- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-19
- Bylos Nr.
- I-2867-562/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01061-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Trečiasis asmuo
- A. R., Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Atsakovas
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai
- Advokatai
- Vygantas Barkauskas
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjui J. G., jo atstovui advokatui Vygantui Barkauskui, atsakovės atstovui V. M., trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R., trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atstovui D. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. R., Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. G. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – LGKT) 2011-04-05 pažymą Nr. (11)-SN-13 „Dėl A. R. skundo tyrimo“ (toliau – Pažyma) (1 T., b. l. 1-6).Pareiškėjas skunde nurodė, kad pažyma surašyta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio imperatyvias nuostatas, kadangi pažymos konstatuojamos dalies 2 punkte pateikta išvada argumentuojama A. R. skundo papildyme nurodytų faktų ir argumentų pagrindu, dėl kurių VASPVT direktorius nebuvo prašomas pateikti paaiškinimų. Pažymėjo, jog V. L. ir A. R. darbo funkcijos skirtingos. V. L. didesnis kabinetas suteiktas dėl to, kad 2010-03-03 įsakymu Nr. T1-179 jai buvo pavesta vykdyti 5 skyrių veiklos kontrolę, organizuoti skyrių darbą rengiant pasitarimus, o A. R. pavaldžių darbuotojų neturėjo. 2009 m. gegužės mėnesį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) valstybės tarnautojų vertinimo komisija pritarė VASPVT direktoriaus J. G. siūlymui skirti A. R. antrą kvalifikacinę klasę, tačiau SAM 2009 metais VASPVT biudžetą sumažinus du kartus, VASPVT direktorius buvo privestas atleisti 5 darbuotojus, tuo pagrindu antra kvalifikacinė klasė A. R. nebuvo suteikta. Aukštesnės klasės nesuteikimas A. R. niekaip nesusijęs su 2010 metais įvykusiu V. L. priėmimu į direktoriaus pavaduotojo pareigas ir vėlesniu jos perkėlimu į aukštesnės kategorijos pareigas, kadangi tuo metu jau buvo žinomos VASPVT finansinės galimybės ir nei Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nei SAM nenumatė mažinti ir nemažino biudžetinių įstaigų finansavimo, kaip tai buvo 2009 metų pirmame ir antrame pusmetyje. Pažymoje nepagrįstai nurodyta, kad VASPVT vidaus tvarkos taisyklių nuostatos, numatančios, kad šių taisyklių 5.3-5.9 punktai taikomi tik vienam iš pavaduotojų, yra diskriminacinės. VASPVT direktoriaus 2010-03-09 įsakymu Nr. T l-207 nauja redakcija išdėstytų VASPVT vidaus tvarkos taisyklių 32 punkte numatyta išimtis, kad taisyklių 5.3-5.9 punktų reikalavimai netaikomi direktoriaus pavaduotojui, buvo nustatyti atsižvelgiant į direktoriaus pavaduotojo (šiuo atveju V. L.) pareigybės paskirtį ir funkcijas. V. L. privalėjo dažnai išvykti iš VASPVT, kadangi atstovavo VASPVT poziciją darbo grupėje, rengiant Lietuvos Respublikos poziciją dėl pacientų saugos direktyvos, buvo atsakinga už strateginį planavimą VASPVT bei vykdė kitas funkcijas. V. L. buvo priskirta pilna prieiga prie kompiuterinės dokumentų apskaitos sistemos „Kontora“ (toliau – „Kontora“), kadangi jos funkcijos apėmė daugelį VASPVT veiklos sričių, be to ji yra darbuotoja pavaduojanti direktorių. Pažymoje nepagrįstai konstatuota, jog A. R. buvo sudarytos kliūtys efektyviai atlikti savo darbines funkcijas. LGKT, viršydama savo kompetenciją ir kvestionuodama A. R. metinį tarnybinės veiklos vertinimą, nepagrįstai teigia, kad, nors A. R. nepadarė jokių pažeidimų, neturėjo konfliktų su VASPVT darbuotojais, buvo įvertintas tik patenkinamai. Neatitinka tikrovės LGKT teiginys, jog A. R. veikla nebuvo papildomai įvertinta vertinimo komisijoje, kadangi tai buvo padaryta 2011-01-28, ką įrodo komisijos vertinimo išvada Nr. PI 1-4-(2.7.), protokolas Nr. P9-2-(2.8) ir garso įrašas. A. R. nepagrįstai teigia, kad jam 2010 metų antrojoje pusėje nebuvo apmokamos tarnybinės komandiruotės, kadangi jis komandiruočių išlaidų apmokėti neprašė, tuo tarpu V. L. 2010 metais į tarnybines komandiruotes Lietuvoje nevyko, o jos užsienio komandiruočių išlaidos buvo apmokėtos iš tarptautinio projekto EUNetPaS lėšų. Vadovaujantis VASPVT darbo reglamento, patvirtinto 2010 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. T l-177, 21.2 punktu, į VASPVT 2010 m. veiklos priemonių plano ataskaitą neįtraukti nei A. R., nei V. L. 2010 metų darbai, todėl tai nėra susiję nei su A. R. žeminimu, nei diskriminacija. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. pasitarimo protokolo Nr. 66 nutarimą „Dėl įstaigų prie ministerijų“ (Nr. 10-1316-02-N), vykdant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. lapkričio 11 d. pavedimą Nr. 17-1074, buvo būtina panaikinti vieną VASPVT direktoriaus pavaduotojo pareigybę. Sveikatos apsaugos ministras 2011 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-36 pritarė VASPVT direktorius 2010 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. D12-697-(3.29.) pasiūlytam naujos VASPVT struktūros projektui ir patvirtino naują struktūrą. Tuo pagrindu panaikinta A. R. pareigybė ir įsteigta vyriausiojo specialisto, vykdančio sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, pareigybė. Tačiau A. R. neatitiko šiai Medicinos technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 12 kategorijos pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 T, b. l. 133-135). Atsiliepime nurodė, kad VSAPVT direktorius J. G. savo veiksmais padarė Įstatymo 6 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose numatytus pažeidimus, todėl vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 6 punktu, buvo priimtas sprendimas jį įspėti. A. R. persekiojimo dėl skundo padavimo aplinkybes pagrindžia rašytiniai dokumentai. Tuo metu, kai iki A. R. atleidimo iš užimamų pareigų buvo likusios dvi savaitės, J. G. įsakymu jam vienam paskyrė didelės apimties ir svarbos teisinį – analitinį darbą, be to darbas nebuvo priskirtas tiesioginėms pastarojo tarnybinėms funkcijoms bei buvo nustatytas nepagrįstai trumpas įvykdymo terminas, o per likusias 2 savaites iki atleidimo, A. R. nei karto nebuvo leista išvykti iš darbo anksčiau laiko ar gauti laisvadienį naujo darbo paieškoms. VASPVT direktorius nepagrįstai vilkino A. R. prašomų dokumentų, susijusių su jo tarnybinės veiklos vertinimu, išdavimą. 2010 metais V. L. į direktoriaus pavaduotojo pareigas buvo priimta, suteikiant jai iš pradžių 17, o vėliau, tais pačiais metais, 18 pareigybės kategoriją. Šios aplinkybės prieštarauja pareiškėjo teiginiui, jog 2009 metais A. R. antra kvalifikacinė klasė nebuvo suteikta dėl sumažinto finansavimo ir lėšų trūkumo. VASPVT direktorius neturėjo teisės priekaištauti A. R. dėl jo „dažnų“ ligų, jei bendras ligos laikotarpis neviršijo Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatyto maksimalaus laikotarpio. VASPVT direktorius tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nepagrįstai siūlė atsisakyti A. R. pareigybės. Dėl tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo nurodė, jog A. R. turėjo rašyti prašymą, kuriame atsisako išlaidų apmokėjimo, kitaip jis į jas nebūtų siunčiamas. A. R. VASPVT direktoriaus pavaduotojo pareigose dirbo anksčiau nei V. L., o Sveikatos apsaugos ministras netvirtino, kuri iš dviejų VASPVT direktoriaus pavaduotojų pareigybių bus panaikinta.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 T, b. l. 133-143). Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog LGKT nepagrįstai nesiaiškino papildomai pateiktos informacijos yra nepagrįstas, nes papildomai pateikta informacija buvo susijusi su besitęsiančiais persekiojimo veiksmais (iki paskutinės darbo dienos 2011-03-30), o skundo išnagrinėjimo LGKT terminas baigėsi 2011-04-05. Į jo kabinetą buvo perkelta ne V. L., o vieno iš skyrių vedėja L. N.. Dėl skundo 2.2.2.1. punkto nurodė, jog tai nebuvo naujas veiklos baras, kadangi pagrindines funkcijas numatytas Medicinos prietaisų direktyvoje, įstaiga vykdė ir anksčiau. Pareiškėjo paminėti Sveikatos priežiūros technologijų vertinimo strategijų kūrimas ir Sveikatos priežiūros įstaigų akreditavimo projekto rengimas nebuvo naujos veiklos VASPVT. Tai, kad jo ankstesnė pareigybė (direktoriaus pavaduotojas licencijavimui) buvo panaikinta, siekiant sudaryti sąlygas V. L. tapti direktoriaus pavaduotoja, patvirtina direktoriaus pavaduotojo etatas, kuris buvo atkurtas po vieno mėnesio nuo panaikinimo. Be to, 2010 metais, nepaisant finansavimo sumažinimo, lėšų buvo skiriama pakankamai. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog kvalifikacinės klasės nesuteikimas A. R. dėl lėšų trūkumo 2009 m. ir V. L. perkėlimas į direktoriaus pavaduotojos pareigas 2010 m., nėra susiję, kadangi V. L. 2009 m. kovo mėnesį buvo įsteigta skyriaus vedėjo pareigybė su 15 pareigybės kategorija, 2010 m. vasario mėnesį jai buvo įsteigta direktoriaus pavaduotojo pareigybė su 17 pareigybės kategorija, V. L. tapus direktoriaus pavaduotoja, direktorius patvirtino dar aukštesnę pareigybės kategoriją – 18, kaip ir įstaigos vadovo, nors jos vykdytos funkcijos, lyginant su 2010 m. vasario mėnesiu, nepasikeitė. VASPVT direktoriaus taikyti diskriminaciniai reikalavimai pasireiškė ir darbo laiko pradžios privalomu fiksavimu įjungiant kompiuterį, tuo tarpu, net ir 2009 metais Personalo ir planavimo skyriaus vedėjos pareigas vykdžiusiai V. L. tokie reikalavimai taikomi nebuvo. VASPVT direktorius V. L. sudarė prieigą prie „Kontoros“ ne tik jai tapus direktoriaus pavaduotoja, bet ir esant dar Personalo ir planavimo skyriaus vedėja, tačiau jam prieiga buvo apribota, nors pagal pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas jam buvo privalu vertinti įstaigos veiklos kokybę. VASPVT direktorius sutiko jį leisti į komandiruotes, jeigu tai įstaigai nieko nekainuos, netgi transportas, todėl į komandiruotes vyko savo lėšomis ir savo automobiliu, negaunant jokios kompensacijos už benziną. 2011-01-13 pateikė ataskaitą raštu Nr. D4-71 pagal 2010 m. veiklos priemonių planą, patvirtintą 201006-01 direktoriaus įsakymu Nr. T1-464, tačiau ataskaita nepagrįstai buvo neįtraukta į veiklos priemonių ataskaitą. VASPVT direktorius, siūlydamas Sveikatos apsaugos ministrui naujos VASPVT struktūros projektą, diskriminuodamas dėl lyties, pasiūlė panaikinti būtent Vadovybės atstovo kokybei (direktoriaus pavaduotojo kokybei) pareigybę, nors jis turi pirmenybę prieš V. L.: jis dirba direktoriaus pavaduotojo pareigose nuo 2007 m. kovo, o V. L. nuo 2010 m. rugsėjo mėn., jis turi didesnę darbo patirtį, gerai išmano įstaigos valdymo principus, turėdamas tinkamą išsilavinimą ir savarankiškai tobulindamasis Kokybės vadyboje ir audite nesudarė galimybės VASPVT direktoriui rasti priekabių prie veiklos. Be to, vertinant naujai įsteigtos Medicinos technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės specialiuosius požymius matyti, jog pareigybės aprašymas parengtas taip, kad būtų pretekstas nesiūlyti šių pareigų jam.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atstovas palaikė pareiškėjo skundą ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą ginčydamas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2011 m. balandžio 5 d. pažymoje Nr. (11) –SN-13„Dėl A. R. skundo tyrimo“ (toliau – ir Pažyma) padarytą išvadą, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius J. G. padarė pažeidimus, numatytus dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 straipsnio 2,3, 4 punktuose ir šios išvados pagrindu priimtą sprendimą įspėti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorių J. G. dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 straipsnio 2, 3, 4 punktuose numatytų pažeidimų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje 2011-02-04 buvo gautas Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus pavaduotojo kokybei A. R. skundas (Tyrimo medžiaga, b. l. 1-3), kurio pagrindu pradėtas tyrimas dėl priekabiavimo ir galimo diskreditavimo dėl lyties. VASPVT atlikusi tyrimą, 2011-04-05 surašė pažymą Nr. (11)-SN-13 „Dėl A. R. skundo tyrimo“ (1 T, b. l. 9-16) ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 str. 6 p., nusprendė įspėti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorių J. G. dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose numatytų pažeidimų.
Byloje ginčas dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2011 m. balandžio 5 d. pažymos Nr. (11)-SN-13 „Dėl A. R. skundo tyrimo“, kuria buvo nutarta įspėti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorių J. G. dėl Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 straipsnio 2, 3, 4 punktuose numatytų pažeidimų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pažymėtina, jog ginčo teisiniams santykiams yra taikytinas Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas (2009 m. liepos 14 d. redakcija) (toliau – ir Įstatymas), kurio 1 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos moterų ir vyrų lygios teisės, bei uždrausti bet kokią diskriminaciją dėl asmens lyties, ypač kai tai susiję su šeimine ar santuokine padėtimi. Įstatymo 2 dalis apibrėžia jo taikymo sritį ir nurodo, kad jo nuostatos nėra taikomos šeimos ir privataus gyvenimo srityse (Įstatymo 1 str. 2 d.). Įstatymo 5 str., nustatantis darbdavio pareigą įgyvendinti lygias moterų ir vyrų teises darbe, numato, kad, įgyvendindamas lygias moterų ir vyrų teises, darbdavys privalo: 1) priimdamas į darbą ar perkeldamas į aukštesnes pareigas, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, išskyrus 2 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytą atvejį; 2) sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes kelti kvalifikaciją, persikvalifikuoti, įgyti praktinę darbo patirtį, taip pat teikti vienodas lengvatas; 3) už tokį pat ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį, įskaitant visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą; 4) imtis priemonių, kad darbuotojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo ar priekabiavimo; 5) imtis priemonių, kad darbuotojas, darbuotojo atstovas, darbuotojas, liudijantis ar teikiantis paaiškinimus, būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kai reaguojama į skundą arba į kitą teisinę procedūrą dėl diskriminacijos.
Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis suteikia kiekvienam fiziniam ir juridiniam asmeniui teisę pateikti Lygių galimybių kontrolieriui skundą dėl lygių teisių pažeidimo. Tai reiškia, kad skundą dėl pažeistų lygių teisių turi teisę paduoti asmuo, kai jis mano, jog jo lygios teisės buvo pažeistos. Ši nuostata garantuoja asmeniui teisę kreiptis į Lygių galimybių kontrolierių ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo lygios teisės buvo pažeistos, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo lygių teisių pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad būtina nustatyti, kuo pasireiškia asmens nurodytas lygių teisių pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos jo lygios teisės gynimo, turi jo nurodytas lygias teises, ar šios jo lygios teisės objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Baigus nagrinėti skundą, surašoma pažyma, kurioje nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, surinkti įrodymai bei veiksmų teisinis įvertinimas (Įstatymo 23 straipsnis). Įstatymo 24 straipsnis, kuriame nurodyti lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai, nustato, kad tyrimo metu ar atlikęs tyrimą, lygių galimybių kontrolierius gali priimti sprendimą: 1) perduoti tyrimo medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, jeigu nustatomi nusikalstamos veikos požymiai; 2) kreiptis į atitinkamą asmenį ar instituciją ir siūlyti nutraukti lygias teises pažeidžiančius veiksmus, pakeisti ar panaikinti su tuo susijusį aktą; 3) nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas; 4) atmesti skundą, jeigu nepasitvirtino jame nurodyti pažeidimai; 5) nutraukti tyrimą, jeigu pareiškėjas skundą atsiima arba kai trūksta objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą, arba kai pareiškėjas ir pažeidėjas susitaiko, arba kai lygias teises pažeidžiančios veikos nutraukiamos, arba kai lygias teises pažeidžiantis teisės aktas pakeičiamas ar panaikinamas; 6) įspėti dėl padaryto pažeidimo; 7) laikinai sustabdyti tyrimą, jei asmuo, kurio skundas ar apskundžiami veiksmai tiriami, serga arba yra išvykęs; 8) laikinai, kol bus priimtas galutinis sprendimas, uždrausti skleisti reklamą, jeigu yra pakankamai duomenų, kad paskleista ar numatoma paskleisti reklama gali būti pripažinta kurstančia tautinę, rasinę, religinę, lyčių, lytinės orientacijos, negalios, įsitikinimų, amžiaus neapykantą ir padarytų visuomenės interesams esminės žalos, žemintų žmogaus garbę ir orumą bei pažeistų visuomenės moralės principus; 9) įpareigoti reklamos veiklos subjektus nutraukti neleidžiamą reklamą ir nustatyti šio įpareigojimo įvykdymo terminus bei sąlygas.
Pažymėtina, kad lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją apibrėžiančių Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymų nuostatos patvirtina, jog atsakovas yra kompetentingas nagrinėti tik tuos skundus, kuriuose yra keliamas klausimas dėl atitinkamų veiksmų ar (ir) sprendimų atitikties) Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo reikalavimams. Savo ruožtu, atlikus skundo tyrimą, turi būti pateikiamas tik skundžiamų veiksmų ir (ar) sprendimų teisinis įvertinimas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme įtvirtintų reikalavimų atžvilgiu.
Skundžiamoje pažymoje Tarnyba konstatavo, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus pavaduotojui kokybei A. R. buvo sudarytos nepalankios (prastesnės) darbo sąlygos lyginant su lygiavertes pareigas (direktoriaus pavaduotojas) užimančia V. L..
Atsakovas pripažino, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius J. G. padarė pažeidimus, numatytus dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 straipsnio 2,3, 4 punktuose ir nusprendė įspėti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorių J. G. dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 straipsnio 2, 3, 4 punktuose numatytų pažeidimų.
Ginčui aktualaus Įstatymo 6 straipsnio 2 punktas numato, kad darbdavio veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties organizuodamas darbą sukuria darbuotojui blogesnes (geresnes) darbo sąlygas, to paties straipsnio 3p. nustato, jog darbdavio veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis skiria darbuotojui drausminę nuobaudą, keičia darbo sąlygas, perkelia į kitą darbą arba nutraukia darbo sutartį. Įstatymo 6 straipsnio 4 punktas nustato, jog darbdavio veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties persekioja darbuotoją, darbuotojo atstovą, darbuotoją, liudijantį ar teikiantį paaiškinimus dėl skundo arba dėl kitos teisinės procedūros dėl diskriminacijos lyties pagrindu.
Atsižvelgiant į Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendžiant ginčą dėl Lygių galimybių įstatymo pažeidimo, esminę reikšmę turi konkretaus pažeidimo sudėties nustatymas. Todėl tiriant skundą, turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, atskleidžiančios pažeidimo objektyviąją pusę, nurodyti teisės aktų pažeidimą pagrindžiantys įrodymai, įvertinti teikiami asmenų paaiškinimai. Pažymėtina, kad darbdavio veiksmai turi būti vertinami tik diskriminaciniu dėl lyties aspektu. Ginčo atveju, įvertinus pažymoje atsakovo išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas nagrinėjamoje situacijoje neatskleidė pažeidimų objektyviosios pusės Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nustatytų reikalavimų atžvilgiu. Atsakovo išvados konstatuojamoji dalis iš esmės yra pagrįsta tik trečiojo suinteresuoto asmens A. R. skunde nurodytomis aplinkybėmis, nepateikiant savo ginčui reikšmingų aplinkybių vertinimo Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimo kontekste, nėra nurodyti pareiškėjui inkriminuojamų teisės aktų pažeidimus patvirtinantys įrodymai.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 20 straipsnis nustato, kad skundą galima paduoti per 3 mėnesius nuo skundžiamų veiksmų padarymo. Skundai, paduoti praėjus šiam terminui, nenagrinėjami, jeigu lygių galimybių kontrolierius nenusprendžia kitaip. Minėti įstatymo 21 straipsnis, reglamentuojantis atsisakymo nagrinėti skundus pagrindus, numato, kad lygių galimybių kontrolierius atsisako nagrinėti skundą ir ne vėliau kaip per 15 dienų grąžina jį pareiškėjui, jeigu skundas paduotas praėjus šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytam terminui (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 straipsnio 1 d.2p.). Įstatymo 21 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skundo tyrimo metu išaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės arba jeigu pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti skundo tyrimo, skundas paliekamas nenagrinėtas. Tačiau atsakovas neatsižvelgė į tai, kad dėl dalies skunde nurodytų pažeidimų (Pažymos 1.1.,1.2.,1.3p.) yra praėję Įstatymo 20 straipsnyje nustatyti terminai. Pastebėtina, kad atsakovas, konstatuodamas pažeidimus, nenurodo pažeidimo padarymo datos.
Pažymos 1.1 p. nurodoma, kad A. R. darbo kabinetas buvo pakeistas į mažesnį (šiam kabinete įsikūrė skyriaus vedėja L. N.), iš jo buvo paimti darbo baldai. V. L. suteiktas didesnis darbo kabinetas. A. R. skunde nurodo, kad 2010 m. pradžioje buvo pakeistas kabinetas (b.l.1). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. L. paskirta į pareigas 2010-02-01. Todėl vertinus šiuos duomenis, pripažintina, kad Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 20 straipsnyje nustatytas terminas skundui pateikti yra praleistas. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas teikė paaiškinimus, jog V. L. pavaldume buvo 4 vedėjai ir papildomos 3 kuravimo sritys (personalo, strateginio planavimo ir ataskaitų organizavimo), kas sąlygoja dažnus pasitarimus jos kabinete, o tretysis suinteresuotas asmuo A. R. buvo atsakingas tik už kokybės vadybos sistemos pagal LSTE1 ISO 9001: 2001 palaikymą ir tobulinimą, todėl sau pavaldžių darbuotojų neturėjo (Tyrimo medžiaga 62-65,66-68,69-70). Tačiau atsakovas nurodytų duomenų bei pateiktų įrodymų nevertino.
Pažymos 1.2 p. konstatuojama, kad 2009 m. gegužę Sveikatos apsaugos ministerijos Tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija įvertino A. R. darbą labai gerai ir pritarė siūlymui suteikti jam 2 kvalifikacinę klasę, tačiau direktorius J. G. to nepadarė motyvuodamas lėšų trūkumu. Tuo tarpu 2010 metais į direktoriaus pavaduotojos pareigas J. G. priėmė V. L. (kuriai buvo pavesta vykdyti funkcijas, kurias anksčiau vykdė A. R.) suteikdamas jai iš pradžių 17 pareigybės kategoriją (kaip ir A. R.), o vėliau tais pačiais metais jai suteikė 18 pareigybės kategoriją, o tai prieštarauja teiginiui apie lėšų trūkumą.
Teisėjų kolegija vertindama šias pažymoje konstatuotas aplinkybes, pripažįsta, kad Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 20 straipsnyje nustatytas terminas skundui pateikti taip pat yra praleistas.
Pareiškėjas nurodo, kad antros kvalifikacinės klasės A. R. nesuteikimas 2009 metų gegužės mėnesį ir 2010 m. rudenį įvykęs V. L. perkėlimas į aukštesnes pareigas nėra susiję dalykai ir negali būti vertinami kaip diskriminaciniai A. R. atžvilgiu. Tokios pozicijos pareiškėjas laikėsi ir teikdamas atsakovui paaiškinimus, nurodydamas, kad 2009 m. Sveikatos apsaugos ministerija sumažino Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM biudžetą tris kartus: balandžio, birželio ir rugpjūčio mėnesiais. SAM ir pavaldžių įstaigų direktorių pasitarimuose 2009 metais buvo nurodyta, kad 2010 metais finansavimas bus 2009 metų lygyje arba 10 procentų mažesnis. Atsižvelgiant į tai, 2009 metais iš Akreditavimo tarnybos buvo atleisti 5 darbuotojai, iš esmės buvo perskirstytos Akreditavimo tarnybos vadovybės vykdomos funkcijos (Tyrimo medžiaga b.l.62,63). Tačiau ginčijamos pažymos turinys patvirtina, kad šie paaiškinimai nebuvo vertinami.
Pažymos 1.3 p. nurodyta, kad 2010 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. Tl-207 patvirtintose Tarnybos vidaus tvarkos taisyklėse direktorius diskriminavo A. R., kai šių taisyklių 5.3 - 5.9 punktus taikė tik vienam iš direktoriaus pavaduotojų - A. R., bet ne V. L..
A. R. skunde nurodo, kad 2010 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. Tl-207 patvirtintose Tarnybos vidaus tvarkos taisyklėse direktorius diskriminavo jį, kai šių taisyklių 5.3 - 5.9 punktus taikė tik vienam iš direktoriaus pavaduotojų - A. R., bet ne V. L. (Tyrimo medžiaga b.l.1-3).
Bylos duomenys patvirtina, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus 2010 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. Tl-207 patvirtintų Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių 32 p. numatyta, jog šių Taisyklių 5.3-5.9 ir 20 punktų reikalavimai nėra taikomi direktoriui ir direktoriaus pavaduotojui (Tyrimo medžiaga b.l.29-32).
Kadangi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus įsakymas priimtas 2010 m. kovo 9 d., o skundas Lygių galimybių kontrolieriui pateiktas 2011-02-04, todėl ir šiuo atveju praleistas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 20 straipsnyje nustatytas terminas.
Apibendrinat šias teismo nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad dėl pažymos 1.1-1.3 punktuose konstatuotų pažeidimų yra praleistas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 20 straipsnyje nustatytas terminas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turėjo atsisakyti nagrinėti skundą Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 straipsnio 1 d.2 p. pagrindu. Skundo tyrimo metu išaiškėjus šioms aplinkybės, skundas turėjo būti paliktas nenagrinėtu (Įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Kartu pažymėtina, kad nors atsakovas privalo nustatyti ir įrodymais pagrįsti visus įstatymo pažeidimo sudėties elementus, šiuo atveju atsakovas nenurodė kokie įrodymai patvirtina padarytąjį teisės aktų pažeidimą, t.y. A. R. diskriminaciją dėl lyties.
Minėta, kad atlikus skundo tyrimą, turi būti pateikiamas tik skundžiamų veiksmų ir (ar) sprendimų teisinis įvertinimas diskriminaciniu aspektu. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 3 d. nuostatas Moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas – diskriminacija dėl lyties. Įstatymo 2 straipsnio 2 d. numatyta, kad diskriminacija – tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija, seksualinis priekabiavimas, priekabiavimas, nurodymas tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti asmenis dėl lyties. Tiesioginė diskriminacija – ne toks palankus asmens traktavimas dėl lyties, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų traktuojamas kitas asmuo; netiesioginė diskriminacija – veikimas ar neveikimas, teisės norma, vertinimo kriterijus ar praktika, kurie formaliai yra vienodi moterims ir vyrams, bet juos įgyvendinant ar taikant vienos lyties asmenys gali atsidurti ar atsiduria tam tikroje mažiau palankioje padėtyje negu kitos lyties asmenys, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą, vertinimo kriterijų ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis (Įstatymo 2 straipsnio 4 d., 5 d.).
Ginčo atveju Pažymos 1.4 p. nurodyta, kad Tarnyboje įdiegta dokumentų valdymo kompiuterinės sistema „Kontora“ turi skirtingo lygio prieigas prie įstaigos dokumentų. V. L. buvo suteikta pilna prieiga prie visų dokumentų, tuo tarpu A. R. ribota. Nors pareiškėjo tiesioginės pareigos yra įstaigos veiklos kokybės kontrolė, A. R. nebuvo leista matyti gaunamus skundus susijusius su įstaigos veikla. Dėl šios priežasties A. R. buvo sudarytos kliūtys efektyviai atlikti savo darbines funkcijas.
Vertinat šias atsakovo išvadas, pažymėtina, kad pats pažeidimas pateikiamas abstrakčiai, nenurodant pažeidimo laikotarpio bei veiksmų kvalifikavimo diskriminaciniu dėl lyties aspektu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. Tl-665 patvirtinta dokumentų valdymo sistemos „Kontora“ naudojimo tvarkos aprašas (b.l.62-65), 2010 m. lapkričio 12d. įsakymu Nr. Tl-936 ir 2011 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Tl-18 įsakymu pakeistas tvarkos aprašas (b.l.66-70).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teikė paaiškinimus, nurodydamas, kad nuo 2008 m. Akreditavimo tarnyboje visi dokumentai yra registruojami ir išsiunčiam laikantis „vieno langelio“ principo. Akreditavimo tarnyboje 2007 m. gegužės mėn. įdiegta kompiuterinė dokumentų apskaitos sistema „Kontora“, sudaranti sąlygas visus dokumentus klasifikuoti ir nukreipti darbuotojams pagal jų pareigybės aprašymuose nustatytas funkcijas. Visiems Akreditavimo tarnybos darbuotojams dokumentų prieinamumas keitėsi, atsižvelgiant į atliekamus darbus ir pareigybės aprašymus, kuriems keičiantis, buvo keičiamas ir dokumentų prieinamumas.
Tačiau atsakovas šių paaiškinimų bei pateiktų duomenų nevertino. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad išvados yra pagrįstos bei motyvuotos.
Pažymos 1.5 p. atsakovas konstatuoja, kad 2010 m. A. R. nebuvo gavęs nei vienos drausminės nuobaudos, ar padaręs kitą su darbo funkcijomis susijusį pažeidimą, dėl kurio jam būtų tekę išklausyti priekaištų iš vadovybės ar pasiaiškinti. Taip pat nei karto nebuvo kilę konfliktų su kitais Tarnybos darbuotojais. Tačiau, metinėje tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje už 2010 metus (2010-12-28, Nr. PI l-48-(2.7)), A. R. tarnybinė veikla buvo įvertinta tik patenkinamai, tačiau vertinimo komisija jo veiklos papildomai nevertino. Tarnybos direktorius, kasmetinio vertinimo išvadoje siūlo: ,,Atsisakyti 201l m. šios pareigybės...“. Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 17 dalimi, vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui gali siūlyti tik vieną iš galimų pasiūlymų: suteikti valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją; tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Taip pat šioje išvadoje neetiškai priekaištaujama dėl A. R. sveikatos būklės, dėl kurios neva nukenčia jo darbo kokybė.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad valstybės tarnautojo A. R. tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo 2010-12-28 išvadoje nurodyta, kad A. R. tarnybinė veikla įvertinama patenkinamai (b.l.76,77).
Minėta, kad darbdavio veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties organizuodamas darbą, sukuria darbuotojui blogesnes (geresnes) darbo sąlygas, skiria darbuotojui drausminę nuobaudą, keičia darbo sąlygas, perkelia į kitą darbą arba nutraukia darbo sutartį. Ginčo atveju atsakovas tik nurodo pareiškėjo veiksmus, tačiau jų nevertina Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 straipsnio kontekste. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas buvo nurodęs atsakovui, jog priekaištų A. R. 2010 m. raštu nėra pareiškęs, tačiau žodžiu ne kartą reikalavo tinkamai vykdyti KVS procedūrų keitimą, atsižvelgiant į besikeičiančius teisės aktus. Taip pat nurodė, kad dėl A. R. aplaidumo, 2010 m. pabaigoje jo darbą teko pavesti skyrių vedėjams. Tačiau atsakovas ir šiuo atveju nurodytų aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.
Pažymos 1.6 p. konstatuojama, kad 2010 m. antroje pusėje A. R. nebuvo apmokama už tarnybines komandiruotes, į kurias jis turėjo vykti savo lėšomis (motyvuojant lėšų stygiumi). Tuo tarpu V. L. buvo siunčiama į komandiruotes Tarnybai apmokant susijusias išlaidas. Vertinant šias išvadas, pažymėtina, kad atsakovas nenurodo jokių duomenų, kurie patvirtintų šias konstatuotas aplinkybes.
Pareiškėjas pateikė duomenis, kad A. R. komandiruočių išlaidų apmokėti neprašė (b.l.78-83), o V. L. 2010-06-01 įsakymo pagrindu buvo komandiruota 2010 m.birželio 2-5 dienomis į Madridą dalyvauti V-oje Tarptautinėje pacientų saugos konferencijoje, komandiruotės išlaidas apmokant iš tarptautinio projekto EUNetPaS lėšų (b.l.84).
Pažymos 1.7 p. konstatuojama, kad 2011 m. vasario 2 d. direktorius įsakymu Nr. TI-187 patvirtino Tarnybos 2010 m. veiklos priemonių plano ataskaitą, tačiau į šią ataskaitą neįtraukė A. R. atliktų darbų, kuriuos pareiškėjas buvo pateikęs 2011 m. sausio 14 d. raštu Nr. D4-71. Apie tai A. R., grįžęs po ligos, informavo direktorių. Tarnybos direktorius nepagrįstai neįvertino A. R. 2010 metais atliktų darbų, tuo pažemindamas pareiškėją kolegų ir Tarnybos steigėjų (Sveikatos apsaugos ministerijos) akyse.
Pareiškėjo pateiktais duomenimis nustatyta, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus 2010 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. Tl-177 patvirtino darbo reglamento 21.2 p. nustatyta, kad Tarnybos metų veiklos priemonių plano ataskaitos susideda iš skyrių ataskaitų, kur pateikiama informacija apie Tarnybos veiklos priemonių plano ir papildomų darbų vykdymą atitinkamu laikotarpiu (1t.b.l.85-102). Pažymėtina, kad A. R. pareigos yra direktoriaus pavaduotojo. Todėl neaišku, kokių duomenų pagrindu ir kaip pasireiškė A. R. diskriminacija lyties atžvilgiu priimant Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriui 2010 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. Tl-177 .
Pažymos 1.8 p. nurodoma, kad nors A. R. direktoriaus pavaduotojo pareigose dirbo nuo 2007 metų (V. L. nuo 2010 m.), 2010 m. gruodžio mėnesį priėmė sprendimą nuo 2011 metų kovo 31 d. naikinti vieną iš direktoriaus pavaduotojų pareigybių, įspėjimo lapelį gavo tik A. R.. A. R. taip pat nebuvo pasiūlyta užimti kitas pareigas Tarnyboje (nors etatų skaičius Tarnyboje nesumažėjo) ir jis buvo atleistas. Tokiais Tarnybos direktoriaus veiksmais buvo pažeisti Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimai.
Vertinant šias atsakovo išvadas, pastebėtina, kad lygių galimybių kontrolieriaus atliekamu tyrimu ir pateikiamu atitinkamų skundžiamų veiksmų ar (ir) sprendimų teisiniu įvertinimu nėra siekiama išspręsti tarp darbdavio ir darbuotojo kilusių tarnybinių ginčų. Minėta, kad atsakovas yra kompetentingas nagrinėti tik tuos skundus, kuriuose yra keliamas klausimas dėl atitinkamų veiksmų ar (ir) sprendimų atitikties Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo reikalavimams. Savo ruožtu, atlikus skundo tyrimą turi būti pateikiamas tik skundžiamų veiksmų ir (ar) sprendimų teisinis įvertinimas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme įtvirtintų reikalavimų atžvilgiu. Tačiau atsakovas ir šiuo atveju pareiškėjo veiksmų diskriminaciniu aspektu nevertino.
Šie teismo nustatyti duomenys patvirtina, kad pažymoje konstatuojamos išvados nėra motyvuotos bei pagrįstos, todėl šių išvadų pagrindu priimtas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).
Atsakovas taip pat pripažino, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus pavaduotojas kokybei A. R. buvo persekiojamas dėl skundo pateikimo dėl galimos diskriminacijos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.
Pažymos 2.1 p. konstatuojama, kad 2011-03-15 A. R. raštiškai kreipėsi į direktorių A. G. dėl leidimo suteikti 2011-03-18 nedarbo dieną, kadangi tą dieną A. R. buvo paskirtas pokalbis susijęs su naujo darbo paieška. J. G. nesuteikė laisvos darbo dienos A. R., motyvuodamas tuo, kad jis privalo atlikti didelės apimties ir svarbos darbą. Pabrėžtina, jog iki A. R. atleidimo buvo likusios 2 savaitės.
Pažymos 2.2 p. konstatuojama, kad 2011 m. kovo mėnesį, A. R. sergant, pareiškėjas per įgaliotą asmenį (advokato padėjėją L. L.) prašė Tarnybos pateikti su A. R. tarnybinės veiklos vertinimo išvadomis susijusias dokumentų kopijas. Tarnybos direktorius, vilkindamas prašomų dokumentų išdavimą, nepagrįstai apskundė notarės R. D. veiksmus patvirtinant atstovavimo įgaliojimą Lietuvos notarų rūmams. Taip pat, neatsižvelgiant į įgalioto asmens raštišką prašymą pateikti prašomus dokumentus asmeniškai, minėti dokumentai registruotu paštu buvo išsiųsti adresu, kuriuo L. L. negyvena. Tokiu būdu pareiškėjas negalėjo gauti prašomų dokumentų laiku.
Pažymos 2.3 p. konstatuojama, kad pradėjus tyrimą LGKT dėl galimos A. R. diskriminacijos, pareiškėjui buvo sudaryta neigiama darbo aplinka. Kolegos A. R. informavo, jog jam sergant (2011 m. vasario pabaigoje), tarnybinio pasitarimo metu vadovybė nurodė neteikti jokios informacijos ir nebendrauti nei su A. R., nei su kitų institucijų darbuotojais, skambinančiais dėl A. R. skundo.
Pažymos 2.4 p. konstatuojama, kad 2011-03-14 (likus 2 savaitėms iki pareiškėjo atleidimo iš pareigų) Tarnybos direktorius įsakymu A. R. vienam paskyrė didelės apimties ir svarbos teisinį - analitinį darbą.Nežiūrint į tai, kad darbas nėra priskirtas tiesioginėms pareiškėjo tarnybinėms funkcijoms, buvo nustatytas nepagrįstai trumpas įvykdymo terminas. Motyvuojant didele paskirto darbo svarba, A. R. nebuvo leidžiama išvykti iš darbo anksčiau ar gauti laisvadienį naujo darbo paieškoms. Svarbaus darbo paskyrimas A. R. paskutinėmis jo darbo dienomis, laikytinas nelogišku ir nesuderinamu su Tarnybos direktoriaus patvirtintu A. R. tarnybinės veiklos tik patenkinamu įvertinimu.
Atsakovas pripažino, kad nurodytais veiksmais Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius J. G. padarė pažeidimą, numatytą Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 straipsnio 4 punkte.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. 2001-03-21 raštu papildžius skundą dėl persekiojimo teikiant skundą(Tyrimo medžiaga b.l.72-73), pareiškėjas nebuvo informuotas apie pateiktą papildomai skundą. Pažymėtina, kad Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2¹ straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, todėl tik suteikiant galimybę skundžiamai institucijai teikti paaiškinimus bei įrodymus, ši prezumpcija gali būti paneigta.
Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d.sprendimas Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze (C-395/00), 51 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-686/2010 akcentavo, kad Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. a p.). Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo atveju nėra duomenų, paneigiančių skundo teiginius, jog administracinės procedūros metu atsakovas neužtikrino pareiškėjo teisės būti išklausytam, t. y. susipažinti su papildomu skundu, duoti paaiškinimus dėl ginčytinų aplinkybių bei teikti įrodymus, siekiant paneigti Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2¹ straipsnyje įtvirtintą prezumpciją. Kartu pažymėtina, kad Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2¹ straipsnyje įtvirtinta taisyklė neatleidžia atsakovo nuo pareigos asmens skundo tyrimo metu išsiaiškinti visas būtinas aplinkybes ir visas savo išvadas pagrįsti surinktais įrodymais. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 23 straipsnio 1 dalis vienareikšmiškai ir akivaizdžiai nurodo, kad skundo tyrimo eigoje būtent lygių galimybių kontrolierius privalo nustatyti asmens skunde minimų sprendimų ar skundžiamų veiksmų buvimo ar nebuvimo faktą, kuo remiantis ir kokiomis aplinkybėmis sprendimai arba veiksmai padaryti, ar skunde minimi sprendimai arba veiksmai prieštarauja įstatymams bei kitiems teisės aktams, kas padarė pažeidimą, dėl kokių priežasčių (ar tikslų) tai padaryta, koks pažeidimų mastas, kaip pažeidimą padariusieji asmenys aiškina savo veiksmus, kokie faktai ar įrodymai patvirtina padarytąjį teisės aktų pažeidimą, t.y. lygių galimybių kontrolierius privalo nustatyti ir įrodymais pagrįsti visus įstatymo pažeidimo sudėties elementus. Baigęs tyrimą visas tyrimo eigoje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus lygių galimybių kontrolierius turi pateikti tyrimo baigiamajame dokumente – pažymoje (Įstatymo 23 str. 4d.). Būtent šiame dokumente turi būti užfiksuota visa įstatymo pažeidimo sudėtis. Todėl nagrinėjamu atveju nenustačius visų Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimo sudėties elementų, atsakovo skundžiamoje 2011-04-05 pažymoje nurodyti VASPVT direktoriaus J. G. veiksmai negali būti pripažinti pažeidžiančiais Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 straipsnio 2,3, 4 punkto reikalavimus, o lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas pareiškėją įspėti dėl padaryto pažeidimo – pagrįstu.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismo daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str.1d.3p.).Atsižvelgiant į tai, skundas tenkinamas ir panaikinama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2011-04-05 pažyma Nr. (11)-SN-13 „Dėl A. R. skundo tyrimo“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjo skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2011-04-05 pažymą Nr. (11)-SN-13 „Dėl A. R. skundo tyrimo“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.