Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2025-07-18 · Civilinė byla Nr. e2-613-1092/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-07-18
Bylos Nr.
e2-613-1092/2025
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00592-2025-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurimas Brazdeikis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Proit“
Atsakovas
akcinei bendrovei „Via Lietuva“
Kategorijos
  • 2.6.11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-613-1092/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00592-2025-0Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASDALINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 18 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo dalį civilinės bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proit“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Via Lietuva“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo arba nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės ieškinio ir atsiliepimų į jį santrauka

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama:

1.1. Panaikinti atsakovės AB „Via Lietuva“ 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą (toliau – Sprendimas) nutraukti viešąjį pirkimą „Projekto Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – Pirkimas).

1.2. Tuo atveju, jeigu būtų atmestas reikalavimas panaikinti atsakovo AB „Via Lietuva“ 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą – atlyginti ieškovės UAB „Proit“ patirtus 949 056,28 EUR nuostolius.

1.3. Priteisti ieškovei UAB „Proit“ iš atsakovės AB „Via Lietuva“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas

2. Teismas 2025 m. gegužės 19 d. rezoliucija nutarė informuoti bylos šalis, kad teismas visų pirma priiminės dalinį sprendimą dėl ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės sprendimą nutraukti Pirkimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 261 straipsnis) ir tik po to spręs dėl alternatyvaus ieškovės reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą nagrinėjimo iš esmės. Todėl šiuo sprendimu teismas nagrinėja tik ieškovės ieškinio reikalavimą dėl atsakovės sprendimo nutraukti Pirkimą.

3. Ieškovės ieškinio dalis dėl atsakovės sprendimo nutraukti Pirkimą grindžiama šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Ginčo pirkimu yra siekiama įsigyti elektroninės kelių rinkliavos sistemos (toliau – EKRIS) sukūrimo paslaugas, užtikrinant, kad atsakovė turėtų galimybę rinkti apmokestintų kelių rinkliavą pagal transporto priemonių nuvažiuotą atstumą. Šis Pirkimas buvo paskelbtas 2021 m. balandžio 8 d. Pirkimo procedūros vien iki pasiūlymų pateikimo vyko daugiau nei metus laiko (pasiūlymų pateikimo terminas buvo 2022 m. birželio 9 d.).

3.2. 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu perkančioji organizacija sudarė pasiūlymų eilę, pagal kurią Pirkimo laimėtoju pripažino kitą tiekėją (duomenys neskelbtini) o ieškovė liko antroje vietoje. Šis Perkančiosios organizacijos sprendimas buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-191-933/2023.

3.3. 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu perkančioji organizacija nustatė naują pasiūlymų eilę, pagal kurią ieškovė buvo pripažinta laimėtoju. 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-602854/2024 Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino ieškovės pasiūlymo pripažinimą laimėtoju.

3.4. Dar vykstant teisminiams procesams dėl pirkimo metu perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų teisėtumo, 2024 m. rugpjūčio 23 d. perkančioji organizacija nusprendė lygiagrečiai paskelbti dar vieną pirkimą Nr. 734423 „Atstuminės kelių rinkliavos Sistemos, paremtos GNSS ar lygiaverte technologija, nuomos pirkimas“ dėl savo esme to paties pirkimo objekto įsigijimo. Ieškovės ieškinio pagrindu perkančiosios organizacijos veiksmai 2024 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-768-524/2024 buvo pripažinti neteisėtais.

3.5. Visuose aukščiau nurodytuose per daugiau nei 3 metų laikotarpį vykusiuose teisminiuose procesuose atsakovė gynė savo Pirkimo procedūrų metu priimtus sprendimus, taip pat ir 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą pripažinti ieškovę pirkimo laimėtoja bei sudaryti su ja Pirkimo sutartį. Jokiais savo veiksmais atsakovė neparodė, kad Pirkimo objektas tapo neaktualus ar kad atsakovė neketina sudaryti Pirkimo sutarties su ieškove ar su kitu Pirkime dalyvavusiu tiekėju, kuris liko antras pasiūlymų eilėje.

3.6. Nuo 2024 m. gruodžio mėn. iki 2025 m. balandžio mėn. antros pusės atsakovė nesiėmė jokių veiksmų Pirkime. Ieškovė šiuo laikotarpiu net du kartus kreipėsi į atsakovę, reikšdama savo susirūpinimą dėl tolesnių Pirkimo procedūrų bei kartu išreikšdama savo aiškų įsipareigojimą įvykdyti Pirkimo sutartį joje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Tačiau 2025 m. balandžio 18 d. atsakovė informavo, kad priėmė sprendimą nutraukti Pirkimą. 2025 m. gegužės 7 d., iš karto po ieškovės pretenzijos atmetimo ir nesulaukus kol ieškovė pateiks ieškinį dėl sprendimo, atsakovė paskelbė naują pirkimą. Naujo pirkimo objektas iš esmės yra identiškas Pirkimo objektui. Vienintelis skirtumas yra tai, kad Pirkimu buvo siekiama įsigyti EKRIS sukūrimo ir įdiegimo paslaugas, o Naujuoju pirkimu siekiama įsigyti analogišką Pirkimui atstuminę kelių rinkliavos sistemą nuomos pagrindu. Kadangi sprendimas nutraukti Pirkimą buvo apskųstas, todėl Pirkimas negali būti laikomas pasibaigusiu. Vadinasi, šiuo metu atsakovė vykdo du pirkimus dėl analogiško objekto (Pirkimą ir Naują pirkimą), kas yra draudžiama pagal viešųjų pirkimų reguliavimą.

3.7. Atsakovė, priimdama sprendimą nutraukti Pirkimą, nepagrįstai remiasi Pirkimo paskelbimo metu galiojusioje Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) redakcijoje nebuvusiu VPĮ 29 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu dėl esminių klaidų. Sprendimo nutraukti Pirkimą pagrįstumas turi būti vertinamas išimtinai taikant VPĮ 29 straipsnio 3 dalį.

3.8. Pirkimo paskelbimo metu galiojusios ir aktualios VPĮ redakcijos 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi pareigą nutraukti pradėtas pirkimo procedūras tais atvejais, kai yra pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikomasi nuoseklios praktikos, kad pirkimo nutraukimas yra išimtinė ir tik kraštutiniais atvejais taikoma priemonė, kuri privalo būti pagrįsta svariais argumentais. Pirkimas gali būti nutraukiamas tik tais atvejais, kai nėra jokių kitų tinkamų priemonių tęsti pirkimą.

3.9. LAT praktikoje konkrečiai dėl VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nustatyto pirkimo nutraukimo pagrindo, kai buvo pažeisti principai ir atitinkamos padėties neįmanoma ištaisyti, yra pasisakyta, kad nutraukiant pirkimą šiuo pagrindu reikia nustatyti (1) viešųjų pirkimų principų pažeidimą ir (2) aplinkybes, patvirtinančias, kad tokios padėties negalima ištaisyti. Teisės doktrinoje nurodoma, kad padėtis arba situacija, kurios negalima ištaisyti, turėtų būti siejama su dviem pagrindiniais testais, kurie taikomi viešųjų pirkimų praktikoje. Pirma, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime galėjo būti didesnė ir intensyvesnė konkurencija, jame būtų dalyvavę daugiau tiekėjų. Antra, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai (pirkimo dalyviai) būtų pateikę kitokius pasiūlymus, t. y. ar padarytas perkančiosios organizacijos pažeidimas galėjo arba realiai turėjo įtakos pirkimo dalyvių ekonominiam elgesiui. Paprastai, jeigu atsakymai į nurodytus klausimus yra teigiami, tai yra padėtis, kurios negalima ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant pirkimą ir inicijuojant naują, pašalinus neigiamas priežastis ir jų padarinius.

3.10. Šiuo konkrečiu atveju atsakovės priimtas Sprendimas neatitinka VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų ir nukrypsta nuo pirkimo nutraukimo instituto reguliavimo bei šiuo institutu siekiamų tikslų. Atsakovė netinkamai taiko pirkimo nutraukimo institutą, nes atsakovės poreikis dėl Pirkimo objekto yra išlikęs, o atsakovės veiksmai ir jų chronologija rodo, kad atsakovės priimtas Sprendimas yra nulemtas subjektyvaus perkančiosios organizacijos vertinimo ir akivaizdaus siekio nesudaryti Pirkimo sutarties su ieškove. Atsakovė tiesiog siekia analogišką kaip ir Pirkimo objektą įsigyti Naujo pirkimo pagrindu iš kito nei ieškovė tiekėjo. Perkančiosios organizacijos neišnykęs poreikis dėl pirkimo objekto lemia tai, kad pirkimo nutraukimas yra neteisėtas.

3.11. Šiuo atveju nėra jokių objektyvių techninių kliūčių tęsti Pirkimo procedūras – atsakovės nurodomos techninės kliūtys yra dirbtinai sukurtos ir neužkerta kelio patenkinti atsakovės poreikius Pirkimo apimtyje sudarant ir vykdant Pirkimo sutartį. Atsakovė tik formaliai bando pateisinti Pirkimo nutraukimą 2025 m. balandžio 10 d. Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) konsultacija ir specialisto T. V. (toliau – Specialistas) vertinimu. Tačiau nei vienas iš šių įrodymų neįrodo atitikimo VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nurodytoms sąlygoms. Jie gali būti vertinami išimtinai tik dėl Pirkimo dokumentų trūkumų (jeigu tokie būtų nustatyti), bet ne dėl nustatytų Pirkimo dokumentų trūkumų esmingumo viešųjų pirkimų principų pažeidimo prasme ar galimybės juos ištaisyti VPĮ 29 straipsnio 3 dalies prasme. Nors atsakovei kyla įrodinėjimo pareiga, atsakovė iš esmės neįrodinėja atitikimo minėtoms sąlygos ir laikosi pozicijos, kad vien tik Pirkimo dokumentų trūkumų nustatymo iš esmės pakanka Pirkimo nutraukimui pagrįsti.

3.12. Subjektyvų atsakovė norą nutraukti Pirkimą įrodo ir nutraukimo pagrindų pobūdis. Atsakovė po trejų metų Pirkimo dokumentų pagrindu vykdytos Pirkimo procedūros ir teisminių ginčų teigia, kad nuo pat pradžių pirkimo sąlygos buvo netinkamos. Toks atsakovės elgesys negali būti vertinamas niekaip kitaip kaip sąmoningas ir tikslingas kažkaip pateisinti Pirkimo nutraukimą, nes ji tiesiog nenori sudaryti sutarties su ieškove.

3.13. Atsakovė užsimena, kad VPĮ principai buvo pažeisti dėl neaiškių Pirkimo sąlygų, o padėties negalima ištaisyti nepakeičiant esminių reikalavimų. Remiantis Specialisto vertinimu yra vardijama visa aibė Pirkimo dokumentų nuostatų. Tačiau Atsakovas neįrodinėja nei kokios konkrečiai Pirkimo dokumentų sąlygos buvo tokios neaiškios, kad pažeidė VPĮ principus, nei juo labiau, kodėl konkrečios situacijos dėl konkrečios Pirkimo dokumentų sąlygos neaiškumo negalima ištaisyti kitomis – proporcingesnėmis – priemonėmis. Norėdama teisėtai nutraukti Pirkimą atsakovė turėjo įvardinti konkrečią Pirkimo sąlygų nuostatą, pagrįsti, kad ji yra neaiški ir dėl to pažeidžia konkretų viešųjų pirkimų principą, taip pat pagrįsti, kad susidariusios principų pažeidimo situacijos negalima ištaisyti kitomis priemonėmis nei Pirkimo nutraukimas. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra aišku, kuriuo konkrečiu Pirkimo dokumentų trūkumu remiasi atsakovė priimdama sprendimą dėl Pirkimo nutraukimo.

3.14. Pats faktas, kad atsakovė po trijų metų nusprendė kreiptis į Specialistą ir jam užduoti klausimai dėl Pirkimo procedūrų vertinimo akivaizdžiai rodo dirbtinį atsakovės siekį rasti formalias priežastis nutraukti Pirkimą. Atsakovė yra patyrusi bei viena didžiausių Lietuvoje perkančiųjų organizacijų, kuri neabejotinai puikiai žino jai priskirtinas pareigas bei rengdama Pirkimo dokumentus neabejotinai įvertino klausimus, kurie buvo pateikti Specialistui. Jeigu atsakovė neatsižvelgė į nurodytus aspektus, tai ne dėl to, kad jų neidentifikavo, bet dėl to, kad nelaikė jų reikšmingais. Be to, jeigu tai nebuvo padaryta dar prieš skelbiant Pirkimą, tai mažų mažiausiai tokie klausimai galėjo ir turėjo kilti per trijų metų laikotarpį vykstant teisminiams procesams.

3.15. Sprendime pateikiamuose Pirkimo nutraukimo motyvuose nėra jokių duomenų apie kažkokias reikšmingas būtent dabar paaiškėjusias naujas aplinkybes, kurių Perkančioji organizacija negalėjo nustatyti anksčiau ar kurios užkirstų kelią sėkmingai įgyvendinti Pirkimo objektą. Didžioji dalis tiek pačios Perkančiosios organizacijos, tiek ir jos pasitelkto Specialisto įžvalgų egzistavo ir galėjo būti nustatyti dar prieš skelbiant Pirkimą.

3.16. Sprendime nurodoma, kad Pirkimo dokumentuose yra subrangą ribojanti nuostata, nes tiekėjams nėra leidžiama Pirkime dalyvauti ir individualiai teikiant savarankišką pasiūlymą, ir kaip kito tiekėjo subrangovu. Toks pažeidimas Lietuvos viešųjų pirkimų rinkoje yra analizuojamas jau kuris laikas ir tai jokiu būdu negali būti laikoma Perkančiajai organizacijai nauja aplinkybe – Perkančioji organizacija apie jį žinojo jau gerokai anksčiau. Juo labiau kad dėl paties ribojimo reikšmės reikėtų vertinti, ar subrangos ribojimas turėjo kokį nors realų poveikį tiekėjų elgesiui atsižvelgiant į šio Pirkimo objektą, jo specifiką bei su Pirkimo objektu susijusią rinką. Tokios aplinkybės atsakovės yra neįrodytos. Šiuo konkrečiu atveju tokia nuostata neturėjo jokios realios įtakos nei tiekėjų dalyvavimui Pirkime, nei konkurencijai, ką patvirtina ir Pirkime pasiūlymus pateikusių tiekėjų skaičius – Pirkime pasiūlymus pateikė net šeši tiekėjai. Nesant realios įtakos rinkos dalyviams ir realių tokios nuostatos įtvirtinimo pasekmių, toks pažeidimas yra vertinamas formaliu ir nesudaro pagrindo nutraukti Pirkimą.

3.17. Vienintelis Perkančiosios organizacijos pristatomas realesnis pokytis yra nacionalinė ir tarptautinė aplinka kibernetinio saugumo srityje. Tačiau Perkančiosios organizacijos pateikiami argumentai dėl tariamai neužtikrinto pakankamo kibernetinio saugumo yra nepagrįsti jokiais realiais įrodymais. Nėra nurodyta, kokie konkrečiai kibernetinio saugumo reikalavimai yra praleisti ir kokie reikalavimai turėtų būti įtvirtinti.

3.18. Atsakovė nėra nurodžiusi, kokie konkrečiai Techninės specifikacijos trūkumai, susiję su kibernetiniu saugumu, realiai galėtų būti kliūtis patenkinti atsakovės poreikį Pirkimo apimtyje. Be to, NIS2/TIS2 ar kiti nauji reikalavimai gali būti įgyvendinti per techninius patobulinimus (pvz., per papildomus paslaugų pirkimus), todėl nėra būtina nutraukti pirkimą. Naujų technologijos, saugumo praktikų taikymas (pvz., „Zero Trust“) buvo žinomas ir 2021 m., todėl nebuvo jokios objektyvios kliūties jau tuomet numatyti tokias architektūrines gaires. Net 2024 m. ISO/IEC 27001:2018 versija dar laikoma aktualia. Jei tam tikri atviri sprendimai tapo problemiški, tai nėra priežastis nutraukti pirkimą – tai galėtų būti sprendžiama techniniais pakeitimais ar papildomais susitarimais. Specialisto vertinime (41 psl.) pateikta lentelė 3-6 nurodo esminius 2025 m. egzistuojančius technologinius pokyčius nuo 2021 m. Tačiau skirtingose srityse įvardinti pokyčiai yra niekaip nesusiję ir neatsispindi nei Pirkime, nei Naujame pirkime. Nei Pirkime, nei Naujame pirkime iš viso nėra nustatyta jokių technologinių reikalavimų, nes jų net nėra poreikio nustatyti. Todėl Specialisto vertinime (3.1.1.1.1.1 dalyje) daroma išvada, kad Pirkimo Techninė specifikacija yra technologiškai pasenusi dėl to, kad naudojamos technologijos neatitinka šiuolaikinių saugumo ar veikimo reikalavimų, apskritai neatitinka realios situacijos.

3.19. Tariami Pirkimo Techninės specifikacijos trūkumai, dėl kurių buvo priimtas Sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras, nebuvo ištaisyti Naujo pirkimo Techninėje specifikacijoje, kas akivaizdžiai patvirtina, kad Sprendimą dėl Pirkimo nutraukimo atsakovė priėmė formaliais ir dirbtinai pritemptais argumentais dėl Pirkimo dokumentų trūkumų. Naujame pirkime yra nustatyta dar mažiau kibernetinio saugumo reikalavimų ir jie yra bendresnio pobūdžio. Naujame pirkime Atsakovo atlikti pakeitimai lemia kaip tik didesnę kibernetinio saugumo pažeidžiamumo riziką. Pateikti konkretūs argumentai rodo, kad Specialistas buvo sąmoningai pasitelktas sukritikuoti kibernetinio saugumo ir kitus Pirkimo Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus. Tačiau Specialisto pastabos nebuvo atlieptos ir į jas nebuvo atsižvelgta rengiant Naujo pirkimo Techninę specifikaciją. Kitaip tariant, aspektai, dėl kurių buvo nutrauktas Pirkimas, nėra įgyvendinti ir Naujame pirkime, nors būtent dėl jų ir buvo nutrauktas Pirkimas. Tai pagrindžia, kad Pirkimas buvo nutrauktas nepagrįstai ir neteisėtai.

3.20. Atsakovės poreikiams užtikrinti yra galimos kitos priemonės ir tam tikrai nereikalingas Pirkimo nutraukimas, kuris yra kraštutinė tik išimtiniais atvejais taikoma priemonė. Specialisto pateikiama kritika yra apie bendro pobūdžio galimus patobulinimus, tačiau nėra identifikuojamos realios ir realiai gresiančios problemos, kurių nebūtų galimybės išspręsti Pirkimo sutarties vykdymo metu ar kurios neleistų Atsakovui patenkinti savo turimo poreikio. Dalis Specialisto įvardijamų aspektų apskritai nėra Techninės specifikacijos trūkumai ir bus nustatyti analizės metu, kaip yra įprastai daroma tokių sistemų kūrimo atveju. Dalis Specialisto įvardijamų aspektų apskritai yra nepriskiriama Tiekėjo atsakomybei ir bus pačios Perkančiosios organizacijos kontrolėje. Dalis Specialisto įvardijamų aspektų yra dirbtinai sukurta kritika. Šiuo atveju remdamasi Specialisto vertinimu atsakovė tik nurodo trūkumus ir vien jų skaičiumi bando pasakyti, kad jie itin svarbūs ir reikšmingai keistų Pirkimo sutarties pobūdį bei apimtį. Tačiau tokių savo teiginių atsakovė niekaip neįrodinėja – atsakovė nepateikė įrodymų, kiek ir kokių pakeitimų yra būtina padaryti bei kokia būtų tokių būtinų pakeitimų vertė.

3.21. Pirkimo sutarties projekto 128 punkte nustatyta, kad Pirkimo sutarties sąlygos jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiamos VPĮ nustatyta tvarka. VPĮ 89 straipsnis nustato net kelis pagrindus, kuriais Perkančioji organizacija galėtų išspręsti Sprendime nurodomus probleminius aspektus. Perkančioji organizacija galėtų įsigyti papildomus darbus vadovaudamasi VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktu dėl papildomų darbų sąsajumo su Pirkimo objektu ir poreikio juos įsigyti iš Pirkimo sutartį vykdančio Tiekėjo. Pirkimo sutarties pakeitimai galėtų būti atliekami remiantis nenumatytomis aplinkybėmis pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktų. Viešųjų pirkimų reguliavimas taip pat leidžia de minimis pakeitimus. Pirkime taip pat nustatyta, kad paslaugos bus teikiamos pagal šalių suderintą ir pasirašytą paslaugų teikimo reglamentą, kuriame taip pat gali būti įtvirtinta įvairių pokyčių valdymo procedūra leidžiant vienus funkcionalumus iškeisti kitais ar jų visai atsisakyti, taip pat pridėti naujus funkcionalumus. Nors viešųjų pirkimų pagrindu sudarytų sutarčių atžvilgiu iš tiesų yra taikomi pakankamai griežti jų keitimo reikalavimai, tačiau tai tikrai nereiškia, kad tokios sutartys apskritai negali būti keičiamos ir negali atliepti jokių atsakovės poreikių,

3.22. galinčių iškilti Pirkimo sutarties vykdymo metu. Tuo tarpu visi Specialisto vertinime pateikti aspektai, net jeigu ir būtų įgyvendinami, ieškovės profesionaliu vertinimu patektų į de minimis 10 proc. ribą ir niekaip neturėtų įtakos Pirkimo sutarties sėkmingam įgyvendinimui. Tai, kad minėti pakeitimai viršytų 10 proc. ribą, turi įrodyti atsakovė, tačiau ji to neįrodinėja. Juo labiau kad Pirkime, kaip dalis Pirkimo objekto, buvo įtrauktos ir papildomos atskirų užsakymų pagrindu užsakomos sistemos modulių ir funkcionalumų modifikavimo paslaugos. Kaip matyti iš Pirkimo sąlygose pateiktos pasiūlymo formos, iš viso atsakovė buvo numačiusi įsigyti iki 12 000 valandų papildomų paslaugų. Numatytas papildomų paslaugų valandų skaičius – 12 000 val. – iš viso sudaro 75 mėn. vieno žmogaus darbo ar 12 mėn. 6 žmonių komandos darbo. Tai yra itin reikšmingas kiekis papildomų paslaugų, kurias atsakovė buvo numačiusi Pirkime ir kurios buvo žinomos visiems Pirkime dalyvavusiems tiekėjams. Šias papildomas paslaugas atsakovė gali įsigyti be jokių Pirkimo sutarties pakeitimų, nes jos yra numatytos Pirkimo dokumentuose ir Pirkimo sutartyje.

3.23. Vertinant atsakovės nurodomus pokyčius svarbu atsižvelgti ir į tai, kad, pavyzdžiui, pristatomi kibernetinės aplinkos pokyčiai ar kiti iškilę Techninės specifikacijos įgyvendinimo klausimai būtent tokiu būdu būtų buvę sprendžiami, jeigu Pirkimo sutarties pasirašymo nebūtų sustabdę teisminiai ginčai. Pagal Pirkimo sutarties 22 punktą, Tiekėjas būtų turėjęs per 14 mėn. sukurti ir įdiegti Techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus atitinkančią EKRIS. Tuomet dar mažiausiai 36 mėn. būtų teikiamos sukurtos ir įdiegtos EKRIS priežiūros bei modifikavimo paslaugos. Tuo tarpu bendrai Pirkimo pagrindu įsigyjamą EKRIS planuojama naudoti ilgą laiką, per kurį bet kuriuo atveju būtų reikėję išgyventi tuos pokyčius, kurie pagal dabartinę susiklosčiusią situaciją įvyko dar net nesudarius Pirkimo sutarties.

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pasibaigus teisminiams ginčams dėl Pirkimo, atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad nuo Pirkimo procedūrų paskelbimo 2021 m. balandžio 6 d. buvo praėję beveik 4 metai, nutarė atlikti vertinimą, siekiant įsitikinti, kad Pirkimo dokumentai dar yra aktualūs, nepasikeitė reikalavimai Pirkimo objektui, taip pat patikrinti, ar Pirkimo procedūrų metu nebuvo padaryta esminių Pirkimo sąlygų pakeitimų.

4.2. Pirkimo paskelbimo metu (2021 m. balandžio 6 d.) galiojusi VPĮ 29 straipsnio 3 dalies redakcija numatė, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. 2022 m. gruodžio 13 d. viešojo pirkimo nutraukimo pagrindai buvo patikslinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymu (toliau – Pakeitimo įstatymas) ir nuo 2023 m. sausio 1 d. viešojo pirkimo nutraukimo pagrindai reglamentuoti VPĮ 29 straipsnio 3 ir 4 dalyse taip:

4.2.1. Perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti;

4.2.2. Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.

4.3. Kaip matyti iš Pakeitimo įstatymo aiškinamojo rašto, įstatymų leidėjas teisę perkančiajai organizacijai savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras patikslino atsižvelgdamas į tai, kad praktikoje perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais, kai joms reikia nutraukti pirkimo procedūras dėl įvykusių klaidų rengiant pirkimo dokumentus (pavyzdžiui, dėl neteisingų duomenų rengiant techninę specifikaciją ir pan.), taip pat kai pradėjusi pirkimo procedūras pastebi, kad pirkimo dokumentuose padarė esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai. Taigi, įstatymų leidėjas ne nustatė kokybiškai naujus viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindus, tačiau juos tiesiog patikslino, išskirdamas į dvi atskiras normas (VPĮ 29 straipsnio 3 ir 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, tiek Pirkimo paskelbimo metu galiojusi įstatymo redakcija, tiek ir šiuo metu, iš esmės nustato du viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindus, kuomet perkančioji organizacija privalo nutraukti viešojo pirkimo procedūras – kuomet pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti ir jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas. Ginčo Pirkimas buvo nutrauktas abiem pagrindais.

4.4. Atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principų imperatyvų pobūdį ir į VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimas suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti pradėtas pirkimo procedūras nepriklausomai nuo pažeidimo atsiradimo priežasties. Ši perkančiosios organizacijos pareiga negali būti paneigiama motyvuojant tuo, jog susiklosčiusią situaciją nulėmė pačios perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (pareigos nustatyti teisėtas pirkimo sąlygas netinkamas vykdymas).

4.5. Sprendime nutraukti Pirkimą yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos Sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu nulėmusios priežastys:

4.5.1. Pirkimo sąlygos turėjo esminių trūkumų, jos buvo neaiškios, netikslios;

4.5.2. Pirkimo procedūrų vykdymo metu pasikeitė imperatyvūs teisės aktai, susiję su kibernetinio saugumo reikalavimais;

4.5.3. Pirkimo procedūrų vykdymo metu buvo atlikti Pirkimo sąlygų pakeitimai, kurie lemia pareigą nutraukti Pirkimo procedūras;

4.5.4. Pirkimo sąlygos nustatė draudžiamą subrangos apribojimą.

4.6. Aplinkybė, jog yra išlikęs poreikis įsigyti veikiančią ir saugią elektroninę kelių rinkliavos sistemą, negali pateisinti Pirkimo procedūrų vykdymo pagal iš esmės neteisėtas sąlygas arba toleruoti Pirkimo vykdymo metu padarytų pažeidimų. Nustačius esminius Pirkimo dokumentų trūkumus ar procedūrų pažeidimus, įstatymas nesuteikia Perkančiajai organizacijai jokios diskrecijos dėl Pirkimo procedūrų tąsos, ji bet kuriuo atveju privalo procedūras nutraukti. Ši pareiga egzistuoja nepriklausomai nuo pažeidimų nustatymo momento ar padarytų pažeidimų priežasties.

4.7. VPĮ 35 straipsnio 4 dalis nustato, jog perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi VPĮ nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog dėl nepakankamai aiškiai, su esminiais trūkumais suformuluotų Pirkimo sąlygų yra pažeidžiamas viešųjų pirkimų skaidrumo principas, be kita ko, reiškiantis perkančiosios organizacijos pareigą užtikrinti konkurso sąlygų aiškų ir suprantamą išdėstymą, jų paskelbimą ir taikymą. Sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras buvo priimtas Pirkimo dokumentuose nustačius esminius trūkumus, užkertančius kelią tolimesniam Pirkimo vykdymui. Šiuos Pirkimo dokumentų ir procedūrų trūkumus nustatė ne tik atsakovė, tačiau ir jos pasitelktas nepriklausomas ekspertas, kuris detaliai nurodė esminius Pirkimo sąlygų trūkumus:

4.7.0.1. Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai informacinei sistemai yra su klaidomis bei praleidimais. Tai neleidžia tikėtis, kad bus pasiektas Pirkimo tikslas ir bus sukurta efektyviai veikianti informacinė sistema. Nustatytos klaidos ir praleidimai negali būti ištaisyti ir jų negalima ištaisyti sutarties vykdymo metu nedidinant sutarties kainos, nes dalis jų yra pasenę, suformuluoti dviprasmiškai arba sukelia potencialias saugumo rizikas tiek organizacijai, tiek valstybei.

4.7.1. Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai informacinei sistemai neatitinka šiuo metu, 2025 m. kovo mėnesį, galiojantiems privalomiems reikalavimams tokio tipo informacinėms sistemoms, įskaitant, bet neapsiribojant informacinės sistemos saugumą. Didelė dalis rizikingų reikalavimų buvo tikslinami, Tiekėjams jie nėra pilnai suprantami arba, atsižvelgiant į dabartinę situaciją yra netinkami bei žalingi organizacijai ir valstybei.

4.7.2. Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai informacinei sistemai nenumato galimybių sukurti sistemą, kuri atitinka šiuo metu, 2025 m. kovo mėnesį, taikomus įprastus rinkoje reikalavimus informacinei sistemai, susijusius su vartotojų galimybėmis šia sistema naudotis, siekiant sumokėti kelių rinkliavą, nes reikalavimuose yra numatyti pasenę, nebenaudojami ar net organizacijai ir valstybei pavojingi reikalavimai. Formaliai įvykdžius šiuos reikalavimus, būtų sukurta nesaugi, neatitinkanti tarptautinių standartų ir gerųjų praktikų sistema, kurios naudojimas sukeltų grėsmę nacionaliniam saugumui.

4.7.3. Techninėje specifikacijoje yra nurodyti mažiausiai 6 reikalavimai, kurie yra laikomi standartu, techniniu liudijimu, bendrosiomis techninėmis specifikacijomis. Sąlygos įgyvendinti šiuos reikalavimus diegiant lygiaverčius sprendinius yra labai abejotinos arba neįmanomos, nes dalis reikalaujamų technologijų yra griežtai nerekomenduojamos naudoti, kompanija nebeteikia sprendimų, kurie nurodomi kaip baziniai, o pati formuluotė nėra korektiška, todėl lygintini sprendimai (kuriuos teikė seniau, iki paslaugų linijos pardavimo) yra pasenę ir nebenaudojami, nurodyti parametrai yra nekonkretūs, pasenę arba neaiški jų integravimo specifika ir išplėstiniai reikalavimai (likę aktualūs nagrinėti reikalavimai). Todėl potencialiai nepatikimas tiekėjas gali tik formaliai įvykdyti reikalavimus, taip sukeldamas nepageidaujamas rizikas ir grėsmes.

4.7.4. Techninėje specifikacijoje yra nurodyti konkretūs modeliai ir konkretūs procesai, ir yra nurodytas prekių ženklas. Sąlygų įgyvendinti šiuos reikalavimus diegiant lygiaverčius sprendinius nėra, nes neegzistuoja tikslių alternatyvų, o naudoti esamus reikalavimus nėra galimybių arba sukelia dideles technologines ir procesines rizikas.

4.8. Ieškovė anksčiau paminėtų Pirkimo dokumentų ir procedūrų trūkumų iš esmės neginčija, siekdama juos sumenkinti iki tariamų kibernetinio saugumo reikalavimų pasikeitimo. Vien tik tokia procesinė ieškovės pozicija sudaro pagrindą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

4.9. Sprendime nurodyta, kad nuo Pirkimo paskelbimo praėjus daugiau kaip 4 metams reikšmingai pasikeitė tiek nacionalinė, tiek tarptautinė aplinka kibernetinėje saugumo srityje, todėl techninė specifikacija nebeleidžia užtikrinti, kad bus įsigyjama saugi, veikianti ir šiuolaikinius reikalavimus atitinkanti sistema. Techninės specifikacijos reikalavimai neatitinka NIS2/TIS2 reikalavimų, kadangi nėra tiekimo grandinės valdymo, incidentų reagavimo, „Zero Trust architektūros“. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė Sprendime trūkumus, esančius techninėje specifikacijoje, aiškiai pažymėjo. Visiškai nepagrįsti Ieškovo teiginiai, kad atsakovė turėjo ir galėjo numatyti būsimus pokyčius kibernetinio saugumo srityje.

Šalies argumentai

4.10. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad kibernetinio saugumo reikalavimai nepasikeitė iš esmės ir kad įmanoma įgyvendinti Pirkimą pagal 2021 m. patvirtintas sąlygas, nekeičiant jų iš esmės. Techninėje specifikacijoje buvo aiškiai įvardinti teisės aktai, kuriais remiantis privalo būti kuriama informacinė sistema. Be kita ko, buvo nurodytas Kibernetinio saugumo įstatymas bei Organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų, taikomų kibernetinio saugumo subjektams, aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 818, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. 716 „Dėl Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašo ir Saugos dokumentų turinio gairių aprašo patvirtinimo“. Taigi, tiekėjui buvo aiškiai nustatyta pareiga kuriant sistemą vadovautis ne tik techninės specifikacijos nuostatomis, bet ir galiojančiais teisės aktais, įskaitant specialiuosius kibernetinio saugumo reguliavimus. Tačiau techninėje specifikacijoje nurodytas Organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų, taikomų kibernetinio saugumo subjektams, aprašas, Vyriausybės nutarimas Nr. 716 „Dėl Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašo ir Saugos dokumentų turinio gairių aprašo patvirtinimo“ šiai dienai yra netekę galios, o patvirtintas naujas – Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašas su naujais reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra Valstybinio saugiojo duomenų perdavimo tinklo naudotoja bei laikoma esminiu kibernetinio saugumo subjektu, jai tenka pareiga užtikrinti visišką atitiktį naujai patvirtintiems kibernetinio saugumo reikalavimams. Būtent šiame teisės akte yra numatytas tiekimo grandinės saugumo užtikrinimas, kurį kaip vieną iš trūkumų nurodė ir ekspertas.

4.11. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog saugumo praktikos, tokios kaip „Zero Trust“, buvo žinomos jau 2021 m., savaime nepaneigia fakto, jog ji Pirkimo dokumentuose nebuvo įgyvendinta. Ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad tokios praktikos neturėtų būti taikomos šiuo metu, atsižvelgiant į kintančią kibernetinio saugumo aplinką bei didėjančius saugumo reikalavimus. Esminę reikšmę turinčios informacinės sistemos kūrimas vadovaujantis pasenusiais ar nebegaliojančiais teisės aktais ar kibernetinio saugumo reikalavimais yra ne tik neteisėtas, bet ir kelia reikšmingas rizikas informacinės sistemos saugumui, stabilumui bei patikimumui. Atsakovė negalėjo šių reikalavimų įgyvendinti keisdama Pirkimo sąlygas, nes tokie pakeitimai būtų laikomi esminiais, todėl draudžiami. Dėl to atsakovė privalėjo nutraukti Pirkimo procedūras.

4.12. Paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, jog keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį, ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai.

4.13. Ieškovė ieškinyje iš esmės nutyli kitus Pirkimo procedūrų pažeidimus, susijusius su tuo, kad Pirkimo procedūrų vykdymo metu, aiškinant Pirkimo sąlygas, jas keičiant ir tikslinant buvo padaryti esminiai Pirkimo sąlygų pakeitimai ar tai, kad Pirkimo sutarties projekte yra nustatyta iš esmės neteisėta sąlyga, kuria ribojama subranga.

4.14. Pirkimo procedūrų vykdymo metu Pirkimo sąlygos buvo aiškinamos ir tikslinamos daugiau nei 10 kartų. Tokia gausa pakeitimų ir paaiškinimų lėmė pareigą įvertinti, ar šie pakeitimai nepakeitė Pirkimo sąlygų tokiu būdu, kad tokiais pakeitimas būtų galima pritraukti daugiau dalyvių. Ekspertas T. V. nustatė, kad Pirkimo procedūrų metu, tikslinant ir aiškinant Pirkimo dokumentus ir reikalavimus, buvo pakeisti pirminiai reikalavimai ir įvesti nauji, integruojant juos į esamus. Tai buvo realizuota išplečiant (arba susiaurinant) galimų siūlyti sprendinių alternatyvas, turinčias įtaką informacinės sistemos kūrimo kaštams. Šie patikslinimai ir pakeitimai turi didelę įtaką informacinės sistemos kūrimo kaštams. Ši situacija yra neteisinga tiekėjų požiūriu, nes dėl netikslių reikalavimų ir jų esminių keitimų (pvz., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo sumažinti daugiau nei du kartus), nebuvo įmanoma pasiskaičiuoti tikslių projekto vykdymo kaštų. Pažymėtina, kad techninėje specifikacijoje vis dar yra reikalavimų (34,05%), kurie taip pat potencialiai gali būti tikslinami, o jiems kintant egzistuoja papildoma galimybė, kad tai ir vėl pakeis sistemos kūrimo kaštus į mažesnę ar didesnę pusę. Taigi, buvo nustatyta, jog pakeitimai buvo susiję su Pirkimo objektui keliamų reikalavimų ne paprastu patikslinimu, tačiau su ekonominio balanso pasikeitimu, nes dėl šių pakeitimų buvo pakeisti sistemos kūrimo kaštai, šiuos kaštus perkeliant atsakovei ir atitinkamai juos sumažinant tiekėjams. Ieškovė niekaip nekomentuoja ir neginčija šio esminio Pirkimo procedūrų pažeidimo, dėl jo nepasisakė ne tik pretenzijoje, tačiau ir ieškinyje. Taigi, ieškovė iš esmės sutinka ir pripažįsta, kad šis privalomas ir savarankiškas Pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindas egzistuoja, todėl vien tik šiuo pagrindu ieškovės ieškinys yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

4.15. Atsakovė, spręsdama nutraukti Pirkimą, nurodė, kad Pirkimo sutarties projekte yra įtvirtintas draudžiamas subrangos ribojimas, kadangi reikalaujama, jog papildomai pasitelkiamu subtiekėju negali būti viešojo pirkimo dalyvis ar pasiūlymą viešajame pirkime teikusios ūkio subjektų grupės partneris arba asmuo, įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašus (Pirkimo sutarties projekto 94 punktas). Kasacinis teismas yra aiškiai nurodęs, kad perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose negali nustatyti sąlygų, ribojančių subrangą, o gali tik iš tiekėjų reikalauti išviešinti subrangovus. Taigi, Pirkimo sutarties 94 punkte nustatyta sąlyga, savaime, nepriklausomai nuo to, dėl kokios priežasties buvo nustatyta, nei kada buvo nustatytas jos neteisėtumas, negali pakeisti ir nepakeičia to fakto, kad ja, pažeidžiant VPĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus, buvo įtvirtintas draudžiamas subrangos ribojimas. Nustačiusi šį esminį Pirkimo dokumentų trūkumą, Perkančioji organizacija negalėjo jo ištaisyti Pirkimo procedūrų vykdymo metu, todėl privalėjo procedūras nutraukti.

Šalies argumentai

4.16. Ieškovė teigia, kad nustatytus trūkumus būtų galima pašalinti jau vykdant sutartį, net jei tai reikštų būtinybę reikšmingai keisti jos turinį. Toks ieškovės siūlomas modelis ne tik akivaizdžiai prieštarauja viešųjų pirkimų reguliavimui, tačiau patvirtina ir aplinkybes, kad visgi Pirkimas buvo pagrįstai nutrauktas. Pirma, ieškovė iš esmės pripažįsta, kad Pirkimo dokumentuose yra esminių trūkumų, kurių pašalinimui reikėtų keisti sutartį jos dar net nepasirašius. Antra, ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai pripažįsta, jog negalės už pasiūlytą kainą sukurti ir perduoti Pirkimo objekto, todėl Pirkimo sutarties kaina turės būti koreguojama neapibrėžta apimtimi. Ieškovės argumentas, kad galima būtų remtis „nenumatytomis aplinkybėmis“ net nepasirašius sutarties, yra nelogiškas.

4.17. Ieškovės pasvarstymai ir teikiami pasiūlymai neatitinka net Pirkimo dokumentų. Visų pirma, EKRIS sukūrimo kaina yra fiksuota, ši kaina negali būti keičiama (Sutarties projekto 7 punktas), be to, papildomos paslaugos negali būti įsigyjamos (Sutarties projekto 89 punktas). Taigi, atsakovė niekaip negalės ištaisyti techninės specifikacijos trūkumų, įsigydama papildomų paslaugų. Atsakovė, vadovaudamasi VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais principais, 86 straipsnio 3 dalyje nustatytu draudimu sudarant sutartį keisti pasiūlymo kainą, turėdama pareigą užtikrinti racionalų lėšų panaudojimą, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo sudaryti Pirkimo sutarties, kuomet iš anksto yra žinoma, jog už fiksuotą sutarties kainą, neatliekant esminio pakeitimo, Pirkimo objekto įsigyti objektyviai net neįmanoma.

4.18. Akivaizdu, jog susiklosčiusi situacija, kai Pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai yra neišbaigti, neaiškūs ir dviprasmiški, dėl ko bus būtini sutarties pakeitimai, o fiksuota Pirkimo sutarties kaina tampa neapibrėžta, taip pat aplinkybė, kad Pirkimo sąlygų pakeitimai iš esmės pakeitė pirminį ekonominį balansą tarp tiekėjo ir perkančiosios organizacijos, sumažinant tiekėjui tenkančią EKRIS sistemos kūrimo naštą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog dėl minėtų pažeidimų Pirkime galėjo dalyvauti daugiau tiekėjų ir (ar) jau dalyvavę tiekėjai būtų galėję pateikti kitokio turinio ir kainos pasiūlymus. Nustačiusi šias faktines aplinkybes, atsakovė privalėjo nutraukti Pirkimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovės Sprendime nurodytos faktinės priežastys, nepažeidžiant imperatyvių reikalavimų ir skaidrumo, nediskriminavimo bei lygiateisiškumo principų, gali būti pašalintos.

4.19. Perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti viešąjį pirkimą galėtų būti pripažintas pagrįstu nustačius, kad dėl padarytos klaidos pirkimas tapo nebetikslingas arba jam įvykus būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas. Atsakovė Sprendime nurodė, jog techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai informacinei sistemai nenumato galimybių sukurti sistemą, kuri atitinka šiuo metu taikomus įprastus rinkoje reikalavimus informacinei sistemai, susijusius su vartotojų galimybėmis šia sistema naudotis, siekiant sumokėti kelių rinkliavą, nes reikalavimuose numatyti pasenę, nebenaudojami ar net atsakovei pavojingi reikalavimai. Be to, techninėje specifikacijoje yra nurodyti mažiausiai 6 reikalavimai, kurie yra laikomi standartu, techniniu liudijimu, bendrosiomis techninėmis specifikacijomis. Sąlygos įgyvendinti šiuos reikalavimus labai abejotinos arba neįmanomos, nes dalis reikalaujamų technologijų yra griežtai nerekomenduojamos naudoti ((duomenys neskelbtini)), nebeteikiami sprendimai, kurie nurodomi kaip baziniai, o pati formuluotė nekorektiška ((duomenys neskelbtini)), todėl lygintini sprendimai yra pasenę, nebenaudojami, nurodyti parametrai yra nekonkretūs, pasenę arba neaiški jų integravimo specifika. Nurodytų trūkumų sprendimo negalima perkelti į Pirkimo sutarties vykdymo etapą, nes egzistuoja didelės rizikos, kad per Sutartyje nustatytą terminą projektas nebus įgyvendintas. Be to, labai tikėtini ginčai ir su tiekėju dėl techninės specifikacijos trūkumų šalinimo išlaidų pasidalinimo. Atsižvelgiant į tai, kad nuo Pirkimo paskelbimo dienos yra praėję daugiau kaip ketveri metai, būtų visiškai neracionalu ir nepagrįsta įsigyti informacinę sistemą, kuri dėl techninių, funkcinių ar kibernetinio saugumo reikalavimų pasenimo objektyviai nebeatitinka dabartinių Atsakovo poreikių bei teisinio reguliavimo.

4.20. Be kitų reikalavimų, atsakovė turi VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą pareigą užtikrinti racionalų ir efektyvų viešųjų lėšų panaudojimą. Šis imperatyvas, kaip ir kiti VPĮ įtvirtinti pirkimo tikslai, negali būti aiškinami taip, kad perkančioji organizacija būtų įpareigota sudaryti sutartį dėl paslaugos ar produkto, kuris nebeatitinka nei jos funkcinių poreikių, nei galiojančių teisės aktų (pvz., aktualių kibernetinio saugumo ar IT architektūros standartų). Net jei Pirkimo sąlygos kadaise atitiko tuo metu galiojusius reikalavimus, šiuo metu jų įgyvendinimas atsakovei reikš ir nepateisinamą rizikos (ypatingai dėl kibernetinio saugumo neatitikties) prisiėmimą, ir viešųjų išteklių švaistymą, nes įsigyta sistema bus neadaptyvi, nepatikima ir netinkama naudoti pagal dabartinius reikalavimus bei poreikius.

4.21. Naujas pirkimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, jo sąlygų analizavimas ar vertinimas šioje byloje yra neaktualus. Kita vertus, Naujo pirkimo sąlygos neturi jokios teisinės reikšmės atsakovės Sprendimui nutraukti ginčo Pirkimą, kuris buvo priimtas savarankiškai, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgiant į ginčo Pirkimo dokumentuose nustatytus trūkumus. Tai sąlygoja, kad Naujo pirkimo egzistavimas ar jo sąlygos negali nei paneigti, nei patvirtinti Sprendimo nutraukti šį konkretų Pirkimą teisėtumo ar pagrįstumo.

4.22. Nauju pirkimu yra perkamas iš esmės kitas pirkimo objektas – sukurtos ir veikiančios sistemos nuomos paslaugos. Kitaip tariant, šiuo pirkimu siekiama įsigyti jau egzistuojantį sprendinį, o ne sukurti naują, individualiai pritaikytą sistemą. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad techninės specifikacijos tarp minėtų pirkimų nėra tarpusavyje palyginamos ir neturi būti vertinamos kaip tapačios.

4.23. Ieškovė, teigdama, jog Naujame pirkime esą taikomi mažesni reikalavimai kibernetiniam saugumui nei ginčo Pirkime, remiasi formaliu ir paviršutinišku požiūriu, grindžiamu tik reikalavimų kiekybiniu palyginimu, o ne jų esme ar teisine reikšme. Kita vertus, Naujo pirkimo sąlygos nėra šio ginčo dalykas, nes šioje civilinėje byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar Naujo pirkimo sąlygos yra tinkamos, atitinka kibernetinio saugumo bei kitus reikalavimus informacinei sistemai.

4.24. Ieškovė teigia, kad ginčo Pirkimo dokumentuose kibernetinio saugumo reikalavimai buvo detalesni, o Naujame pirkime šie reikalavimai neva tik perteikiami nuorodomis į susijusius teisės aktus, kuriuose išdėstytos rekomendacijos, o ne konkretūs, informacinių sistemų saugumui aktualūs reikalavimai. Toks ieškovės vertinimas yra nelogiškas, kadangi vien dokumentuose pateiktų formuluočių apimtis ar detalumo lygis savaime nelemia reikalavimų turinio išsamumo ar jų teisinės galios. Nuorodos į teisės aktus nelaikytinos reikalavimų „nebuvimu“, o priešingai – atspindi pareigą vadovautis objektyviai galiojančiais ir taikytinais reikalavimais.

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paruošiamųjų dokumentų santrauka

5. Ieškovė pateikė teismui dubliką, kuriame išdėstė šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Vertindama poreikį nutraukti Pirkimą ir tokio sprendimo ultima ratio pobūdį, atsakovė dar prieš priimdama Sprendimą turėjo aiškiai identifikuoti, kokie konkretūs Pirkimo dokumentų trūkumai buvo nustatyti ir kokie konkretūs Pirkimo dokumentų pokyčiai yra būtinai bei neišvengiamai reikalingi siekiant juos eliminuoti; nustatyti, ar galima tokius pokyčius įgyvendinti dar Pirkimo apimtyje; tik nustačiusi, kad jų negalima įgyvendinti Pirkimo apimtyje, atsakovė galėtų nuspręsti nutraukti Pirkimą ir atsakovės priimtas Sprendimas dėl Pirkimo nutraukimo galėtų būti pripažintas teisėtu. Kai atsakovė jau paskelbė Naują pirkimą, ji turi visas galimybes aiškiai atskleisti, kokie pokyčiai buvo reikalingi ir kaip jie buvo atspindėti Naujame pirkime. Tačiau atsakovė šių veiksmų neatliko.

5.2. VPĮ redakcijoje, galiojusioje nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d., buvo įtvirtinti du pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindai: (1) dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo ir (2) dėl nenumatytų aplinkybių. VPĮ 29 straipsnio 4 dalis ir pagrindas nutraukti pirkimo procedūras dėl esminių klaidų buvo įtvirtintas VPĮ tik nuo 2023 m. sausio 1 d. Vadovaujantis Pakeitimo įstatymu, iki 2022?m. gruodžio 31?d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, sukurtose dinaminėse pirkimo sistemose pirkimo procedūros atliekamos, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki 2022 m. gruodžio 31?d. galiojusias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, išskyrus šio straipsnio 6 dalies nuostatas. Vadinasi, VPĮ 29 straipsnio 4 dalis yra netaikytina Pirkimo atžvilgiu.

5.3. Pirkimo nutraukimui VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu apskritai yra nepakankama nustatyti tik viešųjų pirkimų principų pažeidimą. Tam būtina įrodyti, kad susidariusios situacijos negalima ištaisyti kitomis priemonėmis nei nutraukiant Pirkimą. Turi būti atsižvelgiama į perkančiosios organizacijos pastangas išsaugoti pirkimą. Tačiau atsakovė to neįrodo.

5.4. Pirkimo procedūrų vykdymo metu pasikeitę imperatyvūs teisės aktai, susiję su kibernetinio saugumo reikalavimais, nesudarė pagrindo nutraukti Pirkimą VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu. Tokie atsakovės teiginiai ir toliau išlieka deklaratyvaus ir generalistinio pobūdžio.

5.5. Ieškinyje ieškovė itin akcentavo, kad šioje situacijoje nėra aiškumo, kokių konkrečiai kibernetinio saugumo reikalavimų atsakovei šiai dienai trūksta Pirkime bei kokius juos atsakovė norėtų įtraukti. Ieškinyje ieškovė taip pat įrodė, kad Naujame pirkime, kuris paskelbtas kaip Pirkimo „pakaitalas“, nenustatyti aukštesni ar esmingai kitokie kibernetinio saugumo reikalavimai. Atsakovė ignoruoja šiuos ieškovės argumentus ir atsiliepime dėl jų visai nepasisako. Atsakovė tiesiog nurodo, kad Techninėje specifikacijoje buvo išvardinti tik Pirkimo paskelbimo metu galioję ir aktualiais buvę teisės aktai. Tačiau šiuo atveju siekiant išspręsti atsakovės keliamas tariamas problemas dėl kibernetinio saugumo reikalavimų pasikeitimo iš tiesų nebuvo jokio poreikio keisti Pirkimo dokumentus ar Pirkimo sutartį. Pirkimo sutarties projekte net keliose vietose yra nurodyta, kad pagal Sutartį įsigyjamos paslaugos turi atitikti Sutarties vykdymo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus. Konkrečiai netgi nurodyta, kad paslaugos turi atitikti teisės aktus, reglamentuojančius būtent informacinių sistemų kūrimą, diegimą ir priežiūrą (Pirkimo sutarties 127 punktas). Galutinė ataskaita apie paslaugų suteikimą yra išduodama tik patikrinus, ar suteiktos paslaugos atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus (Pirkimo sutarties 47.4.2 punktas). Visiems Pirkime dalyvavusiems tiekėjams buvo arba turėjo būti žinoma, kad pagal Pirkimo sutartį įsigyjamos sistemos sukūrimo paslaugos, turės atitikti būtent Pirkimo sutarties vykdymo ir užbaigimo bei sistemos perdavimo atsakovei metu galiojantiems teisės aktų reikalavimams. Todėl – priešingai nei nurodo atsakovė – tęsiant Pirkimą ir sudarant Pirkimo sutartį atsakovė nebūtų įsigijusi pasenusios, nesaugios ar nestabilios sistemos. Tam nėra jokių prielaidų, nes sistema būtų kuriama pagal šiuo metu galiojančius teisės aktų bei kibernetinio saugumo reikalavimus.

Atsiliepimas

5.6. Pirkimo sąlygų trūkumai, neaiškumai ir netikslumai nesudarė pagrindo nutraukti Pirkimą VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu. Nei Sprendime, nei atsakyme į pretenziją, nei atsiliepime į ieškinį nėra įvardinta, kokie tie esminiai trūkumai, kurie būtent nulėmė Pirkimo nutraukimą, ir kokie konkrečiai Pirkimo dokumentų pakeitimai būtų būtinai reikalingi siekiant tęsti Pirkimo procedūras. Atsakovas remiasi Specialisto vertinimu, tačiau vien tik Specialisto vertinimas nėra pakankamas, kad konstatuoti VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyto pagrindo egzistavimą. Specialistas gali pateikti savo nuomonę dėl Pirkimo Techninės specifikacijos ir galimų jos trūkumų bei patobulinimų. Tačiau tokia Specialisto nuomonė automatiškai nereiškia, kad Pirkimo dokumentai neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų ar juo labiau, kad jie pažeidžia VPĮ 17 straipsnyje nustatytus viešųjų pirkimų principus, dėl ko – negalint ištaisyti tokios situacijos – atsirastų pagrindas nutraukti Pirkimą VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu. Specialistas gali įvertinti techninius aspektus, bet jis nepateikia ir negali pateikti teisinio jų vertinimo ar juo labiau jų reikšmės Pirkimo procedūrų tęstinumui.

5.7. Atsiliepime atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, kad ieškovė neva pripažįsta, kad negalės už Pirkime pasiūlytą kainą sukurti ir perduoti Pirkimo objekto, o Pirkimo sutarties kaina turės būti koreguojama neapibrėžta apimtimi. Nežinant, kokie konkrečiai Pirkimo dokumentų trūkumai yra tokie esminiai ir kokie pakeitimai yra reikalingi atsakovei, apskritai negalima spręsti klausimo, ar jie patektų į Pirkimo objekto kainą, ar jie turėtų būti įgyvendinami kaip papildomi darbai. Ieškovės vertinimu, atsakovės nurodomi tariami Pirkimo dokumentų trūkumai, esant poreikiui ir būtinybei, galėtų būti teisėtai įgyvendinti Pirkimo apimtyje netgi neviršijant VPĮ 89 straipsnio 2 dalyje nustatytų leidžiamų de minimis pakeitimo ribų arba įsigyjant papildomas paslaugas kitais VPĮ 89 straipsnyje nustatytais pagrindais.

5.8. Atsiliepime atsakovė pateikia neteisingą Pirkimo sutarties sąlygų interpretaciją, teigdama, kad Pirkimo dokumentai ir juose nustatyta fiksuotos kainos kainodara apriboja galimybę Pirkimo sutarties vykdymo metu atlikti Pirkimo sutarties pakeitimus, kurie yra tiesiogiai, aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti VPĮ 89 straipsnyje, jame nenustatant jokių ribojimų dėl galimybės atlikti sutarčių pakeitimus fiksuotos kainos kainodaros atveju.

5.9. Pirkimo procedūrų vykdymo metu atlikti Pirkimo sąlygų pakeitimai nesudarė pagrindo nutraukti Pirkimą VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu. Atsakovė pateikia tik bendro pobūdžio argumentus dėl tariamų esminių pakeitimų net neidentifikuodama konkrečių pakeitimų ir nepagrįsdama, kad jie iš tiesų yra laikomi esminiais. Vien tik faktas, kad Pirkimo procedūrų metu buvo pateikta daugiau nei 10 patikslinimų ir (ar) paaiškinimų automatiškai nereiškia, kad tokie patikslinimai ar paaiškinimai buvo neteisėti ar neleidžiami. Pirkimo dokumentų patikslinimai ar paaiškinimai yra įprastinė praktika viešuosiuose pirkimuose, kurios tikslas yra pašalinti pirkimo dokumentų neaiškumus dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

5.10. VPĮ 36 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad esminiais laikomi tik tokie pirkimo dokumentų pakeitimai, dėl kurių būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams, negu iš pradžių atrinktiesiems, arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių. Tačiau atsakovė neidentifikavo nei vieno tokio pakeitimo ir neįrodo jo buvimo esminiu pakeitimu. Atsakovė neįrodė, kad dėl jos atliktų Pirkimo sąlygų paaiškinimų ar patikslinimų iš tiesų keitėsi sistemos kūrimo kaštai.

5.11. Visi atsakovės pateikti Pirkimo dokumentų patikslinimai ar paaiškinimai buvo paskelbti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nepažeidžiant viešųjų pirkimų reguliavimo. Vadinasi, visi tiekėjai galėjo įsivertinti informacinės sistemos kaštus, vadovaudamiesi tiek Pirkimo dokumentais, tiek ir Pirkimo procedūrų metu pateiktais paaiškinimais. Pirkime buvo gauti net 6 konkurencingi tiekėjų pasiūlymai, taigi, nebuvo jokių kliūčių tiekėjams dalyvauti Pirkime ir įsivertinti kaštus.

5.12. Pirkimo sąlygose nustatytas subrangos reguliavimas nesudarė pagrindo nutraukti Pirkimą VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu. Pirkimo nutraukimas yra kraštutinė bei išimtinėmis aplinkybėmis leidžiama naudoti priemonė. Atsakovės nurodomas subrangos reguliavimas niekaip nesudaro tokios reikšmės, kad būtų pakankamas pagrindas nutraukti Pirkimo procedūras. Atsakovės taip akcentuojama nuostata dėl subrangos reguliavimo buvo naudojama tiek paties atsakovės, tiek ir kitų perkančiųjų organizacijų šimtuose ar net tūkstančiuose kitų viešojo pirkimo konkursų. Pati atsakovė yra įvykdžiusi daugybę viešojo pirkimo konkursų su tokia nuostata ir nei vieno jo nenutraukė šiuo pagrindu, kas rodo atsakovės priimto Sprendimo dėl būtent šio Pirkimo nutraukimo priežasčių subjektyvumą.

5.13. Subrangos nuostata neturėjo jokios realios įtakos nei tiekėjų dalyvavimui Pirkime, nei konkurencijai, ką patvirtina ir Pirkime pasiūlymus pateikusių tiekėjų skaičius. Pirkimo procedūrų metu nebuvo gauta jokių paklausimų ar juo labiau pretenzijų dėl šios nuostatos. Todėl nesant realios įtakos rinkos dalyviams ir realių tokios nuostatos įtvirtinimo pasekmių, toks Pirkimo dokumentų trūkumas yra vertinamas formaliu ir nesudaro pagrindo nutraukti Pirkimą.

5.14. Vertinant visumą aplinkybių yra akivaizdu, kad atsakovė nepagrįstai ir netinkamai naudojasi pirkimo procedūrų nutraukimo institutu. Neįmanoma rasti jokių įtikinamų ir pagrįstų argumentų atsakovės veiksmams pateisinti – visi jie yra dirbtiniai.

5.15. Atsakovės paskelbtame Naujame pirkime nebuvo atsižvelgta į Specialisto atliktus vertinimus ir atsakovės nurodomus trūkumus, o Specialisto pateikta kritika Pirkimo Techninei specifikacijai nebuvo atliepta rengiant Naujo pirkimo Techninę specifikaciją. Dėl Pirkimo dokumentų teisėtumo per 3 m. nekilo klausimo nei pačiai atsakovei, nei Pirkime dalyvavusiems tiekėjams, nei net keletą atsakovės Pirkimo procedūrų metu priimtų sprendimų teisėtumą vertinusiems teismams. Todėl neabejotinai kyla klausimas, kodėl atsakovė tokioje Pirkimo procedūrų stadijoje – prieš pat Pirkimo sutarties sudarymą – nusprendė atlikti Pirkimo dokumentų vertinimą. Nors tokie atsakovės veiksmai savaime nėra draudžiami ar neteisėti, tačiau jie kelia abejonių dėl priimto sprendimo atitikties VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintiems principams, įskaitant ir skaidrumą. Labiausiai tokioje situacijoje stebina atsakovės veiksmų nenuoseklumas. Vieną dieną atsakovė paskelbia Pirkimo dokumentus, o kitą jau teigia, kad jie neteisėti ir neatitinka VPĮ reikalavimų. Vieną dieną atsakovė teikia Pirkimo dokumentų paaiškinimus, o kitą jau teigia, kad jie yra neteisėti. Vieną dieną atsakovė dar gina teisme savo sprendimą dėl ieškovės pripažinimo Pirkimo laimėtoju, o kitą jau teigia, kad ieškovė neįgijo teisės į Pirkimo sutarties sudarymą dėl likusių įprastų ir formalių procedūrų, atliekamų iki sutarties sudarymo.

5.16. Pačios atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateiktoje audito ataskaitoje, kurią atsakovė savo iniciatyva užsisakė dar 2023 m., yra pateiktos Pirkimo sutarties vykdymo metu galinčių kilti rizikų valdymo priemonės. Ataskaitoje yra pateikta išvada, kad Pirkimo sutartį yra įmanoma įgyvendinti, jeigu bus pritaikytos pagrindinės rizikos valdymo priemonės. Taigi, dar 2023 m. atsakovė, gavusi tokią audito išvadą, laikėsi pozicijos, kad yra galimybė tęsti Pirkimo procedūras, tačiau dėl ieškovei nesuprantamų priežasčių 2025 m. nusprendė užsisakyti dar vieną Pirkimo dokumentų vertinimą, po kurio staiga suprato, kad atsakovės poreikiai jau nebegali būti patenkinti Pirkimo apimtyje ir priėmė Sprendimą nutraukti Pirkimą.

6. Atsakovė pateikė teismui tripliką, kuriame nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

6.1. Nors ieškovė nesutinka, kad egzistuoja objektyvios priežastys, kurias Perkančioji organizacija nurodė Sprendime, tačiau savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Pirkimo dokumentų esminius trūkumus. Vien tik deklaratyvūs, emocionalūs ieškovės teiginiai, nepateikiant jokių konkrečių argumentų, vengiant Pirkimo sąlygų ir jų trūkumų ekspertinio vertinimo, ne tik negali būti laikomi pagrįstais, tačiau ir sudaro sąlygas ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

6.2. Pirkimo procedūrų metu pasikeitę imperatyvūs teisės aktai, susiję su kibernetinio saugumo reikalavimais, negalėjo būti įgyvendinti Pirkimo sutarties vykdymo metu. Ieškovė laikosi procesinės pozicijos, kad nėra nurodyti, kokie konkrečiai kibernetinio saugumo reikalavimai negali būti įgyvendinami tęsiant Pirkimo procedūras. Tačiau Sprendime tiesiogiai nurodyta, kad techninės specifikacijos reikalavimai neatitinka TIS2 direktyvos reikalavimų, kadangi nėra tiekimo grandinės valdymo, incidentų reagavimo, „Zero trust architektūros“, specifikacijoje naudojamos technologijos nebeatitinka šiuolaikinių saugumo ar veikimo reikalavimų, numatyti naudoti komponentai (pvz., OSS) neatitinka licencinių sąlygų, yra pasenę (duomenys neskelbtini) reikalavimai, pagal kuriuos yra planuojama kurti sistema.

6.3. Ekspertas T. V. išvadoje, kuria rėmėsi Perkančioji organizacija, nurodė, kad: i) pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą turi būti įvesti (numatyti) šie reikalavimai: incidentų valdymas, tiekimo grandinės saugumas, duomenų šifravimas, tinklų segmentavimas, „Zero trust“ principas, saugumo auditas ir rizikos analizė; ii) yra pasenę standartų reikalavimai – jei sistema bus analizuojama ir ruošiama pagal seną (duomenys neskelbtini) versiją, dalis reikalavimų gali būti nebeaktualūs ar net pavojingi; iii) techninėje specifikacijoje naudojamos technologijos nebeatitinka šiuolaikinių saugumo ar veikimo reikalavimų – kai kurie numatyti autentifikavimo mechanizmai iš esmės neatitinka šiuolaikinių technologijų, todėl didieji gamintojai dėl kibernetinių atakų grėsmių griežtai rekomenduoja bent kelių faktorių autentifikavimo sistemą; iv) tam tikri reikalavimai nėra išsamūs, neatspindi aktualios technologinės aplinkos, todėl turėtų būti peržiūrėti ir praplėsti ir kt.

6.4. Svarbu tai, kad dalis šių reikalavimų nebuvo žinomi ar privalomi Pirkimo paskelbimo metu, nėra įtraukti į nutraukto Pirkimo sąlygas ir tapo privalomais tik 2024 m. lapkričio 6 d., kuomet buvo priimtas ir įsigaliojo tiek Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas, įgyvendinantis TIS2 direktyvą, tiek ir šį įstatymą įgyvendinantys teisės aktai.

6.5. Pagal Kibernetinio saugumo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 5-6 dalyse nustatytą reguliavimą bei Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas) nuostatas, Perkančioji organizacija privalo iš karto Pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjo įsipareigojimus, susijusius su incidentų valdymo organizavimu, komunikavimu su atsakingais subjektais, incidentų įrodymų nustatymu, rinkimu, gavimu, pranešimu bei jų išsaugojimu, taip pat tiekėjo atsakomybę už tinkamą incidentų valdymą ir kitus su tuo susijusius aspektus. Be to, siekiant užtikrinti tiekimo grandinės saugumą (Aprašo šeštasis skirsnis), sutartyse su tiekėjais (įskaitant subtiekėjus), kiek tai susiję su teikiamomis paslaugomis, Perkančioji organizacija privalo numatyti: (i) tiekėjo atitikties Aprašui reikalavimus; (ii) tiekėjo personalui reikalingus įgūdžius ir (ar) mokymus, ir (ar) sertifikatus, ir (ar) kvalifikaciją; (iii) tiekėjo pareigą pranešti apie visus didelius ir (ar) kitus incidentus, susijusius su tinklų ir informacinėmis sistemomis, kai tik tiekėjas sužino apie incidentą, ir pateikti kibernetinio incidento tyrimo ataskaitą; (iv) teisę atsakovei arba jos įgaliotiems paslaugų teikėjams atlikti tiekėjo atitikties Aprašui auditą (įskaitant neplaninį) ir tiekėjo pareigą sudaryti sąlygas tokiam auditui atlikti sutarties vykdymo laikotarpiu ar įvykus dideliam incidentui; (v) pareigą užtikrinti spragų, keliančių riziką kibernetinio saugumo subjekto tinklams ir informacinėms sistemoms, valdymą; (vi) konfidencialumo ir duomenų neatskleidimo įsipareigojimus; (vii) paslaugų teikimo lygmenis (angl. Service Level Agreement, SLA); (viii) apibrėžti tiekėjų prieigos (loginės ir fizinės) prie tinklų ir informacinės sistemos lygius ir sąlygas; (ix) ir netgi numatyti reikalavimus, keliamus tiekėjo patalpoms, įrangai, tinklų ir informacinių sistemų priežiūrai, informacijos perdavimui tinklais. Šių pakankamai detalių ir kibernetinio saugumo prasme reikšmingų reikalavimų Pirkimo dokumentuose nėra, nors jie yra privalomi. Be to, Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų negalėjo koreguoti buvusioje Pirkimo stadijoje, po pasiūlymų pateikimo, kadangi nustatant papildomus reikalavimus Pirkimo sutarties vykdymui, būtų ne tik keičiama šalių interesų pusiausvyra, tačiau ir keliami papildomi reikalavimai pačiam tiekėjui (VPĮ 36 straipsnio 6 dalis).

6.6. Pati ieškovė 2025 m. birželio 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose tiesiogiai pripažino, kad T. V. pateiktos išvados ir vertinimas yra objektyvus, paremtas aiškia metodologija, pačios išvados yra išsamios. Be to, ieškovė neginčija Specialisto pateikto vertinimo, kad Pirkimo dokumentuose iš tiesų yra nustatyti trūkumai, tačiau įrodinėja, kad šiuos trūkumus galima pašalinti Pirkimo sutarties vykdymo etape, keičiant Pirkimo sutarties kainą ir apimtį. Taigi, iš esmės ieškovė sutinka bei pripažįsta, kad neatlikus Pirkimo sutarties keitimo, šios sutarties įgyvendinimas nėra galimas.

6.7. Priimant Sprendimą, buvo nustatyti akivaizdūs techninės specifikacijos trūkumai, kurie negali būti pašalinti Pirkimo sutarties vykdymo metu. Nėra ginčo, kad techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai informacinei sistemai yra su klaidomis bei praleidimais, kurie potencialiai sukelia rizikas dėl jų neišbaigtumo ar formuluotės nevienareikšmiškumo (reikalavimo tenkinimo nustatymas yra dviprasmiškas arba neįmanomas dėl kriterijų nebuvimo): nenurodyti transporto priemonių parametrai; konkretūs reikalavimai įrangai; nurodomas draudžiamas gamintojas; nenurodyti teikiamų dokumentų formatai; nenurodyti standartai ir praktikos EKRIS atstatymo koncepcijai; nurodytas pasenęs ir neaktualus bendrinis reikalavimas šifravimo priemonėms, nenurodant aktualios versijos, bet nurodant nebenaudotiną moderniose sistemose SSL šifravimo priemonę; reikalavimas turėti EKRIS efektyviai veikiančias integracines sąsajas su informacinėmis sistemomis ir registrais yra pernelyg bendrinis, nes neapibrėžia techninių detalių ir specifikacijų, kurios būtinos integracijoms su šiuolaikinėmis informacinėmis sistemomis ir kita. Tokių reikalavimų ekspertas nustatė mažiausiai 111 (aiškiai išreikšti), kas sudaro 34,05% nuo bendro nagrinėtų reikalavimų kiekio (daugiau nei trečdalis). Sistemiškai įvertinus visus trūkumus, akivaizdu, kad negalima tikėtis, jog bus pasiektas Pirkimo tikslas ir bus sukurta efektyviai veikianti informacinė sistema. Be to, nustatytos klaidos ir praleidimai negali būti ištaisyti, nes dalis reikalavimų yra pasenę, suformuluoti dviprasmiškai arba sukelia potencialias saugumo rizikas tiek atsakovei, tiek valstybei.

6.8. Specialistas taip pat nustatė, kad Techninėje specifikacijoje nėra reikalavimų dėl projektų valdymo procesų bei jų etapų, kurie užtikrintų tinkamą projekto kontrolę ir valdymą. Pateikti reikalavimai nenumato pareigos tiekėjui taikyti projekto valdymo metodologijas, tokias kaip PMBOK, Agile ar kitas lygiavertes sistemas, kurios leistų struktūruotai valdyti projekto eigą, reikalaujama tik, kad projekto vadovas turėtų projekto vadovo kompetenciją. Tuo tarpu techninės specifikacijos 6 skyriuje nurodoma, kad reikės naudotis „Software Development Life Cycle” metodologija, todėl atsiranda papildoma rizika, kad projekto vadovas neturės nei kompetencijos, nei praktinės patirties tokio pobūdžio projekto valdymui. Tai suponuoja vadybinę, organizacinę ir finansinę riziką, nes atsakomybė ir sprendimas vadovautis (arba nesivadovauti) geriausiomis praktikomis ir metodologijomis projektų vadybos srityje paliekama tiekėjo projekto vadovui. Todėl yra sukuriama teisiškai neapibrėžta situacija, kad tikintis įprastinių projekto kontrolės įrankių, atsakovė jų gali ir negauti, jei tiekėjas nutars, kad jam tai nėra naudinga.

6.9. Be to, reikalavimuose nėra pilno etapų sąrašo ir struktūros projektui, tačiau taip pat nėra ir visų griežtai rekomenduojamų rolių bei jų parametrų, išskyrus patį projekto vadovą. Rekomenduojamos rolės apima tiek administracines funkcijas, tiek techninius ir finansinius aspektus, o efektyvus bendradarbiavimas ir komunikacija tarp šių rolių yra būtina, kad projektas pasiektų savo tikslus. Eksperto vienareikšmiu vertinimu, toks reglamentavimo neapibrėžtumas gali turėti reikšmingos įtakos tiek paslaugų kokybei, tiek projekto įgyvendinimo terminams ir kaštų kontrolei.

6.10. Pirkimo sąlygose nėra numatytos galimybės užtikrinti, jog iš anksto būtų galima nustatyti kuriamos informacinės sistemos trūkumus, nes testavimo sąlygų sukūrimo atsakomybė palikta atsakovei. Kaip pažymėjo Specialistas, tiekėjas gali vengti ir neatskleisti jam nenaudingos informacijos apie testavimo scenarijus, o daryti juos išskirtinai pagal atsakovės, kurios veikla nėra produktų kūrimas, kompetencijas. Tai sukelia didelę riziką, kad tiekėjas užmaskuos defektus ir atsakovė patirs su šiais defektais susijusias pasekmes pavėluotai, kai imtis priemonių bus daug sunkiau arba neįmanoma.

6.11. NFR-ETIS-112, NFR-ETIS-128, NFR-ETIS-134 ir NFR-ETIS-13 reikalavimai tiesiogiai perkelia atsakomybę už techninę infrastruktūrą atsakovei, kuri pati nekuria produkto. Tokiu būdu per reikalavimus sukuriama potencialiai konfliktinė situacija, kai tiekėjas gali pareikalauti techninių sąlygų, kurios atsakovei gali būti nepriimtinos, o atsakovė gali pateikti infrastruktūrą, kurioje tiekėjas negalės demonstruoti ir įdiegti savo produkto. Įvertinus faktą, kad nenumatytas komunikavimas ir tinkamas valdymas, produkto kūrimas gali žlugti jau pradinėse testavimo ir demonstracijos etapuose.

6.12. Numatytos galimos potencialios rizikos dėl autorių teisių, licencinių sąlygų pažeidimų, nėra aiškiai numatyta, kokios teisės yra perleidžiamos ir kaip jos gali būti naudojamos. Dėl šių trūkumų atsakovė gali patirti tiek reputacinę, tiek teisinę ir finansinę žalą.

6.13. Dėl įvykusių technologinių pokyčių techninės specifikacijos reikalavimai dėl debesų infrastruktūros, saugumo modelių, autentifikavimo, OSS valdymo, GNSS/OBE, privatumo neatitinka šiuo metu taikomų reikalavimų.

6.14. Techninėje specifikacijoje yra nurodyti mažiausiai 6 reikalavimai, kurie yra laikomi standartu, techniniu liudijimu, bendrosiomis techninėmis specifikacijomis. Sąlygos įgyvendinti šiuos reikalavimus diegiant lygiaverčius sprendinius yra labai abejotinos arba neįmanomos, nes dalis reikalaujamų technologijų yra griežtai nerekomenduojamos naudoti (NFR-ETIS-44), kompanija nebeteikia sprendimų, kurie nurodomi kaip baziniai, o pati formuluotė nėra korektiška (NFR-ETIS-46), todėl lygintini sprendimai (kuriuos teikė seniau, iki paslaugų linijos pardavimo) yra pasenę ir nebenaudojami, nurodyti parametrai yra nekonkretūs, pasenę arba neaiški jų integravimo specifika ir išplėstiniai reikalavimai (likę aktualūs nagrinėti reikalavimai). Todėl potencialiai nepatikimas tiekėjas gali tik formaliai įvykdyti reikalavimus, taip sukeldamas nepageidaujamas rizikas ir grėsmes.

6.15. Galiausiai, techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai informacinei sistemai nenumato galimybių sukurti sistemą, kuri atitinka 2025 m. taikomus įprastus rinkoje reikalavimus informacinei sistemai, susijusius su vartotojų galimybėmis šia sistema naudotis, siekiant sumokėti kelių rinkliavą, nes reikalavimuose yra numatyti pasenę, nebenaudojami ar net atsakovei ir valstybei pavojingi reikalavimai. Formaliai įvykdžius šiuos reikalavimus, būtų sukurta nesaugi, neatitinkanti tarptautinių standartų ir gerųjų praktikų sistema, kurios naudojimas sukeltų grėsmę nacionaliniam saugumui (reikalavimai FR-ETIS-8, FR-ETIS-13, FR-ETIS-14, FR-ETIS-33, FRETIS-38, FR-ETIS-40, FR-ETIS-1, FR-ETIS-76, FR-ETIS-14, PETIS-10).

6.16. Atsižvelgiant į techninėje specifikacijoje nustatytų trūkumų gausą, reikalavimų neapibrėžtumą, netinkamumą dėl pasenusių ir nebenaudojamų technologinių sprendinių, viena vertus tokios Pirkimo sąlygos neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatyto aiškumo ir tikslumo imperatyvo. Kita vertus, esant nustatytiems tokio pobūdžio ir masto trūkumams, tai lemia ir skaidrumo principo pažeidimą (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, atsakovė privalėjo nutraukti Pirkimo procedūras nepriklausomai nuo to, kurioje Pirkimo procedūrų stadijoje buvo nustatyti šie trūkumai.

6.17. Nėra pagrindo sutikti ir su ieškovės argumentais, kad šie trūkumai galėjo būti pašalinti pakeičiant Pirkimo sutarties apimtį arba užsakant papildomus darbus. Pirma, sudaryti Pirkimo sutartį žinant, kad ją iš karto reikės keisti, be kita ko, neapibrėžta apimtimi, imperatyviai draudžiama. Antra, nors ieškovė ir nurodo, kad šiuos trūkumus galima tariamai pašalinti pakeičiant Pirkimo sutarties apimtį, tačiau nei pretenzijoje, nei savo procesiniuose dokumentuose nesugebėjo pateikti bent jau preliminarių skaičiavimų, kiek toks pakeitimas galėtų pareikalauti ieškovės darbo sąnaudų bei kainuoti atsakovei. Trečia, ieškovė ignoruoja Pirkimo sąlygas tuo aspektu, kad Pirkimo sutartis yra fiksuotos kainos, ši kaina negali būti keičiama (Sutarties projekto 7 punktas), papildomos paslaugos negali būti įsigyjamos (Sutarties projekto 89 punktas), todėl vien tik šiuo aspektu ieškovės argumentai, kad Perkančioji organizacija gali įsigyti papildomų paslaugų, taip ištaisydama Techninės specifikacijos trūkumus, yra nepagrįsti.

6.18. Pirkimo procedūrų vykdymo metu Pirkimo sąlygos buvo iš esmės pakeistos, todėl buvo pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Tiek Sprendime, tiek atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad Pirkimo procedūrų metu buvo tikslinami reikalavimai, kuriais buvo išplečiami arba siaurinami tiekėjų galimi siūlyti sprendiniai, kas sudaro sąlygas didinti/mažinti informacinės sistemos kūrimo kaštus. Tokių pakeitimų ekspertas nustatė 75, kas sudaro 23,01 % nuo visų identifikuotų reikalavimų. Be to, ekspertas pažymėjo ir tai, kad tikslinant šiuos reikalavimus buvo padaryti pakeitimai pirminiams reikalavimams išaiškinant juos potencialių tiekėjų naudai. Taip pat neginčijama, kad techninėje specifikacijoje vis dar yra reikalavimų (34,05%), kurie taip pat potencialiai gali būti tikslinami, o jiems kintant egzistuoja papildoma galimybė, kad tai ir vėl pakeis sistemos kūrimo kaštus į mažesnę ar didesnę pusę. Taigi, buvo pagrįstai nustatyta, jog pakeitimai buvo susiję su Pirkimo objektui keliamų reikalavimų ne paprastu ar redakciniu patikslinimu, tačiau su ekonominio balanso pasikeitimu, nes dėl šių pakeitimų buvo pakeisti sistemos kūrimo kaštai, juos perkeliant atsakovei ir sumažinant tiekėjams, kas reiškia lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimą.

6.19. Pirkimo sutarties 94 punkte nustatyta sąlyga savaime, nepriklausomai nuo to, dėl kokios priežasties buvo nustatyta, nei kada buvo nustatytas jos neteisėtumas, negali pakeisti ir nepakeičia to fakto, kad ja, pažeidžiant VPĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus, buvo įtvirtintas draudžiamas subrangos ribojimas. Nustačiusi šį esminį Pirkimo dokumentų trūkumą, atsakovė negali jo ištaisyti Pirkimo procedūrų vykdymo metu, todėl privalo procedūras nutraukti. Aplinkybę, kad šis trūkumas negali būti ištaisytas Pirkimo procedūrų metu patvirtino ir Viešųjų pirkimų tarnyba, nurodydama, kad atsisakant subrangą ribojančių Pirkimo sąlygų (po Pirkimo paskelbimo), būtų atliktas esminis Pirkimo sąlygų pakeitimas (po atliktų pakeitimų būtų pritraukta potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo), todėl būtų pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai.

6.20. Pirkimo objektas, toks kaip jis yra apibrėžtas Pirkimo sąlygose, neatitinka atsakovės poreikių ir jis negali pasiekti esminio viešojo pirkimo tikslo – sudaryti Pirkimo sutarties, kuria būtų įsigyjama atsakovės poreikius atitinkanti elektroninė kelių rinkliavos sistema. Be kitų reikalavimų atsakovė turi VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą pareigą užtikrinti racionalų ir efektyvų viešųjų lėšų panaudojimą. Šis imperatyvas, kaip ir kiti VPĮ įtvirtinti pirkimo tikslai, negali būti aiškinami taip, kad perkančioji organizacija būtų įpareigota sudaryti sutartį dėl paslaugos ar produkto, kuris nebeatitinka nei jos funkcinių poreikių, nei galiojančių teisės aktų (pvz., aktualių kibernetinio saugumo ir IT architektūros standartų). Atsižvelgiant į tai, kad nuo Pirkimo paskelbimo dienos yra praėję daugiau kaip ketveri metai, būtų visiškai neracionalu ir nepagrįsta įsigyti informacinę sistemą, kuri dėl techninių, funkcinių ir kibernetinio saugumo reikalavimų pasenimo objektyviai nebeatitinka dabartinių atsakovės poreikių bei teisinio reguliavimo.

6.21. Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai informacinei sistemai nenumato galimybių sukurti sistemą, kuri atitinka 2025 m. taikomus įprastus rinkoje reikalavimus informacinei sistemai, susijusius su vartotojų galimybėmis šia sistema naudotis, siekiant sumokėti kelių rinkliavą. Formaliai įvykdžius šiuos reikalavimus, būtų sukurta nesaugi, neatitinkanti tarptautinių standartų ir gerųjų praktikų sistema. Be to, techninėje specifikacijoje yra nurodyti ir reikalavimai, kurie yra laikomi standartu, techniniu liudijimu, bendrosiomis techninėmis specifikacijomis. Sąlygos įgyvendinti šiuos reikalavimus yra praktiškai neįmanomos, nes dalis reikalaujamų technologijų yra griežtai nerekomenduojamos naudoti, yra nebeteikiami sprendimai, kurie laikomi baziniais, kiti sprendimai yra pasenę ir nebenaudojami, neaiški jų integravimo specifika. Todėl Sprendimas nutraukti Pirkimą yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, atsižvelgiant tiek į faktinę situaciją, tiek ir sistemiškai įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad atsakovė nebūtų įpareigota užbaigti Pirkimo, kai aiškiai akivaizdu, jog įsigytas objektas neatitiks jos teisėtų interesų bei viešųjų lėšų naudojimo tikslų.

6.22. Tai, jog yra išlikęs poreikis įsigyti veikiančią ir saugią elektroninę kelių rinkliavos sistemą, negali pateisinti Pirkimo procedūrų vykdymo pagal iš esmės neteisėtas sąlygas arba toleruoti Pirkimo vykdymo metu padarytų pažeidimų. Pirkimo objekto poreikio egzistavimas negali paneigti Atsakovo pareigos nutraukti Pirkimą esant faktinėms aplinkybėms ir VPĮ įtvirtintiems pagrindams.

6.23. Naujas pirkimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jo sąlygų analizavimas ar vertinimas šioje byloje yra neaktualus. Be to, šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra ir ta aplinkybė, kaip atsakovė išlikusį Pirkimo objekto poreikį realizuos ateityje. Be to, naujo pirkimo sąlygos neturi jokios teisinės reikšmės atsakovės Sprendimui nutraukti ginčo Pirkimą, kuris buvo priimtas savarankiškai, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis ir atsižvelgiant į ginčo Pirkimo dokumentuose nustatytus trūkumus.

6.24. Ieškovė bando įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumą remdamasi atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateikta audito ataskaita, kuri, pasak ieškovės, patvirtina aplinkybę, jog Pirkimo sutarties vykdymas yra įmanomas, jeigu bus pritaikytos pagrindinės rizikos valdymo priemonės. Tačiau užsitęsus Pirkimo procedūroms, šis auditas buvo užsakytas 2023 m. siekiant įsivertinti Pirkimo sutartyje numatytų įgyvendinti veiklų (sutartyje numatyta apimtimi) per sutartyje nustatytus terminus savalaikio įgyvendinimo rizikas, identifikuoti kitas sutarties įgyvendinimo rizikas ir neapibrėžtumus, nustatyti galimas priemones, identifikuotoms rizikoms suvaldyti. Tačiau šio audito tikslas nebuvo įvertinti konkrečius Pirkimo techninės specifikacijos reikalavimus, jų atitiktį galiojantiems teisės aktų reikalavimams ir naujausiems reikalavimams kuriamoms informacinėms sistemoms.

6.25. Nors audito ataskaitoje nustatytos rizikos ir buvo atsakovės vertinamos ir analizuojamos, tačiau Pirkimo procedūroms užsitęsus dar beveik du metus, atsakovė priėmė sprendimą įsivertinti, ar Pirkimo dokumentai, kurie patvirtinti dar 2021 m., sudaro prielaidas racionaliai naudojant lėšas įsigyti atsakovės poreikius atitinkančią EKRIS. Nėra ginčo, kad eksperto T. V. atliktas vertinimas yra žymiai išsamesnis, platesnis, jo metu buvo vertinami ir naujai priimti kibernetinio saugumo reikalavimai, kurie nebuvo žinomi audito atlikimo metu. Kita vertus, analizuojant atlikti audito vertinimo išvadas, taip pat galima būtų įžvelgti Pirkimo sąlygų trūkumus, praleidimus bei neaiškumus. Vis dėl to, atsižvelgiant į tai, kad po išvadų gavimo Pirkimo procedūros vėl buvo sustabdytos daugiau kaip 18 mėnesių, atsakovė tiesiog neturėjo objektyvių galimybių nuodugniai įvertinti šias išvadas. 2024 m. gruodžio 12 d. įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai ir panaikinus ribojimus tęsti Pirkimo procedūras, atsakovei vien tik šių audito išvadų nepakako galutiniam sprendimui priimti, įvertinus ir tą faktą, kad dėl kiekvieno Atsakovo sprendimo nuolat kilo teisminiai ginčai. Būtent todėl siekiant galutinai ir objektyviai įsitikinti, ar Pirkimo sąlygos sudaro prielaidą pasiekti Pirkimo tikslą, buvo paprašyta, kad T. V. nešališkai ir objektyviai įvertintų Pirkimo sąlygas. Kaip matyti iš pateikto vertinimo, T. V. tiesiogiai nurodė, kad Pirkimo sąlygos turi esminių trūkumų, pagal jas negalima pasiekti Pirkimo tikslo ir sukurti veikiančios EKRIS, todėl atsakovė visiškai pagrįstai ir teisėtai Pirkimą nutraukė. Taigi, nėra jokio prieštaravimo tarp 2023 metais atlikti Pirkimo sąlygų audito ir eksperto T. V. atlikto vertinimo, kurio pagrindu ir buvo priimtas sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras. Šie dokumentai vienas kitą papildo ir objektyviai įrodo, kad atsakovė neturėjo teisės toliau tęsti Pirkimo ir sudaryti Pirkimo sutarties, nes dėl Pirkimo sąlygų trūkumų, neapibrėžtumų, praleidimų, Pirkimo sąlygų draudžiamo pakeitimo ar įtvirtinto neleistino subrangos ribojimo, Pirkimo tikslas ne tik negalėjo būti pasiektas, tačiau tolimesnis Pirkimo procedūrų tęsimas būtų buvęs nesuderinamas su VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais principais.

III. Viešųjų pirkimų tarnybos išvados ir ieškovės papildomų paaiškinimų dėl jos esmė

7. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą šioje byloje, kurioje nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

7.1. Teisės doktrina ir teismų praktika patvirtina, jog VPĮ 29 straipsnio 3 dalies redakcijoje, galiojusioje nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d., buvo įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga nutraukti viešojo pirkimo procedūras ir dėl padarytų esminių klaidų.

Šalies argumentai

7.2. Ieškovė nurodo mananti, kad Pirkimo dokumentų trūkumai galėtų būti teisėtai įgyvendinti Pirkimo apimtyje netgi neviršijant VPĮ 89 straipsnio 2 dalyje nustatytų leidžiamų de minimis pakeitimo ribų arba įsigyjant papildomas paslaugas kitais VPĮ 89 straipsnio nustatytais pagrindais. Šalys nepateikė jokių skaičiavimų dėl papildomų paslaugų apimties bei verčių ir tik abstrakčiai išreiškė savo nuomonę dėl (ne)galimumo įgyti papildomas paslaugas, todėl Tarnyba negali pateikti savo vertinimo šiuo klausimu.

7.3. Kasacinio teismo praktikoje suformuota bendra taisyklė, jog subranga viešajame pirkime negali būti nepagrįstai ribojama. Pirkimo dokumentuose nurodytas draudimas pasitelkti subrangovą, kuris teikė pasiūlymą Pirkime (kaip tiekėjas arba ūkio subjektų grupės narys) yra neproporcinga ir nepagrįstai riboja konkurenciją. Tarnybos nuomone, atsisakant subrangą ribojančių Pirkimo sąlygų (po Pirkimo paskelbimo), būtų atliktas esminis Pirkimo sąlygų pakeitimas (po atliktų pakeitimų būtų pritraukta potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo), todėl būtų pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kai viešojo pirkimo nuostatos pakeitimu atitinkamų reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, de jure laikytina, kad toks viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių, kurių dalyvavimas dėl pradinės konkurso nuostatos redakcijos buvo apribotas.

7.4. Tarnyba jau anksčiau išdėstė nuomonę, jog perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas. Vien tik Pirkimo dokumentuose nustatyta nuostata, susijusi su subrangos ribojimu, yra esminė klaida, užkertanti kelią perkančiajai organizacijai toliau tęsti Pirkimą ir įpareigojanti perkančiąją organizaciją nutraukti pradėtas Pirkimo procedūras.

8. Ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvados ir juose nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

8.1. Net jeigu esminių klaidų Pirkimo dokumentuose buvimas ir gali būti vertinamas per VPĮ 29 straipsnio 3 dalį ir viešųjų pirkimų principų pažeidimą, atsakovė turėjo įrodyti, kad egzistuoja abi VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos (principų pažeidimas ir negalėjimas ištaisyti padėties kitomis priemonėmis), kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

8.2. Atsakovė neįrodė, kad Pirkimo dokumentų trūkumai, kuriais grindžiamas Sprendimas nutrauki Pirkimą, negalėtų būti ištaisyti Pirkimo sutarties vykdymo metu atliekant pakeitimus VPĮ 89 straipsnio 2 dalyje nustatyta de minimis pakeitimų apimtimi, kuri sudaro 10 proc. pradinės pirkimo sutarties vertės.

8.3. Viešųjų pirkimų tarnyba klaidingai nurodo, kad vien subrangos ribojimas galėtų būti laikomas tokia klaida, kuri lemia poreikį nutraukti Pirkimą. Atsakovė yra įvykdžiusi daugybę viešojo pirkimo konkursų su tokia nuostata ir nei vieno jo nenutraukė šiuo pagrindu, kas rodo priimto Sprendimo dėl būtent šio Pirkimo nutraukimo priežasčių subjektyvumą. Šiuo atveju atsakovė dirbtinai remiasi šia aplinkybe. Ne kiekvienas pažeidimas lemia galimybę ar juo labiau pareigą nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Pirkimo nutraukimas yra ultima ratio priemonė, kuri gali būti naudojama tik kraštutiniais atvejais, kai neįmanoma tęsti procedūrų.

8.4. Atsakovės akcentuojamas trūkumas dėl subrangos ribojimo buvo pradėtas laikyti trūkumu tik Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų kontekste sprendžiant dėl Europos Sąjungos finansavimo įsisavinimo tinkamumo. Tačiau net pagal finansinių korekcijų skyrimo metodiką, pažeidimai yra skirstomi pagal rimtumą ir finansinės korekcijos dydis priklauso nuo pažeidimo rimtumo. Šis pažeidimas nėra priskiriamas rimčiausiems pažeidimams, kuriems taikomos maksimalios korekcijos. Jis priskiriamas prie lengvesnių pažeidimų. Todėl ir nutraukimą pagal VPĮ gali sąlygoti tik rimčiausi pažeidimai, o ne pažeidimai, kurie gal ir egzistuoja, bet nėra tiek rimti, kad lemtų nutraukimą. Šiuo atveju Pirkime buvo užtikrinta sąžininga konkurencija, Pirkime dalyvavo palyginti didelis kiekis tiekėjų, subrangos reguliavimas nebuvo aktualus dėl Pirkimo objekto specifikos. Todėl nėra jokio pagrindo šiuo atveju elgtis priešingai nei visuose kituose ankstesniuose tiek pačios atsakovės, tiek ir kitų perkančiųjų organizacijų pirkimuose, kuriuose pirkimo procedūros ir jų pagrindu sudarytų sutarčių vykdymas buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovės ieškinio dalis dėl atsakovės sprendimo nutraukti Pirkimą atmetama kaip nepagrįsta.

Dėl viešojo pirkimo nutraukimo sąlygų: bendrieji principai

9. Viešasis pirkimas nėra savitikslis, todėl jo procedūros neturėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad buvo pradėtos. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. Tokiems atvejams VPĮ įtvirtinta tiek perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) teisė, tiek ir tam tikrais atvejais pareiga, nutraukti pirkimo procedūras laikantis VPĮ įtvirtintų sąlygų.

10. VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis).

11. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti skaidrumo principo (VPĮ 17 straipsnis), reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021, 31 punktas). Pirkimo sąlygos privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017, 37 punktas).

12. VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje (2017 m. gegužės 2 d. įstatymo Nr. XIII-327 redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Būtent vadovaujantis anksčiau paminėtos redakcijos VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi spręstinas nagrinėjimas ginčas. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo (2022 m. gruodžio 13 d. įstatymas Nr. XIV-1669) 47 straipsnyje 5 dalyje buvo nustatyta, kad iki 2022?m. gruodžio 31?d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, sukurtose dinaminėse pirkimo sistemose pirkimo procedūros atliekamos, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki 2022 m. gruodžio 31?d. galiojusias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, išskyrus šio straipsnio 6 dalies nuostatas. Nagrinėjamas Pirkimas buvo pradėtas iki 2023 m. sausio 1 d., vadinasi, ir užbaigtas jis turi būti pagal iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusias VPĮ nuostatas, taigi, ir pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį (2017 m. gegužės 2 d. įstatymo Nr. XIII-327 redakcija), galiojusią iki 2023 m. sausio 1 d., netaikant VPĮ 29 straipsnio 4 dalies, kuri įsigaliojo tik 2023 m. sausio 1 d.

13. Kaip minėta, VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje (šiam ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Taigi nurodyta teisės norma įtvirtino du pradėtų pirkimo procedūrų nutraukimo atvejus: 1) perkančiosios organizacijos teisę nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti; 2) perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 37 punktas). Vadinasi, jei pirkimo dokumentuose nustatoma esminių klaidų, pagal bylai aktualią VPĮ 29 straipsnio 3 dalies redakciją, pirkimą galima teisėtai nutraukti, jei i) esminės klaidos pirkimo dokumentuose nustatomos (atsiranda) dėl nenumatytų aplinkybių, ii) jei esminės klaidos pirkimo dokumentuose sudaro pagrindą konstatuoti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimą ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

14. Kasacinio teismo praktikoje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį (lot. ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą) bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste. Tokio perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo vertinimui taip pat svarbus perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Tai yra vertinamoji sąlyga, tačiau tuo atveju, jei perkančioji organizacija nutraukė pirkimą ir paskelbė naują pirkimą dėl to paties pirkimo objekto, gali būti vertinama, kad suinteresuotumas pirkimo objektu išliko. Kitaip tariant, jei interesas pirkimo objektu išliko, tai pirkimo procedūrų nutraukimas gali būti pripažintas fiktyviu (netikru), o tai lemtų perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinimą neteisėtu (Biliūnaitė, Ž., ir kt. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras. Vilnius (2020), p. 337–338).

15. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 88 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 42 punktas).

16. Atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principų imperatyvų pobūdį ir ginčui aktualios redakcijos VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimas suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti pradėtas pirkimo procedūras nepriklausomai nuo pažeidimo atsiradimo priežasties. Ši perkančiosios organizacijos pareiga negali būti paneigiama motyvuojant tuo, kad susiklosčiusią situaciją nulėmė pačios perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (pareigos nustatyti teisėtas pirkimo sąlygas netinkamas vykdymas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 43 punktas).

17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad VPĮ nenustatyta, ką reiškia terminas „atitinkamos padėties negalima ištaisyti“, taip pat nenurodyta, kokia yra ta padėtis. Teisės doktrinoje nurodoma, kad padėtis arba situacija, kurios negalima ištaisyti, turėtų būti siejama su dviem pagrindiniais testais, kurie taikomi viešųjų pirkimų praktikoje. Pirma, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime galėjo būti didesnė ir intensyvesnė konkurencija, jame būtų dalyvavę daugiau tiekėjų. Antra, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai (pirkimo dalyviai) būtų pateikę kitokius pasiūlymus, t. y. ar padarytas perkančiosios organizacijos pažeidimas galėjo arba realiai turėjo įtakos pirkimo dalyvių ekonominiam elgesiui. Paprastai, jeigu atsakymai į nurodytus klausimus yra teigiami, tai yra padėtis, kurios negalima ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant pirkimą ir inicijuojant naują, pašalinus neigiamas priežastis ir jų padarinius (Biliūnaitė, Ž., ir kt. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras. Vilnius (2020), p. 341) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023).

18. Aiškindamas nenumatytų aplinkybių vertinimą kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Pagrindas, kuriuo remiantis nutraukiamos pirkimo procedūros, turėtų būti grindžiamas esminiu procedūros trūkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis Nr. e3K-3-290-823/2023). Aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, yra ir turėtų būti objektyvios, daugiau priklausyti nuo faktinių aplinkybių, o ne nuo subjektyvaus jų vertinimo. Kita vertus, šios nuostatos kvalifikuotinos kaip išimtinės, aiškintinos ir taikytinos siaurai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3437-916/2017, 64 punktas). Naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra ribojamas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje F. vs. Leitschutz, C-27/98). Nenumatytos aplinkybės neturėtų priklausyti nuo perkančiosios organizacijos valios, neveikimo, aplaidumo ar nerūpestingumo nei pirkimo pradžioje, nei jo proceso metu, nei pabaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011).

19. Pažymėtina, kad tiekėjas, kuris siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, turi nuginčyti skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), jog reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 40 punktas).

Dėl draudžiamos subrangos sąlygos

20. Atsakovė ir VPT laikosi nuomonės, kad atsakovė turėjo pareigą nutraukti Pirkimą dėl draudžiamos subrangos sąlygos. Pirkimo sąlygų 50 punkte buvo nustatyta, kad tiekėjas (fizinis ar juridinis asmuo) gali pateikti perkančiajai organizacijai tik vieną pasiūlymą, nepriklausomai nuo to, ar teikiant pasiūlymą jis bus atskiras tiekėjas, ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis). Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme toje pačioje pirkimo dalyje nebegali būti subtiekėju. Pirkimo sutarties projekto 94 punkte buvo nustatyta, kad papildomai pasitelkiamu subteikėju negali būti viešojo pirkimo dalyvis ar pasiūlymą viešajame pirkime teikusios ūkio subjektų grupės partneris.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aptariamu aspektu yra nurodęs, kad dviejų savarankiškus pasiūlymus pateikusių tiekėjų, kurie pasiūlymuose vienas kitą pasitelkė kaip subrangovus, veiksmai per se (savaime) nėra neteisėti, todėl, nenustačius kitų aplinkybių, negali būti atskirai sankcionuojami, t. y. pripažinti kaip alternatyvių ar papildomų pasiūlymų pateikimas (ar draudžiamo susitarimo sudarymas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018). Viešųjų pirkimų tarnyba, atsižvelgdama į nurodytą teismo praktiką, aiškina, kad tiekėjas, pateikęs pasiūlymą savarankiškai, ar pirkime dalyvaujantis jungtinės veiklos pagrindu, gali būti kitos įmonės, pateikusios pasiūlymą tame pačiame pirkime, subtiekėju, išskyrus tuos atvejus, kai turima pagrįstų įrodymų, kad toks ūkio subjektų elgesys turėtų būti kvalifikuojamas kaip draudžiamas susitarimas (https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360002236199).

22. Įvertinęs ginčijamą sąlygą nurodytos praktikos kontekste, bei tai, kad byloje nėra jokių duomenų dėl tiekėjų nesąžiningumo, t. y., kad tarp tiekėjų galėjo būti sudaryti draudžiami susitarimai, dėl kurių minėta sąlyga galėtų būti vertinama kaip pagrįsta, teismas daro išvadą, kad Pirkimo dokumentuose nurodytas draudimas pasitelkti subrangovą, kuris teikė pasiūlymą Pirkime (kaip tiekėjas arba ūkio subjektų grupės narys) yra neproporcingas ir nepagrįstai riboja konkurenciją, pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-566-881/2023).

23. Jeigu Pirkimo dokumentuose nebūtų nustatytas ribojimas tam pačiam tiekėjui teikti pasiūlymą savarankiškai ar kaip ūkio subjektų grupės nariui ir dalyvauti Pirkime kaip kito tiekėjo subrangovui, pirma, Pirkime būtų labiau užtikrinta tiekėjų konkurencija, kadangi, negali būti atmesta tikimybė, jog būtų gauta daugiau konkurencingų pasiūlymų (tiekėjams kooperuojantis ir teikiant pasiūlymus Pirkime), Pirkime būtų geriau sudaryta galimybė dalyvauti mažoms, vidutinėms įmonėms, antra, ribojimas galėjo turėti įtakos tiekėjų ekonominiam elgesiui, t. y. nesant ribojimo tiekėjai potencialiai galėjo pateikti kitokius pasiūlymus: kitokia komandos sudėtimi, kitokiais įkainiais ir pan. Savo ruožtu ieškovės argumentai, kad draudžiamos subrangos sąlygos buvimas, nepadarė jokios įtakos tiekėjų elgesiui pirkime, remiasi prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais. Kadangi tokios padėties dėl draudžiamos subrangos sąlygos šiame etape (kai jau yra susipažinta su Pirkimo dalyvių pasiūlymais) ištaisyti nebeįmanoma, nes šiame etape nebegalėtų tiekėjai, jau pateikę pasiūlymus, jų pakeisti, taip pat nebegalėtų pateikti pasiūlymų ir nauji tiekėjai, šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad aptariamas pažeidimas yra neesminis ir mažareikšmis. Vadinasi, iš esmės nėra kito būdo, kaip, nenutraukiant Pirkimo procedūrų, būtų galima užtikrinti, kad viešųjų pirkimų principai nebūtų pažeisti, todėl atsakovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė Pirkimą VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu.

24. Teismo manymu, aplinkybė, kad atsakovė turėjo žinoti apie aptariamą draudžiamą subrangos sąlygą dar prieš paskelbiant Pirkimą, kad net 4 m. nesinaudojo draudžiama subrangos sąlyga kaip pagrindu nutraukti pirkimą, kad atsakovė ar kitos perkančiosios organizacijos yra įvykdžiusios ir nenutraukė kitų pirkimų, nors juose buvo nustatyta iš esmės tokia pat draudžiama sąlyga, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju atsakovė neprivalėjo nutraukti Pirkimo. Nustačius, kad draudžiama subrangos sąlyga pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus, atsakovė neturėjo kito pasirinkimo kaip tik nutraukti pirkimą pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį (2017 m. gegužės 2 d. įstatymo Nr. XIII-327 redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.). Aplinkybė, kad atsakovė ar kitos perkančiosios organizacijos galbūt neteisėtai nenutraukė kitų pirkimų esant analogiškoms sąlygoms, nesudaro pagrindo vertinti, kad šis Pirkimas nutrauktas neteisėtai, nes iš neteisės (galbūt neteisėto kitų pirkimų nenutraukimo) neatsiranda teisė (t. y. ieškovės teisė reikalauti, kad šis pirkimas nebūtų nutrauktas). Savo ruožtu aplinkybė, kad nustatydama draudžiamą subrangos sąlygą ir vėliau net 4 metus neįgyvendinama pareigos nutraukti pirkimą dėl jos, taip pat galbūt skirtingai vertindama šio pirkimo ir kitų pirkimų, kuriuose atsakovė buvo įtvirtinusi analogišką sąlygą, bet pirkimų nenutraukė, dalyvius, atsakovė galbūt atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalos ieškovei, gali būti įvertinta įstatymų nustatyta tvarka sprendžiant dėl žalos ieškovei atlyginimo, bet nesudaro pagrindo aptariamą sąlygą vertinti kaip teisėtą ir nepažeidžiančią VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų.

Dėl Pirkimo sąlygų pakeitimų

25. Atsakovė nurodo, kad Pirkimo procedūrų vykdymo metu buvo atlikti Pirkimo sąlygų pakeitimai, kurie lemia pareigą nutraukti Pirkimo procedūras. Šis Pirkimo nutraukimo pagrindas – neleistinas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus pažeidžiantis Pirkimo sąlygų pakeitimas – buvo nurodytas ir skundžiamame atsakovės sprendime, be kita ko, nurodant, jog buvo atlikti Pirkimų sąlygų pakeitimai, turintys didelę įtaką informacinės sistemos kūrimo kaštams, kad neleistinai pakeistos sąlygos sudaro faktinį pagrindą nutraukti Pirkimą. Tačiau ieškovė savo pretenzijoje dėl skundžiamo sprendimo šiuo aspektu jokių konkrečių argumentų ir aplinkybių nenurodė ir atsakovės sprendime atlikto vertinimo šiuo aspektu iš esmės nekvestionavo.

26. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 423³ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinio viešųjų pirkimų byloje pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėja, kad aplinkybių dėl neleistino ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus principus pažeidžiančio Pirkimo sąlygų pakeitimo ji negalėjo nurodyti pateikdama pretenziją dėl ginčijamo atsakovės sprendimo. Vadinasi, ieškovė ieškinyje neturi teisės remtis aplinkybėmis, dėl kurių ji nesutinka su atsakovės vertinimu, kad buvo atliktas neleistinas Pirkimo sąlygų pakeitimas, o teismas neturi pareigos jų vertinti. Dėl šios priežasties atsakovės atliktas vertinimas, kad buvo atlikti neteisėti Pirkimo sąlygų pakeitimai, sudarantys pagrindą nutraukti pirkimą dėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimo, teisme nebegali būti kvestionuojamas ir sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovė teisėtai nutraukė Pirkimą dėl anksčiau paminėtos priežasties (neleistino Pirkimo sąlygų pakeitimo).

27. Nors teismas ir padarė išvadą, kad atsakovės atliktas vertinimas, kad buvo atlikti neteisėti Pirkimo sąlygų pakeitimai, sudarantys pagrindą nutraukti pirkimą dėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimo, teisme nebegali būti kvestionuojamas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ir apeliacinės instancijos teismas gali nesutikti su anksčiau padaryta teismo išvada, nutaria šiuo klausimu papildomai pasisakyti ir iš esmės.

28. Teismui ieškovės pateiktoje Specialisto T. V. išvadoje, kuria, nutraukdama Pirkimą, rėmėsi atsakovė, padaryta išvada, kad „Pirkimo procedūrų metu, tikslinant ir aiškinant Pirkimo dokumentus ir reikalavimus, buvo pakeisti pirminiai reikalavimai ir įvesti nauji, integruojant juos į esamus. Tai buvo realizuota išplečiant (arba susiaurinant) galimų siūlyti sprendinių alternatyvas, turinčias įtaką informacinės sistemos kūrimo kaštams. Šie patikslinimai ir pakeitimai turi didelę įtaką informacinės sistemos kūrimo kaštams. Ši situacija yra neteisinga tiekėjų požiūriu, nes dėl netikslių reikalavimų ir jų esminių keitimų (pvz., FR-ETIS43 ir FR-ETIS-70 buvo sumažinti daugiau nei du kartus) nebuvo įmanoma pasiskaičiuoti tikslių projekto vykdymo kaštų. <...>“.

29. Anksčiau paminėtą Specialisto išvadą pagrindžia Specialisto ekspertizės išvados lentelė 3-7 (išvados 46–48 psl.), kurioje konkrečiai nurodyti net 8 patikslinimai, lemiantys mažesnius perkamos informacinės sistemos kūrimo kaštus. Pastebėtina, kad 4 patikslinimai, be kita ko, sumažino ir reikalavimų sudėtingumą, supaprastino (palengvino) juos (NFR-ETIS-3, NFR-ETIS-138, lentelės 3.7 9, 11 p.) Įrodymų ir argumentų, paneigiančių šias išvadas, ieškovė nepateikė.

30. Teismas taip pat pastebi, kad iš Specialisto ekspertizės išvadoje pateiktos lentelės 3-5 ir išvados 3.7.2 punkto aprašymo matyti (pastebėtina, kad ieškovė nurodytų duomenų neginčija), jog iš 325 Specialisto identifikuotų reikalavimų buvo tikslinami net 75 reikalavimai, kas sudaro 23 proc. visų Specialisto identifikuotų reikalavimų. Teismo vertinimu, toks patikslinimų mastas laikytinas reikšmingu.

31. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, Pirkimo dokumentų sąlygų pakeitimais (patikslinimais, paaiškinimais) faktiškai buvo sumažinti informacinės sistemos kūrimo kaštai, palengvinti informacinei sistemai ir jos sukūrimui keliami reikalavimai, patikslinta reikšminga dalis teiktų reikalavimų. Tai (mažesni kaštai kartu su lengvesniais (paprastesniais), aiškesniais (po patikslinimų) reikalavimais), teismo vertinimu, potencialiai galėjo pritraukti daugiau tiekėjų. Ši aplinkybė lemia, kad Pirkimo sąlygų pakeitimai neatitiko pirmojo Borta kriterijaus (jei po pakeitimų galėtų atsirasti naujų dalyvių, pakeitimai iš principo yra neleistini), pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Šios situacijos jau nebegalima ištaisyti, nes tiekėjų pasiūlymai yra jau pateikti ir jie savo pasiūlymus teikė būtent pagal gautus patikslinimus, todėl neįmanoma nuspėti, kiek ir kokių būtų buvę pasiūlymų, jei nurodytų palengvinimų ir patikslinimų nebūtų buvę.

Dėl kitų pagrindų nutraukti Pirkimą

32. Atsakovė sprendimą nutraukti Pirkimą taip pat grindė tuo, kad Pirkimo sąlygos turėjo esminių trūkumų, jos buvo neaiškios, netikslios, be to, pirkimo procedūrų vykdymo metu pasikeitė imperatyvūs teisės aktai, susiję su kibernetinio saugumo reikalavimais

33. Nagrinėjamu atveju iš Specialisto ekspertizės akto išvados matyti, kad nemaža dalis Pirkimo sąlygų yra neaiškios (liko neaiškios ir po patikslinimų). Teismo vertinimu, tokios sąlygos aprašytos ir pagrįstos Specialisto ekspertizės išvados lentelėje 3-5: FR-ETIS-3 (neaišku, kokia kita kelių infrastuktūra gali turėti įtaką mokesčių surinkimui), FR-ETIS-6 (neaiškūs galimi keisti transporto priemonės parametrai), FR-ETIS-7 (neaiškiai apibrėžta, kokiais teisės aktais ir standartais reikia vadovautis), FR-ETIS-11 (neaiškios operacinių sistemų ir taikomų programų platinimo platformos versijos ar jų ribos, be to, naudojamas draudžiamas gamintojas), FR-ETIS-20 (neaiškus slaptažodžio atstatymo būdas), FR-ETIS-21 (neaiškus leistino įkelti dokumento formatas), FR-ETIS-26 (neaišku, kokie duomenys turėtų būti perduodami, jų formatas ir perdavimo technologija), FR-ETIS-41 (neaiškus žemėlapio formatas ir tiekėjas), FR-ETIS-45 (pateiktas neaiškus (neapibrėžtas) sąrašas), FR-ETIS-60 (neaiškiai apibrėžta publikuotina informacija), FR-ETIS-64 (neaišku, kokius duomenis turės įvesti juridiniai asmenys), FR-ETIS-66 (neaiškus dokumento formatas), FR-ETIS-74 (neaiškus sąskaitų formatas), FR-ETIS-77 (neaiškūs privalomi formatai ir kiti duomenys), FR-ETIS-82 (neaiškios duomenų kaupimo trukmės), FR-ETIS-86 (neaišku, kaip veiks pažeidimų tikrinimas, DPKS pritaikymas EKRIS – ar tai tiekėjo, ar užsakovo atsakomybė), FR-ETIS-91 (neaišku, ar minimi algoritmai yra EKRIS ar DPKS dalis, kaip šios sistemos vertins pažeidimus), FR-ETIS-92 (neaišku, ar minimi algoritmai yra EKRIS ar DPKS dalis, kaip šios sistemos vertins pažeidimus), FR-ETIS-101 (neaiški CRM modulio lokacija), FR-ETIS-109 (neaiškus vizualizavimo būdas), FR-ETIS-118 (neaiškūs programinės įrangos sąsajų parametrai), FR-ETIS-123 (neaiškus integracijos lygis), NFR-ETIS-2 (neaiškus (nebaigtinis) dokumentacijos duomenų sąrašas), NFR-ETIS-13 (neaiškiai apibrėžti techniniai parametrai), NFR-ETIS-18 (neaiški intelektinių ir autorių turtinių teisių perleidimo sąlyga), NFR-ETIS-22 (neaiški įrangos kalibravimo ir nuolatinio testavimo procedūra), NFR-ETIS-31 (neaiškūs kokybės pablogėjimo kriterijai), NFR-ETIS-45 (neaiškiai apibrėžti kiekiai ir paskirtys), NFR-ETIS-46 (naudojamas netinkamas terminas „kvalifikuotas sertifikatas“, todėl kyla neaiškumų), NFR-ETIS-69 (neaiškiai apibrėžti integravimo duomenų mainų įrankiai ir (arba) galimybės, jų kiekiai), NFR-ETIS-70 (neaiškiai apibrėžtas „Single Sign-On“ komponentas), NFR-ETIS-71 (neaiškios techninės detalės ir specifikacijos, kurios būtinos integracijoms su šiuolaikinėmis sistemomis), NFR-ETIS-77 (neaiškūs konkretūs techniniai kriterijai ir detalės, kaip atlikti testavimą), NFR-ETIS-80-84 (neaiškus ataskaitų kiekis, forma ir turinys), NFR-ETIS-90-96 (neaiškiai apibrėžti mokymai), NFR-ETIS-151 (neaiškios atsakomybių ribos), P-ETIS-3 (neaiškiai (abstrakčiai) apibrėžiamos paslaugos).

34. Atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje konkrečiai išdėstytus argumentus, kad dalis paminėtų neaiškumų gali būti pašalinti sudarius pirkimo sutartį, t. y. projekto įgyvendinimo metu numatytoje analizės stadijoje, teismas sutinka, kad neaiškumai dėl FR-ETIS-6 (neaiškūs galimi keisti transporto priemonės parametrai), FR-ETIS-20 (neaiškus slaptažodžio atstatymo būdas), FR-ETIS-21 (neaiškus leistino įkelti dokumento formatas), FR-ETIS-41 (neaiškus žemėlapio formatas ir tiekėjas), FR-ETIS-64 (neaišku, kokius duomenis turės įvesti juridiniai asmenys), FR-ETIS-66 (neaiškus dokumento formatas), FR-ETIS-74 (neaiškus sąskaitų formatas), FR-ETIS-77 (neaiškūs privalomi formatai ir kiti duomenys), FR-ETIS-109 (neaiškus vizualizavimo būdas), iš esmės yra smulkūs ir juos būtų galima pašalinti analizės stadijoje. Tačiau ieškovė nenurodė jokių konkrečių argumentų dėl kitų Specialisto ekspertizės akte anksčiau teismo paminėtų sąlygų neaiškumų. Todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad jie mažareikšmiai ir jų pašalinimas galėtų būti perkeltas į projekto analizės stadiją.

35. Teismo vertinimu, anksčiau paminėti nemažareikšmiai pirkimo sąlygų neaiškumai, jų mastas ir apimtis, vertinant juos kaip visumą (o ne kiekvieną atskirai), sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad nustatant Pirkimo sąlygas buvo pažeistas viešųjų pirkimų skaidrumo principas. Minėti neaiškumai, be kita ko, atsižvelgiant ir į tuos, kurie buvo patikslinti pirkimo procedūrų eigoje, potencialiai galėjo atgrasyti dalį tiekėjų, apsunkinti tiekėjų galimybes tinkamai suformuluoti savo pasiūlymus ir galėtų sukelti tiekėjo ir atsakovės ginčus, jei pirkimas būtų tęsiamas.

36. Be paminėtų neaiškumų, teismo vertinimu, kita dalis Pirkimo sąlygų turi kitokių trūkumų ir klaidų (žr. Specialisto ekspertizės išvados lentelės 3-5: FR-ETIS-1 (sukeliama rizika naudoti nesaugius įrenginius), FR-ETIS-8 (sukeliama rizika naudoti/prijungti nesaugius įrenginius), FR-ETIS-13 (sukeliama rizika naudoti/prijungti nesaugius įrenginius), FR-ETIS-14 (sukeliama rizika naudoti/prijungti nesaugius įrenginius), FR-ETIS-33 (sukeliama rizika naudoti/prijungti nesaugius įrenginius), FR-ETIS-38 (sukeliama rizika naudoti/prijungti nesaugius įrenginius), FR-ETIS-40 (sukeliama rizika naudoti/prijungti nesaugius įrenginius), FR-ETIS-61 (sukeliama rizika naudoti/prijungti nesaugius įrenginius), FR-ETIS-76 (sukeliama rizika naudoti/prijungti nesaugius įrenginius), FR-ETIS-114 (sukeliama rizika prarasti duomenis), FR-ETIS-138 (neįvertinti ribojantys technologiniai veiksniai), NFR-ETIS-34 (nurodyti absoliutūs laikai, o ne vidutinės jų vertės, kaip rekomenduojama pagal šiuolaikines praktikas; nenumatytas vidutinis laikas tarp sutrikimų, kuris yra kritinis parametras šiuolaikinėse sistemose), NFR-ETIS-70 („Single Sign-On“ komponentas kelia grėsmę sistemos duomenų saugumui), NFR-ETIS-43 (nurodyta nebenaudotina SSL šifravimo priemonė), NFR-ETIS-44 (nurodyta nebenaudotina SSL šifravimo priemonė), NFR-ETIS-112 (neapibrėžti maksimalūs užsakovo pateiktinos techninės įrangos rėmai), P-ETIS-10 (nenurodyti aktualūs kokybės vadybos ir IT saugumo vadybos standartai).

37. Pastebėtina, kad anksčiau paminėtų sąlygų trūkumų ieškovė konkrečiai neginčija, nors būtent jai, kaip minėta, tenka pareiga įrodyti atsakovės sprendimo nutraukti Pirkimą nepagrįstumą. Atskirai paminėtina, kad ieškovė ieškinyje teigia, kad Specialisto lentelėje 3-5 nurodytas FR-ETIS-1 trūkumas nepriskirtinas ieškovės atsakomybei, nes ieškovė (būdama tiekėja) tik sudarytų technines galimybes prijungti prie sistemos įrenginius, tačiau pati atsakovė (perkančioji organizacija) turėtų vertinti, kurie įrenginiai yra saugūs bei patikimi. Tačiau, teismo manymu, ieškovės kritika yra nepagrįsta, nes informacinė sistema turi būti sukurta taip, kad nebūtų galimybių prijungti nesaugių įrenginių arba būtų technologinės galimybės riboti potencialiai nesaugių įrenginių prisijungimą, duomenų jiems perdavimą. Vadinasi, Specialisto kritika FR-ETIS-1 reikalavimui, kuriame numatyta galimybė prijungti bet kokius (taigi, ir potencialiai nesaugius) įrenginius, yra pagrįsta.

38. Specialisto ekspertizės akte taip pat motyvuotai konstatuota, jog Pirkimo dokumentuose netinkamai apibrėžti reikalavimai projekto valdymui ir jo etapams, atsakomybių paskirstymas, testavimo sąlygos. Techninės infrastruktūros sąlygos suformuluotos taip, kad sukuriama potencialiai konfliktinė situacija, kai ieškovė gali pareikalauti techninių sąlygų, kurios atsakovei nebus priimtinos, o atsakovė gali pateikti infrastruktūrą, kurioje ieškovė negalės demonstruoti ir įdiegti savo produkto. Todėl produkto kūrimas gali žlugti jau pradinėse testavimo ir demonstracijų etapuose. Įvertinat faktą, kad nenumatytas komunikavimas ir jo valdymas, ši rizika, Specialisto nuomone, yra ypač didelė.

39. Specialisto vertinimu, jei bus naudojama esama techninės specifikacija, kyla potencialios kibernetinio saugumo rizikos, nes techninės specifikacijos reikalavimai neatitinka 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2022/2555 dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 ir Direktyva (ES) 2018/1972 ir panaikinama Direktyva (ES) 2016/1148 (TIS2 direktyva), ir juos įgyvendinančių nacionalinės teisės aktų reikalavimų – nėra tiekimo grandinės valdymo, incidentų reagavimo, „Zero Trust architektūros“. Be to, Specialisto vertinimu, pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą turi būti įvesti (numatyti) tinklų segmentavimo, saugumo audito ir rizikos analizės reikalavimai. Kai kurie numatyti autentifikavimo mechanizmai iš esmės neatitinka šiuolaikinių technologijų, didieji gamintojai dėl kibernetinių atakų grėsmių griežtai rekomenduoja bent kelių faktorių autentifikavimo sistemą, be to, gali būti naudojami komponentai (pvz., OSS), kurie neatitinka licencinių sąlygų. Specialistas taip pat atkreipė dėmesį, kad yra pasenę standartų reikalavimai – jei sistema bus analizuojama ir ruošiama pagal seną (duomenys neskelbtini) versiją, dalis reikalavimų gali būti nebeaktualūs ar net pavojingi. Ieškovė anksčiau paminėtų Specialisto išvadų iš esmės neginčija, išskyrus dėl (duomenys neskelbtini) standarto, teigdama, kad šis standartas vis dar yra aktualus. Nors anksčiau paminėtas standartas vis dar galioja, tačiau pažymėtina, kad perkančioji organizacija neabejotinai turi suinteresuotumą, kad būtų vadovaujamasi aktualiais (naujausiais) kibernetinio saugumo reikalavimais, tačiau Pirkimo dokumentuose toks reikalavimas nėra aiškiai ir konkrečiai suformuluotas. Ieškovė pati nurodo, kad NIS2/TIS2 ar kiti nauji reikalavimai gali būti įgyvendinti per techninius patobulinimus (pvz., per papildomus paslaugų pirkimus), tokiu būdu iš esmės sutikdama, kad sistemos reikalavimai turėtų būti koreguojami (atnaujinti, papildyti).

40. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, teismas mano, kad anksčiau paminėti Pirkimo dokumentų trūkumai ir klaidos, įvertinus juos kartu ir kompleksiškai su jau anksčiau aptartais Pirkimo dokumentų neaiškumais, sudaro pagrindą konstatuoti, kad Pirkimo dokumentai, iš dalies ir dėl nenumatytų aplinkybių (pasikeitusio kibernetinio saugumo reguliavimo), turi esminių klaidų. Šios klaidos lemia, kad perkančioji organizacija, jei nenutrauktų Pirkimo, turėtų įgyvendinti Pirkimą pažeisdama viešųjų pirkimų efektyvumo principą ir tikslą racionaliai naudoti lėšas, t. y., realiai tikėtina, kad turėtų įsigyti neefektyvią, perkančiosios organizacijos poreikių nebeatitinkančią informacinę sistemą arba turėtų sumokėti už Pirkimo objektą neapibrėžto dydžio didesnę pinigų sumą nei pasiūlė ieškovė. Kitaip tariant, teismo nuomone, šioje byloje nustatytų Pirkimo sąlygų neaiškumai, kiti trūkumai ir klaidos yra tokio masto ir apimties, kad sudaro pagrindą pripažinti, jog Pirkimo sąlygos pažeidžia viešųjų pirkimų efektyvumo principą, neatitinka tikslo racionaliai naudoti lėšas.

41. Ištaisyti anksčiau paminėtos padėties nėra įmanoma. Siekiant ištaisyti nustatytus pirkimų principų pažeidimus reikėtų reikšmingai pakeisti Pirkimo dokumentų sąlygas, o to padaryti, viena vertus, šioje stadijoje yra negalima, nes tiekėjų pasiūlymai jau pateikti, o, kita vertus, reikšmingas Pirkimo sąlygų pakeitimas sudarytų realią prielaidą manyti, kad Pirkime pakeistomis sąlygomis būtų dalyvavę daugiau tiekėjų arba dalyvavę tiekėjai būtų pateikę kitokius pasiūlymus. Dėl šios priežasties kaip nepagrįsti atmestini ieškovės argumentai, kad turėtų būti vertinama galimybė įgyvendinti Pirkimą vėliau keičiant sudarytą sutartį VPĮ 89 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytais pagrindais, nes sutarties keitimas pagal VPĮ 89 straipsnio 1 ar 2 dalį šiuo atveju nėra leistinas būdas ištaisyti nustatytus pirkimų principų pažeidimus. Pirkimo sutarties sudarymas iš anksto žinant, kad dėl Pirkimo dokumentų esminių trūkumų reikės didinti kainą, reikštų, kad kiti tiekėjai neturėjo galimybės pasiūlyti savo kainos dėl (papildomai) reikalingų darbų, ir taip būtų pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad ūkio subjektų lygiateisiškumas nesuderinamas su situacija, kai tikrasis pirkimo objektas, sudarius ir (ar) pradėjus vykdyti viešojo pirkimo sutartį, paaiškėja iš esmės tik vieninteliam viešojo pirkimo laimėtojui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-969/2021 41 punktą). Juolab kad nagrinėjamu atveju sutarties projekte buvo aiškiai nustatyta, kad papildomų paslaugų pagal šią sutartį nebus įsigyjama.

42. Anksčiau paminėtų aplinkybių ir argumentų visuma sudaro teismui pagrindą konstatuoti, kad pirkimo nutraukimas šiuo atveju yra pagrįstas ir dėl šioje sprendimo dalyje nustatytų viešųjų pirkimų principų pažeidimų (aktualios redakcijos VPĮ 29 straipsnio 3 dalis).

43. Teismo padarytos išvados nepaneigia ieškovės nepasitenkinimas, kad Pirkimas buvo nutrauktas praėjus 3 m. nuo pasiūlymų pateikimo. Teismo nuomone, laiko tarpas, kuris praeina nuo pirkimo paskelbimo iki jo nutraukimo, nėra aplinkybė sukurianti pagrindą tęsti Pirkimą, kurio sąlygos pažeidžia viešųjų pirkimų principus. Dėl galbūt neteisėtų veiksmų padaryta žala, jei yra patirta, gali būti atlyginta įstatymų nustatyta tvarka.

44. Aplinkybė, kad bylas nagrinėję teismai anksčiau nekonstatavo Pirkimo sąlygų neteisėtumo, taip pat nepaneigia anksčiau padarytos teismo išvados, nes Pirkimo sąlygų atitiktis viešųjų pirkimų principams nebuvo kitų teisminių ginčų objektu, o teismas ex officio (pagal pareigas) įstatymų pažeidimus konstatuoja tik tada, kai jei yra akivaizdūs. Nagrinėjamu atveju sąlygų, kurios susijusios su labai specifiniu pirkimo objektu (informacine sistema), ydingumas nelaikytinas akivaizdžiu, t. y. tokiu dėl kurio kiti teismai turėjo pasisakyti ex officio.

45. Aplinkybė, jog atsakovė iš esmės tebeturi poreikį dėl EKRIS įsigijimo, nesudaro konstatuoti, kad ginčo Pirkimas buvo nutrauktas neteisėtai. Nustačius pirkimų principų pažeidimus, atsakovė neturėjo kito pasirinkimo kaip nutraukti Pirkimą. Naujas atsakovės pirkimas ir jo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl aplinkybė, kad Naujame pirkime atsakovė tikrai ar tariamai nepašalino Specialisto išvadoje nurodytų trūkumų, neturi reikšmės vertinant nagrinėjamo Pirkimo nutraukimo teisėtumą. Be to, Naujas pirkimas skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamo, nes šioje byloje buvo siekta įsigyti informacinės sistemos sukūrimo paslaugas, o Naujame pirkime numatyta įsigyti jau sukurtos sistemos nuomos paslaugą.

46. Teismas taip pat neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės sprendimą nutraukti pirkimą nulėmė būtent atsakovės subjektyvus nenoras sudaryti sutartį su ieškove. Dėl anksčiau paminėtų argumentų ir aplinkybių teismas mano, kad šiuo atveju pagrindas nutraukti Pirkimą objektyviai egzistuoja, o atsakovės veiksmus, praėjus 3 m. peržiūrėti Pirkimo sąlygas, nulėmė ne subjektyvus nenoras sudaryti sutartį su ieškove, bet visų pirma atsakovės siekis užtikrinti viešųjų pirkimų principų ir tikslo (racionaliai ir efektyviai naudoti lėšas) įgyvendinimą.

47. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės argumentas dėl paslaugų teikimo reglamento, t. y. kad gali būti įtvirtinta įvairių pokyčių valdymo procedūra leidžiant vienus funkcionalumus iškeisti kitais ar jų visai atsisakyti, taip pat pridėti naujus funkcionalumus, remiasi tik prielaida. Savo ruožtu papildomos atskirų užsakymų pagrindu užsakomos sistemos modulių ir funkcionalumų modifikavimo paslaugos iš principo turėtų būti naudojamos ne Pirkimo sąlygų neaiškumams ar klaidoms taisyti, kad būtų sukurta tinkama sistema, bet jau sukurtos sistemos tobulinimui (modifikavimui).

Dėl tolesnės bylos eigos

48. Teismui dėl anksčiau paminėtų argumentų atmetus ieškovės ieškinio dalį dėl atsakovės sprendimo nutraukti pirkimą, šioje byloje turėtų būti nagrinėjamas ieškovės alternatyvus reikalavimas priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą. Todėl sprendimui įsiteisėjus, atsakovei siųstinas pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinio dalį priteisti nuostolių atlyginimą pateikimo, nustatant atsakovei 20 dienų terminą pateikti teismui atsiliepimą į šią ieškinio dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 12 196,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas šiuo aspektu pažymi:

49.1. Paminėtos atsakovės išlaidos yra išimtinai susijusios su gynimusi nuo ieškinio reikalavimo dėl sprendimo nutraukti Pirkimą, todėl teismas mano, kad šias išlaidas tikslinga paskirstyti (priteisti) būtent šiuo metu, t. y. priėmus dalinį sprendimą dėl reikalavimo panaikinti sprendimą nutraukti pirkimą.

49.2. Atsakovė prašo priteisti 2 032,80 Eur už ieškovės pretenzijos analizę, atsakymo į pretenziją rengimą, susitikimą su klientu. Tačiau Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.1 punkte nustatyta, kad už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, gali būti priteista ne daugiau kaip 0,3 užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), t. y. 700,77 Eur. Teismo manymu, šis maksimalus dydis taikytinas ir už teisines paslaugas, susijusias su perkančiosios organizacijos atsakymo į pretenziją rengimu. Vadinasi, atsakovės prašoma priteisti suma už teisines paslaugas, rengiant atsakymą į ieškovės pretenziją, mažintina iki 700,77 Eur.

49.3. Atsakovė prašo priteisti 2 202,20 Eur (2025 m. gegužės 31 d. advokato ataskaitos 2, 3, 5, 6 eilutės) už dokumentų, susijusių su atsiliepimu į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, parengimą. Ši suma, vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, mažintina iki 934,36 Eur.

49.4. Atsakovė prašo priteisti 4 235 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Ši suma neviršija Rekomendacijų, todėl priteistina.

49.5. Atsakovė prašo priteisti 508,20 Eur už papildomų 2025 m. gegužės 23 d. rašytinių paaiškinimų pateikimą. Tačiau teismas 2025 m. gegužės 23 d. nutartimi atsisakė juos priimti, todėl su jais susijusių išlaidų teismas nepriteisia iš ieškovės.

49.6. Atsakovė prašo priteisti 2 032,80 Eur už tripliko parengimą. Ši suma neviršija Rekomendacijų, todėl priteistina,

49.7. Atsakovė prašo priteisti 1 185,80 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Ši suma, vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, mažintina iki 934,36 Eur.

50. Apibendrinant tai, kas paminėta anksčiau, atsakovei iš ieškovės priteistinas 8 837,29 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proit“ ieškinio dalį, kuria prašoma panaikinti atsakovės akcinės bendrovės „Via Lietuva“ 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą „Projekto Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Via Lietuva“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proit“ 8 837,29 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šiam daliniam sprendimui įsiteisėjus, išsiųsti atsakovei pranešimą dėl atsiliepimo į ieškovės ieškinio dalį priteisti nuostolių atlyginimą pateikimo, nustatant atsakovei 20 dienų terminą pateikti atsiliepimą į minėtą ieškinio dalį.

Šis dalinis sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Aurimas Brazdeikis