalavimų (turėti ne mažiau kaip 5 lektorius) turinį, nėra pagrindo nesutikti su atsakovės sprendime priimta išvada, kad nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai nebuvo pagrįsti ir proporcingi Pirkimo objektui. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad tiekėjas, atitinkamai ir tiekėjo specialistas, turintys patirties vienoje, ar keliose išvardintų temų (trasliacijų), nepaneigiamai turėtų reikiamų įgūdžių ir kitų paslaugų (transliacijų) teikimui, nepriklausomai nuo temų kiekio. Tuo labiau, kad iš 11 temų transliacijų pavadinimų galima teigti, kad temos viena su kita sąveikaujančios.
Pareiškėja nurodė, kad susisteminant 11 temų, jas būtų galima sutraukti tik iki 8, kurios, pareiškėjos teigimu, tarpusavyje nepersidengia. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (toliau – ir Metodika) 21.6 papunktyje nurodyta, kad atitinkamos srities personalo skaičius gali būti nurodomas tik išimtiniais atvejais, kai perkamas specifinis pirkimo objektas ir tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui yra būtina užtirinti, kad tas pats asmuo negalėtų atlikti kelių pirkimo objektų veiklų ar kelių nurodytų specialistų pareigų. Nagrinėjamu atveju areiškėja argumentus dėl temų susiteminimo (daugiausia iki 8) grindžia daugiau tik abstrakčiais ir subjektyvaus pobūdžio argumentais. Pareiškėja nei ginčo kvalifikacinio reikalavimo būtinumo, nei Pirkimo objekto specifiškumo, kas galimai, kaip matyti iš Metodikos nuostatos, lemtų ginčo kvalifikacinio reikalavimo būtinumą, objektyviai nepagrindė ir atsakovės priimtų išvadų, šiuo aspektu, priešingai neįrodė. Pareiškėja taip pat jokiais svariais įrodymais nepagrindė, kodėl tas pats asmuo negalėtų atlikti kelių pirkimo objektų veiklų ar pareigų. Iš pareiškėjos argumentų, kuriais ji grindžia temų susiteminimą daugiausia iki 8, matyti, kad pareiškėja neišpildė sąlygų, numatytų Metodikos 21.6 papunktyje (objekto specifiškumas; reikalinga užtkrinti, kad tas pats asmuo negalėtų atlikti kelių pirkimo objektų veiklų), kurios galimai galėtų būti pagrindu įrodinėjant ginčo kvalifikacinio reikalavimo aktualumą. Tuo tarpu priešingai, nei nurodo pareiškėja, atsakovės argumentai yra pakankami reikšmingoms, šiuo aspektu keliamo ginčo aplinkybėms pagrįsti.
Taigi, iš esmės pritartina atsakovės vertinimui, kad Pirkimo sąlygų Kvalifikaciniuose reikalavimuose nurodytas lektorių skaičius ribojo rinką, taip eliminuojant tiekėjus, kurie turi patirties nurodytų 11 temų (transliacijų) procesuose, tačiau galėjo pasiūlyti mažiau kaip 5 skirtingus lektorius. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vienam iš tiekėjų (vienam iš jo specialistų) turinčiam kompetencijos bent keliose su transliacijų procesais susijusiose temose, sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad toks tiekėjas (jo specialistas) turi panašios, reikalingos patirties ir kitose su transliacijomis susijusiose temose. Atitinkamai pareiškėja, Pirkimo sąlygose įtvirtinusi ginčo kvalifikacinį reikalavimą – turėti ne mažiau kaip 5 lektorius, pernelyg susiaurino pirkimo sutarties dalyką.
Pareiškėjos argumentai, kad nebuvo nustatyta, ar buvo realių tiekėjų, kurie būtų norėję dalyvauti Pirkime, tačiau dėl nustatyto reikalavimo negalėjo to padaryti, savaime nepatvirtina, kad pažeidimas nebuvo padarytas. Teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Teismų praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2046/2013, 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017). Taigi, tai, kad nebuvo konstatuotų realių tiekėjų, kuriems dalyvauti Pirkime sutrukdė ginčo kvalifikaciniai reikalavimai, negali būti lemiamas dalykas sprendžiant ar nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas, ar nebuvo pažeisti VPĮ reglamentuojantys principai.
Darytina išvada, kad atsakovė Sprendime Nr. IT05 įtikinamai pagrindė priimtą išvadą, jog pareiškėjos nustatytas reikalavimas turėti ne mažiau kaip 5 lektorius, yra ribojantis tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime. Pareiškėja, vykdydama Pirkimą, nustatė neproporcingą reikalavimą tiekėjams, todėl tuo apribojo kitų tiekėjų, galinčių pasiūlyti mažiau lektorių, dalyvavimą Pirkime. Atsižvelgiant į tai, atsakovė pagrįstai konstatavo, kad tuo pareiškėja pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalies, 37 straipsnio 3 dalies ir 47 straipsnio 1 ir 7 dalies nuostatas.
Dėl Agentūros 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. IT06 teisėtumo
Agentūra pritaikė 5 proc. finansinę korekciją nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti sutarties, sudarytos tarp pareiškėjos ir UAB „Atea“, pagal kurią bendrovė įsipareigojo savo sąskaita, jėgomis, priemonėmis ir atsakomybe modernizuoti vartotojų statistikos ir registravimo sistemą (VRSS).
Byloje nėra ginčo, kad Valstybės kontrolei 2020 m. liepos 29 d. atlikus Projekto patikrą buvo nustatyta, kad Projekto metu pareiškėjos įsigyta įranga (šiuo atveju VRSS) nebuvo naudojama daugiau nei metus laiko, t. y. nebuvo naudojamasi VRSS sukurtais funkcionalumais pagal sutarties su bendrove sudarytas sąlygas (Sutarties 4 dalis Funkciniai reikalavimai FR-14 reikalavimai). Šią faktinę aplinkybę, be kita ko, 2020 m. gruodžio 14 d. paaiškinime patvirtino ir pati pareiškėja, nurodydama, jog sutinka, kad nepakankamai dėmesio skyrė Lietuvos bibliotekų informavimui, maršrutizatorių konfigūracijos pakeitimui, taip pat patvirtindama, kad nesklandumai pašalinti.
PAFT 402 punkte nustatyta, kad išlaidos turi būti būtinos projektams įgyvendinti, t. y. prisidėti prie projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų pasiekimo, ir turi būti numatytos projekto sutartyje. Išlaidos turi atitikti šiose taisyklėse, projektų finansavimo sąlygų apraše ir kituose teisės aktuose išdėstytus reikalavimus (PAFT 408 punktas). Projekto sutarties 2.2 papunktyje nustatyta, kad sutarties šalys susitaria, kad Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės ir vėlesni pakeitimai yra Sutarties sąlygos. PAFT 307 punkte įtvirtinta, kad įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į įtariamo pažeidimo pobūdį, apskaičiuoja netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį. Iš aptarto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad su Projektu susijusios išlaidos turi atitikti Projekto finansavimo sąlygas, numatytas Projekto sutartyje, o nustačius pažeidimą (neatitikimus Projekto sutarties nuostatoms), apskaičiuojamas netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydis, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį.
Valstybės kontrolės atlikto patikrinimo metu buvo neginčytinai nustatytas VRSS nenaudijimas daugiau nei metus, todėl Agentūra turėjo teisinį pagrindą konstatuoti PAFT 402, 408 ir Projekto sutarties 2.2 papunkčio nuostatų pažeidimą, atitinkamai ir pagrindą apskaičiuoti netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį. Atsakovė, įvertinusi konstatuoto pažeidimo pobūdį, trukmę, vadovaudamasi proporcingumo principu pritaikė 5 proc. finansinę korekciją. Teismo vertinimu, pritaikyta finansinė korekcija, atsižvelgiant į pažeidimą, jo trikmę, priežastis, atitinka protingumo, teisingumo principus, todėl pagrindo nesutikti su atsakovės šiuo aspektu priimtu sprendimu nėra. Tuo labiau, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, argumentų dėl jai taikytos finansinės korekcijos neteisėtumo, o tik deklaratyviai prieštarauja, kad Agentūra pažeidimą konstatavo neištyrusi visų esminių aplinkybių.
Pažymėtina, kad pareiškėja pateikdama vien tik bendro pobūdžio prieštaravimus, atsakovės priimto sprendimo ydingumo neįrodė.
Dėl Agentūros 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. IT07 teisėtumo
Atsakovė iš naujo išnagrinėjo Valstybės kontrolės audito išvadas dėl pirkimo procedūrų, atliktų su pirkimo laimėtoja UAB „Orbitis” sudarytos sutarties pagrindu.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Techninės specifikacijos paslaugų detalizacijos lentelėje Nr. 2 nurodyta, kad perkamas paslaugas sudarė: 1) kompiuterinės ir organizacinės technikos, apsaugos ir gaisro signalizacijos viešosiose bibliotekose įrengimo techninė priežiūra ir kontrolė, bandomoji eksploatacija ir tiekėjo garantinių įsipareigojimų stebėsena; 2) dokumentacijos parengimas ir konsultacijų teikimas; 3) specializuotos vartotojų registracijos ir statistikos sistema programinės įrangos modernizavimo, diegimo ir testavimo kontrolė; 4) projekto valdymas bei veiklų koordinavimas. Taip pat, kaip matyti iš lentelės Nr. 2, kiekvieną paslaugą atitinkamai sudarė nuo 5 iki 9 sričių, viso 27 sritys.
Pareiškėja, vykdydama Pirkimą, objektą išskaidė į dvi dalis: „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje” techninės priežiūros paslaugų įsigijimas ir „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“ Interneto įvedimo techninės priežiūros paslaugų įsigijimas.
Tiek auditą atlikusios Valstybės kontrolės, tiek atsakovės teigimu, tam, kad būtų užtikrinta platesnė tiekėjų konkurencija, pirkimo objektas turėjo būti skaidomas į dalis pagal atskiras paslaugas. Atsakovė, atlikusi Valstybės kontrolės nustatyto pažeidimo tyrimą, priėmė išvadą, kad pareiškėja, neskaidydama Pirkimo objekto į dalis, ar į atskirus viešuosius pirkimus, pažeidė VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus principus bei 28 straipsnį, nes neįrodė, kad toks neskaidymas būtų pateisinamas.
Taigi, tarp šalių kilo ginčas tuo aspektu, ar Pirkimo objektą sudarančios paslaugos yra tiek susijusios tarpusavyje, kad negalėtų būti vykdomos skirtingų tiekėjų, ar egzistuoja objektyvi rizika, kad įgijus jas atskirais pirkimais, pareiškėjos siekiamas įgyti objektas negalėtų tinkamai ir nepertraukiamai funkcionuoti, ar tokiu atveju būtų užtikrintas tinkamas ir operatyvus atsiradusių techninių, ekonominių trūkumų pašalinimas ir neatsiras grėsmė, jog sutartis negalės būti tinkamai įvykdyta.
Viešojo pirkimo objekto skaidymą reglamentuoja VPĮ 28 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarptautinio pirkimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis. Atkreiptina, kad iš paminėtų teisės nuostatų matyti, kad galimybė perkančiajai organizacijai neskaidyti tarptautinio pirkimo į dalis yra nustatyta tik kaip išimtinė priemonė, todėl perkančiųjų organizacijų argumentai, pagrindžiantys tokį sprendimą, negali būti formalūs ir deklaratyvūs. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir, ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas). Perkančiajai organizacijai nepateikus aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, yra teisinis pagrindas pripažinti, kad ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, todėl jos pripažintinos neteisėtomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017, 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėj byloje Nr. e3K-3-319-969/2018). Taigi, nuostata skaidyti pirkimo objektą į dalis pirmiausia siekiama sudaryti sąlygas (specializuotų) smulkių ir vidutinių įmonių dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose, taip užtikrinant didesnę konkurenciją juose (esmė). Savo ruožtu didesnė konkurencija paprastai sudaro sąlygas gauti geresnę perkamų prekių ar paslaugų kokybę ir (arba) mažesnę jų kainą. Kaip jau minėta, pagal VPĮ 28 straipsnio 2 dalį ir aptartą teismų praktiką, būtent perkančiajai organizacijai (šiuo atveju pareiškėjai) tenka pareiga pagrįsti pirkimo neskaidymą (į papildomas (smulkesnes) dalis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja grįsdama savo poziciją neskaidyti pirkimo į dalis, visų pirma, įrodinėja, kad Pirkimo objekto skaidymas į dalis gali turėti trūkumų, kaip pvz. kainuoti brangiau, nepagrįstai išdidėja administracinė našta, stambūs tiekėjai negalės panaudoti savo privalumų, ribojimai dėl galimybės laimėti daugiau dalių gali riboti konkurenciją. Taigi, kaip matyti Pirkimo objekto neskaidymą pareiškėja grindė tuo, kad Pirkimo objekto skaidymas pareiškėjai (Projekto vykdytojai) ekonomiškai būtų nuostolingas ir sudėtingas praktiniu bei techniniu požiūriu, nes pasunkėtų Projekto valdymas, darbų koordinavimas ir kt. Pareiškėja taip pat nurodė, kad išskaidžius paslaugas kiltų ir kitos problemos, kaip tai: kas iš tiekėjų turėtų atlikti atskiras vieningos paslaugos dalis; kaip tiekėjai bendrautų tarpusavyje dėl skirtingų naudos gavėjų (projekte dalyvaujančios regionų bibliotekos). Atkreipė dėmesį, kad žymią kainos dalį sudaro prekių pristatymas, įdiegimas, apmokymas naudotis nauja technika. Pareiškėja nemato prielaidų, kad regionuose veikiančios tokias paslaugas teikiančios įmonės galėtų pasiūlyti geresnes kainas.
Įvertinus pareiškėjos argumentus pažymėtina, kad šiuo aspektu dėstomi motyvai yra daugiau apstraktaus pobūdžio, nėra pagrįsti išsamia analize ar skaičiavimais, o įvartindi galimi sunkumai yra tik fragmentiški, pagal kuriuos net negalima daryti bendro pobūdžio išvadų. Pareiškėja nepagrįstai pateikia situacijas, kurios galimai susidarytų, jeigu objektas būtų skaidomas pagal tam tikrus kriterijus, kadangi reikalavimas skaidyti pirkimo objektą savaime nereiškia būtinybės atskirai pirkti kiekvieną paslaugą atskirai. Kita vertus, kaip jau minėta, nutartyje aptarta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad perkančiajai organizacijai nepakanka pagrįsti sprendimo neskaidyti pirkimo objekto svarbiomis priežastimis, dar būtina įrodyti, kad nurodomos priežastys yra realios, jog toks sprendimas yra vienintelis galimas ir būtinas, bei siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis. Teismo vertinimu, pareiškėja neišskaidydama pirkimo objekto (daugiau nei į 2 dalis), nepagrįstai remiasi aplinkybėmis dėl nepatogumų organizuojant perkamas paslaugas ir geografiniu požiūriu (įrangos pristatymas į daugiau nei 200 taškų, apie 100 taškų kaimo vietovėse). Šiuo atveju būtent pareiškėja, organizuodama pirkimus, turi galimybę pvz. grupuoti bibliotekas pagal jų geografinę padėtį. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad tokio grupavimo nebūtų galimybės organizuoti, o tik deklaratyviai nurodė, kad bet koks kitoks objekto išskaidymas būtų tiek ekonomiškai, tiek techniškai nuostolingas ir sudėtingas be to, nurodydama, kad regionuose veikiančios tokias paslaugas teikiančios įmonės negalėtų pasiūlyti geresnių kainų, rėmėsi tik prielaidomis. Pažymėtina, kad proporcingumo aspektu, smulkesnis pirkimo objekto išskaidymas iš esmės leistų pasiekti tuos pačius tikslus, kurių ir siekia pareiškėja ir, tikėtina, su mažesniais kaštais. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjos teiginiuose trūksta faktinio pagrindimo, todėl nurodytų ir aptartų tik galimų nepatogumų, tuo atveju, jei objektas būtų labiau skaidomas, teismas negali vertinti kitaip, kaip prielaidomis.
Pareiškėja jokiais įrodymais neįrodė, kad jos atžvilgiu egzistuoja VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtinė sąlyga pateisinanti Pirkimo objekto neskaidymą įdaugiau nei į dvi dalis.
Atsakovė taip pat kritiškai įvertino Pirkimo sąlygų nuostatas. Sąlygų turinys nėra aiškus, daug vietos interpretacijoms.
VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad pirkimo dokumentuose nurodomi prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai. VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau ši jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei VPĮ nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (žr pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Taigi, perkančiosios organizacijos, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų ir laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, jog šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).
Įvertinus Pirkimo paslaugų detalizavimą (paslaugos teikėjo darbo veiklos sritis), sutiktina su atsakovės išvadomis, kad teiktinų paslaugų turiniui trūksta tikslumo, aiškumo, nenurodytos konkrečios paslaugų apimtys, kiekiai, terminai, paslaugų pavadinimai leidžia pernelyg plačias interpretacijas, o tai neatitinka VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintų tikslumo, aiškumo ir kt. reikalavimų.
Dėl Agentūros 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. IT08 teisėtumo
Pareiškėja atviro konkurso būdu atliko supaprastintą pirkimą „Gaisrinė ir apsauginė signalizacija su montavimu“ Pirkimas buvo skaidomas į 10 atskirų Pirkimo dalių pagal apskritis. Projektu buvo planuojama atnaujinti 1200 vnt. techninės ir programinės įrangos, iš jų apie 1000 kaimo bibliotekų filialuose. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad priešgaisrinę ir apsauginę signalizaciją, pagal poreikį, buvo numatyta įrengti ne visose bibliotekose (numatyta įrengti 550 vnt.).
Audito metu Valstybės kontrolei atlikus 5 Projekto patikras vietoje, o taip pat Agentūrai atliekus 20 Projekto patikrų vietoje buvo nustatyta, kad dalis priešgaisrinės ir apsauginės signalizacijos objektuose dubliuojasi, t. y. atlieka tą pačią funkciją kaip ir kitais finansavimo šaltiniais įrengta priešgaisrinė ir apsauginė signalizacija, taip pat dalyje bibliotekų įrengta įranga nebuvo naudojama.
Teismui įvertinus atsakovės priimto sprendimo (Nr. IT08) teisėtumą, nustatyta, kad sprendime išsamiai aptartos Valstybės kontrolės ir pačios Agentūros nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjos, kaip Projekto vykdytojos, veikla – analizuojant ir renkant informaciją apie įrangos poreikį bibliotekose, todėl teismas, vengdamas pasikartojimų, plačiau šių nustatytų faktinių ginčo bylos aplinkybių (kiekvienos bibliotekos atžvilgiu), kurios išsamiai išdėstytos ir Komisijos sprendime, iš naujo neaptarinės, o sprendime, šiuo aspektu, pasisakys tik dėl pareiškėjos skunde nurodytų bei akcentuotų esminių nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentų.
Byloje iš esmės nėra ginčo dėl audito ir vėlesnio patikrinimo metu nustatytų su pažeidimu susijusių faktinių aplinkybių (įrangos dubliavimasis, įrangos neveikimas). Dėl nustatytų pažeidimų pareiškėja nurodo, kad tokių aplinkybių, kurios pripažintos pažeidimu, atsiradimą lėmė tai, kad dauguma bibliotekų yra įsikūrusios kitų įstaigų patalpose. Kitos įstaigos paprastai turėdavo įsirengusios priešgaisrinės signalizacijos įrangą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad biblioteka ir kita įstaiga, kurios patalpose įsirengusi biblioteka, veikia skirtingais darbo rėžimais, dėl ko patalpos priduodamos skirtingu laiku. Tokiu atveju dvi įrangos yra reikalingos, nes pastate veikia dvi skirtingos įstaigos su skirtingais poreikiais (darbo rėžimais). Tuo tarpu bibliotekos patalpų atskirai priduoti apsaugai su viso pastato sistema nėra galima.
Pareiškėja prieštaraudama nustatytiems pažeidimams tik abstrakčiai nurodė, kad bibliotekoms nėra galimybės naudotis bendra, jau pastate įrengta priešgaisrine apsaugos sitema, tačiau šių teiginių jokia technine ar kita dokumentacija, ar kitais įtikinamais argumentais nepagrindė. Atitinkamai pareiškėja jokiais įrodymais, argumentais nepagrindė ir konstatuoto įrangos nenaudojimo fakto (pvz. Trakų viešoji biblioteka Lentvario filialas).
Minėta, kad išlaidos turi būti būtinos projektams įgyvendinti, t. y. prisidėti prie projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų pasiekimo ir turi būti numatytos projekto sutartyje (PAFT 402 punktas). Taip pat išlaidos turi atitikti šiose taisyklėse, projektų finansavimo sąlygų apraše ir kituose teisės aktuose išdėstytus reikalavimus (PAFT 408 punktas).
Kaip pagrįstai savo sprendimuose nurodė tiek Agentūra, tiek Komisija, siekiant Sutartyje numatyto Projekto tikslo, šiuo atveju būtent Projekto vykdytoja (pareiškėja) privalėjo užtikrinti, kad būtų tinkamai ir adekvačiai įvertintas bibliotekų poreikis įsirengti priešgaisrines apsaugos sitemas. Nors, kaip matyti, buvo nutarta įrangą diegti tik dalyje bibliotekų ir tai leidžia manyti, kad pareiškėja vertino įrangos poreikį bibliotekomis, tačiau, esant nustatytiems pažeidimams, darytina išvada, kad pareiškėjos veiksmai – poreikio bibliotekose įdiegti įrangą vertinimas, siekiant Projekto tikslo buvo nepakankami, kurie vėlau ir lėmė pareiškėjai kilusias neigiamas pasekmes.
Pareiškėja Agentūros sprendimo Nr. IT08 neteisėtumą įrodinėja daugiau tik bendro pobūdžio argumentais, kad sprendimas deklaratyvus, nemotyvuotas, neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, tačiau įrodymų, kuriais paneigtų Agentūros nustatytas aplinkybes (pažeidimus) nepateikia. Darytina išvada, kad pareiškėja, tiek pažeidimų tyrimo metu, tiek skundu Komisijai, vėliau teismui, Agentūros nustatytų PAFT 402, 408 punktų nuostatų pažeidimų priešingai neįrodė.
Ginčijamuose sprendimuose Agentūra, atsižvelgdama į nustatytų pažeidimų pobūdį, sunkumą bei taikydama proporcingumo priemones pagrįstai pritaikė atitinkamas finansines korekcijas. Aplinkybių, sudarančių pagrindą korekcijas sumažinti, nenustatyta, jų, be kita ko, nenurodė ir pati pareiškėja. Pažymėtina, kad pareiškėja iš esmės skunde teismui nekelia ginčo dėl taikytų finansinių sankcijų, o tik prašo panaikinti sprendimus kaip neteisėtus, todėl finansinės pataisos skyrimo pagrįstumo aspektu plačiau nepasisakytina.
Pareiškėja Agentūros skundžiamų sprendimų ydingumą įrodinėja taip pat ir kitais argumentais, tačiau kurie, šiame teismo sprendime nustatytų aplinkybių ir priimtų išvadų kontekste, nesudaro pagrindo Agentūros nustatytų pažeidimų vertinti taip, kaip skunde įrodinėja pareiškėja.
Nagrinėjamu atveju Agentūra tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Skundžiami Agentūros sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, nustatyti pažeidimai pagrįsti aktualiu teisiniu reglamentavimu), todėl skundžiamų Agentūros sprendimų naikinti nėra teisinio pagrindo. Agentūros sprendimus pripažinus teisėtais, atitinkamai pagrįstu ir teisėtu pripažintinas ir Komisijos 2021 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. 21R-(AG-74/07-2021), kuriuo buvo patvirtintas Agentūros sprendimų teisėtumas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT)) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A-261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).
Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.