Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Atsiliepimas

2. Teismas 2025 m. gegužės 19 d. rezoliucija nutarė informuoti bylos šalis, kad teismas visų pirma priiminės dalinį sprendimą dėl ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės sprendimą nutraukti Pirkimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 261 straipsnis) ir tik po to spręs dėl alternatyvaus ieškovės reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą nagrinėjimo iš esmės. Todėl šiuo sprendimu teismas nagrinėja tik ieškovės ieškinio reikalavimą dėl atsakovės sprendimo nutraukti Pirkimą.

3. Ieškovės ieškinio dalis dėl atsakovės sprendimo nutraukti Pirkimą grindžiama šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Ginčo pirkimu yra siekiama įsigyti elektroninės kelių rinkliavos sistemos (toliau – EKRIS) sukūrimo paslaugas, užtikrinant, kad atsakovė turėtų galimybę rinkti apmokestintų kelių rinkliavą pagal transporto priemonių nuvažiuotą atstumą. Šis Pirkimas buvo paskelbtas 2021 m. balandžio 8 d. Pirkimo procedūros vien iki pasiūlymų pateikimo vyko daugiau nei metus laiko (pasiūlymų pateikimo terminas buvo 2022 m. birželio 9 d.).

3.2. 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu perkančioji organizacija sudarė pasiūlymų eilę, pagal kurią Pirkimo laimėtoju pripažino kitą tiekėją (duomenys neskelbtini) o ieškovė liko antroje vietoje. Šis Perkančiosios organizacijos sprendimas buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-191-933/2023.

3.3. 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu perkančioji organizacija nustatė naują pasiūlymų eilę, pagal kurią ieškovė buvo pripažinta laimėtoju. 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-602854/2024 Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino ieškovės pasiūlymo pripažinimą laimėtoju.

3.4. Dar vykstant teisminiams procesams dėl pirkimo metu perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų teisėtumo, 2024 m. rugpjūčio 23 d. perkančioji organizacija nusprendė lygiagrečiai paskelbti dar vieną pirkimą Nr. 734423 „Atstuminės kelių rinkliavos Sistemos, paremtos GNSS ar lygiaverte technologija, nuomos pirkimas“ dėl savo esme to paties pirkimo objekto įsigijimo. Ieškovės ieškinio pagrindu perkančiosios organizacijos veiksmai 2024 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-768-524/2024 buvo pripažinti neteisėtais.

3.5. Visuose aukščiau nurodytuose per daugiau nei 3 metų laikotarpį vykusiuose teisminiuose procesuose atsakovė gynė savo Pirkimo procedūrų metu priimtus sprendimus, taip pat ir 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą pripažinti ieškovę pirkimo laimėtoja bei sudaryti su ja Pirkimo sutartį. Jokiais savo veiksmais atsakovė neparodė, kad Pirkimo objektas tapo neaktualus ar kad atsakovė neketina sudaryti Pirkimo sutarties su ieškove ar su kitu Pirkime dalyvavusiu tiekėju, kuris liko antras pasiūlymų eilėje.

3.6. Nuo 2024 m. gruodžio mėn. iki 2025 m. balandžio mėn. antros pusės atsakovė nesiėmė jokių veiksmų Pirkime. Ieškovė šiuo laikotarpiu net du kartus kreipėsi į atsakovę, reikšdama savo susirūpinimą dėl tolesnių Pirkimo procedūrų bei kartu išreikšdama savo aiškų įsipareigojimą įvykdyti Pirkimo sutartį joje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Tačiau 2025 m. balandžio 18 d. atsakovė informavo, kad priėmė sprendimą nutraukti Pirkimą. 2025 m. gegužės 7 d., iš karto po ieškovės pretenzijos atmetimo ir nesulaukus kol ieškovė pateiks ieškinį dėl sprendimo, atsakovė paskelbė naują pirkimą. Naujo pirkimo objektas iš esmės yra identiškas Pirkimo objektui. Vienintelis skirtumas yra tai, kad Pirkimu buvo siekiama įsigyti EKRIS sukūrimo ir įdiegimo paslaugas, o Naujuoju pirkimu siekiama įsigyti analogišką Pirkimui atstuminę kelių rinkliavos sistemą nuomos pagrindu. Kadangi sprendimas nutraukti Pirkimą buvo apskųstas, todėl Pirkimas negali būti laikomas pasibaigusiu. Vadinasi, šiuo metu atsakovė vykdo du pirkimus dėl analogiško objekto (Pirkimą ir Naują pirkimą), kas yra draudžiama pagal viešųjų pirkimų reguliavimą.

3.7. Atsakovė, priimdama sprendimą nutraukti Pirkimą, nepagrįstai remiasi Pirkimo paskelbimo metu galiojusioje Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) redakcijoje nebuvusiu VPĮ 29 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu dėl esminių klaidų. Sprendimo nutraukti Pirkimą pagrįstumas turi būti vertinamas išimtinai taikant VPĮ 29 straipsnio 3 dalį.

3.8. Pirkimo paskelbimo metu galiojusios ir aktualios VPĮ redakcijos 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi pareigą nutraukti pradėtas pirkimo procedūras tais atvejais, kai yra pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikomasi nuoseklios praktikos, kad pirkimo nutraukimas yra išimtinė ir tik kraštutiniais atvejais taikoma priemonė, kuri privalo būti pagrįsta svariais argumentais. Pirkimas gali būti nutraukiamas tik tais atvejais, kai nėra jokių kitų tinkamų priemonių tęsti pirkimą.

3.9. LAT praktikoje konkrečiai dėl VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nustatyto pirkimo nutraukimo pagrindo, kai buvo pažeisti principai ir atitinkamos padėties neįmanoma ištaisyti, yra pasisakyta, kad nutraukiant pirkimą šiuo pagrindu reikia nustatyti (1) viešųjų pirkimų principų pažeidimą ir (2) aplinkybes, patvirtinančias, kad tokios padėties negalima ištaisyti. Teisės doktrinoje nurodoma, kad padėtis arba situacija, kurios negalima ištaisyti, turėtų būti siejama su dviem pagrindiniais testais, kurie taikomi viešųjų pirkimų praktikoje. Pirma, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime galėjo būti didesnė ir intensyvesnė konkurencija, jame būtų dalyvavę daugiau tiekėjų. Antra, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai (pirkimo dalyviai) būtų pateikę kitokius pasiūlymus, t. y. ar padarytas perkančiosios organizacijos pažeidimas galėjo arba realiai turėjo įtakos pirkimo dalyvių ekonominiam elgesiui. Paprastai, jeigu atsakymai į nurodytus klausimus yra teigiami, tai yra padėtis, kurios negalima ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant pirkimą ir inicijuojant naują, pašalinus neigiamas priežastis ir jų padarinius.

3.10. Šiuo konkrečiu atveju atsakovės priimtas Sprendimas neatitinka VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų ir nukrypsta nuo pirkimo nutraukimo instituto reguliavimo bei šiuo institutu siekiamų tikslų. Atsakovė netinkamai taiko pirkimo nutraukimo institutą, nes atsakovės poreikis dėl Pirkimo objekto yra išlikęs, o atsakovės veiksmai ir jų chronologija rodo, kad atsakovės priimtas Sprendimas yra nulemtas subjektyvaus perkančiosios organizacijos vertinimo ir akivaizdaus siekio nesudaryti Pirkimo sutarties su ieškove. Atsakovė tiesiog siekia analogišką kaip ir Pirkimo objektą įsigyti Naujo pirkimo pagrindu iš kito nei ieškovė tiekėjo. Perkančiosios organizacijos neišnykęs poreikis dėl pirkimo objekto lemia tai, kad pirkimo nutraukimas yra neteisėtas.

3.11. Šiuo atveju nėra jokių objektyvių techninių kliūčių tęsti Pirkimo procedūras – atsakovės nurodomos techninės kliūtys yra dirbtinai sukurtos ir neužkerta kelio patenkinti atsakovės poreikius Pirkimo apimtyje sudarant ir vykdant Pirkimo sutartį. Atsakovė tik formaliai bando pateisinti Pirkimo nutraukimą 2025 m. balandžio 10 d. Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) konsultacija ir specialisto T. V. (toliau – Specialistas) vertinimu. Tačiau nei vienas iš šių įrodymų neįrodo atitikimo VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nurodytoms sąlygoms. Jie gali būti vertinami išimtinai tik dėl Pirkimo dokumentų trūkumų (jeigu tokie būtų nustatyti), bet ne dėl nustatytų Pirkimo dokumentų trūkumų esmingumo viešųjų pirkimų principų pažeidimo prasme ar galimybės juos ištaisyti VPĮ 29 straipsnio 3 dalies prasme. Nors atsakovei kyla įrodinėjimo pareiga, atsakovė iš esmės neįrodinėja atitikimo minėtoms sąlygos ir laikosi pozicijos, kad vien tik Pirkimo dokumentų trūkumų nustatymo iš esmės pakanka Pirkimo nutraukimui pagrįsti.

3.12. Subjektyvų atsakovė norą nutraukti Pirkimą įrodo ir nutraukimo pagrindų pobūdis. Atsakovė po trejų metų Pirkimo dokumentų pagrindu vykdytos Pirkimo procedūros ir teisminių ginčų teigia, kad nuo pat pradžių pirkimo sąlygos buvo netinkamos. Toks atsakovės elgesys negali būti vertinamas niekaip kitaip kaip sąmoningas ir tikslingas kažkaip pateisinti Pirkimo nutraukimą, nes ji tiesiog nenori sudaryti sutarties su ieškove.

3.13. Atsakovė užsimena, kad VPĮ principai buvo pažeisti dėl neaiškių Pirkimo sąlygų, o padėties negalima ištaisyti nepakeičiant esminių reikalavimų. Remiantis Specialisto vertinimu yra vardijama visa aibė Pirkimo dokumentų nuostatų. Tačiau Atsakovas neįrodinėja nei kokios konkrečiai Pirkimo dokumentų sąlygos buvo tokios neaiškios, kad pažeidė VPĮ principus, nei juo labiau, kodėl konkrečios situacijos dėl konkrečios Pirkimo dokumentų sąlygos neaiškumo negalima ištaisyti kitomis – proporcingesnėmis – priemonėmis. Norėdama teisėtai nutraukti Pirkimą atsakovė turėjo įvardinti konkrečią Pirkimo sąlygų nuostatą, pagrįsti, kad ji yra neaiški ir dėl to pažeidžia konkretų viešųjų pirkimų principą, taip pat pagrįsti, kad susidariusios principų pažeidimo situacijos negalima ištaisyti kitomis priemonėmis nei Pirkimo nutraukimas. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra aišku, kuriuo konkrečiu Pirkimo dokumentų trūkumu remiasi atsakovė priimdama sprendimą dėl Pirkimo nutraukimo.

3.14. Pats faktas, kad atsakovė po trijų metų nusprendė kreiptis į Specialistą ir jam užduoti klausimai dėl Pirkimo procedūrų vertinimo akivaizdžiai rodo dirbtinį atsakovės siekį rasti formalias priežastis nutraukti Pirkimą. Atsakovė yra patyrusi bei viena didžiausių Lietuvoje perkančiųjų organizacijų, kuri neabejotinai puikiai žino jai priskirtinas pareigas bei rengdama Pirkimo dokumentus neabejotinai įvertino klausimus, kurie buvo pateikti Specialistui. Jeigu atsakovė neatsižvelgė į nurodytus aspektus, tai ne dėl to, kad jų neidentifikavo, bet dėl to, kad nelaikė jų reikšmingais. Be to, jeigu tai nebuvo padaryta dar prieš skelbiant Pirkimą, tai mažų mažiausiai tokie klausimai galėjo ir turėjo kilti per trijų metų laikotarpį vykstant teisminiams procesams.

3.15. Sprendime pateikiamuose Pirkimo nutraukimo motyvuose nėra jokių duomenų apie kažkokias reikšmingas būtent dabar paaiškėjusias naujas aplinkybes, kurių Perkančioji organizacija negalėjo nustatyti anksčiau ar kurios užkirstų kelią sėkmingai įgyvendinti Pirkimo objektą. Didžioji dalis tiek pačios Perkančiosios organizacijos, tiek ir jos pasitelkto Specialisto įžvalgų egzistavo ir galėjo būti nustatyti dar prieš skelbiant Pirkimą.

3.16. Sprendime nurodoma, kad Pirkimo dokumentuose yra subrangą ribojanti nuostata, nes tiekėjams nėra leidžiama Pirkime dalyvauti ir individualiai teikiant savarankišką pasiūlymą, ir kaip kito tiekėjo subrangovu. Toks pažeidimas Lietuvos viešųjų pirkimų rinkoje yra analizuojamas jau kuris laikas ir tai jokiu būdu negali būti laikoma Perkančiajai organizacijai nauja aplinkybe – Perkančioji organizacija apie jį žinojo jau gerokai anksčiau. Juo labiau kad dėl paties ribojimo reikšmės reikėtų vertinti, ar subrangos ribojimas turėjo kokį nors realų poveikį tiekėjų elgesiui atsižvelgiant į šio Pirkimo objektą, jo specifiką bei su Pirkimo objektu susijusią rinką. Tokios aplinkybės atsakovės yra neįrodytos. Šiuo konkrečiu atveju tokia nuostata neturėjo jokios realios įtakos nei tiekėjų dalyvavimui Pirkime, nei konkurencijai, ką patvirtina ir Pirkime pasiūlymus pateikusių tiekėjų skaičius – Pirkime pasiūlymus pateikė net šeši tiekėjai. Nesant realios įtakos rinkos dalyviams ir realių tokios nuostatos įtvirtinimo pasekmių, toks pažeidimas yra vertinamas formaliu ir nesudaro pagrindo nutraukti Pirkimą.

3.17. Vienintelis Perkančiosios organizacijos pristatomas realesnis pokytis yra nacionalinė ir tarptautinė aplinka kibernetinio saugumo srityje. Tačiau Perkančiosios organizacijos pateikiami argumentai dėl tariamai neužtikrinto pakankamo kibernetinio saugumo yra nepagrįsti jokiais realiais įrodymais. Nėra nurodyta, kokie konkrečiai kibernetinio saugumo reikalavimai yra praleisti ir kokie reikalavimai turėtų būti įtvirtinti.

3.18. Atsakovė nėra nurodžiusi, kokie konkrečiai Techninės specifikacijos trūkumai, susiję su kibernetiniu saugumu, realiai galėtų būti kliūtis patenkinti atsakovės poreikį Pirkimo apimtyje. Be to, NIS2/TIS2 ar kiti nauji reikalavimai gali būti įgyvendinti per techninius patobulinimus (pvz., per papildomus paslaugų pirkimus), todėl nėra būtina nutraukti pirkimą. Naujų technologijos, saugumo praktikų taikymas (pvz., „Zero Trust“) buvo žinomas ir 2021 m., todėl nebuvo jokios objektyvios kliūties jau tuomet numatyti tokias architektūrines gaires. Net 2024 m. ISO/IEC 27001:2018 versija dar laikoma aktualia. Jei tam tikri atviri sprendimai tapo problemiški, tai nėra priežastis nutraukti pirkimą – tai galėtų būti sprendžiama techniniais pakeitimais ar papildomais susitarimais. Specialisto vertinime (41 psl.) pateikta lentelė 3-6 nurodo esminius 2025 m. egzistuojančius technologinius pokyčius nuo 2021 m. Tačiau skirtingose srityse įvardinti pokyčiai yra niekaip nesusiję ir neatsispindi nei Pirkime, nei Naujame pirkime. Nei Pirkime, nei Naujame pirkime iš viso nėra nustatyta jokių technologinių reikalavimų, nes jų net nėra poreikio nustatyti. Todėl Specialisto vertinime (3.1.1.1.1.1 dalyje) daroma išvada, kad Pirkimo Techninė specifikacija yra technologiškai pasenusi dėl to, kad naudojamos technologijos neatitinka šiuolaikinių saugumo ar veikimo reikalavimų, apskritai neatitinka realios situacijos.

3.19. Tariami Pirkimo Techninės specifikacijos trūkumai, dėl kurių buvo priimtas Sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras, nebuvo ištaisyti Naujo pirkimo Techninėje specifikacijoje, kas akivaizdžiai patvirtina, kad Sprendimą dėl Pirkimo nutraukimo atsakovė priėmė formaliais ir dirbtinai pritemptais argumentais dėl Pirkimo dokumentų trūkumų. Naujame pirkime yra nustatyta dar mažiau kibernetinio saugumo reikalavimų ir jie yra bendresnio pobūdžio. Naujame pirkime Atsakovo atlikti pakeitimai lemia kaip tik didesnę kibernetinio saugumo pažeidžiamumo riziką. Pateikti konkretūs argumentai rodo, kad Specialistas buvo sąmoningai pasitelktas sukritikuoti kibernetinio saugumo ir kitus Pirkimo Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus. Tačiau Specialisto pastabos nebuvo atlieptos ir į jas nebuvo atsižvelgta rengiant Naujo pirkimo Techninę specifikaciją. Kitaip tariant, aspektai, dėl kurių buvo nutrauktas Pirkimas, nėra įgyvendinti ir Naujame pirkime, nors būtent dėl jų ir buvo nutrauktas Pirkimas. Tai pagrindžia, kad Pirkimas buvo nutrauktas nepagrįstai ir neteisėtai.

3.20. Atsakovės poreikiams užtikrinti yra galimos kitos priemonės ir tam tikrai nereikalingas Pirkimo nutraukimas, kuris yra kraštutinė tik išimtiniais atvejais taikoma priemonė. Specialisto pateikiama kritika yra apie bendro pobūdžio galimus patobulinimus, tačiau nėra identifikuojamos realios ir realiai gresiančios problemos, kurių nebūtų galimybės išspręsti Pirkimo sutarties vykdymo metu ar kurios neleistų Atsakovui patenkinti savo turimo poreikio. Dalis Specialisto įvardijamų aspektų apskritai nėra Techninės specifikacijos trūkumai ir bus nustatyti analizės metu, kaip yra įprastai daroma tokių sistemų kūrimo atveju. Dalis Specialisto įvardijamų aspektų apskritai yra nepriskiriama Tiekėjo atsakomybei ir bus pačios Perkančiosios organizacijos kontrolėje. Dalis Specialisto įvardijamų aspektų yra dirbtinai sukurta kritika. Šiuo atveju remdamasi Specialisto vertinimu atsakovė tik nurodo trūkumus ir vien jų skaičiumi bando pasakyti, kad jie itin svarbūs ir reikšmingai keistų Pirkimo sutarties pobūdį bei apimtį. Tačiau tokių savo teiginių atsakovė niekaip neįrodinėja – atsakovė nepateikė įrodymų, kiek ir kokių pakeitimų yra būtina padaryti bei kokia būtų tokių būtinų pakeitimų vertė.

3.21. Pirkimo sutarties projekto 128 punkte nustatyta, kad Pirkimo sutarties sąlygos jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiamos VPĮ nustatyta tvarka. VPĮ 89 straipsnis nustato net kelis pagrindus, kuriais Perkančioji organizacija galėtų išspręsti Sprendime nurodomus probleminius aspektus. Perkančioji organizacija galėtų įsigyti papildomus darbus vadovaudamasi VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktu dėl papildomų darbų sąsajumo su Pirkimo objektu ir poreikio juos įsigyti iš Pirkimo sutartį vykdančio Tiekėjo. Pirkimo sutarties pakeitimai galėtų būti atliekami remiantis nenumatytomis aplinkybėmis pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktų. Viešųjų pirkimų reguliavimas taip pat leidžia de minimis pakeitimus. Pirkime taip pat nustatyta, kad paslaugos bus teikiamos pagal šalių suderintą ir pasirašytą paslaugų teikimo reglamentą, kuriame taip pat gali būti įtvirtinta įvairių pokyčių valdymo procedūra leidžiant vienus funkcionalumus iškeisti kitais ar jų visai atsisakyti, taip pat pridėti naujus funkcionalumus. Nors viešųjų pirkimų pagrindu sudarytų sutarčių atžvilgiu iš tiesų yra taikomi pakankamai griežti jų keitimo reikalavimai, tačiau tai tikrai nereiškia, kad tokios sutartys apskritai negali būti keičiamos ir negali atliepti jokių atsakovės poreikių,

3.22. galinčių iškilti Pirkimo sutarties vykdymo metu. Tuo tarpu visi Specialisto vertinime pateikti aspektai, net jeigu ir būtų įgyvendinami, ieškovės profesionaliu vertinimu patektų į de minimis 10 proc. ribą ir niekaip neturėtų įtakos Pirkimo sutarties sėkmingam įgyvendinimui. Tai, kad minėti pakeitimai viršytų 10 proc. ribą, turi įrodyti atsakovė, tačiau ji to neįrodinėja. Juo labiau kad Pirkime, kaip dalis Pirkimo objekto, buvo įtrauktos ir papildomos atskirų užsakymų pagrindu užsakomos sistemos modulių ir funkcionalumų modifikavimo paslaugos. Kaip matyti iš Pirkimo sąlygose pateiktos pasiūlymo formos, iš viso atsakovė buvo numačiusi įsigyti iki 12 000 valandų papildomų paslaugų. Numatytas papildomų paslaugų valandų skaičius – 12 000 val. – iš viso sudaro 75 mėn. vieno žmogaus darbo ar 12 mėn. 6 žmonių komandos darbo. Tai yra itin reikšmingas kiekis papildomų paslaugų, kurias atsakovė buvo numačiusi Pirkime ir kurios buvo žinomos visiems Pirkime dalyvavusiems tiekėjams. Šias papildomas paslaugas atsakovė gali įsigyti be jokių Pirkimo sutarties pakeitimų, nes jos yra numatytos Pirkimo dokumentuose ir Pirkimo sutartyje.

3.23. Vertinant atsakovės nurodomus pokyčius svarbu atsižvelgti ir į tai, kad, pavyzdžiui, pristatomi kibernetinės aplinkos pokyčiai ar kiti iškilę Techninės specifikacijos įgyvendinimo klausimai būtent tokiu būdu būtų buvę sprendžiami, jeigu Pirkimo sutarties pasirašymo nebūtų sustabdę teisminiai ginčai. Pagal Pirkimo sutarties 22 punktą, Tiekėjas būtų turėjęs per 14 mėn. sukurti ir įdiegti Techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus atitinkančią EKRIS. Tuomet dar mažiausiai 36 mėn. būtų teikiamos sukurtos ir įdiegtos EKRIS priežiūros bei modifikavimo paslaugos. Tuo tarpu bendrai Pirkimo pagrindu įsigyjamą EKRIS planuojama naudoti ilgą laiką, per kurį bet kuriuo atveju būtų reikėję išgyventi tuos pokyčius, kurie pagal dabartinę susiklosčiusią situaciją įvyko dar net nesudarius Pirkimo sutarties.

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pasibaigus teisminiams ginčams dėl Pirkimo, atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad nuo Pirkimo procedūrų paskelbimo 2021 m. balandžio 6 d. buvo praėję beveik 4 metai, nutarė atlikti vertinimą, siekiant įsitikinti, kad Pirkimo dokumentai dar yra aktualūs, nepasikeitė reikalavimai Pirkimo objektui, taip pat patikrinti, ar Pirkimo procedūrų metu nebuvo padaryta esminių Pirkimo sąlygų pakeitimų.

4.2. Pirkimo paskelbimo metu (2021 m. balandžio 6 d.) galiojusi VPĮ 29 straipsnio 3 dalies redakcija numatė, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. 2022 m. gruodžio 13 d. viešojo pirkimo nutraukimo pagrindai buvo patikslinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymu (toliau – Pakeitimo įstatymas) ir nuo 2023 m. sausio 1 d. viešojo pirkimo nutraukimo pagrindai reglamentuoti VPĮ 29 straipsnio 3 ir 4 dalyse taip:

4.2.1. Perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti;

4.2.2. Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.

4.3. Kaip matyti iš Pakeitimo įstatymo aiškinamojo rašto, įstatymų leidėjas teisę perkančiajai organizacijai savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras patikslino atsižvelgdamas į tai, kad praktikoje perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais, kai joms reikia nutraukti pirkimo procedūras dėl įvykusių klaidų rengiant pirkimo dokumentus (pavyzdžiui, dėl neteisingų duomenų rengiant techninę specifikaciją ir pan.), taip pat kai pradėjusi pirkimo procedūras pastebi, kad pirkimo dokumentuose padarė esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai. Taigi, įstatymų leidėjas ne nustatė kokybiškai naujus viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindus, tačiau juos tiesiog patikslino, išskirdamas į dvi atskiras normas (VPĮ 29 straipsnio 3 ir 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, tiek Pirkimo paskelbimo metu galiojusi įstatymo redakcija, tiek ir šiuo metu, iš esmės nustato du viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindus, kuomet perkančioji organizacija privalo nutraukti viešojo pirkimo procedūras – kuomet pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti ir jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas. Ginčo Pirkimas buvo nutrauktas abiem pagrindais.

4.4. Atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principų imperatyvų pobūdį ir į VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimas suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti pradėtas pirkimo procedūras nepriklausomai nuo pažeidimo atsiradimo priežasties. Ši perkančiosios organizacijos pareiga negali būti paneigiama motyvuojant tuo, jog susiklosčiusią situaciją nulėmė pačios perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (pareigos nustatyti teisėtas pirkimo sąlygas netinkamas vykdymas).

4.5. Sprendime nutraukti Pirkimą yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos Sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu nulėmusios priežastys:

4.5.1. Pirkimo sąlygos turėjo esminių trūkumų, jos buvo neaiškios, netikslios;

4.5.2. Pirkimo procedūrų vykdymo metu pasikeitė imperatyvūs teisės aktai, susiję su kibernetinio saugumo reikalavimais;

4.5.3. Pirkimo procedūrų vykdymo metu buvo atlikti Pirkimo sąlygų pakeitimai, kurie lemia pareigą nutraukti Pirkimo procedūras;

4.5.4. Pirkimo sąlygos nustatė draudžiamą subrangos apribojimą.

4.6. Aplinkybė, jog yra išlikęs poreikis įsigyti veikiančią ir saugią elektroninę kelių rinkliavos sistemą, negali pateisinti Pirkimo procedūrų vykdymo pagal iš esmės neteisėtas sąlygas arba toleruoti Pirkimo vykdymo metu padarytų pažeidimų. Nustačius esminius Pirkimo dokumentų trūkumus ar procedūrų pažeidimus, įstatymas nesuteikia Perkančiajai organizacijai jokios diskrecijos dėl Pirkimo procedūrų tąsos, ji bet kuriuo atveju privalo procedūras nutraukti. Ši pareiga egzistuoja nepriklausomai nuo pažeidimų nustatymo momento ar padarytų pažeidimų priežasties.

4.7. VPĮ 35 straipsnio 4 dalis nustato, jog perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi VPĮ nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog dėl nepakankamai aiškiai, su esminiais trūkumais suformuluotų Pirkimo sąlygų yra pažeidžiamas viešųjų pirkimų skaidrumo principas, be kita ko, reiškiantis perkančiosios organizacijos pareigą užtikrinti konkurso sąlygų aiškų ir suprantamą išdėstymą, jų paskelbimą ir taikymą. Sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras buvo priimtas Pirkimo dokumentuose nustačius esminius trūkumus, užkertančius kelią tolimesniam Pirkimo vykdymui. Šiuos Pirkimo dokumentų ir procedūrų trūkumus nustatė ne tik atsakovė, tačiau ir jos pasitelktas nepriklausomas ekspertas, kuris detaliai nurodė esminius Pirkimo sąlygų trūkumus:

4.7.0.1. Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai informacinei sistemai yra su klaidomis bei praleidimais. Tai neleidžia tikėtis, kad bus pasiektas Pirkimo tikslas ir bus sukurta efektyviai veikianti informacinė sistema. Nustatytos klaidos ir praleidimai negali būti ištaisyti ir jų negalima ištaisyti sutarties vykdymo metu nedidinant sutarties kainos, nes dalis jų yra pasenę, suformuluoti dviprasmiškai arba sukelia potencialias saugumo rizikas tiek organizacijai, tiek valstybei.

4.7.1. Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai informacinei sistemai neatitinka šiuo metu, 2025 m. kovo mėnesį, galiojantiems privalomiems reikalavimams tokio tipo informacinėms sistemoms, įskaitant, bet neapsiribojant informacinės sistemos saugumą. Didelė dalis rizikingų reikalavimų buvo tikslinami, Tiekėjams jie nėra pilnai suprantami arba, atsižvelgiant į dabartinę situaciją yra netinkami bei žalingi organizacijai ir valstybei.

4.7.2. Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai informacinei sistemai nenumato galimybių sukurti sistemą, kuri atitinka šiuo metu, 2025 m. kovo mėnesį, taikomus įprastus rinkoje reikalavimus informacinei sistemai, susijusius su vartotojų galimybėmis šia sistema naudotis, siekiant sumokėti kelių rinkliavą, nes reikalavimuose yra numatyti pasenę, nebenaudojami ar net organizacijai ir valstybei pavojingi reikalavimai. Formaliai įvykdžius šiuos reikalavimus, būtų sukurta nesaugi, neatitinkanti tarptautinių standartų ir gerųjų praktikų sistema, kurios naudojimas sukeltų grėsmę nacionaliniam saugumui.

4.7.3. Techninėje specifikacijoje yra nurodyti mažiausiai 6 reikalavimai, kurie yra laikomi standartu, techniniu liudijimu, bendrosiomis techninėmis specifikacijomis. Sąlygos įgyvendinti šiuos reikalavimus diegiant lygiaverčius sprendinius yra labai abejotinos arba neįmanomos, nes dalis reikalaujamų technologijų yra griežtai nerekomenduojamos naudoti, kompanija nebeteikia sprendimų, kurie nurodomi kaip baziniai, o pati formuluotė nėra korektiška, todėl lygintini sprendimai (kuriuos teikė seniau, iki paslaugų linijos pardavimo) yra pasenę ir nebenaudojami, nurodyti parametrai yra nekonkretūs, pasenę arba neaiški jų integravimo specifika ir išplėstiniai reikalavimai (likę aktualūs nagrinėti reikalavimai). Todėl potencialiai nepatikimas tiekėjas gali tik formaliai įvykdyti reikalavimus, taip sukeldamas nepageidaujamas rizikas ir grėsmes.

4.7.4. Techninėje specifikacijoje yra nurodyti konkretūs modeliai ir konkretūs procesai, ir yra nurodytas prekių ženklas. Sąlygų įgyvendinti šiuos reikalavimus diegiant lygiaverčius sprendinius nėra, nes neegzistuoja tikslių alternatyvų, o naudoti esamus reikalavimus nėra galimybių arba sukelia dideles technologines ir procesines rizikas.

4.8. Ieškovė anksčiau paminėtų Pirkimo dokumentų ir procedūrų trūkumų iš esmės neginčija, siekdama juos sumenkinti iki tariamų kibernetinio saugumo reikalavimų pasikeitimo. Vien tik tokia procesinė ieškovės pozicija sudaro pagrindą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

4.9. Sprendime nurodyta, kad nuo Pirkimo paskelbimo praėjus daugiau kaip 4 metams reikšmingai pasikeitė tiek nacionalinė, tiek tarptautinė aplinka kibernetinėje saugumo srityje, todėl techninė specifikacija nebeleidžia užtikrinti, kad bus įsigyjama saugi, veikianti ir šiuolaikinius reikalavimus atitinkanti sistema. Techninės specifikacijos reikalavimai neatitinka NIS2/TIS2 reikalavimų, kadangi nėra tiekimo grandinės valdymo, incidentų reagavimo, „Zero Trust architektūros“. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė Sprendime trūkumus, esančius techninėje specifikacijoje, aiškiai pažymėjo. Visiškai nepagrįsti Ieškovo teiginiai, kad atsakovė turėjo ir galėjo numatyti būsimus pokyčius kibernetinio saugumo srityje.

Atsiliepimas

4.15. Atsakovė, spręsdama nutraukti Pirkimą, nurodė, kad Pirkimo sutarties projekte yra įtvirtintas draudžiamas subrangos ribojimas, kadangi reikalaujama, jog papildomai pasitelkiamu subtiekėju negali būti viešojo pirkimo dalyvis ar pasiūlymą viešajame pirkime teikusios ūkio subjektų grupės partneris arba asmuo, įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašus (Pirkimo sutarties projekto 94 punktas). Kasacinis teismas yra aiškiai nurodęs, kad perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose negali nustatyti sąlygų, ribojančių subrangą, o gali tik iš tiekėjų reikalauti išviešinti subrangovus. Taigi, Pirkimo sutarties 94 punkte nustatyta sąlyga, savaime, nepriklausomai nuo to, dėl kokios priežasties buvo nustatyta, nei kada buvo nustatytas jos neteisėtumas, negali pakeisti ir nepakeičia to fakto, kad ja, pažeidžiant VPĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus, buvo įtvirtintas draudžiamas subrangos ribojimas. Nustačiusi šį esminį Pirkimo dokumentų trūkumą, Perkančioji organizacija negalėjo jo ištaisyti Pirkimo procedūrų vykdymo metu, todėl privalėjo procedūras nutraukti.

Atsiliepimas

5.6. Pirkimo sąlygų trūkumai, neaiškumai ir netikslumai nesudarė pagrindo nutraukti Pirkimą VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu. Nei Sprendime, nei atsakyme į pretenziją, nei atsiliepime į ieškinį nėra įvardinta, kokie tie esminiai trūkumai, kurie būtent nulėmė Pirkimo nutraukimą, ir kokie konkrečiai Pirkimo dokumentų pakeitimai būtų būtinai reikalingi siekiant tęsti Pirkimo procedūras. Atsakovas remiasi Specialisto vertinimu, tačiau vien tik Specialisto vertinimas nėra pakankamas, kad konstatuoti VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyto pagrindo egzistavimą. Specialistas gali pateikti savo nuomonę dėl Pirkimo Techninės specifikacijos ir galimų jos trūkumų bei patobulinimų. Tačiau tokia Specialisto nuomonė automatiškai nereiškia, kad Pirkimo dokumentai neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų ar juo labiau, kad jie pažeidžia VPĮ 17 straipsnyje nustatytus viešųjų pirkimų principus, dėl ko – negalint ištaisyti tokios situacijos – atsirastų pagrindas nutraukti Pirkimą VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu. Specialistas gali įvertinti techninius aspektus, bet jis nepateikia ir negali pateikti teisinio jų vertinimo ar juo labiau jų reikšmės Pirkimo procedūrų tęstinumui.

5.7. Atsiliepime atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, kad ieškovė neva pripažįsta, kad negalės už Pirkime pasiūlytą kainą sukurti ir perduoti Pirkimo objekto, o Pirkimo sutarties kaina turės būti koreguojama neapibrėžta apimtimi. Nežinant, kokie konkrečiai Pirkimo dokumentų trūkumai yra tokie esminiai ir kokie pakeitimai yra reikalingi atsakovei, apskritai negalima spręsti klausimo, ar jie patektų į Pirkimo objekto kainą, ar jie turėtų būti įgyvendinami kaip papildomi darbai. Ieškovės vertinimu, atsakovės nurodomi tariami Pirkimo dokumentų trūkumai, esant poreikiui ir būtinybei, galėtų būti teisėtai įgyvendinti Pirkimo apimtyje netgi neviršijant VPĮ 89 straipsnio 2 dalyje nustatytų leidžiamų de minimis pakeitimo ribų arba įsigyjant papildomas paslaugas kitais VPĮ 89 straipsnyje nustatytais pagrindais.

5.8. Atsiliepime atsakovė pateikia neteisingą Pirkimo sutarties sąlygų interpretaciją, teigdama, kad Pirkimo dokumentai ir juose nustatyta fiksuotos kainos kainodara apriboja galimybę Pirkimo sutarties vykdymo metu atlikti Pirkimo sutarties pakeitimus, kurie yra tiesiogiai, aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti VPĮ 89 straipsnyje, jame nenustatant jokių ribojimų dėl galimybės atlikti sutarčių pakeitimus fiksuotos kainos kainodaros atveju.

5.9. Pirkimo procedūrų vykdymo metu atlikti Pirkimo sąlygų pakeitimai nesudarė pagrindo nutraukti Pirkimą VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu. Atsakovė pateikia tik bendro pobūdžio argumentus dėl tariamų esminių pakeitimų net neidentifikuodama konkrečių pakeitimų ir nepagrįsdama, kad jie iš tiesų yra laikomi esminiais. Vien tik faktas, kad Pirkimo procedūrų metu buvo pateikta daugiau nei 10 patikslinimų ir (ar) paaiškinimų automatiškai nereiškia, kad tokie patikslinimai ar paaiškinimai buvo neteisėti ar neleidžiami. Pirkimo dokumentų patikslinimai ar paaiškinimai yra įprastinė praktika viešuosiuose pirkimuose, kurios tikslas yra pašalinti pirkimo dokumentų neaiškumus dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

5.10. VPĮ 36 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad esminiais laikomi tik tokie pirkimo dokumentų pakeitimai, dėl kurių būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams, negu iš pradžių atrinktiesiems, arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių. Tačiau atsakovė neidentifikavo nei vieno tokio pakeitimo ir neįrodo jo buvimo esminiu pakeitimu. Atsakovė neįrodė, kad dėl jos atliktų Pirkimo sąlygų paaiškinimų ar patikslinimų iš tiesų keitėsi sistemos kūrimo kaštai.

5.11. Visi atsakovės pateikti Pirkimo dokumentų patikslinimai ar paaiškinimai buvo paskelbti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nepažeidžiant viešųjų pirkimų reguliavimo. Vadinasi, visi tiekėjai galėjo įsivertinti informacinės sistemos kaštus, vadovaudamiesi tiek Pirkimo dokumentais, tiek ir Pirkimo procedūrų metu pateiktais paaiškinimais. Pirkime buvo gauti net 6 konkurencingi tiekėjų pasiūlymai, taigi, nebuvo jokių kliūčių tiekėjams dalyvauti Pirkime ir įsivertinti kaštus.

5.12. Pirkimo sąlygose nustatytas subrangos reguliavimas nesudarė pagrindo nutraukti Pirkimą VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu. Pirkimo nutraukimas yra kraštutinė bei išimtinėmis aplinkybėmis leidžiama naudoti priemonė. Atsakovės nurodomas subrangos reguliavimas niekaip nesudaro tokios reikšmės, kad būtų pakankamas pagrindas nutraukti Pirkimo procedūras. Atsakovės taip akcentuojama nuostata dėl subrangos reguliavimo buvo naudojama tiek paties atsakovės, tiek ir kitų perkančiųjų organizacijų šimtuose ar net tūkstančiuose kitų viešojo pirkimo konkursų. Pati atsakovė yra įvykdžiusi daugybę viešojo pirkimo konkursų su tokia nuostata ir nei vieno jo nenutraukė šiuo pagrindu, kas rodo atsakovės priimto Sprendimo dėl būtent šio Pirkimo nutraukimo priežasčių subjektyvumą.

5.13. Subrangos nuostata neturėjo jokios realios įtakos nei tiekėjų dalyvavimui Pirkime, nei konkurencijai, ką patvirtina ir Pirkime pasiūlymus pateikusių tiekėjų skaičius. Pirkimo procedūrų metu nebuvo gauta jokių paklausimų ar juo labiau pretenzijų dėl šios nuostatos. Todėl nesant realios įtakos rinkos dalyviams ir realių tokios nuostatos įtvirtinimo pasekmių, toks Pirkimo dokumentų trūkumas yra vertinamas formaliu ir nesudaro pagrindo nutraukti Pirkimą.

5.14. Vertinant visumą aplinkybių yra akivaizdu, kad atsakovė nepagrįstai ir netinkamai naudojasi pirkimo procedūrų nutraukimo institutu. Neįmanoma rasti jokių įtikinamų ir pagrįstų argumentų atsakovės veiksmams pateisinti – visi jie yra dirbtiniai.

5.15. Atsakovės paskelbtame Naujame pirkime nebuvo atsižvelgta į Specialisto atliktus vertinimus ir atsakovės nurodomus trūkumus, o Specialisto pateikta kritika Pirkimo Techninei specifikacijai nebuvo atliepta rengiant Naujo pirkimo Techninę specifikaciją. Dėl Pirkimo dokumentų teisėtumo per 3 m. nekilo klausimo nei pačiai atsakovei, nei Pirkime dalyvavusiems tiekėjams, nei net keletą atsakovės Pirkimo procedūrų metu priimtų sprendimų teisėtumą vertinusiems teismams. Todėl neabejotinai kyla klausimas, kodėl atsakovė tokioje Pirkimo procedūrų stadijoje – prieš pat Pirkimo sutarties sudarymą – nusprendė atlikti Pirkimo dokumentų vertinimą. Nors tokie atsakovės veiksmai savaime nėra draudžiami ar neteisėti, tačiau jie kelia abejonių dėl priimto sprendimo atitikties VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintiems principams, įskaitant ir skaidrumą. Labiausiai tokioje situacijoje stebina atsakovės veiksmų nenuoseklumas. Vieną dieną atsakovė paskelbia Pirkimo dokumentus, o kitą jau teigia, kad jie neteisėti ir neatitinka VPĮ reikalavimų. Vieną dieną atsakovė teikia Pirkimo dokumentų paaiškinimus, o kitą jau teigia, kad jie yra neteisėti. Vieną dieną atsakovė dar gina teisme savo sprendimą dėl ieškovės pripažinimo Pirkimo laimėtoju, o kitą jau teigia, kad ieškovė neįgijo teisės į Pirkimo sutarties sudarymą dėl likusių įprastų ir formalių procedūrų, atliekamų iki sutarties sudarymo.

5.16. Pačios atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateiktoje audito ataskaitoje, kurią atsakovė savo iniciatyva užsisakė dar 2023 m., yra pateiktos Pirkimo sutarties vykdymo metu galinčių kilti rizikų valdymo priemonės. Ataskaitoje yra pateikta išvada, kad Pirkimo sutartį yra įmanoma įgyvendinti, jeigu bus pritaikytos pagrindinės rizikos valdymo priemonės. Taigi, dar 2023 m. atsakovė, gavusi tokią audito išvadą, laikėsi pozicijos, kad yra galimybė tęsti Pirkimo procedūras, tačiau dėl ieškovei nesuprantamų priežasčių 2025 m. nusprendė užsisakyti dar vieną Pirkimo dokumentų vertinimą, po kurio staiga suprato, kad atsakovės poreikiai jau nebegali būti patenkinti Pirkimo apimtyje ir priėmė Sprendimą nutraukti Pirkimą.

6. Atsakovė pateikė teismui tripliką, kuriame nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

6.1. Nors ieškovė nesutinka, kad egzistuoja objektyvios priežastys, kurias Perkančioji organizacija nurodė Sprendime, tačiau savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Pirkimo dokumentų esminius trūkumus. Vien tik deklaratyvūs, emocionalūs ieškovės teiginiai, nepateikiant jokių konkrečių argumentų, vengiant Pirkimo sąlygų ir jų trūkumų ekspertinio vertinimo, ne tik negali būti laikomi pagrįstais, tačiau ir sudaro sąlygas ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

6.2. Pirkimo procedūrų metu pasikeitę imperatyvūs teisės aktai, susiję su kibernetinio saugumo reikalavimais, negalėjo būti įgyvendinti Pirkimo sutarties vykdymo metu. Ieškovė laikosi procesinės pozicijos, kad nėra nurodyti, kokie konkrečiai kibernetinio saugumo reikalavimai negali būti įgyvendinami tęsiant Pirkimo procedūras. Tačiau Sprendime tiesiogiai nurodyta, kad techninės specifikacijos reikalavimai neatitinka TIS2 direktyvos reikalavimų, kadangi nėra tiekimo grandinės valdymo, incidentų reagavimo, „Zero trust architektūros“, specifikacijoje naudojamos technologijos nebeatitinka šiuolaikinių saugumo ar veikimo reikalavimų, numatyti naudoti komponentai (pvz., OSS) neatitinka licencinių sąlygų, yra pasenę (duomenys neskelbtini) reikalavimai, pagal kuriuos yra planuojama kurti sistema.

6.3. Ekspertas T. V. išvadoje, kuria rėmėsi Perkančioji organizacija, nurodė, kad: i) pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą turi būti įvesti (numatyti) šie reikalavimai: incidentų valdymas, tiekimo grandinės saugumas, duomenų šifravimas, tinklų segmentavimas, „Zero trust“ principas, saugumo auditas ir rizikos analizė; ii) yra pasenę standartų reikalavimai – jei sistema bus analizuojama ir ruošiama pagal seną (duomenys neskelbtini) versiją, dalis reikalavimų gali būti nebeaktualūs ar net pavojingi; iii) techninėje specifikacijoje naudojamos technologijos nebeatitinka šiuolaikinių saugumo ar veikimo reikalavimų – kai kurie numatyti autentifikavimo mechanizmai iš esmės neatitinka šiuolaikinių technologijų, todėl didieji gamintojai dėl kibernetinių atakų grėsmių griežtai rekomenduoja bent kelių faktorių autentifikavimo sistemą; iv) tam tikri reikalavimai nėra išsamūs, neatspindi aktualios technologinės aplinkos, todėl turėtų būti peržiūrėti ir praplėsti ir kt.

6.4. Svarbu tai, kad dalis šių reikalavimų nebuvo žinomi ar privalomi Pirkimo paskelbimo metu, nėra įtraukti į nutraukto Pirkimo sąlygas ir tapo privalomais tik 2024 m. lapkričio 6 d., kuomet buvo priimtas ir įsigaliojo tiek Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas, įgyvendinantis TIS2 direktyvą, tiek ir šį įstatymą įgyvendinantys teisės aktai.

6.5. Pagal Kibernetinio saugumo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 5-6 dalyse nustatytą reguliavimą bei Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas) nuostatas, Perkančioji organizacija privalo iš karto Pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjo įsipareigojimus, susijusius su incidentų valdymo organizavimu, komunikavimu su atsakingais subjektais, incidentų įrodymų nustatymu, rinkimu, gavimu, pranešimu bei jų išsaugojimu, taip pat tiekėjo atsakomybę už tinkamą incidentų valdymą ir kitus su tuo susijusius aspektus. Be to, siekiant užtikrinti tiekimo grandinės saugumą (Aprašo šeštasis skirsnis), sutartyse su tiekėjais (įskaitant subtiekėjus), kiek tai susiję su teikiamomis paslaugomis, Perkančioji organizacija privalo numatyti: (i) tiekėjo atitikties Aprašui reikalavimus; (ii) tiekėjo personalui reikalingus įgūdžius ir (ar) mokymus, ir (ar) sertifikatus, ir (ar) kvalifikaciją; (iii) tiekėjo pareigą pranešti apie visus didelius ir (ar) kitus incidentus, susijusius su tinklų ir informacinėmis sistemomis, kai tik tiekėjas sužino apie incidentą, ir pateikti kibernetinio incidento tyrimo ataskaitą; (iv) teisę atsakovei arba jos įgaliotiems paslaugų teikėjams atlikti tiekėjo atitikties Aprašui auditą (įskaitant neplaninį) ir tiekėjo pareigą sudaryti sąlygas tokiam auditui atlikti sutarties vykdymo laikotarpiu ar įvykus dideliam incidentui; (v) pareigą užtikrinti spragų, keliančių riziką kibernetinio saugumo subjekto tinklams ir informacinėms sistemoms, valdymą; (vi) konfidencialumo ir duomenų neatskleidimo įsipareigojimus; (vii) paslaugų teikimo lygmenis (angl. Service Level Agreement, SLA); (viii) apibrėžti tiekėjų prieigos (loginės ir fizinės) prie tinklų ir informacinės sistemos lygius ir sąlygas; (ix) ir netgi numatyti reikalavimus, keliamus tiekėjo patalpoms, įrangai, tinklų ir informacinių sistemų priežiūrai, informacijos perdavimui tinklais. Šių pakankamai detalių ir kibernetinio saugumo prasme reikšmingų reikalavimų Pirkimo dokumentuose nėra, nors jie yra privalomi. Be to, Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų negalėjo koreguoti buvusioje Pirkimo stadijoje, po pasiūlymų pateikimo, kadangi nustatant papildomus reikalavimus Pirkimo sutarties vykdymui, būtų ne tik keičiama šalių interesų pusiausvyra, tačiau ir keliami papildomi reikalavimai pačiam tiekėjui (VPĮ 36 straipsnio 6 dalis).

6.6. Pati ieškovė 2025 m. birželio 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose tiesiogiai pripažino, kad T. V. pateiktos išvados ir vertinimas yra objektyvus, paremtas aiškia metodologija, pačios išvados yra išsamios. Be to, ieškovė neginčija Specialisto pateikto vertinimo, kad Pirkimo dokumentuose iš tiesų yra nustatyti trūkumai, tačiau įrodinėja, kad šiuos trūkumus galima pašalinti Pirkimo sutarties vykdymo etape, keičiant Pirkimo sutarties kainą ir apimtį. Taigi, iš esmės ieškovė sutinka bei pripažįsta, kad neatlikus Pirkimo sutarties keitimo, šios sutarties įgyvendinimas nėra galimas.

6.7. Priimant Sprendimą, buvo nustatyti akivaizdūs techninės specifikacijos trūkumai, kurie negali būti pašalinti Pirkimo sutarties vykdymo metu. Nėra ginčo, kad techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai informacinei sistemai yra su klaidomis bei praleidimais, kurie potencialiai sukelia rizikas dėl jų neišbaigtumo ar formuluotės nevienareikšmiškumo (reikalavimo tenkinimo nustatymas yra dviprasmiškas arba neįmanomas dėl kriterijų nebuvimo): nenurodyti transporto priemonių parametrai; konkretūs reikalavimai įrangai; nurodomas draudžiamas gamintojas; nenurodyti teikiamų dokumentų formatai; nenurodyti standartai ir praktikos EKRIS atstatymo koncepcijai; nurodytas pasenęs ir neaktualus bendrinis reikalavimas šifravimo priemonėms, nenurodant aktualios versijos, bet nurodant nebenaudotiną moderniose sistemose SSL šifravimo priemonę; reikalavimas turėti EKRIS efektyviai veikiančias integracines sąsajas su informacinėmis sistemomis ir registrais yra pernelyg bendrinis, nes neapibrėžia techninių detalių ir specifikacijų, kurios būtinos integracijoms su šiuolaikinėmis informacinėmis sistemomis ir kita. Tokių reikalavimų ekspertas nustatė mažiausiai 111 (aiškiai išreikšti), kas sudaro 34,05% nuo bendro nagrinėtų reikalavimų kiekio (daugiau nei trečdalis). Sistemiškai įvertinus visus trūkumus, akivaizdu, kad negalima tikėtis, jog bus pasiektas Pirkimo tikslas ir bus sukurta efektyviai veikianti informacinė sistema. Be to, nustatytos klaidos ir praleidimai negali būti ištaisyti, nes dalis reikalavimų yra pasenę, suformuluoti dviprasmiškai arba sukelia potencialias saugumo rizikas tiek atsakovei, tiek valstybei.

6.8. Specialistas taip pat nustatė, kad Techninėje specifikacijoje nėra reikalavimų dėl projektų valdymo procesų bei jų etapų, kurie užtikrintų tinkamą projekto kontrolę ir valdymą. Pateikti reikalavimai nenumato pareigos tiekėjui taikyti projekto valdymo metodologijas, tokias kaip PMBOK, Agile ar kitas lygiavertes sistemas, kurios leistų struktūruotai valdyti projekto eigą, reikalaujama tik, kad projekto vadovas turėtų projekto vadovo kompetenciją. Tuo tarpu techninės specifikacijos 6 skyriuje nurodoma, kad reikės naudotis „Software Development Life Cycle” metodologija, todėl atsiranda papildoma rizika, kad projekto vadovas neturės nei kompetencijos, nei praktinės patirties tokio pobūdžio projekto valdymui. Tai suponuoja vadybinę, organizacinę ir finansinę riziką, nes atsakomybė ir sprendimas vadovautis (arba nesivadovauti) geriausiomis praktikomis ir metodologijomis projektų vadybos srityje paliekama tiekėjo projekto vadovui. Todėl yra sukuriama teisiškai neapibrėžta situacija, kad tikintis įprastinių projekto kontrolės įrankių, atsakovė jų gali ir negauti, jei tiekėjas nutars, kad jam tai nėra naudinga.

6.9. Be to, reikalavimuose nėra pilno etapų sąrašo ir struktūros projektui, tačiau taip pat nėra ir visų griežtai rekomenduojamų rolių bei jų parametrų, išskyrus patį projekto vadovą. Rekomenduojamos rolės apima tiek administracines funkcijas, tiek techninius ir finansinius aspektus, o efektyvus bendradarbiavimas ir komunikacija tarp šių rolių yra būtina, kad projektas pasiektų savo tikslus. Eksperto vienareikšmiu vertinimu, toks reglamentavimo neapibrėžtumas gali turėti reikšmingos įtakos tiek paslaugų kokybei, tiek projekto įgyvendinimo terminams ir kaštų kontrolei.

6.10. Pirkimo sąlygose nėra numatytos galimybės užtikrinti, jog iš anksto būtų galima nustatyti kuriamos informacinės sistemos trūkumus, nes testavimo sąlygų sukūrimo atsakomybė palikta atsakovei. Kaip pažymėjo Specialistas, tiekėjas gali vengti ir neatskleisti jam nenaudingos informacijos apie testavimo scenarijus, o daryti juos išskirtinai pagal atsakovės, kurios veikla nėra produktų kūrimas, kompetencijas. Tai sukelia didelę riziką, kad tiekėjas užmaskuos defektus ir atsakovė patirs su šiais defektais susijusias pasekmes pavėluotai, kai imtis priemonių bus daug sunkiau arba neįmanoma.

6.11. NFR-ETIS-112, NFR-ETIS-128, NFR-ETIS-134 ir NFR-ETIS-13 reikalavimai tiesiogiai perkelia atsakomybę už techninę infrastruktūrą atsakovei, kuri pati nekuria produkto. Tokiu būdu per reikalavimus sukuriama potencialiai konfliktinė situacija, kai tiekėjas gali pareikalauti techninių sąlygų, kurios atsakovei gali būti nepriimtinos, o atsakovė gali pateikti infrastruktūrą, kurioje tiekėjas negalės demonstruoti ir įdiegti savo produkto. Įvertinus faktą, kad nenumatytas komunikavimas ir tinkamas valdymas, produkto kūrimas gali žlugti jau pradinėse testavimo ir demonstracijos etapuose.

6.12. Numatytos galimos potencialios rizikos dėl autorių teisių, licencinių sąlygų pažeidimų, nėra aiškiai numatyta, kokios teisės yra perleidžiamos ir kaip jos gali būti naudojamos. Dėl šių trūkumų atsakovė gali patirti tiek reputacinę, tiek teisinę ir finansinę žalą.

6.13. Dėl įvykusių technologinių pokyčių techninės specifikacijos reikalavimai dėl debesų infrastruktūros, saugumo modelių, autentifikavimo, OSS valdymo, GNSS/OBE, privatumo neatitinka šiuo metu taikomų reikalavimų.

6.14. Techninėje specifikacijoje yra nurodyti mažiausiai 6 reikalavimai, kurie yra laikomi standartu, techniniu liudijimu, bendrosiomis techninėmis specifikacijomis. Sąlygos įgyvendinti šiuos reikalavimus diegiant lygiaverčius sprendinius yra labai abejotinos arba neįmanomos, nes dalis reikalaujamų technologijų yra griežtai nerekomenduojamos naudoti (NFR-ETIS-44), kompanija nebeteikia sprendimų, kurie nurodomi kaip baziniai, o pati formuluotė nėra korektiška (NFR-ETIS-46), todėl lygintini sprendimai (kuriuos teikė seniau, iki paslaugų linijos pardavimo) yra pasenę ir nebenaudojami, nurodyti parametrai yra nekonkretūs, pasenę arba neaiški jų integravimo specifika ir išplėstiniai reikalavimai (likę aktualūs nagrinėti reikalavimai). Todėl potencialiai nepatikimas tiekėjas gali tik formaliai įvykdyti reikalavimus, taip sukeldamas nepageidaujamas rizikas ir grėsmes.

6.15. Galiausiai, techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai informacinei sistemai nenumato galimybių sukurti sistemą, kuri atitinka 2025 m. taikomus įprastus rinkoje reikalavimus informacinei sistemai, susijusius su vartotojų galimybėmis šia sistema naudotis, siekiant sumokėti kelių rinkliavą, nes reikalavimuose yra numatyti pasenę, nebenaudojami ar net atsakovei ir valstybei pavojingi reikalavimai. Formaliai įvykdžius šiuos reikalavimus, būtų sukurta nesaugi, neatitinkanti tarptautinių standartų ir gerųjų praktikų sistema, kurios naudojimas sukeltų grėsmę nacionaliniam saugumui (reikalavimai FR-ETIS-8, FR-ETIS-13, FR-ETIS-14, FR-ETIS-33, FRETIS-38, FR-ETIS-40, FR-ETIS-1, FR-ETIS-76, FR-ETIS-14, PETIS-10).

6.16. Atsižvelgiant į techninėje specifikacijoje nustatytų trūkumų gausą, reikalavimų neapibrėžtumą, netinkamumą dėl pasenusių ir nebenaudojamų technologinių sprendinių, viena vertus tokios Pirkimo sąlygos neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatyto aiškumo ir tikslumo imperatyvo. Kita vertus, esant nustatytiems tokio pobūdžio ir masto trūkumams, tai lemia ir skaidrumo principo pažeidimą (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, atsakovė privalėjo nutraukti Pirkimo procedūras nepriklausomai nuo to, kurioje Pirkimo procedūrų stadijoje buvo nustatyti šie trūkumai.

6.17. Nėra pagrindo sutikti ir su ieškovės argumentais, kad šie trūkumai galėjo būti pašalinti pakeičiant Pirkimo sutarties apimtį arba užsakant papildomus darbus. Pirma, sudaryti Pirkimo sutartį žinant, kad ją iš karto reikės keisti, be kita ko, neapibrėžta apimtimi, imperatyviai draudžiama. Antra, nors ieškovė ir nurodo, kad šiuos trūkumus galima tariamai pašalinti pakeičiant Pirkimo sutarties apimtį, tačiau nei pretenzijoje, nei savo procesiniuose dokumentuose nesugebėjo pateikti bent jau preliminarių skaičiavimų, kiek toks pakeitimas galėtų pareikalauti ieškovės darbo sąnaudų bei kainuoti atsakovei. Trečia, ieškovė ignoruoja Pirkimo sąlygas tuo aspektu, kad Pirkimo sutartis yra fiksuotos kainos, ši kaina negali būti keičiama (Sutarties projekto 7 punktas), papildomos paslaugos negali būti įsigyjamos (Sutarties projekto 89 punktas), todėl vien tik šiuo aspektu ieškovės argumentai, kad Perkančioji organizacija gali įsigyti papildomų paslaugų, taip ištaisydama Techninės specifikacijos trūkumus, yra nepagrįsti.

6.18. Pirkimo procedūrų vykdymo metu Pirkimo sąlygos buvo iš esmės pakeistos, todėl buvo pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Tiek Sprendime, tiek atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad Pirkimo procedūrų metu buvo tikslinami reikalavimai, kuriais buvo išplečiami arba siaurinami tiekėjų galimi siūlyti sprendiniai, kas sudaro sąlygas didinti/mažinti informacinės sistemos kūrimo kaštus. Tokių pakeitimų ekspertas nustatė 75, kas sudaro 23,01 % nuo visų identifikuotų reikalavimų. Be to, ekspertas pažymėjo ir tai, kad tikslinant šiuos reikalavimus buvo padaryti pakeitimai pirminiams reikalavimams išaiškinant juos potencialių tiekėjų naudai. Taip pat neginčijama, kad techninėje specifikacijoje vis dar yra reikalavimų (34,05%), kurie taip pat potencialiai gali būti tikslinami, o jiems kintant egzistuoja papildoma galimybė, kad tai ir vėl pakeis sistemos kūrimo kaštus į mažesnę ar didesnę pusę. Taigi, buvo pagrįstai nustatyta, jog pakeitimai buvo susiję su Pirkimo objektui keliamų reikalavimų ne paprastu ar redakciniu patikslinimu, tačiau su ekonominio balanso pasikeitimu, nes dėl šių pakeitimų buvo pakeisti sistemos kūrimo kaštai, juos perkeliant atsakovei ir sumažinant tiekėjams, kas reiškia lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimą.

6.19. Pirkimo sutarties 94 punkte nustatyta sąlyga savaime, nepriklausomai nuo to, dėl kokios priežasties buvo nustatyta, nei kada buvo nustatytas jos neteisėtumas, negali pakeisti ir nepakeičia to fakto, kad ja, pažeidžiant VPĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus, buvo įtvirtintas draudžiamas subrangos ribojimas. Nustačiusi šį esminį Pirkimo dokumentų trūkumą, atsakovė negali jo ištaisyti Pirkimo procedūrų vykdymo metu, todėl privalo procedūras nutraukti. Aplinkybę, kad šis trūkumas negali būti ištaisytas Pirkimo procedūrų metu patvirtino ir Viešųjų pirkimų tarnyba, nurodydama, kad atsisakant subrangą ribojančių Pirkimo sąlygų (po Pirkimo paskelbimo), būtų atliktas esminis Pirkimo sąlygų pakeitimas (po atliktų pakeitimų būtų pritraukta potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo), todėl būtų pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai.

6.20. Pirkimo objektas, toks kaip jis yra apibrėžtas Pirkimo sąlygose, neatitinka atsakovės poreikių ir jis negali pasiekti esminio viešojo pirkimo tikslo – sudaryti Pirkimo sutarties, kuria būtų įsigyjama atsakovės poreikius atitinkanti elektroninė kelių rinkliavos sistema. Be kitų reikalavimų atsakovė turi VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą pareigą užtikrinti racionalų ir efektyvų viešųjų lėšų panaudojimą. Šis imperatyvas, kaip ir kiti VPĮ įtvirtinti pirkimo tikslai, negali būti aiškinami taip, kad perkančioji organizacija būtų įpareigota sudaryti sutartį dėl paslaugos ar produkto, kuris nebeatitinka nei jos funkcinių poreikių, nei galiojančių teisės aktų (pvz., aktualių kibernetinio saugumo ir IT architektūros standartų). Atsižvelgiant į tai, kad nuo Pirkimo paskelbimo dienos yra praėję daugiau kaip ketveri metai, būtų visiškai neracionalu ir nepagrįsta įsigyti informacinę sistemą, kuri dėl techninių, funkcinių ir kibernetinio saugumo reikalavimų pasenimo objektyviai nebeatitinka dabartinių atsakovės poreikių bei teisinio reguliavimo.

6.21. Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai informacinei sistemai nenumato galimybių sukurti sistemą, kuri atitinka 2025 m. taikomus įprastus rinkoje reikalavimus informacinei sistemai, susijusius su vartotojų galimybėmis šia sistema naudotis, siekiant sumokėti kelių rinkliavą. Formaliai įvykdžius šiuos reikalavimus, būtų sukurta nesaugi, neatitinkanti tarptautinių standartų ir gerųjų praktikų sistema. Be to, techninėje specifikacijoje yra nurodyti ir reikalavimai, kurie yra laikomi standartu, techniniu liudijimu, bendrosiomis techninėmis specifikacijomis. Sąlygos įgyvendinti šiuos reikalavimus yra praktiškai neįmanomos, nes dalis reikalaujamų technologijų yra griežtai nerekomenduojamos naudoti, yra nebeteikiami sprendimai, kurie laikomi baziniais, kiti sprendimai yra pasenę ir nebenaudojami, neaiški jų integravimo specifika. Todėl Sprendimas nutraukti Pirkimą yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, atsižvelgiant tiek į faktinę situaciją, tiek ir sistemiškai įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad atsakovė nebūtų įpareigota užbaigti Pirkimo, kai aiškiai akivaizdu, jog įsigytas objektas neatitiks jos teisėtų interesų bei viešųjų lėšų naudojimo tikslų.

6.22. Tai, jog yra išlikęs poreikis įsigyti veikiančią ir saugią elektroninę kelių rinkliavos sistemą, negali pateisinti Pirkimo procedūrų vykdymo pagal iš esmės neteisėtas sąlygas arba toleruoti Pirkimo vykdymo metu padarytų pažeidimų. Pirkimo objekto poreikio egzistavimas negali paneigti Atsakovo pareigos nutraukti Pirkimą esant faktinėms aplinkybėms ir VPĮ įtvirtintiems pagrindams.

6.23. Naujas pirkimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jo sąlygų analizavimas ar vertinimas šioje byloje yra neaktualus. Be to, šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra ir ta aplinkybė, kaip atsakovė išlikusį Pirkimo objekto poreikį realizuos ateityje. Be to, naujo pirkimo sąlygos neturi jokios teisinės reikšmės atsakovės Sprendimui nutraukti ginčo Pirkimą, kuris buvo priimtas savarankiškai, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis ir atsižvelgiant į ginčo Pirkimo dokumentuose nustatytus trūkumus.

6.24. Ieškovė bando įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumą remdamasi atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateikta audito ataskaita, kuri, pasak ieškovės, patvirtina aplinkybę, jog Pirkimo sutarties vykdymas yra įmanomas, jeigu bus pritaikytos pagrindinės rizikos valdymo priemonės. Tačiau užsitęsus Pirkimo procedūroms, šis auditas buvo užsakytas 2023 m. siekiant įsivertinti Pirkimo sutartyje numatytų įgyvendinti veiklų (sutartyje numatyta apimtimi) per sutartyje nustatytus terminus savalaikio įgyvendinimo rizikas, identifikuoti kitas sutarties įgyvendinimo rizikas ir neapibrėžtumus, nustatyti galimas priemones, identifikuotoms rizikoms suvaldyti. Tačiau šio audito tikslas nebuvo įvertinti konkrečius Pirkimo techninės specifikacijos reikalavimus, jų atitiktį galiojantiems teisės aktų reikalavimams ir naujausiems reikalavimams kuriamoms informacinėms sistemoms.

6.25. Nors audito ataskaitoje nustatytos rizikos ir buvo atsakovės vertinamos ir analizuojamos, tačiau Pirkimo procedūroms užsitęsus dar beveik du metus, atsakovė priėmė sprendimą įsivertinti, ar Pirkimo dokumentai, kurie patvirtinti dar 2021 m., sudaro prielaidas racionaliai naudojant lėšas įsigyti atsakovės poreikius atitinkančią EKRIS. Nėra ginčo, kad eksperto T. V. atliktas vertinimas yra žymiai išsamesnis, platesnis, jo metu buvo vertinami ir naujai priimti kibernetinio saugumo reikalavimai, kurie nebuvo žinomi audito atlikimo metu. Kita vertus, analizuojant atlikti audito vertinimo išvadas, taip pat galima būtų įžvelgti Pirkimo sąlygų trūkumus, praleidimus bei neaiškumus. Vis dėl to, atsižvelgiant į tai, kad po išvadų gavimo Pirkimo procedūros vėl buvo sustabdytos daugiau kaip 18 mėnesių, atsakovė tiesiog neturėjo objektyvių galimybių nuodugniai įvertinti šias išvadas. 2024 m. gruodžio 12 d. įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai ir panaikinus ribojimus tęsti Pirkimo procedūras, atsakovei vien tik šių audito išvadų nepakako galutiniam sprendimui priimti, įvertinus ir tą faktą, kad dėl kiekvieno Atsakovo sprendimo nuolat kilo teisminiai ginčai. Būtent todėl siekiant galutinai ir objektyviai įsitikinti, ar Pirkimo sąlygos sudaro prielaidą pasiekti Pirkimo tikslą, buvo paprašyta, kad T. V. nešališkai ir objektyviai įvertintų Pirkimo sąlygas. Kaip matyti iš pateikto vertinimo, T. V. tiesiogiai nurodė, kad Pirkimo sąlygos turi esminių trūkumų, pagal jas negalima pasiekti Pirkimo tikslo ir sukurti veikiančios EKRIS, todėl atsakovė visiškai pagrįstai ir teisėtai Pirkimą nutraukė. Taigi, nėra jokio prieštaravimo tarp 2023 metais atlikti Pirkimo sąlygų audito ir eksperto T. V. atlikto vertinimo, kurio pagrindu ir buvo priimtas sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras. Šie dokumentai vienas kitą papildo ir objektyviai įrodo, kad atsakovė neturėjo teisės toliau tęsti Pirkimo ir sudaryti Pirkimo sutarties, nes dėl Pirkimo sąlygų trūkumų, neapibrėžtumų, praleidimų, Pirkimo sąlygų draudžiamo pakeitimo ar įtvirtinto neleistino subrangos ribojimo, Pirkimo tikslas ne tik negalėjo būti pasiektas, tačiau tolimesnis Pirkimo procedūrų tęsimas būtų buvęs nesuderinamas su VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais principais.