- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-02
- Bylos Nr.
- A-858-403-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01061-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Atsakovas
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos
- Trečiasis asmuo
- A. R.
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
dalyvaujant pareiškėjo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui D. G.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. R.) dėl pažymos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, VASPVT) kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1-6), prašydamas panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir atsakovas, LGKT) 2011 m. balandžio 5 d. pažymą Nr. (11)-SN-13 „Dėl A. R. skundo tyrimo“ (toliau – ir Pažyma).
Nurodė, kad Pažyma surašyta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio imperatyvias nuostatas, kadangi Pažymos konstatuojamos dalies 2 punkte pateikta išvada argumentuojama A. R. skundo papildyme nurodytų faktų ir argumentų pagrindu, dėl kurių VASPVT direktorius nebuvo prašomas pateikti paaiškinimų. Pažymėjo, jog V. L. ir A. R. darbo funkcijos skirtingos. V. L. didesnis kabinetas suteiktas dėl to, kad 2010 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. T1-179 jai buvo pavesta vykdyti 5 skyrių veiklos kontrolę, organizuoti skyrių darbą rengiant pasitarimus, o A. R. pavaldžių darbuotojų neturėjo. Nurodė, kad 2009 m. gegužės mėnesį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) valstybės tarnautojų vertinimo komisija pritarė VASPVT direktoriaus J. G. siūlymui skirti A. R. antrą kvalifikacinę klasę, tačiau SAM 2009 metais VASPVT biudžetą sumažinus du kartus, VASPVT direktorius buvo privestas atleisti 5 darbuotojus, tuo pagrindu antra kvalifikacinė klasė A. R. nebuvo suteikta. Pažymėjo, kad aukštesnės klasės nesuteikimas A. R. niekaip nesusijęs su 2010 metais įvykusiu V. L. priėmimu į direktoriaus pavaduotojo pareigas ir vėlesniu jos perkėlimas į aukštesnės kategorijos pareigas, kadangi tuo metu jau buvo žinomos VASPVT finansinės galimybės ir nei Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nei SAM nenumatė mažinti ir nemažino biudžetinių įstaigų finansavimo, kaip tai buvo 2009 metų pirmame ir antrame pusmetyje. Pabrėžė, jog Pažymoje nepagrįstai nurodyta, kad VASPVT vidaus tvarkos taisyklių nuostatos, numatančios, kad šių taisyklių 5.3-5.9 punktai taikomi tik vienam iš pavaduotojų, yra diskriminacinės. Paaiškino, jog VASPVT direktoriaus 2010 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. T l-207 nauja redakcija išdėstytų VASPVT vidaus tvarkos taisyklių 32 punkte numatyta išimtis, kad taisyklių 5.3-5.9 punktų reikalavimai netaikomi direktoriaus pavaduotojui, buvo nustatyti atsižvelgiant į direktoriaus pavaduotojo (šiuo atveju V. L.) pareigybės paskirtį ir funkcijas. Nurodė, jog V. L. privalėjo dažnai išvykti iš VASPVT, kadangi atstovavo VASPVT poziciją darbo grupėje, rengiant Lietuvos Respublikos poziciją dėl pacientų saugos direktyvos, buvo atsakinga už strateginį planavimą VASPVT bei vykdė kitas funkcijas. Taip pat nurodė, jog V. L. buvo priskirta pilna prieiga prie kompiuterinės dokumentų apskaitos sistemos „Kontora“ (toliau – ir „Kontora“), kadangi jos funkcijos apėmė daugelį VASPVT veiklos sričių, be to ji yra darbuotoja pavaduojanti direktorių. Akcentavo, kad nepagrįstai konstatuota, jog A. R. buvo sudarytos kliūtys efektyviai atlikti savo darbines funkcijas.
Pareiškėjo įsitikinimu, LGKT, viršydama savo kompetenciją ir kvestionuodama A. R. metinį tarnybinės veiklos vertinimą, nepagrįstai teigia, kad, nors A. R. nepadarė jokių pažeidimų, neturėjo konfliktų su VASPVT darbuotojais, buvo įvertintas tik patenkinamai. Pažymėjo, kad neatitinka tikrovės LGKT teiginys, jog A. R. veikla nebuvo papildomai įvertinta vertinimo komisijoje, kadangi tai buvo padaryta 2011 m. sausio 28 d., ką įrodo komisijos vertinimo išvada Nr. PI 1-4-(2.7.), protokolas Nr. P9-2-(2.8) ir garso įrašas. Paaiškino, jog A. R. nepagrįstai teigia, kad jam 2010 metų antrojoje pusėje nebuvo apmokamos tarnybinės komandiruotės, kadangi jis komandiruočių išlaidų apmokėti neprašė, tuo tarpu V. L. 2010 metais į tarnybines komandiruotes Lietuvoje nevyko, o jos užsienio komandiruočių išlaidos buvo apmokėtos iš tarptautinio projekto EUNetPaS lėšų.
Dėl Pažymos 1.7 punkto nurodė, jog vadovaujantis VASPVT darbo reglamento, patvirtinto 2010 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. T l-177, 21.2 punktu, į VASPVT 2010 m. veiklos priemonių plano ataskaitą neįtraukti nei A. R., nei V. L. 2010 metų darbai, todėl tai nėra susiję nei su A. R. žeminimu, nei diskriminacija.
Dėl Pažymos 1.8 punkto paaiškino, kad įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. pasitarimo protokolo Nr. 66 nutarimą „Dėl įstaigų prie ministerijų“ (Nr. 10-1316-02-N), vykdant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. lapkričio 11 d. pavedimą Nr. 17-1074, buvo būtina panaikinti vieną VASPVT direktoriaus pavaduotojo pareigybę. Sveikatos apsaugos ministras 2011 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-36 pritarė VASPVT direktorius 2010 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. D12-697-(3.29.) pasiūlytam naujos VASPVT struktūros projektui ir patvirtino naują struktūrą. Tuo pagrindu panaikinta A. R. pareigybė ir įsteigta vyriausiojo specialisto, vykdančio sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, pareigybė. Tačiau A. R. neatitiko šiai Medicinos technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 12 kategorijos pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų, todėl jam nebuvo pasiūlytos minėtos pareigos.
Atsiliepimas
Atsakovas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundo nenagrinėti arba atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 133-135).
Nurodė, kad VSAPVT direktorius J. G. savo veiksmais padarė Įstatymo 6 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose numatytus pažeidimus, todėl vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 6 punktu, buvo priimtas sprendimas jį įspėti. Atkreipė dėmesį, jog Pažyma yra individualus administracinis aktas, t. y. jis taikomas tik konkrečiai J. G., neaišku, kokiu pagrindu VASPVT, kaip pareiškėjas, pateikė skundą.
Nurodė, jog A. R. persekiojimo dėl skundo padavimo aplinkybes pagrindžia rašytiniai dokumentai. Pažymėjo, jog tuo metu, kai iki A. R. atleidimo iš užimamų pareigų buvo likusios dvi savaitės, J. G. įsakymu jam vienam paskyrė didelės apimties ir svarbos teisinį – analitinį darbą, be to darbas nebuvo priskirtas tiesioginėms pastarojo tarnybinėms funkcijoms bei buvo nustatytas nepagrįstai trumpas įvykdymo terminas, o per likusias 2 savaites iki atleidimo, A. R. nei karto nebuvo leista išvykti iš darbo anksčiau laiko ar gauti laisvadienį naujo darbo paieškoms. Taip pat nurodė, kad VASPVT direktorius nepagrįstai vilkino A. R. prašomų dokumentų, susijusių su jo tarnybinės veiklos vertinimu, išdavimą.
Pabrėžė, kad 2010 metais V. L. į direktoriaus pavaduotojo pareigas buvo priimta, suteikiant jai iš pradžių 17, o vėliau, tais pačiais metais, 18 pareigybės kategoriją. Šios aplinkybės prieštarauja pareiškėjo teiginiui, jog 2009 metais A. R. antra kvalifikacinė klasė nebuvo suteikta dėl sumažinto finansavimo ir lėšų trūkumo. Taip pat nurodė, jog VASPVT direktorius neturėjo teisės priekaištauti A. R. dėl jo „dažnų“ ligų, jei bendras ligos laikotarpis neviršijo Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatyto maksimalaus laikotarpio. Taip pat pažymėjo, jog VASPVT direktorius tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nepagrįstai siūlė atsisakyti A. R. pareigybės. Dėl tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo nurodė, jog A. R. turėjo rašyti prašymą, kuriame atsisako išlaidų apmokėjimo, kitaip jis į jas nebūtų siunčiamas. Be to, pažymėjo, kad A. R. VASPVT direktoriaus pavaduotojo pareigose dirbo anksčiau nei V. L., o Sveikatos apsaugos ministras netvirtino, kuri iš dviejų VASPVT direktoriaus pavaduotojų pareigybių bus panaikinta.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepimu (t. I, b. l. 136-143) prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog LGKT nepagrįstai nesiaiškino papildomai pateiktos informacijos yra nepagrįstas, nes papildomai pateikta informacija buvo susijusi su besitęsiančiais persekiojimo veiksmais (iki paskutinės darbo dienos 2011-03-30), o skundo išnagrinėjimo LGKT terminas baigėsi 2011 m. balandžio 5 d. Be to, pridūrė, kad į jo kabinetą buvo perkelta ne V. L., o vieno iš skyrių vedėja L. N.. Dėl skundo 2.2.2.1. punkto nurodė, jog tai nebuvo naujas veiklos baras, kadangi pagrindines funkcijas numatytas Medicinos prietaisų direktyvoje, įstaiga vykdė ir anksčiau. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo paminėti Sveikatos priežiūros technologijų vertinimo strategijų kūrimas ir Sveikatos priežiūros įstaigų akreditavimo projekto rengimas nebuvo naujos veiklos VASPVT.
Nurodė, jog tai, kad A. R. ankstesnė pareigybė (direktoriaus pavaduotojas licencijavimui) buvo panaikinta, siekiant sudaryti sąlygas V. L. tapti direktoriaus pavaduotoja, patvirtina direktoriaus pavaduotojo etatas, kuris buvo atkurtas po vieno mėnesio nuo panaikinimo. Be to, 2010 metais, nepaisant finansavimo sumažinimo, lėšų buvo skiriama pakankamai. Pabrėžė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog kvalifikacinės klasės nesuteikimas A. R. dėl lėšų trūkumo 2009 m. ir V. L. perkėlimas į direktoriaus pavaduotojos pareigas 2010 m., nėra susiję, kadangi V. L. 2009 m. kovo mėnesį buvo įsteigta skyriaus vedėjo pareigybė su 15 pareigybės kategorija, 2010 m. vasario mėnesį jai buvo įsteigta direktoriaus pavaduotojo pareigybė su 17 pareigybės kategorija, V. L. tapus direktoriaus pavaduotoja, direktorius patvirtino dar aukštesnę pareigybės kategoriją – 18, kaip ir įstaigos vadovo, nors jos vykdytos funkcijos, lyginant su 2010 m. vasario mėnesiu, nepasikeitė.
Atkreipė dėmesį, kad direktoriaus taikyti diskriminaciniai reikalavimai pasireiškė ir darbo laiko pradžios privalomu fiksavimu įjungiant kompiuterį, tuo tarpu, net ir 2009 metais Personalo ir planavimo skyriaus vedėjos pareigas vykdžiusiai V. L. tokie reikalavimai taikomi nebuvo. Pažymėjo, jog direktorius V. L. sudarė prieigą prie „Kontoros“ ne tik jai tapus direktoriaus pavaduotoja, bet ir esant dar Personalo ir planavimo skyriaus vedėja, tačiau A. R. prieiga buvo apribota, nors pagal pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas jam buvo privalu vertinti įstaigos veiklos kokybę. Dėl komandiruočių nurodė, kad direktorius sutiko leisti į komandiruotes, jeigu tai įstaigai nieko nekainuos, netgi transportas, todėl A. R. į komandiruotes vyko savo lėšomis ir savo automobiliu, negaunant jokios kompensacijos už benziną. Dėl skundo 2.7 punkto nurodė, kad 2011 m. sausio 13 d. pateikė ataskaitą raštu Nr. D4-71 pagal 2010 m. veiklos priemonių planą, patvirtintą 2010 m. birželio 1 d. direktoriaus įsakymu Nr. T1-464, tačiau ataskaita nepagrįstai buvo neįtraukta į veiklos priemonių ataskaitą.
Pažymėjo, kad direktorius, siūlydamas Sveikatos apsaugos ministrui naujos VASPVT struktūros projektą, diskriminuodamas dėl lyties, pasiūlė panaikinti būtent Vadovybės atstovo kokybei (direktoriaus pavaduotojo kokybei) pareigybę, nors A. R. turi pirmenybę prieš V. L.: jis dirba direktoriaus pavaduotojo pareigose nuo 2007 m. kovo, o V. L. nuo 2010 m. rugsėjo mėn., jis turi didesnę darbo patirtį, gerai išmano įstaigos valdymo principus, turėdamas tinkamą išsilavinimą ir savarankiškai tobulindamasis Kokybės vadyboje ir audite nesudarė galimybės VASPVT direktoriui rasti priekabių prie veiklos. Be to, vertinant naujai įsteigtos Medicinos technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės specialiuosius požymius matyti, jog pareigybės aprašymas parengtas taip, kad būtų pretekstas nesiūlyti šių pareigų A. R..
Atsiliepimas
Pareiškėjas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime (t. I, b. l. 158-163) į atsakovo atsiliepimą nurodė, jog Pažymoje vertinti ne asmeniniai J. G., kaip privataus fizinio asmens, veiksmai, o jo, kaip VASPVT direktoriaus, įgyvendinančio darbdavio teises ir pareigas, veiksmai. Dėl LGKT Pažymos dalies, kurioje konstatuojama kad A. R. buvo skirtas didelės apimties ir svarbos teisinis – analitinis darbas nurodė, jog toks darbas nelaikytinas nei didelės apimties, nei reikalaujančiu didelio analitinio darbo, nei laikytinas darbu, kuriuo A. R. persekiojimas dėl kreipimosi į LGKT. Nurodė, jog atsiliepimo ir Pažymos teiginiai, kad likus dviem savaitėms iki atleidimo A. R. nei karto nebuvo leista išvykti iš darbo anksčiau laiko ar gauti laisvadienį, neatitinka tikrovės, kadangi 2011 m. kovo 18 d. VASPVT direktoriaus rezoliucija, A. R. darbo paieškai buvo pasiūlyta pasirinkti 2011 m. kovo 28, 29 dienas ir A. R. šia teise pasinaudojo 2011 m. kovo 28 d. Pažymėjo, kad nepagrįsti teiginiai, jog VASPVT direktorius vilkino dokumentų pateikimą. Atkreipė dėmesį, jog LGKT atsiliepime nepagrįstai nurodė, kad VASPVT direktorius „2009 m. gegužę pritarė A. R. įvertinimui labai gerai...“, nes Sveikatos apsaugos ministerijos Tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija pritarė VASPVT direktoriaus J. G. 2008 m gruodžio mėn. siūlymui A. R. tarnybinę veiklą įvertinti labai gerai ir skirti antrą kvalifikacinę klasę, tačiau kadangi vadovybė 2010 m. buvo perskirstyta, tai neturi ryšio su 2008 m. gruodį – 2009 m. gegužę vykusiu A. R. vertinimu už 2008 metus. Akcentavo, jog buvo privalu panaikinti būtent direktoriaus pavaduotojo kokybei pareigybę, kadangi Sveikatos apsaugos ministras patvirtino nuo 2011 m. kovo 31 d. įsigaliojusią VASPVT struktūrą be vadovybės atstovo kokybei.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 14 d. sprendimu (t. IV, b. l. 12-18) pareiškėjo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad skundą teismui pateikė viešasis juridinis asmuo – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir skundą pasirašė šios institucijos valdymo organas – direktorius. Ši faktinė aplinkybė nėra adekvati aplinkybei, jog skundą teismui pateikė institucijos direktorius J. G. ir jis pats pasirašė (t. y. ne kaip institucijos – viešojo juridinio asmens valdymo organo atstovas). Nurodė, kad pagal byloje esantį įgaliojimą viešojo juridinio asmens interesus atstovauti suteikta teisė Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus paskirtam asmeniui. Pažymėjo, kad Įstatymo nustatyta tvarka įspėtas institucijos direktorius J. G., o ne viešasis juridinis asmuo – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pats VASPVT direktorius J. G. neginčija Pažymos ir teismui skundo nepateikė.
Nurodė, kad pagal Įstatymo 23 straipsnio 4 dalį baigus nagrinėti skundą, parašoma pažyma, kurioje nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, surinkti įrodymai bei veiksmų juridinis įvertinimas. Pažymą pasirašo lygių galimybių kontrolierius. Su tyrimo rezultatais supažindinamas skundo autorius, institucijos, kurioje buvo atliekamas tyrimas, vadovas ir asmuo, kurio veiksmai buvo tiriami. Jiems išsiunčiami arba įteikiami pažymos nuorašai. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog A. R. skundo tyrimo procese lygių galimybių kontrolierės veiksmai buvo neadekvatūs Įstatymo nuostatoms.
Pažymėjo, kad pagal VASPVT darbo reglamentą valdymo organas yra direktorius ir kitų nėra. Įstatymas (24 str. 6 p.) nustato, jog juridinio asmens vadovas gali būti įspėtas lygių galimybių kontrolierės. Pastaroji, išnagrinėjusi A. R. pareiškimą ir atlikusi tyrimą, skyrė juridinio asmens direktoriui J. G. įspėjimą, kuris taikytas ne viešajam juridiniam asmeniui per jo valdymo organus pažeidusiam asmens atitinkamas įstatyme įtvirtintas teises, bet viešojo juridinio asmens vadovui. Pažymėjo, kad į teismą dėl Pažymos kreipėsi viešasis juridinis asmuo – VASPVT, kuriai nėra skirta jokių LGKT įpareigojimų. Kadangi pareiškėjo teisės ir (ar) pareigos nebuvo suvaržytos, skundas atmetamas. Teismas įvertino, kad Pažyma jokių pasekmių, galinčių turėti įtakos pareiškėjo – VASPVT – teisėms ir pareigoms nenumato, todėl skundo argumentų dėl Pažymos teisėtumo neaptarė.
III.
Pareiškėjas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliaciniu skundu (t. IV, b. l. 22-24) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialines teisės normas, nesivadovavo teismų praktika. Pažymi, kad teismas nepagrįstai nepasinaudojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 54 straipsnyje jam suteikta teise nagrinėjant bylą, nustačius, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju ar atsakovu. Be to, pabrėžia, jog Įstatymo 24 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad vienas iš lygių galimybių kontrolieriaus galimų sprendimų yra įspėti dėl padaryto pažeidimo, pareiškėjas daro išvadą, jog tai gali būti bet koks asmuo, tiek juridinis, tiek fizinis. Atkreipia dėmesį, kad pagal Pažymą įspėjimas skiriamas už Įstatymo 6 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nurodytus pažeidimus. Nors Pažymoje nurodytas sprendimas įspėti VASPVT direktorių J. G. yra skirtas asmeniškai šiam fiziniam asmeniui, tačiau pagrindas šiam įspėjimui yra neva neteisėti darbdavio VASPVT veiksmai (Įstatymo 6 straipsnio pavadinimas yra „Moterų ir vyrų lygias teises pažeidžiantys darbdavio veiksmai“), todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Pažyma nepažeidžia pareiškėjo teisių. Pabrėžia, kad A. R., sprendžiant atleidimo iš valstybės tarnybos klausimo teisėtumą administracinėje byloje Nr. I-2758-121/20, kurioje atsakovas yra VASPVT, remiasi viena iš Pažymos išvadų, taigi Pažymos turinys iš išvados turi įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Be to, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė suformuota teismų praktika (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A63-1360/2010, kurioje pareiškėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija skundė LGKT pažymą, kurioje nurodytas sprendimas įspėti Teisingumo ministrą, nekvestionavo pirmosios instancijos teismo sprendimo priimti pareiškėjo skundą, priėmė pareiškėjo apeliacinį skundą, išnagrinėjo skundą iš esmės ir skundą patenkino).
Taip pat pareiškėjas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. V-10196 patvirtintus nuostatus VASPVT direktorius organizuoja VASPVT darbą ir asmeniškai atsako už VASPVT pavestų uždavinių bei funkcijų vykdymą, priima sprendimus visais VASPVT veiklos klausimais. Pažymoje nurodyti VASPVT direktoriaus veiksmai, vykdant šias funkcijas, yra tiesiogiai susiję su VASPVT, todėl atsieti VASPVT veiklą ir VASPVT direktoriaus veiklą, vykdant funkcijas, galima dirbtinai, nepaisant Įstatymo 5 ir 6 straipsnių nuostatų.
Atsiliepimas
Atsakovas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. IV, b. l. 30-31) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti ABTĮ 54 straipsnį (pakeisti tinkamu pareiškėju), kadangi sprendimas byloje buvo priimtas pagal ABTĮ 88 straipsnio 1 dalį (atmesti skundą kaip nepagrįstą), o ne pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pabrėžia, kad pagal Įstatymo 24 straipsnio 6 punktą įspėjimas, kaip vienas iš galimų sprendimų, atlikus tyrimą LGKT pagal pareiškėjo skundą, gali būti skiriamas išimtinai tik fiziniam asmeniui, už jo veiklą, kuri aprašyta Įstatymo 6 straipsnyje. Priduria, kad pareiga įgyvendinti lygias moterų ir vyrų teises darbe yra numatyta irgi fiziniam asmeniui – darbdaviui (Įstatymo 5 str.). Paaiškina, jog VASPVT negali būti laikoma darbdaviu, nes Įstatymo pažeidimus vienasmeniškais veiksmais atliko VASPVT direktoriaus J. G..
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. IV, b. l. 32-33) prašo pareiškėjo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pažymi, kad jį diskriminavo ne pareiškėjas, bet asmeniškai VASPVT direktorius J. G., kuris asmeniškai priiminėjo sprendimus, piktnaudžiaudamas jam suteiktomis įstaigos vadovo teisėmis. Nurodo, kad apeliaciniame skunde minimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimas yra nesietinas su skundžiamu teismo sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kyla dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2011 m. balandžio 5 d. pažymos Nr. (11)-SN-13 „Dėl A. R. skundo tyrimo“, kuria buvo nutarta įspėti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorių J. G. dėl Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 straipsnio 2, 4 punktuose numatytų pažeidimų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas ginčijamu teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir pažymėjo, jog skundžiama Pažyma buvo įspėtas institucijos direktorius J. G., o ne viešasis juridinis asmuo – VASPVT. Pabrėžė, kad į teismą dėl Pažymos panaikinimo kreipėsi viešasis juridinis asmuo – VASPVT, kuriam nėra skirta jokių Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įpareigojimų, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pažymi, jog teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialines teisės normas, nesivadovavo teismų praktika.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą, su pareiškėjo argumentais nesutinka, tačiau nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas dėl procesinių teisės normų pažeidimo.
Pažymėtina, jog ginčo teisiniams santykiams yra taikytinas Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas (2009 m. liepos 14 d. redakcija) (toliau – ir Įstatymas), kurio 1 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos moterų ir vyrų lygios teisės, bei uždrausti bet kokią diskriminaciją dėl asmens lyties, ypač kai tai susiję su šeimine ar santuokine padėtimi. Įstatymo 2 dalis apibrėžia jo taikymo sritį ir nurodo, kad jo nuostatos nėra taikomos šeimos ir privataus gyvenimo srityse (Įstatymo 1 str. 2 d.). Minėto įstatymo 18 straipsnio 1 dalis suteikia kiekvienam fiziniam ir juridiniam asmeniui teisę pateikti Lygių galimybių kontrolieriui skundą dėl lygių teisių pažeidimo. Tai reiškia, kad skundą dėl pažeistų lygių teisių turi teisę paduoti asmuo, kai jis mano, jog jo lygios teisės buvo pažeistos. Ši nuostata garantuoja asmeniui teisę kreiptis į Lygių galimybių kontrolierių ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo lygios teisės buvo pažeistos, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo lygių teisių pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad būtina nustatyti, kuo pasireiškia asmens nurodytas lygių teisių pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos jo lygios teisės gynimo, turi jo nurodytas lygias teises, ar šios jo lygios teisės objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Baigus nagrinėti skundą, parašoma pažyma, kurioje nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, surinkti įrodymai bei veiksmų teisinis įvertinimas. Pažymą pasirašo kontrolierius (Įstatymo 23 str. 4 d.). Tyrimo metu ar atlikęs tyrimą, kontrolierius gali priimti, be kitų, sprendimą atmesti skundą, jeigu nepasitvirtino jame nurodyti pažeidimai, įspėti dėl padaryto pažeidimo (Įstatymo 24 str. 1 d. 4, 6 p.).
Nagrinėjamoje byloje Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Pažymoje konstatuota, kad VASPVT direktorius J. G. padarė Įstatymo 6 straipsnio 2, 4 punkte numatytus pažeidimus, todėl jis dėl šių pažeidimų buvo įspėtas (t. I, b. l. 9-16). Pažymėtina, jog Įstatymo 6 straipsnio 2 punktas numato, kad darbdavio veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties organizuodamas darbą sukuria darbuotojui blogesnes (geresnes) darbo sąlygas, to paties straipsnio 4 punktas nustato, jog darbdavio veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties persekioja darbuotoją, darbuotojo atstovą, darbuotoją, liudijantį ar teikiantį paaiškinimus dėl skundo arba dėl kitos teisinės procedūros dėl diskriminacijos lyties pagrindu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis įgalina lygių galimybių kontrolierių nustatyti, kas ir kokį įstatymų pažeidimą padarė, 5 dalis numato, jog su tyrimo rezultatais supažindinamas skundo autorius, institucijos, kurioje buvo atliekamas tyrimas vadovas ir asmuo, kurio veiksmai buvo tiriami, o Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktas suteikia teisę kontrolieriui įspėti asmenį dėl padaryto pažeidimo. Nors Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktas expressis verbis nenurodo subjektų, kuriems gali būti skiriamas įspėjimas, o Įstatymo 5 straipsnis įtvirtina darbdavio pareigas įgyvendinant lygias moterų ir vyrų teises darbe, Įstatymo 6 straipsnis numato atitinkamus darbdavio veiksmus, kurie yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, teisėjų kolegija nurodo, jog vertinant Įstatymo nuostatas sistemiškai darytina išvada, kad už padarytus Įstatymo pažeidimus gali būti įspėtas ne tik darbdavys, bet ir darbdavio atstovas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog Įstatymo 5 straipsnis reglamentuoja darbdavio, taigi ir jo atstovų, pareigas įgyvendinant lygias moterų ir vyrų teises darbe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 45 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, apibendrinimo apžvalga). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad Lygių galimybių kontrolierius gali priimti atitinkamus sprendimus, numatytus Įstatyme, taip pat ir darbdavio atstovų atžvilgiu, jiems nevykdant Įstatymo 5 straipsnyje nurodytų pareigų, atlikus Įstatymo 6 straipsnyje numatytus veiksmus, kuriais yra pažeidžiamos moterų ir vyrų lygios teisės.
Teisėjų kolegija nurodo, jog nagrinėjamu atveju sprendimą įspėti J. G. dėl padaryto pažeidimo (Įstatymo 24 str. 6 d.) atsakovas priėmė pripažinęs, kad A. R. buvo sudarytos nepalankios (prastesnės) darbo sąlygos lyginant su lygiavertes pareigas (direktoriaus pavaduotojo) užimančia V. L., taip pat buvo pažeista pareiga imtis priemonių, kad darbuotojas, darbuotojo atstovas, darbuotojas, liudijantis ar teikiantis paaiškinimus, būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kai reaguojama į skundą arba į kitą teisinę procedūrą dėl diskriminacijos (Įstatymo 5 str. 5 d.) (t. I, b. l. 9-16). Teisėjų kolegija pažymi, jog, atsižvelgus į Pažymos turinį ir veiksmus, nurodytus kaip prieštaraujančius Įstatymo nuostatoms, galima daryti išvadą, kad J. G., kaip darbdavio vardu veikiantis asmuo, pagal Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 13 d. įsakymu „Dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ Nr. V-1016 (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) vadovaujantis tarnybai (12 p.), organizuojantis jos darbą, priimantis sprendimus visais tarnybos veiklos klausimais, atstovaujantis tarnybą (14.1 p.), pažeidė Įstatymo nuostatas, galimai piktnaudžiavo savo kaip direktoriaus įgaliojimais A. R. atžvilgiu, nesilaikė Įstatymo nuostatų. Be to, dėl veiksmų, prieštaraujančių Įstatymo nuostatoms, buvo įspėtas būtent J. G.. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija nurodo, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas skyrė J. G. įspėjimą, kuris taikytas ne viešajam juridiniam asmeniui per jo valdymo organus pažeidusiam asmens atitinkamas įstatyme įtvirtintas teises, bet viešojo juridinio asmens vadovui.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad Pažyma pareiškėjo, kaip juridinio asmens, teisės ir pareigos nėra varžomos. Tačiau pareiškėjas apeliaciniu skundu su tokia teismo išvada nesutinka ir pažymi, kad A. R., sprendžiant atleidimo iš valstybės tarnybos klausimo teisėtumą administracinėje byloje Nr. I-2758-121/2011, kurioje atsakovas yra VASPVT, remiasi viena iš Pažymos išvadų, taigi Pažymos turinys ir išvados turi įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms (t. IV, b. l. 22-24). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, tokį pareiškėjo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2758-121/2011 atmetė A. R. skundą dėl VASPVT direktoriaus 2011 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. PI-68 panaikinimo, prašymo A. R. grąžinti į valstybės tarnybą VASPVT, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisti 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – A. R. skundą tenkino iš dalies ir panaikino VASPVT direktoriaus 2011 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. PI-68, grąžino A. R. į Vadovybės atstovo kokybei (direktoriaus pavaduotojo) pareigas, taip pat priteisė iš VASPVT A. R. už priverstinės pravaikštos laiką (nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2011 m. lapkričio 18 d.) 34 218,94 litus. Šiuo atveju skundžiamoje Pažymoje pareiškėjui jokių įpareigojimų nėra nustatyta, ji teisines pasekmes sukelia J. G., o ne LGKT. Taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog J. G. savo vardu ir turėtų kreiptis į teismą dėl galimai pažeistos savo teisės gynimo. Kadangi pareiškėjo LGKT teisių aptariama Pažyma nepažeidžia, jam nepriklauso reikalavimo teisė, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo reikalavimas dėl Pažymos panaikinimo turėtų būti atmestas.
Teisėjų kolegija nurodo, jog nagrinėjamoje byloje negali būti daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, t. y. nepagrįstai nesirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A63-1360/2010. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A63-1360/2010 buvo vertintos skirtingos faktinės aplinkybės. Esant skirtingoms bylų faktinėms aplinkybėms šiam ginčui minėtos nutarties teisės aiškinimo taisyklė netaikytina. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A63-1360/2010 pareiškėjas su skundu kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą prašydamas ištirti, ar Personalų ir dokumentų administravimo departamento Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybėse įrašius specialųjį reikalavimą turėti teisės krypties išsilavinimą ir tuo pagrindu jį atleidus iš užimamų Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigų, į šias pareigas paskyrus žemesnės kvalifikacijos asmenį, jo atžvilgiu nebuvo vykdoma diskriminacija dėl socialinės padėties, t. y. šioje byloje buvo skundžiamas atitinkamas aktas (jame nurodytas specialusis reikalavimas), priimtas institucijai vykdant jos funkcijas. Tuo tarpu šioje byloje A. R. skundėsi kitokio pobūdžio veiksmais, kuriais galimai buvo pažeidžiamos jo lygios teisės, buvo nagrinėjami tam tikri J. G. veiksmai, atlikti jam einant direktoriaus pareigas, kuriais jis, A. R. nuomone, galimai piktnaudžiavo jam suteiktais įgaliojimais, taikė psichologinį spaudimą, trukdė dirbti, priekabiavo, galimai diskriminavo dėl lyties ir pažeidė Įstatymo nuostatas A. R. atžvilgiu. Teisėjų kolegija nurodo, jog toks jos pateiktas išaiškinimas atitinka ir poziciją, kurios buvo laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-825/2008.
Kaip jau minėta, ginčijama Pažyma yra įspėtas VASPVT J. G., ji yra susijusi su jo interesais dėl galimos atsakomybės taikymo. Taigi J. G., o ne pareiškėjas, kurio direktoriumi yra J. G., turi reikalavimo teisę dėl skundžiamos Pažymos panaikinimo. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 54 straipsnyje yra nustatyta netinkamos šalies pakeitimo tvarka. Ši norma numato, kad, jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, jog skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Cituota teisės norma leidžia teigti, kad šalies pakeitimas galimas tik tuo atveju, kai, visų pirma, teismas nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, antra, pakeitimas galimas tik esant pareiškėjo sutikimui. Šios dvi sąlygos tarpusavyje, interpretuojant aptariamą teisės normą, organiškai susijusios. Vienos iš jų nebuvimas paneigia teisę taikyti ABTĮ 54 straipsnyje išdėstytą taisyklę. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556- 1315/2009).
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog ABTĮ 10 straipsnyje, 57 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinti bendrieji administracinių bylų proceso principai, įpareigojantys teismą aktyviai dalyvauti bylos procese, padėti asmenims įgyvendinti procesines teises, vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie šioje reikšmingi tuo, kad teismas realiai užtikrintų asmens teisių gynybą, būtų siekiama operatyvaus ginčų sprendimo.
Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti tinkamo pareiškėjo klausimą ir aiškintis, ar sutinka pareiškėjas VASPVT būti pakeistas pareiškėju J. G., ir visais atvejais įtraukti J. G. dalyvauti bylos procese – pareiškėju, sutinkant įstatymo nustatytiems asmenims, arba trečiuoju suinteresuotu asmeniu ABTĮ 54 straipsnio pagrindu. Šiuo atveju pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme J. G., kuriam šioje byloje galėtų priklausyti reikalavimo teisė, į procesą įtrauktas visai nebuvo. Pabrėžtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog teismas, nustatęs, kad skundas paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, būtų ėmęsis minėtame straipsnyje numatytų procesinių veiksmų siekdamas nustatyti pareiškėjo valią dėl jo pakeitimo tinkama šalimi, todėl teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 136 str., 140 str. 1 d. 4 p.). Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad, realizuojant ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtintą teismo pareigą proceso dalyviams padėti įgyvendinti jų teises, nagrinėjant bylą iš naujo, turėtų būti sprendžiamas pareiškėjo tinkamumo klausimas (ABTĮ 54 str.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ir bylą grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.