Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, rašytiniame proceso tvarka (byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, rašytinis nagrinėjimas paskirtas tik paskutiniame teismo posėdyje) išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. K., V. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja 18 m. gyveno sutuoktinio bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris jam priklausė nuosavybės teise. Teigia, jog pareiškėja neturi jokio turto, santaupų. Nurodo, jog buvo įkūrusi MB (duomenys neskelbtini), tačiau veikla buvo nuostolinga, o nuo 2021 m. kovo mėnesio veikla nėra faktiškai vykdoma, todėl planuojama įmonę išregistruoti iš juridinių asmenų registro. Nurodo, jog pareiškėja dėl sveikatos būklės pastaruosius tris metus lankosi gydymo įstaigose. Pasak pareiškėjos, nuo jos darbo pabaigos iki sutuoktinio mirties dienos pareiškėją finansiškai rėmė sutuoktinis bei sūnus, todėl teismui pateikia banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog pareiškėja kitų įplaukų neturėjo, o iš jų dengė buto išlaikymo išlaidas. Pareiškėja iki pat sutuoktinio mirties juo rūpinosi, globojo, slaugė. Teigia, jog pareiškėja buvo pirmasis sutuoktinio kontaktinis asmuo bei veikė kaip faktinė globėja. Aplinkybę, jog sutuoktinis nuo pareiškėjos buvo priklausomas, gali paliudyti ligoninių, slaugos namų darbuotojai, kuriuose gulėjo sutuoktinis. Pareiškėja rūpinosi, tvarkė visus sutuoktinio reikalus dėl jo gydymo, reabilitacijos, slaugos, kasdienių buities dalykų, karantino sąlygomis teikė tiesiogines kontaktines konsultacijas gydymo įstaigoms, taip pat gydytojams, slaugytojams, socialiniams darbuotojams dėl sutuoktinio sveikatos, gydymo ir gyvenimo bei ligų ir traumų istorijos, rūpinosi sutuoktiniui skirtų medikamentų, medicininės pagalbos ir reabilitacijos priemonių įsigijimu, pristatymu, sutuoktinio higienos reikmenimis, mityba ir kt. Teigia, jog pareiškėja būdavo informuojama medicinos personalo, priimdavo sprendimus dėl tolimesnio sutuoktinio gydymo alternatyvų, slaugos metu duodama sutikimą dėl konkrečių gydymo procedūrų taikymo, o gydymo įstaigose būdavo lydintis asmuo. Sutuoktinis įgaliotu kontaktiniu asmeniu nurodydavo pareiškėją, slaugos ir palaikomojo gydymo sutartį sudarė pareiškėja.

Atkreipia dėmesį, jog sutuoktiniui 2022-01-31 neblaiviam griuvus namuose patirta daugybė sužalojimų, o jam gulint ligoninėse, slaugos skyriuje, pareiškėja rūpinosi sutuoktinio nekilnojamuoju turtu. Pareiškėja visose srityse veikdavo išskirtinai pareiškėjo interesais, savo iniciatyva apmokėjo sutuoktinio nekilnojamojo turto draudimo sutarties pratęsimo mokestį, visus būsto mokesčius, sutuoktinio asmeninio mobiliojo ryšio mokestį, 2021 m. metų mokestį (skolą) namų savininkų bendrijai, 2021 m. sutuoktinio nekilnojamojo turto mokestį. Rūpinosi ir organizavo paslaugų sutarties su Ignitis sudarymą. Teigia, jog pareiškėja savo iniciatyva prisiėmė visus įsipareigojimus sutuoktinio naudai, atstovavo jo interesams, prisiimdama visų reikalų tvarkymą, problemų sprendimą, iki pat sutuoktinio mirties, nuolat apie tai informuodavo sutuoktinį, o siekdama maksimaliai psichologiškai palaikyti sutuoktinį, nuolat pranešdavo, jog jo turtu yra tinkamai rūpinamasi, mokamos skolos, mokesčiai. Teigia, jog nurodytas aplinkybes gali paliudyti kaimynai. Nurodo, jog pareiškėja rūpinosi sutuoktinio mirties liudijimo gavimu, informacijos perdavimu Vilniaus laidojimo rūmams, nes sutuoktinio sūnus, dukra vasarą keliavo užsienyje.

Teigia, jog sutuoktinis dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ne kartą patyrė įvairaus pobūdžio sužalojimus, traumas, buvo gydytas reanimacijos ir intensyvios terapijos chirurgijos ir kt. skyriuose. Pareiškėja buvo ne tik vienintelis sutuoktinio kontaktinis asmuo gydymo įstaigose, tačiau vienintelis slaugantis, teikiantis visapusišką pagalbą asmuo. Pareiškėjos vertinimu, ji įgyvendino CK 3.27 str. 1 d, numatytas pareigas, todėl nėra jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant, sutuoktinis nebūtų palikęs jokio turto.

Nurodo, jog pareiškėjos darbingumo sutrikimą, negalėjimą gauti pajamų lemia progresuojantis širdies ritmo sutrikimas. Teigia, jog pastarųjų 6 metų laikotarpyje širdies ritmo sutrikimai sudėtingėjo, dažnėjo. Širdies ritmo sutrikimo metu pareiškėja jaučiasi blogai, negali tęsti darbinės veiklos, nes darbe sutrinkant širdies ritmui, turi vykti į ligoninę ritmo atstatymui arba laukti, kol širdies ritmas atsistatys, naudojant įvairius medikamentus. Pareiškėjai laikotarpiu nuo 2018-06-11 iki 2019-01-21 buvo išduotas nedarbingumas, todėl pareiškėja negalėjo dirbti. Pareiškėja dėjo visas įmanomas pastangas, veikė aktyviai, siekdama išspręsti širdies ritmo problemas dar iki karantino paskelbimo, tačiau tolimesnį gydymą sutrikdė karantino paskelbimas, tai įrodo byloje pateiktos gydytojų konsultacijų išvados. Atšaukus karantiną, apribojimai buvo taikomi iki 2022-05-01, todėl registruotis pas gydytoją nebuvo realios galimybės. Praėjus metams, visos ištyrimo procedūros turėjo būti pakartotos. Siuntimas gydytojo kardiologo-elektrofiziologo konsultacijai gautas tik liepos mėnesį.

Teigia, jog pareiškėja visada elgėsi atsakingai, rūpestingai dėl savo finansinės padėties, nepasikliaujant tik sutuoktinio rėmimu, dėjo visas pastangas kuo greičiau atnaujinti savo profesinę veiklą, taip užsitikrinant stabilias pajamas.

Pareiškėja, remdamasi CK 1.2. str., 1.5 str., 5.20 str. 1 d., teismų formuojama praktika, nurodo, jog dėl sveikatos būklės daug metų neturint darbo ir šiuo metu negalint dirbti, taip pat pareiškėjai neturint nekilnojamojo turto ar alternatyvios gyvenamosios vietos, sutuoktinio mirties dieną pareiškėjai neturint pakankamai lėšų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokias pajamas gauti, būtų neteisinga ir neteisėta, jei pareiškėja nepretenduotų į sutuoktinio palikimo dalį. Pareiškėja aplinkybę, jog sutuoktinio mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas grindžia šiomis aplinkybėmis: 1) pareiškėja neturėjo, neturi nekilnojamojo turto, neturi gyvenamosios vietos, nei sutuoktinio butas, 2) pareiškėja neturi jokio nekilnojamojo turto, kurį pardavusi galėtų pagerinti finansinę būklę, 3) pareiškėja neturi jokių santaupų, 4) pareiškėja niekada nevykdė ir nevyko individualios veiklos, neturi jokių akcijų, obligacijų ar kitų turtinių vienetų, išskyrus MB (duomenys neskelbtini), kuri yra faktiškai neveikianti, negeneruojanti jokių pajamų, 5) pareiškėja sutuoktinio bute gyveno nuo 2005 m., ten yra ir registruota, 6) pareiškėja neturi jokių galimybių dirbti dėl sveikatos būklės, nors šiuo metu nėra nustatytas nedarbingumas. Pareiškėja aktyviai sprendžia sveikatos problemas, 7) pareiškėja nėra pensinio amžiaus, todėl negali gauti pajamų iš valstybės socialinio draudimo lėšų, 8) pareiškėja vykdė visas savo sutuoktinės pareigas.

Pareiškėja pateikė duomenis, jog nuo 2018-06-11 iki 2019-01-21 buvo išduotas ir tęsiamas nedarbingumas, o tai parodo, jog pareiškėja tikėtinai gavo nedarbingumo išmokas, o taip pat, jog nuo 2019-01-21 nutraukus nedarbingumą, jos sveikatos būklė nebuvo tokia, jog negalėtų dirbti ar kitokiais būdais gauti pajamų. Nurodoma, jog asmeniui nustačius žemiausią 0-25 proc. darbingumo lygį, asmuo dirbti gali, bet tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje aplinkoje. Tokiu atveju negali būti pripažįstama, jog asmeniui reikalingas išlaikymas. 2022-08-10 ambulatorinio apsilankymo metu pareiškėjai nustatytas (duomenys neskelbtini) (lėtinės pirmą kartą šiais metais nustatytos ligos). Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 42.3.1.1 p. pareiškėjai galėtų būti nustatytas 70 proc. darbingumo lygis, jeigu tai – (duomenys neskelbtini), kai ritmo sutrikimai (patvirtinti gydytojo), trikdantys hemodinamiką, kartotųsi bent kelis kartus per metus. Pareiškėja į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, kodėl ji neieškojo ir nedirbo darbo. Nurodo, jog jos sveikatos būklės nesutrukdė pareiškėjai ilgą laiką (nuo 1986 m.) dirbti gydytoja, sveikatos priežiūros įstaigos vadove, direktoriaus pavaduotoja medicinai, taip pat valstybės tarnyboje, ar dėl sveikatos būklės pradėti verstis verslu.

Nurodo, jog 2022-08-10 ambulatorinio apsilankymo aprašyme nenurodyta rekomendacija nedirbti ar draudimas įsidarbinti. Pareiškėjai rekomenduojama mažinti valgomosios druskos, sočiųjų riebalų bei cholesterolio kiekį maiste, kontroliuoti svorį, koreguoti cholesterolio kiekį kraujyje, o tai, pasak suinteresuotų asmenų, apibūdina, jog be objektyvių aplinkybių sąlygota jos netinkamo gyvenimo būdo, t. y. pareiškėja pati sukūrė sunkią materialinę padėtį. Teigia, jog pareiškėja nenurodė, kas trukdė įsidarbinti bei gauti pajamas, taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius apie negalėjimą dirbti, todėl nėra pagrindo pareiškime nurodytus teiginius pripažinti pagrįstais.

Pareiškėja būtinumą į privalomąjį išlaikymą grindžia tuo, jog palikėjo mirties dieną neturėjo jokio turto, pajamų, santaupų. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėja pateikė duomenis, jog piniginių lėšų neturi, tačiau tuo pat metu nurodo, jog mokėjo palikėjo nekilnojamojo turto draudimo sutarties pratęsimo mokestį, visus būsto mokesčius, 2021 metų mokestį (skolą) namų savininkų bendrijai, 2021 metų mokestį (skolą) namų savininkų bendrijai. Pasak suinteresuotų asmenų, arba pareiškėja nesistengia uždirbti, arba slepia pajamas. Nustatant turtinę padėtį, turi būti vertinamas ne tik pareiškėjos turimas turtas, pajamos palikėjo mirties dieną, bet ir tai, kokių priemonių ji ėmėsi, jog gautų pajamas. Pažymi, jog pareiškėja visų duomenų apie turtinę padėtį nepateikė. Nors pareiškėja nurodė, jog niekada neturėjo jokio nekilnojamojo turto, tačiau suinteresuotiems asmenims tapo žinoma, jog tokį turtą pareiškėja turėjo. Pareiškėja nepateikė duomenų, kokias pajamas uždirbo anksčiau, kas su jomis atsitiko, ar pasibaigus darbo santykiams ji registravosi Užimtumo tarnyboje, ar negavo nedarbo išmokos, kitos socialinės paramos ir pan.

Teismas 2023-02-21 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir įpareigojo pareiškėją pateikti nutarties motyvuojamojoje dalyke nurodytus paaiškinimus, bylą paskyrė nagrinėti rašytiniame teismo posėdyje 2023 m. kovo 14 d. Teismas nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti banko sąskaitos išrašą, kuriame matytųsi visos operacijos (tiek pajamos, tiek išlaidos) už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-07-14, paaiškinti aplinkybes, susijusias su lėšų grąžinimais iš MB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., pateikti įrodymus, ar ji sutuoktinio mirties dieną turėjo sąskaitų kituose bankuose, kredito įstaigose, pateikti MB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos/-ų išrašą laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-07-14, paaiškinimus, įrodymus, patvirtinančius priežastį, kodėl pasibaigė darbo santykiai VšĮ Karoliniškių poliklinikoje, paaiškinti aplinkybes dėl galimo jos neveikimo, sąlygojusio jos turtinę padėtį, pateikti duomenis, kas ir iš kokių lėšų moka mokesčius už turtą, kuriame pareiškėja šiuo metu gyvena.

Bylos nagrinėjimas atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės buvo paskirtas rašytinio proceso tvarka. Prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 17 punktas.)

Kadangi teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, tai viena ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga sprendžiant dėl tokios teisės įgijimo. Išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį vertinant nagrinėjamos bylos kontekste testatoriaus teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019, 20 punktas).

Iš byloje esančio santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėja ir V. S. susituokė (duomenys neskelbtini). Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad V. S. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančio notaro el. laiško matyti, kad V. S. pas notarą D. A. 2022-06-17 buvo sudaręs testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį mirusysis visą savo turtą paliko kitiems įpėdiniams, t.y. ne pareiškėjai.

Į bylą pateiktas 2021-10-05 notariškai patvirtintas įgaliojimas, kuriuo V. S. įgaliojo savo sūnų V. S. atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus (kiek tai susiję su jo butu, sąskaitomis, atstovauti atitinkamose įstaigose, institucijose ir kt.).

Byloje yra pateiktas suinteresuoto asmens V. S. SEB banko sąskaitos išrašai, kurie patvirtina, kad mirusiajam jo sūnus periodiškai kiekvieną mėnesį pervesdavo atitinkamas sumas, mokėjimo paskirtis „Tete“: 2015 m. – 13 480 Eur, 2016 m. – 6 340 Eur, 2017 m. – 8 000 Eur, 2018 m. – 8 000 Eur, 2019 m. – 11 000 Eur, 2020 m. – 6 500 Eur, 2021 m. – 1 500 Eur.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai sutuoktinio V. S. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.

Pareiškėjos teigimu ir byloje nėra ginčo, kad pareiškėja sutuoktinio mirties dieną gyveno sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame gyveno ir ginčo teisme nagrinėjimo metu. Iš GRT duomenų matyti, kad šiame bute pareiškėja gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2014-04-30.

Iš byloje esančio NTR išrašo matyti, kad 2022-09-19 duomenimis pareiškėja neturi jokio nekilnojamojo turto. 2022-10-12 NTR išrašas patvirtina, kad pareiškėjai iki 2002-08-06 priklausė 47,28 kv. m. butas, esantis Jonavoje.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja sutuoktinio mirties dieną negavo su darbo santykiais susijusių pajamų ar jokių kitų išmokų. Pareiškėja nurodo, kad yra medikė (šeimos gydytoja), teigia turinti reikiamas licencijas dirbti. Teigė, kad jos licencijuojama veikla niekada nebuvo sustabdyta arba panaikinta per daugiau nei 30 darbo metų. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja 2019-01-21 buvo atleista iš VšĮ Karoliniškių poliklinikos savo noru. Pareiškėja pateikė Sodros išrašą apie jai laikotarpiu nuo 2018-06-11 iki 2019-01-21 išduotus nedarbingumo pažymėjimus.

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad pareiškėjos vardu 2022-09 nėra registruota transporto priemonių. Suinteresuoti asmenys pateikė VĮ „Regitra“ išrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėja yra išregistruoto (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) savininkė.

Iš VĮ Registrų centro išrašų matyti, kad pareiškėja yra MB (duomenys neskelbtini) narė nuo 2020-12-31 ir šios įmonės direktorė. Iš MB (duomenys neskelbtini) 2021 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos matyti, kad įmonės nuostolis sudarė 1 363 Eur. Pareiškėja pateikė MB (duomenys neskelbtini) Swedbanko banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2021-01-22 iki 2022-09-15, kredito apyvarta 2 300 Eur, debetas apyvarta 2 297,38 Eur, likutis pabaigai 2,62 Eur. Likutis MB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvo 648,47 Eur.

Pareiškėja pateikė savo Swedbanko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-09-26, kredito apyvarta 8 707,43 Eur. Kitas išrašas patvirtinta, kad pareiškėjos Swedbanko sąskaitos likutis 2022-09-27 yra 339,98 Eur.

Pareiškėja pateikė 2023-03-05 rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jokiuose kituose bankuose ar kredito įstaigose, išskyrus AB Swedbank, nei anksčiau, nei sutuoktinio mirties dieną, nei dabartiniu metu sąskaitų neturėjo ir neturi. Nurodė, kad, įvertinus aplinkybę, kad komercinių bankų ir kredito įstaigų šiuo metu priskaičiuojama kelios dešimtys ir jų sąrašas yra nuolat kintantis, fiziniam asmeniui tenkanti našta gaunant kelias dešimtis pažymų bei nepraleidžiant išskirtinai nei vieno komercinio banko ar kredito įstaigos, laikytina reikalaujančia neproporcingų ir galimai neefektyvių pastangų, o taip pat realiai beprasmiška.

Taigi, iš esmės sutuoktinio mirties dieną pareiškėja neturėjo jokio nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo turto, gyveno sutuoktiniui priklausančiame bute, negavo jokių su darbo santykiais susijusių pajamų ar išmokų. Nenustatyta, kad iš turimos mažosios bendrijos pareiškėja gaudavo kokių nors pajamų.

Pareiškėjos teigimu, jai nuo jos darbo pabaigos (2019 m.) iki sutuoktinio mirties dienos ((duomenys neskelbtini)) pareiškėją finansiškai rėmė sutuoktinis bei sūnus.

Pareiškėja nurodo, kad jai buvo reikalingas išlaikymas sutuoktinio mirties dieną, kadangi dėl širdies ritmo sutrikimo (nuo vaikystės) žymaus pablogėjimo ji nebegalėjo tęsti profesinės veiklos ir gauti iš to pajamų, taip pat gauti jokių kitų pajamų.

Į bylą pateikti medicininiai išrašai, patvirtinantys pareiškėjos sveikatos sutrikimus. Byloje kilo klausimas dėl jos galėjimo dirbti, kadangi išrašuose tokio draudimo nėra. Pareiškėja nurodo, kad laikantis galiojančiais teisės aktais nustatytos konsultacijos išrašo struktūros dėl jame teikiamų būtinųjų duomenų ir eiliškumo, nei tretinio lygio paslaugas teikiančių įstaigų gydytojai konsultantai, nei žemesnio lygio gydytojai konsultantai niekada neturėjo ir neturi įgaliojimų konsultacijų išrašuose teikti išvadas dėl pacientų darbinių ar profesinių kondicijų.

Pareiškėja nurodo, kad jai reikalingas ištyrimas, diagnozės patikslinimas ir gydymas negalėjo būti ir nebuvo prieinamas dėl paskelbto COVID-19 karantino apribojimų ir dėl to natūraliai žymiai padidėjusio tretinio lygio paslaugas teikiančiose įstaigose pacientų srauto. Nurodo, kad visada siekė ir dėjo pastangas grįžti į darbą, ką ir įrodo pateiktas medicininės dokumentacijos paketas.

Pasak pareiškėjos, darbingumo lygis negalėjo būti nustatytas, kadangi, vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179, 13 punktu, nustačius, kad nepanaudotos visos asmens ištyrimo, gydymo ir medicininės reabilitacijos galimybės, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio vertinimas neatliekamas.

Taigi, į bylą pateikti duomenys, kad pareiškėjos sveikatos būklė nebuvo gera. Pati pareiškėja nurodo, kad širdies ritmo sutrikimas kyla dažnai bet kokiomis aplinkybėmis, netikėtai ir nutrūksta arba nenutrūksta savaime Pareiškėjos teigimu, sveikatos sutrikimų ji turėjo nuo vaikystės, tačiau tai jai netrukdė gauti išsilavinimą ir dirbti. Nors pareiškėja teigia, kad ji turėjo visas licencijas dirbti ir dėjo maksimalias pastangas grįžti į darbą, tačiau teismas sprendžia, kad lankymasis pas gydytojus iš esmės negali būti laikoma pastangomis grįžti į darbą. Pareiškėja nenurodė, kaip siekė įsidarbinti. Priešingai, ji nurodė, kad dėl sveikatos būklės jos nepriimtų dirbti arba reikėtų imti nedarbingumą. Iš pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad negrįžimas į darbo rinką buvo pareiškėjos sutuoktinio valia ir jos pačios sąmoningas sprendimas. Tokiu būdu ji galėjo rūpintis sutuoktiniu ir jo sveikata, kurio sveikatos būklė dėl alkoholizmo ir patirtų traumų buvo prasta, ką patvirtinta į bylą pateikti medicininiai išrašai.

Teismų praktikoje ne kartą pasiakyta, jog sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, nevertintina kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę asmuo galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis.

Taigi, nagrinėjimu atveju pareiškėja nuo 2019 m. (po atleidimo iš darbo) negavo jokių su darbo santykiais susijusių pajamų ar išmokų. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, negali spręsti, kad pareiškėja išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų (ne pilna darbo diena, darbas iš namų ar kt.), būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems savo poreikiams. Pateikti į bylą medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjos sveikatos būklė sutuoktinio mirties dieną buvo tokia prasta, kad ji negalėtų apskritai dirbti jokio darbo. Nors pareiškėjos sveikatos būklė ir nebuvo puiki, tačiau ji nesiėmė veiksmų įsidarbinti ar gauti kitų pajamų. Pažymėtina, kad pareiškėja ir bylos nagrinėjimo metu taip pat nepateikė jokių duomenų apie pasikeitusią situaciją dėl jos sveikatos vertinimo, diagnozės patikslinimo ir gydymo, nors COVID-19 apribojimų senai nebelikę. Teismo posėdžiai byloje trukdavo pakankamai ilgai, o pareiškėja sveikatos būkle nesiskundė.

Nors teismui kilo abejonė, dėl ko įpareigojo pareiškėją pateikti banko sąskaitos išrašą, kuriame matytųsi visos operacijos (tiek pajamos, tiek išlaidos) už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-07-14, tačiau toks įrodymas nebuvo pateiktas. Pareiškėja taip pat nesutiko pateikti duomenų apie kituose bankuose ir kredito įstaigose esančias sąskaitas, kadangi ji kitų sąskaitų neturi, o toks duomenų pateikimas būtų beprasmis. Teismas sprendžia, kad, nevykdydama teismo įpareigojimų, pareiškėja iš esmės galėjo neatskleisti savo tikrosios turtinės padėties.

Pareiškėja taip pat nenurodė, kokio dydžio lėšos jai buvo ar yra reikalingos, siekiant patenkinti jos poreikius, kaip ir nepateikė jokių duomenų, kad jos gaunamos pajamos per mėnesį (iš sūnaus) yra nepakankamos jos poreikiams patenkinti.

Remdamasis nurodytomis aplinkybės, pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B.-S. jos sutuoktinio V. S. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kitų dalyvaujančių asmenų argumentai neturi reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos J. B. S. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai sutuoktinio V. S. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas atmestini.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.