- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-10
- Bylos Nr.
- e2-768-524/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01152-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Proit“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Via Lietuva“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proit“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Via Lietuva“ dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų sprendimų viešajame pirkime, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Aitek S.p.A., išvadą duodanti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Proit“ (toliau – ir ieškovė, Tiekėjas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB „Via Lietuva“ (toliau – ir atsakovė, Perkančioji organizacija) prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės sprendimą vykdyti viešąjį pirkimą Nr. 734423 „Atstuminės kelių rinkliavos Sistemos, paremtos GNSS ar lygiaverte technologija, nuomos pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas) ir įpareigoti atsakovę nutraukti šio pirkimo procedūras, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad, be ginčo Pirkimo, atsakovė tuo pačiu metu vykdo ir kitą viešąjį pirkimą Nr. 539448 „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ (toliau – Kitas pirkimas). Ginčo Pirkimas ir Kitas pirkimas yra vykdomi dėl to paties pirkimo objekto. Iš šio Pirkimo ir Kito pirkimo sąlygų analizės yra akivaizdu, kad: šiais pirkimais yra įsigyjami tokie patys objektai – atstuminė kelių rinkliavos sistema; šiais pirkimais sprendžiami iš esmės tapatūs tikslai; sistemos turėtų pradėti veikti ir veiktų tuo pačiu metu. Šių pirkimų tapatumo niekaip nepaneigia aplinkybė, kad Pirkimu siekiama sistemą nuomotis, o Kitu pirkimu – įgyti kaip nuosavybę, kadangi nuomos terminas yra ypač ilgas, todėl sistemų eksploatavimo terminai persidengs. Atlikus Pirkimo ir Kito pirkimo dokumentų analizę akivaizdu, kad abiem pirkimais siekiama užsitikrinti ilgalaikį kelių rinkliavos sistemos įdiegimą ir eksploatavimą, apmokestinant transporto priemones pagal jų nuvažiuotą atstumą, sistema turės veikti tuose pačiuose keliuose ir tuo pačiu metu, todėl pirkimo objektas yra tas pats.
3. Ieškinyje nurodoma, kad abiejų viešųjų pirkimų objektu atsakovė siekia užtikrinti tą pačią funkciją: transporto priemonių naudotojų apmokestinimą rinkliava už jų nuvažiuotą atstumą tam tikruose keliuose. Tai reiškia, kad atsakovė dviem atskirais viešaisiais pirkimais siekia įsigyti tą patį pirkimo objektą. Tačiau, kaip yra išsamiai ir aiškiai išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tai daryti yra draudžiama.
4. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė gina subjektinį interesą sudaryti ir įvykdyti Kito pirkimo, kurio laimėtoja ji jau yra pripažinta, sutartį. Neteisėtai vykdomu ginčo Pirkimu ir Paaiškinime vienprasmiškai deklaruotu atsakovės siekiu sudaryti būtent šio Pirkimo sutartį šis ieškovės interesas yra akivaizdžiai pažeidžiamas. Ieškovė gina subjektinį interesą dalyvauti ginčo Pirkime ir varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo ir Pirkimo laimėjimo atveju ją tinkamai įvykdyti. Jeigu atsakovė teisėtai išspręstų Kito pirkimo procedūrų tęstinumo klausimą ir ieškovė nebegalėtų sudaryti Kito pirkimo sutarties, jos siekis ir interesas varžytis dėl naujo Pirkimo sutarties ir ją įvykdyti taip pat yra akivaizdus – tai patvirtina tiek ieškovės dalyvavimas Kitame pirkime (ir jo laimėjimas), tiek ir rengimasis dalyvauti ginčo Pirkime (be kita ko, susitarta su partneriu, sudaryta jungtinės veiklos sutartis dėl bendro dalyvavimo naujame Pirkime ir tokio bendro dalyvavimo sąlygų). Tačiau iš Paaiškinimo paaiškėjus, kad atsakovė ne tik kad nėra išsprendusi klausimo dėl dviejų viešųjų pirkimų dėl to paties pirkimo objekto vykdymo, bet net ir neketina to daryti, o ketina sudaryti Pirkimo sutartį nepriklausomai nuo Kito pirkimo procedūrų, paaiškėjo, kad Pirkimo sutartis negali būti teisėtai sudaryta. Todėl ieškovės (partnerių) dalyvavimas žinomai neteisėtai vykdomose Pirkimo procedūrose būtų beprasmis ir reikštų tiesiog resursų švaistymą. Tačiau situacija būtų kardinaliai priešinga, jeigu atsakovė išspręstų dviejų paraleliai dėl to paties pirkimo objekto vykdomų viešojo pirkimo procedūrų klausimą ir teisėtai vykdytų naujo Pirkimo procedūras – jose ieškovė (kartu su partneriu) yra suinteresuota dalyvauti ir, laimėjusi Pirkimą, tinkamai įvykdyti jo sutartį bei uždirbti iš to pajamų.
Šalies argumentai
5. Ieškovė nurodo, kad ji, kaip jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios ūkio subjektų grupės narė, turi suinteresuotumą ir teisę ginčyti atsakovės sprendimus. Pretenziją Pirkime pateikė ieškovės jungtinės veiklos partneris šiame Pirkime – Aitek SpA. Tuo tarpu, pagal teismų praktiką, bet kuris jungtinės veiklos partneris turi teisę vienas, be kitų partnerių ginčyti teisme perkančiosios organizacijos sprendimus. Šioje ieškinio dalyje cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011.
6. Ieškinyje nurodomi motyvai dėl pretenzijos pateikimo laiku, nes nagrinėjamu atveju ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo ne tada, kai atsakovė paskelbė Pirkimą, bet tada, kai sužinojo, jog atsakovė nėra numačiusi jokių priemonių išvengti sprendimo paraleliai vykdyti dvi viešųjų pirkimų procedūras dėl to paties pirkimo objekto neteisėtumo; ir dar tiesiogiai nurodė, kad ketina sudaryti būtent Pirkimo sutartį, niekaip nepaaiškindama ir nepagrįsdama, kaip užtikrinamas šios sutarties teisėtumas. Šias aplinkybes ieškovė galėjo tik spėti, bet negalėjo sužinoti apie jų buvimą, iki atsakovė paskutinę Pirkimo dokumentų paaiškinimų pateikimo dieną, t. y. 2024 m. spalio 4 d., pateikė Paaiškinimą ir tik jame nurodė šias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teisme 2024 m. lapkričio 5 d. gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, juo prašoma ieškovės UAB „Proit“ ieškinį palikti nenagrinėtą ir civilinę bylą nutraukti, kadangi nebuvo pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 293 str.2 p.). Teismui nusprendus civilinės bylos nenutraukti, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Įpareigoti ieškovę UAB „Proit“ išversti ieškinio ir jo priedų kopijas į trečiajam asmeniui Aitek S.p.A. suprantamą kalbą. Priteisti iš ieškovės UAB „Proit“ atsakovės AB „Via Lietuva“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime atsakovė nurodo motyvus, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Ieškovė ieškinyje pripažįsta, kad pretenziją teikė ne ji, o trečiasis asmuo, tačiau, remdamasi kasacinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartyje Nr. 3K-7-404/2011 pateiktais išaiškinimais, teigia, kad, ieškovei sudarius jungtinės veiklos sutartį su trečiuoju asmeniu, pastarajam pateikus pretenziją, ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka buvo tinkamai pasinaudota. Atsakovė pažymi, kad ieškovės nurodyta kasacinio teismo nutartis ir joje pateikti išaiškinimai negali būti laikomi precedentu šiame ginče. Kaip matyti iš faktinių kasacinio teismo nagrinėtos bylos aplinkybių, toje byloje ieškovė, jungtinės veiklos partnerė, ginčijo viešojo pirkimo komisijos sprendimus, kai pasiūlymai jau buvo pateikti. Be to, buvo ginčijamas sprendimas dėl kito tame pirkime dalyvavusio tiekėjo pasiūlymo vertinimo. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje ieškovė, kaip ir trečiasis asmuo pasiūlymo nepateikė. Tačiau svarbesnis šiam ginčui spręsti yra kitas aspektas – jungtinės veiklos partneris, nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimais, savarankiškai pateikė pretenziją dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarties Nr. 3K-3-436/2013 faktinių aplinkybių dalį). Tuo tarpu šioje civilinėje byloje yra esminę teisinę reikšmę turintis abiejų bylų skirtumas – pretenziją teikė ne ieškovė, o trečiasis asmuo. Todėl ieškovės nurodytos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, suformuluotos kasacinėje nutartyje Nr. 3K-7-404/2011, negali būti laikomos precedentu šioje civilinėje byloje. Kasacinis teismas ieškovės nurodytoje nutartyje Nr. 3K-7-404/2011 yra nurodęs, kad teisminės gynybos lygiavertiškumo principo neatitiktų toks reglamentavimas, kai pavieniam jungtinės veiklos partneriui būtų ribojama teisė kreiptis į teismą. Dėl to jungtinės veiklos partneriai gali pareikšti ieškinį teismui tiek visi kartu, tiek atskirai, jeigu atitinka teisinio suinteresuotumo kriterijų. Taigi, kasacinis teismas pripažino procesinį suinteresuotumą kreiptis į teismą vienam jungtinės veiklos partneriui, tačiau jokiu būdu nenustatė, kad šis pavienis partneris neprivalo pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija – pateikti pretenziją, prieš pareikšdamas ieškinį.
9. Atsiliepime nurodoma, kad pareiga pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka nepasikeičia nepriklausomai nuo to, ar jungtinės veiklos partneriai savarankiškai, ar kartu nusprendžia ginčyti perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, teisiškai reikšminga nustatyti, ar trečiojo asmens pretenzija buvo pateikta veikiant kartu, vykdant jungtinę veiklą, ar kaip individualiai ir savarankiškai ginant išimtinai trečiojo asmens interesą. Šiame kontekste svarbu analizuoti jungtinės veiklos sutartyje nustatytas ieškovės ir trečiojo asmens tarpusavio teises ir pareigas. Ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta jungtinės veiklos sutartis (ieškinio 2 priedas) nenumatė, kad trečiasis asmuo sukuria teises ir pareigas ieškovei, kiek tai yra susiję su ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Taigi, ieškovės ir trečiojo asmens sudarytoje jungtinės veiklos sutartyje buvo labai aiškiai sutarta ir numatyta, kad, viena vertus, partneriai nesuteikia įgaliojimų vienas kitam veikti kito vardu, išskyrus tik tuos įsipareigojimus, kurie nustatyti pačioje jungtinės veiklos sutartyje. Atsakovė pažymi, kad kasacinis teismas nutartyje Nr. 3K-7-404/2011 būtent ir akcentavo jungtinės veiklos sutartyje nustatytų įgaliojimų svarbą. Todėl, jungtinės veiklos sutartyje ieškovei ir trečiajam asmeniui aiškiai nustačius, kad įgaliojimai veikti abiejų partnerių vardu nėra suteikiami, ieškovė negali remtis trečiojo asmens pretenzija, kaip pateikta ir jo paties, arba nurodyti, kad abu partneriai kartu pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Vertinant, ar trečiasis asmuo teikė pretenziją individualiai, ar abiejų partnerių interesais, svarbios ir pačios pretenzijos formuluotės. Pretenzijoje nėra nurodyta, kad trečiasis asmuo ketina dalyvauti kartu su jungtinės veiklos partneriais ar pretenziją teikia ir kitų subjektų vardu bei interesais.
10. Atsiliepime nurodoma, kad faktą, kad pretenziją trečiasis asmuo teikė ne veikdamas kartu, o savarankiškai, patvirtina ir pretenzijos argumentai, kuriuose trečiasis asmuo nenurodo, kad yra ginama teisė sudaryti viešojo pirkimo sutartį Kitame pirkime. Priešingai, yra įrodinėjama teisė dalyvauti ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį būtent šiame ginčo Pirkime, pateikiant argumentus, kad dalyvavimas ginčo Pirkime yra ypač imlus laikui bei finansams (žr. pretenzijos 7 p.). Tiekėjas, dalyvaudamas ginčo Pirkime, patiria reikšmingų finansinių ir laiko išlaidų, jų dar daugiau patirtų sudaręs Pirkimo sutartį ir jos vykdymo metu paaiškėjus, kad sutartis sudaryta neteisėtai (pretenzijos 17 p.). Galiausiai, trečiasis asmuo pretenzijoje nurodė, kad jam yra sudėtinga įvertinti, ar apskirtai yra tikslinga dalyvauti šiame Pirkime (pretenzijos 20 p.).
11. Atsiliepime nurodomi motyvai, kad ieškovė praleido VPĮ 102 str. 1 d. 2 p. nustatytą terminą ginčyti Pirkimo sąlygas. Atsakovė nurodo, kad Pirkimo sąlygos buvo paskelbtos 2024 m. rugpjūčio 27 d. 2024 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė jau žinojo apie paskelbtą Pirkimą, kadangi sudarė jungtinės veiklos sutartį su trečiuoju asmeniu dėl dalyvavimo ginčo Pirkime. Be to, ieškovei nusprendžiant dalyvauti ginčo Pirkime neabejotini buvo žinoma ir tai, kad ji turi interesą sudaryti viešojo pirkimo sutartį Kitame pirkime. Taigi, paskelbus Pirkimo sąlygas ieškovei turėjo būti žinomas ir suprantamas tiek Pirkimo tikslas, tiek ir sistemos funkcijos. Taigi, būtent 2024 m. rugpjūčio 27 d. yra objektyvaus sužinojimo apie tariamai neteisėtas Pirkimo sąlygas momentas. Atsižvelgiant į tai, pretenziją dėl Pirkimo sąlygų (ne) teisėtumo ieškovė turėjo pateikti ne vėliau kaip 2024 m. rugsėjo 9 d. (nes 2024 m. rugsėjo 7 d. buvo ne darbo diena). Tačiau prašymą pateikti paaiškinimą trečiasis asmuo pateikė 2024 m. rugsėjo 27 d., o pretenziją – 2024 m. spalio 11 d.
12. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad ieškovė, suprasdama, kad pretenzija buvo pateikta pavėluotai, ieškinyje glaustai nurodo, kad apie tariamą savo teisių pažeidimą sužinojo ne tada, kai buvo paskelbtas Pirkimas, o tik 2024 m. spalio 4 d., kai susipažino su atsakovės pateiktu atsakymu į trečiojo asmens klausimą. Tai reiškia, kad ieškovė nurodo, kad subjektyvusis supratimo apie pažeistas teises momentas nesutampa su objektyviuoju. Atsakovė visiškai pagrįstai ir teisėtai trečiojo asmens pateiktą pretenziją laikė pavėluota ir ją paliko nenagrinėtą. Todėl ieškovė laikytina praleidusi VPĮ 102 str. 1 d. nustatytą terminą pateikti pretenziją ir laiku neinicijavo peržiūros procedūros, todėl vien tik remiantis šiuo pagrindu ieškovės ieškinys turi būti atmestas.
13. Atsiliepime į ieškinį nurodomi motyvai, jog ieškovė neteisi nurodydamas, kad ginčo Pirkimo objektas yra tapatus Kito pirkimo objektui. Visų pirma, ginčo Pirkimu yra perkama sukurtos sistemos nuoma, o Kito pirkimo objektas yra sistemos sukūrimas ir perdavimas perkančiajai organizacijai. Dar daugiau, ginčo Pirkimu yra perkama jau egzistuojančios sistemos nuoma, o Kito pirkimo objektas – naujos sistemos sukūrimas. Todėl atsakovei yra nesuprantama, kaip galima laikyti jau egzistuojančią sistemą tapačia naujai kuriamai sistemai, kurios galutinė forma ir turinys, veikimo principai paaiškės tik ją sukūrus.
14. Atsakovė atsiliepdama į ieškovės teikiamą lentelę, atsiliepime pateikė palyginamąją lentelę, nurodydama, kad ieškovė klysta laikydama, kad ginčo Pirkimo objektas yra tapatus Kito pirkimo objektui.
15. Teisme 2024 m. lapkričio 14 d. gautas ieškovės dublikas, juo prašoma tenkinti ieškovės UAB „Proit“ ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
16. Dublike nurodoma, kad, ieškovės vertinimu, atsakovės atsiliepime į ieškinį pateikti argumentai nepaneigia ieškinio pagrįstumo ir to, kad atsakovė tuo pačiu metu vykdo du viešuosius pirkimus, skirtus iš esmės tokiam pačiam pirkimo objektui įsigyti, t. y. užtikrinti tą pačią funkciją: kelių rinkliavos sistemos įdiegimą ir ilgalaikį eksploatavimą, apmokestinant transporto priemones pagal jų nuvažiuotą atstumą; abiem pirkimais siekiama įsigyti sistema turės veikti tuose pačiuose keliuose ir tuo pačiu metu. Tai yra draudžiama pagal viešųjų pirkimų reglamentavimą, inter alia, pažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo ir nediskriminavimo principus bei sąžiningos tiekėjų konkurencijos užtikrinimo imperatyvą, kadangi sudaro galimybes atsakovei savo nuožiūra, t. y. neribota diskrecija, pasirinkti jai labiau „patinkantį“ tiekėją – Kito pirkimo laimėtoją arba Pirkimo laimėtoją – ir su juo sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl sistemos įdiegimo ir eksploatavimo vietoje to, kad, kaip reikalaujama viešųjų pirkimų reglamentavimu, pagal iš anksto visiems dėl to paties pirkimo objekto besivaržantiesiems (galintiems varžytis) išviešintas ir vienodas sąlygas ir reikalavimus objektyviai išrinktų vieną ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusį tiekėją ir su juo (privalomai) sudarytų pirkimo sutartį. Kad ginčo Pirkimais ir Kitu pirkimu yra siekiama įsigyti iš esmės tą patį pirkimo objektą, patvirtina ir aplinkybė, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė net nebando teigti, jog ji sudarys abiejų pirkimų (Kito pirkimo ir Pirkimo) sutartis ir jas įgyvendins. Ji nebando netgi teigti, kad abi sistemos galėtų užtikrinti atsakovei reikalingą funkciją veikdamos paraleliai.
17. Dublike nurodomi motyvai dėl atsakovės teiginių, kad Kito pirkimo ir ginčo Pirkimo objektai iš esmės yra skirtingi, kad ieškovė nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Nurodoma, kad teismo teisė (ir netgi pareiga) viešųjų pirkimų bylose veikti ex officio nėra susijusi su ieškovo (tiekėjo) patirtimi viešuosiuose pirkimuose ir jų ginčuose, jo galimybėmis pasitelkti profesionalius teisininkus, jo tam tikrų procesinių veiksmų (ne-) atlikimu ar, kaip atsiliepimo 58 p. sutinka ir atsakovė, vien tik su viešuoju interesu pirkimo objektu. Todėl atitinkami atsakovės atsiliepimo į ieškinį teiginiai niekaip nepaneigia teismo teisės nagrinėjamame ginče veikti ex officio.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teisme 2024 m. lapkričio 25 d. gautas atsakovės triplikas, juo prašoma ieškinį palikti nenagrinėtą ir civilinę bylą nutraukti, kadangi nebuvo pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, arba ieškovės UAB „Proit“ ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Triplike nurodomi motyvai, jog ieškovė, remdamasi tuo, kad trečiojo asmens pretenzija buvo teikiama abiejų partnerių vardu, privalo pateikti labai konkrečius įrodymus (CPK 178 str.), kad, prieš trečiajam asmeniui teikiant pretenziją, jos turinys buvo aptartas jungtinės veiklos partnerių ir buvo pasiektas bendras sutarimas, kad reikia teikti pretenziją ir ginčyti Pirkimo teisėtumą. Tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikė, todėl ieškovė visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nurodo, kad pretenzija buvo teikiama abiejų partnerių vardu. Be to, nurodo, kad ieškovė dublike neįrodė, kad ji, tiksliau, trečiasis asmuo, nepraleido VPĮ 102 str. 1 d. 1 p. nustatyto termino pretenzijai pateikti, nors atsakovė ne tik išsamiai paaiškino teisiškai reikšmingą terminų pretenzijai skaičiavimą, tačiau ir šiuo argumentu rėmėsi ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Ieškovė nutyli esminę ir tikrąją aplinkybę, kuri ir lėmė, kad tik 2024 m. rugsėjo 27 d. buvo iškeltas klausimas dėl dviejų pirkimų tariamo panašumo – ginče, kuris vyksta dėl Kito pirkimo rezultatų, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. paskelbė procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2357-603/2024. Kadangi šis procesinis sprendimas, nors ir neįsitesėjęs, yra palankus ieškovei, todėl tikėtina, kad buvo pradėti veiksmai, kuriais siekiama sutrikdyti atsakovės galimybę įvykdyti šį ginčo Pirkimą.
20. Triplike akcentuojama, jog ginčo Pirkimu yra perkama sukurtos sistemos nuoma, o Kito pirkimo objektas yra sistemos sukūrimas ir perdavimas perkančiajai organizacijai. Dar daugiau, ginčo Pirkimu yra perkama jau egzistuojančios sistemos nuoma, o Kito pirkimo objektas – naujos sistemos sukūrimas. Yra esmingai skirtingas įsipareigojimų vykdymo terminas, šalių prisiimamos teisės ir pareigos, atsakomybių paskirstymas. Yra nustatyti ir ieškovės neginčijami tokie skirtumai, kaip tiekėjo ir perkančiosios organizacijos atsakomybių pasidalijimas, finansinio pajėgumo kontrolės mechanizmai, nuosavybės perdavimas, rizikų valdymas, sistemos veikimui keliami kokybiniai reikalavimai, žemėlapių naudojimas, naudotojų kontrolės moduliai, klientų aptarnavimo principai, naujų technologinių sprendimų naudojimas, automatinis sertifikuotų įrenginių identifikavimas, papildomų darbų įsigijimas ir kt. Galiausiai, yra iškelti iš esmės skirtingi reikalavimai tiekėjams.
21. Triplike nurodoma, kad ieškovės nurodyti argumentai, tokie kaip ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymas, įrodinėjimo pareigos nevykdymas, leidžia pagrįstai teigti, kad nėra jokio akivaizdaus Pirkimo sąlygų neteisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi nutarta Viešųjų pirkimų tarnybai pavesti byloje pateikti išvadą.
23. Teisme 2024 m. gruodžio 4 d. gauta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kurioje nurodomi motyvai dėl jungtinės veiklos partnerių suinteresuotumo ir teisės ginčyti Perkančiosios organizacijos sprendimus, dėl termino pretenzijai pateikti praleidimo, ar Perkančiajai organizacijai vienu metu vykdant dviejų pirkimų procedūras yra siekiama įsigyti tą patį pirkimo objektą.
24. Teisme 2024 m. gruodžio 9 d. gauti ieškovės paaiškinimai, kuriuose prašoma ieškinį tenkinti. Nurodoma, kad Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje visiškai patvirtino ieškovės reikalavimų ir paties ieškinio pagrįstumą.
25. Teisme 2024 m. gruodžio 10 d. gauti atsakovės paaiškinimai, kuriuose prašoma ieškinį atmesti, nesivadovauti lakoniška Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, ją prašo vertinti su kitais bylos įrodymais. Nurodo, kad VPT išvados yra dviprasmiškos. VPT, remdamasi kasacinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-300-469/2017, lyg ir teigia, kad negali būti sudaromos kelios sutartys dėl to paties pirkimo objekto. Tačiau toliau nurodo, kad esant tam tikroms sąlygoms, jei perkančioji organizacija tai pagrindžia, kelios viešojo pirkimo sutartys gali būti sudaromos. Taigi, iš VPT išvados nėra aišku, ar šioje konkrečioje civilinėje byloje atsakovė elgiasi netinkamai, ar vis dėlto, atsakovė turi teisę vykdyti ginčo Pirkimo procedūras. Atsakovė nurodo motyvus, kad šio ginčo Pirkimo ir Kito pirkimo objektai negali būti laikomi tapačiais. Nurodo, kad, ieškovei nusprendus nedalyvauti ginčo Pirkime, jos teisių ir pareigų apimtis, kurią ji yra įgijusi Kitame pirkime, niekaip nepasikeičia. Ieškovės teisių ir pareigų apimtis priklausys nuo atsakovės sprendimų, kurie bus priimti Kitame pirkime, tačiau ne nuo ginčo Pirkimo rezultatų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
26. Ginčo pirkimas Nr. 734423 buvo paskelbtas 2024 m. rugpjūčio 23 d. Pagal pirminį skelbimą apie Pirkimą, pasiūlymų pateikimo terminas buvo numatytas 2024 m. rugsėjo 27 d. 13 val. Lietuvos laiku. 2024 m. rugsėjo 19 d. atsakovė pratęsė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2024 m. spalio 11 d. 13 val.
27. Atsakovė vykdo ir kitą viešąjį pirkimą Nr. 539448 „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ (ieškinio 3 priedas).
28. Kito pirkimo procedūros yra sustabdytos dėl teisminių ginčų (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-602-854/2024).
29. Dėl Kito pirkimo rezultatų pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 13 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovę sustabdyti Kito pirkimo procedūras ir nesudaryti Pirkimo sutarties (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-772-790/2023).
30. Teisme 2024 m. spalio 24 d. pateiktas ieškovės ir trečiojo asmens 2024 m. rugpjūčio 30 d. jungtinės veiklos sutarties vertimas.
31. 2024 m. rugsėjo 27 d., penktadienį, po darbo valandų trečiasis asmuo pateikė prašymą paaiškinti, koks yra ginčo Pirkimo ir viešojo pirkimo Nr. 539448 santykis, nurodyti, ar viešojo pirkimo sutartys bus sudaromos abejuose pirkimuose ir kaip bus užtikrinta, kad laimėjimo atveju su tiekėju bus sudaryta šio Pirkimo sutartis ir ši sutartis bus teisėta, o tiekėjas nepatirs nuostolių (ieškinio 4 priedas).
32. 2024 m. spalio 4 d. atsakovė pateikė atsakymą ir nurodė, kad ginčo Pirkimo procedūros yra vykdomos teisėtai, o jų tikslas – sudaryti Pirkimo sutartį.
33. Ieškovės partnerė Aitek SpA 2024 m. spalio 11 d. pateikė atsakovei pretenziją, ja reikalavo: 1) sustabdyti Pirkimo procedūras ir išnagrinėti pretenziją; 2) nutraukti Pirkimo procedūras; 3) išspręsti Kito pirkimo tęsimo ar nutraukimo klausimą ir, jeigu Kitas pirkimas bus nutrauktas, iš naujo paskelbti šį Pirkimą (ieškinio 6 priedas).
34. Atsakovė 2024 m. spalio 11 d. raštu informavo, kad palieka Pretenziją nenagrinėtą, nes: 1) Pretenzija pateikta pavėluotai, nes tiekėjas neva turėjo galimybę įvertinti tariamą abiejų pirkimo objektų panašumą ar tapatumą iš karto, kai buvo paskelbtas šis ginčo Pirkimas; 2) tiekėjas neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo teisėtumą, nes tiekėjui nėra pripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginti viešąjį interesą (ieškinio 7 priedas).
35. 2024 m. spalio 11 d. 13 val. baigėsi pasiūlymų pateikimo terminas, suinteresuoti dalyviai pateikė pasiūlymus. 2024 m. spalio 11 d. 13.45 buvo atplėšti vokai. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo pasiūlymo nepateikė.
Dėl jungtinės veiklos partnerių suinteresuotumo ir teisės ginčyti atsakovės sprendimus
36. Teisingumo Teismo pažymėta, kad viešųjų pirkimų atveju perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam suinteresuotam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, kad su juo būtų sudaryta nagrinėjama viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškė savo valią, galinčią lemti teisinius padarinius. Tam, jog būtų galima pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiūrėjimo procedūromis, pakanka parodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir tiekėjui net nebūtina turėti formalųjį dalyvio ar kandidato statusą (Teisingumo Teismo Sprendimas S. H. ir RPL Lochau, C-26/03 pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje).
37. Šioje byloje nustatyta, kad pretenziją ginčo pirkime pateikė tik trečiasis asmuo Aitek S.p.A., kuris su ieškove 2024 m. rugpjūčio 30 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį dėl dalyvavimo pirkime ir 2024 m. rugsėjo 27 d. pateikė atsakovei paklausimą dėl Pirkimo dokumentų paaiškinimo.
38. Teismo vertinimu, nesutiktina su atsakovės pozicija, kad ieškovės ir Aitek S.p.A. sudarytoje jungtinės veiklos sutartyje aiškiai nustačius, kad įgaliojimai veikti abiejų partnerių vardu nėra suteikiami, ieškovė negali remtis Aitek S.p.A. pretenzija, kaip pateikta savo pačios arba nurodyti, kad abu partneriai kartu pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.
39. Pagal Lietuvos kasacinio teismo praktiką, aiškinančią tiekėjo teisę naudotis peržiūros procedūra, ja gali remtis ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, t. y. ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti (tiekėjas) asmuo, bet dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs. Taigi, teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu nebūtinai sietinas su formaliu dalyvio ar kandidato statusu (2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-404/2011 yra išaiškinta, kad jungtinės veiklos partneriai vieni ar su kitais turi teisę kvestionuoti perkančiosios organizacijos sprendimus.
41. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-404/2011 nustatė prielaidas, kurioms esant yra sprendžiama, ar buvo tinkamai pasinaudota ikiteismine peržiūros procedūra ir vieno jungtinės veiklos partnerio pateikta pretenzija laikoma pateikta visų partnerių vardu, – teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad teisiškai reikšminga vertinti jungtinės veiklos materialiuosius teisinius santykius ir jungtinės veiklos partnerių suteiktus įgaliojimus jungtines veiklos sutartimi.
42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-404/2011 teisėjų kolegija konstatuoja, kad, VPĮ nesant normos, kurioje būtų nustatyta, kaip teisę kreiptis į teismą turi įgyvendinti tiekėjai, viešajame pirkime dalyvaujantys jungtinės veiklos sutarties pagrindu, šis klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąjį teisės kreiptis į teismą kriterijų – asmuo turi pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą, t. y. nurodyti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar teisėtą interesą, dėl kurio jis kreipiasi į teismą. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąją pirkimą).
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-404/2011 teisėjų kolegija konstatavo, kad CK šeštosios knygos LI skyriaus normos nereglamentuoja iš jungtinės veiklos atsirandančių civilinių procesinių santykių (bylų nagrinėjimo tvarkos), inter alia, teisės kreiptis į teismą. Dėl to civiliniuose ginčuose, kylančiuose iš jungtinės veiklos santykių, taikomos bendrosios CPK normos, taip pat CPK 5 straipsnis, pagal kurį teisę kreiptis į teismą turi teisiškai suinteresuotas asmuo. Dėl to jungtinės veiklos partneriai gali pareikšti ieškinį teismui tiek visi kartu, tiek atskirai, jeigu atitinka teisinio suinteresuotumo kriterijų. Atitinkamai civilinėje byloje jie gali dalyvauti kaip procesiniai bendrininkai – ieškovai (CPK 43 straipsnis) arba tretieji asmenys, pareiškiantys ar nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 46, 47 straipsniai).
Dėl termino pretenzijai pateikti praleidimo
44. Atsakovė nurodo, kad pirkimo sąlygos buvo paskelbtos 2024 m. rugpjūčio 27 d., 2024 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė ne tik jau žinojo apie paskelbtą ginčo Pirkimą, tačiau ir sudarė Jungtinės veiklos sutartį. Nuo šio momento ieškovė turėjo visas galimybes ne tik analizuoti Pirkimo sąlygas, tačiau ir įvertinti, ar šio Pirkimo objektas nėra tapatus Kito pirkimo objektui, kuriame laimėtoja yra pripažinta ieškovė. Todėl, net manant, kad ieškovė tikėjosi, jog yra kažkokie atsakovės sprendimai dėl dviejų pirkimų konkurencijos, niekaip nėra paaiškinama, dėl kokių priežasčių šio klausimo ieškovė negalėjo užduoti iš karto, kai susipažino su paskelbto Pirkimo sąlygomis, o delsė iki 2024 m. rugsėjo 27 d.
45. Teismo vertinimu, ši atsakovės pozicija neparemta įstatymu, nes įstatymas nustatė termino pretenzijai pareikšti pradžią nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos. Šios bylos kontekste šis terminas skaičiuojamas nuo paaiškinimo trečiajam asmeniui išsiuntimo datos.
46. Pagal VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos.
47. Atsakovės paaiškinimas trečiajam asmeniui dėl Pirkimo dokumentų nuostatų buvo pateiktas 2024 m. spalio 4 d., todėl ieškovė, pretenziją pateikusi 2024 m. spalio 11 d., nepraleido VPĮ nustatyto 10 dienų termino.
Dėl pirkimų objektų tapatumo
48. Šioje byloje ieškovė iškėlė ginčą dėl viešojo pirkimo Nr. 734423 „Atstuminės kelių rinkliavos Sistemos, paremtos GNSS ar lygiaverte technologija, nuomos pirkimas“ ir ieškinyje nurodo motyvus, jog atsakovė tuo pačiu metu vykdo ir kitą viešąjį pirkimą Nr. 539448 „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ (toliau – Kitas pirkimas).
49. Ieškinyje nurodoma, kad ginčo Pirkimas ir Kitas pirkimas yra vykdomi dėl to paties pirkimo objekto. Iš šio Pirkimo ir Kito pirkimo sąlygų analizės yra akivaizdu, kad: šiais pirkimais yra įsigyjami tokie patys objektai – atstuminė kelių rinkliavos sistema; šiais pirkimais sprendžiami iš esmės tapatūs tikslai; sistemos turėtų pradėti veikti ir veiktų tuo pačiu metu. Šių pirkimų tapatumo niekaip nepaneigia aplinkybė, kad Pirkimu siekia sistemą nuomotis, o Kitu pirkimu – įgyti kaip nuosavybę, kadangi nuomos terminas yra ypač ilgas, todėl sistemų eksploatavimo terminai persidengs.
50. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad ginčo Pirkimu yra perkama sukurtos sistemos nuoma, o Kito pirkimo objektas yra sistemos sukūrimas ir perdavimas perkančiajai organizacijai. Dar daugiau, ginčo Pirkimu yra perkama jau egzistuojančios sistemos nuoma, o Kito pirkimo objektas – naujos sistemos sukūrimas.
51. Be to, atsakovė atsiliepime pažymi, kad tokie skirtumai, kaip tiekėjo ir perkančiosios organizacijos atsakomybių pasidalijimas, finansinio pajėgumo kontrolės mechanizmai, nuosavybės perdavimas, rizikų valdymas, sistemos veikimui keliami kokybiniai reikalavimai, žemėlapių naudojimas, naudotojų kontrolės moduliai, klientų aptarnavimo principai, naujų technologinių sprendimų naudojimas, automatinis sertifikuotų įrenginių identifikavimas, papildomų darbų įsigijimas, yra akivaizdūs ir esminiai.
52. Ginčo pirkimo specialiosiose sąlygose nustatyta, kad Pirkimo objektas – atstuminės kelių rinkliavos sistemos, paremtos GNSS ar lygiaverte technologija (toliau – Sistema), nuomos pirkimas, apimantis:
a) I dalį: Sistemos pritaikymą Lietuvos rinkai (toliau – lokalizacija) pagal galiojančius teisės aktus ir reikalavimus, nurodytus techninėje specifikacijoje. Tai apima programinės įrangos naudotojo sąsajos, administravimo dalies ir vidinės sistemos adaptaciją, apimant būtinąsias integracijas su vidinėmis užsakovo sistemomis ir įkėlimą į duomenų saugyklas. Šios dalies metu Teikėjas bus atsakingas už Sistemos lokalizaciją ir pritaikymą Lietuvos rinkai, t. y. pirminį paleidimą, konfigūravimą / adaptaciją, integravimą su užsakovo vidinėmis sistemomis pagal techninės specifikacijos I dalies reikalavimus (SPS 1 priedas);
b) II dalį: Sistemos nuomos paslaugą, apimančią Sistemos veikimą pagal techninėje specifikacijoje numatytus kokybinius Sistemos veikimo bei aptarnavimo reikalavimus, įskaitant komunikacijos per sistemą trumposiomis SMS žinutėmis, elektroniniu paštu, išlaidas; turi būti prieinama užsakovui bei naudojama 24/7, 365/366 dienas per metus priklausomai nuo dienų skaičiaus metuose. Teikėjas bus atsakingas už lokalizuotos Sistemos veikimą, eksploatavimą, priežiūrą ir nenutrūkstamą jos veikimą pagal techninės specifikacijos II dalies reikalavimus (SPS 1 priedas);
c) III dalį: Papildomi Sistemos programavimo darbai, kurie savo esme nekeičia Sistemos veikimo, taip pat nepatenka į Sistemos lokalizacijos dalį. Teikėjas bus atsakingas už papildomų Sistemos programavimo darbų atlikimą pagal techninės specifikacijos III dalies reikalavimus (SPS 1 priedas).
53. Kito pirkimo specialiosiose sąlygose nustatyta, kad Tiekėjas, kurio pasiūlymas bus pripažintas laimėjusiu, turės:
a) sukurti ir įdiegti perkančiosios organizacijos pateiktoje techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus atitinkančią Elektroninės kelių rinkliavos informacinę sistemą (toliau – EKRIS), suderinti ją su perkančiąja organizacija, taip pat atlikti kitas techninėje specifikacijoje nurodytas procedūras (žr. viešojo pirkimo sutarties projekto 7.1 p.);
b) vykdyti sukurtos ir įdiegtos EKRIS priežiūrą (žr. viešojo pirkimo sutarties projekto 7.2 p. ir c) teikti EKRIS modifikavimo paslaugas (žr. viešojo pirkimo sutarties projekto 7.3). Tiekėjas turi atsižvelgti į tai, kad: Sutarties 7.1, 7.2 punktuose nurodytų paslaugų bendra kaina tiekėjo konkursiniame pasiūlyme negali viršyti 25 821 400,00 Eur su PVM arba 21 340 000,00 Eur be PVM. Jeigu ši kaina tiekėjo pasiūlyme bus didesnė, tuomet tiekėjo pasiūlymas bus atmestas.
54. Ginčo pirkimo sąlygose nurodyta, kad sistema nuomojama 60 mėnesių, t. y. bent 5 metus. Sutartyje numatyta pratęsimo galimybė. Kitame pirkime nurodyta, kad sistemos veikimo trukmė numatyta neterminuotai, priežiūra bent 36 mėn.
55. Atsakovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-300-469/2017 ir nurodo, kad šioje civilinėje byloje, be sutarties dalyko ir šalių, nuo viešojo pirkimo sutarties esmės yra neatskiriamos kitos sąlygos, pavyzdžiui, kaina, terminai, sutartinių įsipareigojimų vykdymo ypatybės.
56. Teismo vertinimu, sutiktina su Viešųjų pirkimų tarnybos išvados motyvu, jog iš procesinių dokumentų visumos matyti, kad, nepaisant skirtingų sistemos įsigijimo būdų (nuomos / naujos sistemos sukūrimo ir įdiegimo pagrindu), atitinkamai ir iš techninių specifikacijų reikalavimų, tiek Pirkimu, tiek Kitu pirkimu Perkančioji organizacija siekia įsigyti atstuminę kelių rinkliavos sistemą, užtikrinančią transporto priemonių naudotojų apmokestinimą rinkliava už jų nuvažiuotą atstumą tam tikruose (ir tuose pačiuose) keliuose.
57. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors VPĮ tiesiogiai priešingų nuostatų nėra, t. y. neįtvirtintas aiškus draudimas dėl to paties pirkimo objekto sudaryti kelias viešojo pirkimo sutartis, tačiau viešųjų pirkimų reguliavimu, jo nuostatomis skatinama ir užtikrinama ūkio subjektų konkurencija iš esmės suponuoja vieno laimėtojo išrinkimo, o ne kelių kontrahentų koegzistavimo mechanizmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-469/2017).
58. Teismo vertinimu, sutiktina su Viešųjų pirkimų tarnybos išvados motyvu, jog būtent perkančioji organizacija turi pagrįsti ir argumentuoti, kodėl konkrečiu atveju jai reikalingos kelios sutartys dėl to paties pirkimo objekto.
59. Teisme 2024 m. gruodžio 10 d. gauti atsakovės paaiškinimai, kuriuose įrodinėjama, jog skiriasi pirkimo dalykas (prekės arba paslaugos), BVPŽ kodas, tiekėjo ir perkančiosios organizacijos atsakomybių pasidalijimas, finansinio pajėgumo kontrolės mechanizmai, nuosavybės perdavimas, rizikų valdymas, sistemos veikimui keliami kokybiniai reikalavimai, žemėlapių naudojimas, naudotojų kontrolės moduliai, klientų aptarnavimo principai, naujų technologinių sprendimų naudojimas, automatinis sertifikuotų įrenginių identifikavimas, papildomų darbų įsigijimas ir kiti skirtumai, kurie nurodyti atsiliepimo į ieškinį 1 priede ir yra akivaizdūs ir esminiai.
60. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį 51 punkte nurodo, kad ginčo Pirkimu yra perkama sukurtos sistemos nuoma, o Kito pirkimo objektas yra sistemos sukūrimas ir perdavimas perkančiajai organizacijai. Dar daugiau, ginčo Pirkimu yra perkama jau egzistuojančios sistemos nuoma, o Kito pirkimo objektas – naujos sistemos sukūrimas. Todėl atsakovei yra nesuprantama, kaip galima laikyti jau egzistuojančią sistemą tapačia naujai kuriamai sistemai, kurios galutinė forma ir turinys, veikimo principai paaiškės tik ją sukūrus. Tačiau šioje dalyje svarbi yra faktinė aplinkybė, jog kitame pirkime sistemai sukurti numatytas 14 mėn. terminas, o ginčo pirkime sistemos nuomos pritaikymas Lietuvos rinkai numatytas iki 12 mėn. Sistemos nuoma – 60 mėn., numatyta 24 mėn. pratęsimo galimybė.
61. Teismo vertinimu, atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nepagrįstai ginčo teisinį santykį lygina su automobilio nuoma ir jo turėjimą nuosavybės teise, nes šios bylos ginčas vyksta dėl atlygintinų paslaugų, perkamų viešųjų pirkimų būdu, teikimo. Byloje nustatyta, kad kitame viešajame pirkime ieškovė turi interesą sukurti ir perduoti atsakovei nuosavybės teise sistemą, kurią atsakovė, paskelbusi šį viešąjį pirkimą, ketina išsinuomoti ir pritaikyti Lietuvos rinkai 5 metams su pratęsimo galimybe, todėl akivaizdu, kad atsakovė teoriškai turės interesą į kito pirkimo dalyką mažiausiai tik po 5 metų, nes byloje atsakovės nėra įrodyta, kaip šios sistemos veiks lygiagrečiai jas įdiegus.
62. Atsakovė remiasi 2024 m. gruodžio 9 d. Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymu, pridėtu prie 2024 m. gruodžio 10 d. rašytinių paaiškinimų, tačiau, teismo vertinimu, šis naujas rašytinis įrodymas nepaneigia ieškovės pozicijos ir nepaneigia Viešųjų pirkimų tarnybos išvados.
63. Ginčo pirkimo dokumentuose nenurodyta, kokia apimtimi galios sutartis, sudaryta dėl šio pirkimo po 14 mėnesių, kada atsakovė perims perkamą sistemą kitame pirkime, nenurodyta kaip šios sistemos veiks kartu ir ar techniškai tai įmanoma.
64. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014).
65. Esant nurodytoms šalių aplinkybėms ir bylos įrodymams darytina išvada, kad, nenutraukus atsakovės paskelbto naujo viešojo pirkimo procedūrų šioje byloje, šis pirkimas turėtų tiesioginės įtakos kitų ūkio subjektų, dalyvaujančių kitame viešajame pirkime, interesų pažeidimui.
66. Teismo vertinimu, tokiu atveju įvertinus atsakovės poziciją šioje byloje būtų prarasta galimybė sudaryti pirkimo sutartį kitame pirkime ir tai sukeltų papildomus teisminius ginčus. Be to, atsakovės (perkančiosios organizacijos) priimtų sprendimų ginčijimas kitoje byloje taptų formalus, prarastų prasmę.
67. Teisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų konstatavimas ginčijamame viešajame pirkime taip pat turėtų tiesioginės įtakos naujai paskelbtame viešajame pirkime dalyvaujančių tiekėjų interesų užtikrinimui, atitinkamai šio pirkimo procedūrų eigai ir trukmei, nes neaišku, kaip, po 14 mėnesių atsakovei įsigijus nuosavybes teise kitame pirkime sukurtą sistemą, bus vykdoma šiame pirkime įsigyta sistemos nuomos sutartis.
68. Atsakovė nenuginčijo ieškovės ieškinio 27 punkte pateiktos lentelės, kuri įrodo, jog abiem pirkimais siekiama užsitikrinti ilgalaikį kelių rinkliavos sistemos įdiegimą ir eksploatavimą, apmokestinant transporto priemones pagal jų nuvažiuotą atstumą, sistema turės veikti tuose pačiuose keliuose ir tuo pačiu metu. Ginčo pirkime numatytas tik vienas kitame pirkime nenurodytas labai nedidelis kelio ruožas – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (0,02–7,64 km), ir vien dėl šios aplinkybės konstatuoti, kad šis pirkimas galėjo būti paskelbtas, iki neišnagrinėtas ginčas dėl kito pirkimo, nėra teisinio pagrindo.
69. Taigi, esant situacijai, kai prioritetas teikiamas viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumui bei racionaliam lėšų panaudojimui, naujo viešojo konkurso dėl analogiško objekto pirkimo paskelbimas neišnagrinėjus ginčo dėl byloje nurodomo kito viešojo pirkimo procedūrų teisėtumo neatitinka tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, pažeidžia bei paneigia pirkime dalyvaujančių tiekėjų teisių gynybos veiksmingumą.
70. Nėra teisinio pagrindo atmesti ieškinį vadovaujantis atsakovės motyvu, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių Kitame pirkime atsakovė nuo pat 2023 metų negali priimti jokio sprendimo, įskaitant (bet neapsiribojant) įvertinti, ar Kito pirkimo objektas atitinka atsakovės poreikius, ar nepaaiškėjo aplinkybių, dėl kurių Kito pirkimo procedūros turėtų būti nutrauktos, ar apskritai gali būti sudaroma Kito pirkimo sutartis. Šiuos sprendimus atsakovė galės priimti tik pasibaigus teisminiams ginčams dėl Kito pirkimo.
71. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovė neturi teisinio intereso ginčo pirkimu, nes jame nepateikė pasiūlymo, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė aktyviai dalyvauja kitame pirkime ir siekia sukurti bei perduoti sukurtą nuosavybės teise atsakovei nurodomą sistemą, t. y. tokią pat, kokią ketina pritaikyti išsinuomotą atsakovė šiame pirkime. Sistemos sukūrimas ir perdavimas atsakovės nuosavybėn yra platesnis teisinis santykis, nei sistemos nuomos pritaikymas tam tikram laikotarpiui, todėl remtis ieškovės nesuinteresuotumu šioje byloje nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog sistemos nuomos pritaikymas Lietuvos rinkai numatytas terminas iki 12 mėn., todėl remtis pirkimo operatyvumo principu taip pat nėra teisinio pagrindo.
72. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje skyriuje „Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo procedūros“ nurodoma, kad perkančiosios organizacijos negalėjimas dėl užsitęsusių viešojo pirkimo procedūrų, įskaitant ginčų nagrinėjimo situacijas, sudaryti ir įvykdyti viešojo pirkimo sutarties pirkimo sąlygose nustatytais terminais paprastai negali būti teisėtas pagrindas nutraukti pirkimą dėl nenumatytų aplinkybių. Ši nuostata reikšminga ir ginčo teisiniam santykiui, nes šios bylos kontekste svarbu įvertinti, ar nebus pažeisti abiejuose pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų interesai, ar ateityje nebus iškelta papildomų ginčų.
73. Teismui patenkinus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos ir pakeistos 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
74. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
75. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
76. Pagal paminėtas Rekomendacijas rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Toks dydis 2024 m. II ketvirtį buvo 2196 Eur, todėl vien už ieškinio parengimą ieškovė galėjo patirti 5490 Eur išlaidų.
77. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo AB „Via Lietuva“ iš viso 9 315,00 Eur be PVM (11 271,15 Eur su PVM) sumą už teisines paslaugas, suteiktas byloje. 2024 m. gruodžio 10 d. pateikė šių išlaidų detalizaciją.
78. Be to, su ieškiniu pateikė kvitą, jog sumokėjo 3 358 Eur žyminio mokesčio valstybei paduodama ieškinį.
79. Patenkinus ieškinį visos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės, nes jos neviršija paminėtų rekomendacijų.
Rezoliucinė dalis
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 423-9 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti. Pripažinti neteisėtu atsakovės AB „Via Lietuva“ sprendimą vykdyti viešąjį pirkimą Nr. 734423 „Atstuminės kelių rinkliavos Sistemos, paremtos GNSS ar lygiaverte technologija, nuomos pirkimas“ ir įpareigoti atsakovę nutraukti šio pirkimo procedūras nuo šio sprendimo įsiteisėjimo datos.
Priteisti iš atsakovės AB „Via Lietuva“ ieškovei UAB „Proit“ patirtas 11 271,15 Eur su PVM išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 3 358 Eur žyminio mokesčio.
Palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi, iki sprendimo įsiteisėjimo datos.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.