- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-03
- Bylos Nr.
- eII-1369-1133/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01405-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VAVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. V. 2025-09-05 priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-21518-2025, pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. VAVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-09-05 nutarimu A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ANK 424 straipsnio 3 dalį, konstatavus, kad jis, 2025-08-10 17.25 val. (duomenys neskelbtini) g. vairavo automobilį „Audi A6“ (v. m. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nes teisė vairuoti buvo atimta, o pasibaigus atėmimo terminui, jis neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-07-29 įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintame „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“ 10 punkte. Jam paskirta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisę vairuoti transporto priemones 6 (šešiems) mėnesiams.
2. Pareiškėjas A. P., nesutikdamas su nutarimu, pateikė skundą, kuriame prašo neskirti arba sušvelninti administracinio poveikio priemonę. Skundą argumentuoja tuo, kad jo vairuotojo pažymėjimas pagal duomenis registre buvo galiojantis, todėl jam nebuvo aiškiai žinoma, kad po teisės vairuoti atėmimo termino jis privalo atlikti papildomas procedūras ją susigrąžinti. Taip pat ir anksčiau vykusio policijos patikrinimo metu (2025 m. balandžio mėnesį), kai buvo baustas už naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu vairuojant, pareigūnai neinformavo jo, kad jis neturi teisės vairuoti. O tai jį suklaidino ir sudarė pagrįstą įsitikinimą, kad teisę vairuoti turi. Taip pat atkreipė dėmesį, jog nusižengimą padarė ne tyčia. Padarytas nusižengimas susijęs su klaidingu situacijos vertinimu ir informacijos trūkumu. O kadangi jis nėra padaręs šiurkščių KET pažeidimų, nebuvo neblaivus, jo padarytas nusižengimas nesukėlė pavojaus eismo saugumui, todėl mano, kad teisės vairuoti atėmimas 6 mėnesiams yra per griežta priemonė.
3. Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Institucija pažymėjo, kad skunde nurodyti argumentai, jog asmuo nežinojo apie būtinybę susigrąžinti teisę vairuoti ir, kad vairuotojų registre jo pažymėjimas buvo matomas kaip galiojantis, nelaikytini aplinkybėmis, pašalinančiomis atsakomybę ar leidžiančiomis netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 2 dalimi bei ANK 4 straipsnio 2 dalimi, įstatymų nežinojimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės už jų nesilaikymą. Be to asmuo jau buvo anksčiau patrauktas administracinėn atsakomybėn, o jam surašytuose protokoluose buvo aiškiai nurodyta, kad specialioji teisė vairuoti grąžinama tik įvykdžius nustatytas sąlygas, todėl jis turėjo pareigą domėtis ir imtis priemonių teisės vairuoti atstatymui. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas anksčiau ne kartą baustas už įvairius KET pažeidimus, įskaitant ir tokius, už kuriuos buvo taikytas laikinas teisės vairuoti atėmimas, kas rodo sistemingą atsakomybės stoką laikantis eismo saugos reikalavimų. Šie duomenis patvirtina, kad pareiškėjas linkęs ignoruoti KET ir nepaiso jam taikytų sankcijų. Pasak institucijos, skundas grindžiamas subjektyviu įsitikinimu, kad asmuo manė turįs teisę vairuoti bei nurodomos socialinės aplinkybės (darbo specifika, vairuotojų registro duomenys), kurios pagal teismų praktiką (pvz. LAT nutartys bylose Nr. 2AT-3-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.) nelaikomos pagrindu mažinti nuobaudos labiau nei numatyti sankcijose minimalūs dydžiai. Nenustatyta atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. P. nurodė, kad jis jam paskirtą baudą apmokėjo. Nori grįžti į darbą ir vairuoti, nes jo darbas yra susijęs su vairavimu. Jie veža įvairias prekes, kaip (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą, kai buvo nubaustas administracine tvarka, pareigūnas jam nepasakė, kad reikės iš naujo vykti išlaikyti teises ir pateikti prašymą Regitrai. Pirmą kartą, kai jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, 2024 m. jis užėjo į Regitros tinklapį, suvedė teisių numerį ir parodė, kad medicininė yra gera ir su teisėmis viskas gerai. O šiais metais, kai jį sustabdė pareigūnai, jis patikrino Regitros puslapyje ir buvo parašyta, kad teisės negaliojančios. Kai jį sustabdė policijos pareigūnai, tuo metu dirbo. Buvo įmonės vadovas ir vairuotojas. Įmonė užsiima transporto paslaugomis, t. y. prekių pristatymu, surinkimu, senų baldų išvežimu, statybinių medžiagų pristatymu. Jam specialioji teisė atimama ne pirmą kartą. Pirmas kartas buvo, kai jis buvo išgėręs. Kitas kartas buvo 2024 m., kai pastatė automobilį po draudžiamu kelio ženklu. Du mėnesius nevairuoja.
5. Teismo posėdyje institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas nedalyvavo. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, institucija atsiliepime prašė bylą išnagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.
6. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs skundo ir atsiliepimo argumentus, pareiškėjo paaiškinimus, nesutinka su institucija, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta straipsnio sankcijoje. Šią išvadą teismas daro, įvertinęs administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pareiškėją charakterizuojančius duomenis ir kt. aplinkybes.
7. Pareiškėjas A. P. institucijos nutarimu nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.
8. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui A. P. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta administracinio nusižengimo byloje (ROIK 24235400850) 2024-06-20 administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-13787-2024 trims mėnesiams, nuo 2024-04-10 iki 2024-07-09, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Protokole su administraciniu nurodymu pareiškėjui buvo paskirta ir 85 Eur bauda, kurią jis sumokėjo 2024-04-09.
9. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 2000-10-12 įstatymo Nr. VIII-2043 (toliau – SEAKĮ) 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-07-29 įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti <...> pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, <...> pateikia bet kuriam AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui <...>, prašymą grąžinti teisę vairuoti <...> ir: galiojantį asmens tapatybę patvirtintą dokumentą (9.1 punktas). Aprašo 10 punkte nurodyta, kad pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014-04-30 įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Aprašo 12 punkte nurodyta, kad AB „Regitra“ <...> įgaliotas darbuotojas, gavęs Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus, patikrina: prašymą pateikusio asmens tapatybę; ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybiniame registre, ar pareiškėjas nėra ieškomas; administracinių nusižengimų registre: ar pareiškėjui yra pasibaigęs teisės vairuoti atėmimo terminas ir nėra sustabdyta teisė vairuoti; ar pareiškėjui netaikoma administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai; ar Aprašo 10 punkte nurodytas pareiškėjas yra pabaigęs papildomą vairuotojų mokymą; <...> ar nepasibaigęs vairuotojo pažymėjimo ar traktorininko pažymėjimo galiojimo terminas; Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre: ar pareiškėjui nėra atimta teisė vairuoti arba paskirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo ar traktorininko pažymėjimo paėmimas; <...>. Įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, AB „Regitra“ <...> įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Kai sprendimas priimamas dalyvaujant pareiškėjui, sprendimas grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjui įteikiamas nedelsiant. Kai sprendimas įgalioto darbuotojo priimamas nedalyvaujant pareiškėjui, apie priimtą sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjas per tris darbo dienas informuojamas raštu arba elektroninėmis priemonėmis (aprašo 13 punktas). Iš esamo teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad vairuotojai praradę teisę vairuoti, norėdami susigrąžinti tokią teisę turi atlikti atitinkamas procedūras, t. y. išklausyti papildomus mokymus bei pateikti prašymą.
10. Pareiškėjas A. P. neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, neginčija, kad jis neįvykdė įstatyme nustatytų pareigų, nes apie tai nežinojo. Prašo pakeisti institucijos nutarimą dalyje dėl nuobaudos individualizavimo ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 mėnesio. Pasak pareiškėjo, jam nebuvo aiškiai žinoma, kad po teisės vairuoti atėmimo termino pabaigos, siekiant susigrąžinti teisę vairuoti būtina atlikti tam tikras procedūras, o ir jis buvo suklaidintas, nes pagal Regitros duomenis, jo vairuotojo pažymėjimas buvo galiojantis; be to, kai buvo nubaustas už mobiliojo ryšio telefoną naudojimą vairuojant, pareigūnai jo nebaudė už vairavimą neturint tam teisės. Tad jis administracinį nusižengimą padarė netyčia.
11. Institucija atsiliepime nurodė, kad skunde nurodyti argumentai, jog asmuo nežinojo apie būtinybę susigrąžinti teisę vairuoti ir, kad vairuotojų registre jo pažymėjimas buvo matomas kaip galiojantis, nelaikytini aplinkybėmis, pašalinančiomis atsakomybę ar leidžiančiomis netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos. Su šiais institucijos argumentai teismas sutinka jiems pritaria. Aptariamu atveju A. P. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarė kaip transporto priemonės vairuotojas. O transporto priemonių vairuotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti visas jiems, kaip vairuotojams, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus. Kitaip priešingas aiškinimas sudarytų nepagrįstas prielaidas tik pagal asmens deklaruojamą subjektyvų teisės aktų suvokimą ar nesuvokimą netaikyti administracinio poveikio priemonės iš esmės kiekvienam panašioje situacijoje atsidūrusiam transporto priemonės vairuotojui ir taip keltų sumaištį teisinėje sistemoje bei neatitiktų teisingumo principo reikalavimų. Apibendrinant išdėstytą, konstatuojama, kad pareiškėjo teiginiai apie nežinojimą, jog suėjus specialiosios teisės atėmimo terminui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama įstatyme nustatyta tvarka, nešalina jo atsakomybės.
12. Iš išdėstyto matyti, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl nepakankamo rūpestingumo. Šios išvados nekeičia ir aplinkybė, kad po specialiosios teisės atėmimo termino pabaigos, pareiškėjas 2025-04-02 administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu buvo nubaustas 30 Eur bauda už tai, kad jis vairuodamas transporto priemonę ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu, nenubaudžiant jo už vairavimą neturint tam teisės.
13. ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 300 iki 450 Eur. O pagal šio straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
14. Skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirta 300 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Nurodyta, kad nėra pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Šio proceso metu pareiškėjas A. P. neginčijo savo kaltės, teisme nuoširdžiai išgyveno ir gailėjosi. Šią aplinkybę teismas pripažįsta A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).
16. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).
17. Pareiškėjas prašo sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą, nes jis buvo suklaidintas ir manė, kad turi teisę vairuoti, tačiau baudą apmokėjo bei kad jam teisė vairuoti yra būtina, nes jo darbas tiesiogiai susijęs su automobilių vairavimu.
18. Vertinant galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas atsižvelgia į pirmiau aprašytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, į pareiškėjo kaltę (nerūpestingumas), ir jį charakterizuojančius duomenis, nagrinėjant skundą nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir, kad nėra ją sunkinančių. Pareiškėjo iš esmės nėra pagrindo laikyti piktybiškai ar sistemingais darantį KET pažeidimus, ar asmeniu, kutriam nerūpi visuomenėje nusistovėjusios elgesio taisyklės ir teisės aktų reikalavimai, nes per paskutinius 5 metus iki aptariamo administracinio nusižengimo padarymo, už KET pažeidimus administracinėn atsakomybėn buvo trauktas: vieną kartą 2020 m. viršijo greitį; 2021 m. du kartus viršijo greitį ir vieną kartą paliko automobilį stovėti draudžiamojo kelio ženklo galiojimo zonoje; vieną kartą 2022 m. vairavo automobilį, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; du kartus 2023 m. viršijo greitį; vieną kartą 2024 m., kai atimta specialioji teisė trims mėnesiams, 2025 m. vairavo ir naudojosi ranka mobiliojo ryšio priemone, vieną kartą paliko stovėti automobilį ant šaligatvio. Visos jam paskirtos baudos yra apmokėtos, kas rodo, kad pareiškėjas linkęs prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Be to, teismo nuomone, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių visuma leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos (kai asmenys vairuoja transporto priemones, nesusigrąžinę teisės vairuoti tyčia ir/ar žinodami, kad yra objektyvių kliūčių teisei vairuoti atgauti). Pareiškėjo savo elgesio kritiškas vertinimas sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėjas ateityje laikysis teisės aktų reikalavimų ir nedarys tapačių ar kitų administracinių nusižengimų. Ši aplinkybė ir padaryto administracinio nusižengimo mažesnis pavojingumas sudaro pagrindą teismui tikyti 34 straipsnio 6 dalį, ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą iki 3 mėnesių.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. V. 2025-09-05 priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-21518-2025.
Vadovaujantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pripažinti A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdų gailestį.
A. P., nubaustam pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą iki 3 mėnesių.
Kitoje dalyje Institucijos nutarimą palikti nepakeistą.
Neįsiteisėjusią nutartį išsiųsti susipažinti A. P. e. p. (duomenys neskelbtini), institucijai.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.